- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1846-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10556-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. A., Posūkis
- Trečiasis asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė "JURGENA"
- Ieškovas
- R. L. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. Š. ieškinį atsakovams R. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Posūkis“ dėl draudimo balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu. I.Ginčo esmė
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo R. L. Š. ieškinys atsakovams R. A. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Posūkis“ dėl draudimo balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, trečiasis asmuo UAB „Jurgena“, kuriuo prašoma: uždrausti atsakovei UAB „Posūkis“ balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kol UAB „Jurgena“ yra UAB „Posūkis“ kontroliuojantis asmuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) prasme; uždrausti UAB „Jurgena“, vadovui įskaityti UAB „Posūkis“ balsus UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kol UAB „Jurgena“ yra UAB „Posūkis“ kontroliuojantis asmuo ABĮ prasme.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei UAB „Posūkis“ balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kol įsiteisės sprendimas ginčo byloje, uždrausti UAB „Jurgena“ vadovui įskaityti UAB „Posūkis“ balsus UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kol įsiteisės sprendimas ginčo byloje.
Nurodė, kad dukterinei bendrovei yra draudžiama balsuoti patronuojančios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas būtų įpareigotas laikytis teisės aktų reikalavimų – susilaikytų nuo neteisėtų veiksmų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas ar kiti R. Š. paveldėtojai būtų priversti visus UAB „Jurgena“ visuotiniame akcininkų susirinkime neteisėtai priimtus sprendimus ginčyti teismuose, todėl ne tik atsiras materialinė žala, tačiau papildomos neigiamos pasekmės paveldimam turtui (palikėjo akcijų dalies UAB „Jurgena“ sumažinimas).
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą.
Nurodė, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovo pateiktas prevencinis ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, neegzistuoja jo pateikimo sąlygos, taip pat neįrodė, kaip konkrečiai dėl UAB „Posūkis“ balsavimo teisės įgyvendinimo ieškovui ateityje gali atsirasti kokia nors žala, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra rizika, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali labai pasunkėti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali susidaryti prielaidos UAB „Jurgena“ teisinės aklavietės situacijai, kai bendrovės akcininkai sprendimų priimti iš esmes nebeturės galimybių.
Atsakovė UAB „Posūkis“ ir trečiasis asmuo UAB „Jurgena“ atsiliepimu prašo ieškovo prašymą atmesti.
Nurodė, kad ieškovo ieškinys ir pasirinktas teisių gynimo būdas yra neleistinas ir akivaizdžiai netinkamas. Ieškinio reikalavimas dėl draudimo UAB „Jurgena“ vadovui įskaityti atsakovės balsus visuotiniame akcininkų susirinkime yra netinkamas ir negali būti tenkinamas, nes yra pareikštas netinkamam atsakovui. Pareikštas prevencinis ieškinys, tačiau ieškovas ieškinyje neįrodė jokios konkrečios žalos, kuri gali atsirasti ieškovui ateityje. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taip pat neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir yra pernelyg ribojančios, būtų apsunkintas visų ar daugelio sprendimų priėmimas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Uždraudė atsakovei UAB „Posūkis“ balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kol UAB „Jurgena“ yra UAB „Posūkis“ kontroliuojantis asmuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo prasme. Kitos prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
Teismas nurodė, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, todėl egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.
Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
Nurodė, kad šioje bylos stadijoje nėra ginčo, jog UAB „Posūkis“ yra įgijusi patronuojančios UAB „Jurgena“ akcijų ir, nepaisant teisinio reguliavimo, balsuoja UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Ieškovas prašymą iš esmės grindžia ABĮ nuostatomis, draudžiančiomis dukterinei bendrovei balsuoti patronuojančios bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o atsakovai, nesutikdami su šiuo prašymu, tokius veiksmus pateisina susiklosčiusia ilgamete praktika, tačiau tai yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju neuždraudus atsakovei UAB „Posūkis“ balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose UAB „Posūkis“ akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis, gali būti priimti sprendimai, kurie apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, tai galėtų sudaryti pagrindą tolesniems teisminiams ginčams tarp šalių dėl minėtų sprendimų teisėtumo, kas prieštarautų CPK 2 straipsnyje įtvirtintiems civilinio proceso tikslams. Taip pat tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovų ir trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai nebus neproporcingai pažeisti, kadangi kitų UAB „Jurgena“ akcininkų turimų balsų iš esmės užtenka kvorumui, jog visuotiniuose akcininkų susirinkimuose būtų priimti bendrovės veiklai reikšmingi sprendimai.
Teismas sprendė, jog prašoma laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovui R. A. įskaityti UAB „Posūkis“ balsus UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra perteklinė ir neapibrėžta, neatitinka ekonomiškumo principo. Pažymėjo, kad įskaityti UAB „Posūkis“ balsus UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti išrinktas ne tik atsakovas R. A., bet ir kitas asmuo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be jokių motyvų ir teisinio pagrindo peržengė ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones suformuluotų reikalavimų ribas ir išsprendė vieną iš ieškinio reikalavimų, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios visiškai sutampa su pagrindiniu ieškinio reikalavimu ir atsakovei UAB „Posūkis“ ir trečiajam asmeniui UAB „Jurgena“ sukelia tokias pat teisines pasekmes, kokias sukeltų ieškovui palankus teismo sprendimas. Taip pat jos yra ne laikino pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Šiuo atveju taip pat neegzistuoja preliminarus ieškinio pagrįstumas. Ieškovas neįrodė kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų, nes jos neegzistuoja. Todėl ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
Ieškovas jokių įrodymų apie galimai palankaus jam teismo sprendimo neįvykdymo/įvykdymo pasunkėjimo riziką nepateikė, todėl teismas tik formaliai nusprendė, kad reali rizika tariamai egzistuoja. Potencialūs teisminiai ginčai ateityje (kuriuos asmenys inicijuoja laisva valia) negali būti laikomi žala, nes laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas ginčų prevencijai ar išvengimui. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovo iniciatyva buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2144-1169/2026, kurioje ieškovas ginčija 2025 m. spalio 10 d. Bendrovių neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų ir valdybų sprendimų teisėtumą. Ieškovas 2025 m. spalio 10 d. sprendimus inter alia ginčija analogiškais teiginiais, kad UAB „Posūkis“ neva neturėjo teisės balsuoti UAB „Jurgena“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Civilinė byla Nr. e2-2144-1169/2026 yra sustabdyta. Ieškovas šioje byloje jokio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nereiškė, kas patvirtina, kad jokia grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo niekada neegzistavo/neegzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes sudaromos prielaidos žalingai teisinės aklavietės situacijai, kai UAB „Jurgena“ akcininkai sprendimų priimti iš esmės nebeturės galimybių. Šiuo metu UAB „Jurgena“ akcininkai yra atsakovas (1/3 balsų), atsakovas UAB „Posūkis“ (1/3 balsų) ir mirusio akcininko R. Š. teises įgyvendinantis palikimo administratorius ieškovas (1/3). Taigi, eliminavus UAB „Posūkis“ balsus ir ieškovui tendencingai veikiant priešingai UAB „Jurgena“ ir atsakovo interesams, teisinės aklavietės situacija yra neabejotina - būtų iš esmės sutrikdyta įprastinė bendrovės ūkinė komercinė veikla.
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Posūkis“ ir trečiasis asmuo UAB „Jurgena“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo nustatytas draudimas peržengė ieškovo prašymo ribas, nes ieškovas prašė nustatyti draudimą atsakovei balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje. Teismo nustatytas draudimas visiškai sutampa su pagrindiniu ieškinio reikalavimu, tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kokios išimtinės aplinkybės egzistuoja byloje, kurios pateisintų nustatytų draudimų, sutampančių su ieškinio dalyku, pritaikymą. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra laikinojo pobūdžio, t. y. nėra susieta su teismo sprendimo įsiteisėjimu byloje.
Teismas nepagrįstai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimą, ir nepagrįstai nevertino kitų kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, teismas nevertino atsiliepime nurodytų argumentų ir deklaratyviai konstatavo šios sąlygos egzistavimą
Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų. Šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui. Teismas visiškai nevertino būsimo teismo sprendimo byloje nevykdymo (ar vykdymo pasunkėjimo) grėsmės. Teismas pritaikė pernelyg ribojančias laikinąsias apsaugos priemones, neatitinkančias ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Teismas nepagrįstai pritaikė absoliutų ir maksimalų atsakovės balsavimo teisių ribojimą, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad atsakovė (kaip akcininke) sąmoningai priiminės konkrečius bendrovei nepalankius sprendimus (kuriems siekiama užkirsti kelią). Teismas netinkamai įvertino pritaikytų ribojimų įtakos UAB „Jurgena“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų priėmimui ir ignoravo aklavietės situaciją, kuri yra sukuriama teismui pritaikius ribojimus.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas R. L. Š. prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai nei nurodoma atskiruosiuose skunduose, remiantis aktualia teismine praktika pareiškus prevencinį ieškinį jo reikalavimas gali sutapti su taikomomis laikinosiomis priemonėmis ir tai nėra neįprasta arba draustina.
Teismas laikinąsias apsaugos priemonės pritaikė tokia apimtimi, kaip prašė ieškovas, papildomai nustatydamas išlygą, kad jeigu UAB „Jurgena“ praras atsakovės kontrolę laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės nustotų galioti be atskiro teismo sprendimo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siauresne apimti nei prašė ieškovas. Toks laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo apribojimas yra papildomas saugiklis, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos per plačiai ir per ilgai.
Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Ginčo situacijoje sunkiai įsivaizduojama, kaip ieškinys prima facie galėtų būti labiau pagrįstas. Atsakovas, pasinaudodamas UAB „Jurgena“ ir atsakovės kontrole, ignoruoja teisinį reguliavimą - remdamasis atsakovės balsais, kurie negali būti įskaitomi, priima sau palankius sprendimus, dėl ko velionio R. Š. įpėdiniai yra priversti inicijuoti civilines bylas.
Ieškovas neprašė uždrausti atsakovei balsuoti ar naudotis savo, kaip UAB „Jurgena“ akcininko, teisėmis, taip pat neprašė apriboti atsakovės, kaip UAB „Jurgena“ akcininkės, teises. Ieškovo prašymas teismui buvo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas ABĮ įtvirtintas imperatyvo laikymasis.
Atsiliepimu į atsakovo R. A. atskirąjį skundą atsakovės UAB „Posūkis“ ir trečiasis asmuo UAB „Jurgena“ prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad sutinka su atsakovo atskiruoju skundu.
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, uždraudė atsakovei UAB „Posūkis“ balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kol UAB „Jurgena“ yra UAB „Posūkis“ kontroliuojantis asmuo ABĮ prasme.
Apeliantai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su prevencinio ieškinio dalyku, t. y. teismas pasisakė dėl bylos esmės, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo būtinų sąlygų, t. y. ieškinio prima facie pagrįstumo, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, todėl jos negalėjo būti taikomos, be to, jos nėra laikino pobūdžio.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).
Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).
CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Taigi, ieškovas pasirinko teisėtą ir leistiną teisių gynybos būdą. Ieškovas yra aiškiai suformulavęs atsakovams pareikšto ieškinio pagrindą bei dalyką, t. y. suformulavo ieškiniu reiškiamus reikalavimus ir išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl, priešingai, nei yra teigiama atskiruosiuose skunduose, aplinkybė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nėra akivaizdi, dėl to bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir atlikus šalių argumentų bei jų pateiktų įrodymų teisinę analizę. Aptartų aplinkybių pagrindu, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas.
Vertinant tai, ar ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014, 2019 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.
Bylos duomenimis, ieškovas ieškinio reikalavimais siekia uždrausti atsakovei UAB „Posūkis“ balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nes tokiais atsakovės veiksmais yra daroma žala.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo iš esmės vienpusiškai užtikrintas ieškovo prevenciniu ieškiniu siekiamas rezultatas, nes būtent atsakovei buvo uždrausta balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Kasacinio teismo pasisakyta, jog prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Vis dėlto, suformuotoje teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje pasisakė dėl atsakovės UAB „Posūkis“ (ne)turėjimo teisės balsuoti UAB „Jurgena“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ginčo neišnagrinėjus iš esmės, nėra įmanoma nustatyti šių veiksmų teisėtumo, tad tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kai neišnagrinėjus bylos, vienai šaliai uždraudžiama balsuoti, kaip neturinčios teisės šiam veiksmui, negali būti vienpusiškai užtikrinami vienos šalies interesai, kitos šalies veiksmus konstatuojant kaip neteisėtus. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos perteklinėmis, nes neišnagrinėjus ginčo iš esmės, negalima įvertinti neteisėtų veiksmų ar realaus pavojaus ateityje atsirasti žalai. Be to, bylos ginčo dalykas iš esmės lemia situaciją, kad tiek prevencinio ieškinio patenkinimo, tiek ieškinio atmetimo atveju, tarp šalių gali kilti papildomų teisminių ginčų, tad šis išimtinis ir tik atsakovės interesus varžantis procesinis institutas netaikytinas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeista bylos šalių interesų pusiausvyra, nes jau šioje proceso stadijoje jomis patenkintas ieškovo reikalavimas, nors šalių veiksmų (ne)teisėtumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, spręstina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą ( CPK 2 straipsnis).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi esant konfliktinei situacijai tarp šalių - akcininkų, labiau tikėtina, negalėtų būti priimti sprendimai esminiais bendrovės klausimais, tokios bendrovės veiklą varžančios laikinosios apsaugos priemonės gali turėti neigiamos įtakos bendrovei ir sutrikdyti jos kasdienę veiklą, todėl jos negali būti taikomos (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstinas iš esmės ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atskirieji skundai tenkinami.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo R. A., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskiruosius skundus patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.