Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-462-463/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-30
Bylos Nr.: eA-462-463/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00378-2024-9
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymų agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Trečiasis asmuo: „A&T Statyba“

Kategorijos

29.8Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa

Administracinė byla Nr. eA-462-463/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00378-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymų agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „A&T Statyba“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. R. (juridinio asmens pabaiga – 2026 m. birželio 4 d.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2024 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. IT06 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad įvykdė pirkimą „(duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (I ir II paketų) statybos darbai“, pirkimo Nr. 526197 (toliau – ir Pirkimas), projekte „Šalčininkai + funkcinės zonos plėtros strategijos įgyvendinimas“, projekto Nr. J08-CPVA-V-01-0001 (toliau – ir Projektas) ir su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „A&T Statyba“ (toliau – ir Rangovė) 2021 m. vasario 22 d. pasirašė statybos darbų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GS(9.5.3)-35 (toliau – ir Sutartis, Pirkimo sutartis). Pareiškėjas nurodė, kad Pirkimo sutarties objektas – (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (I ir II paketų) statybos darbai (toliau – ir rangos darbai), bendra sutarties vertė – 296 487,74 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM), Projekto lėšomis tinkamos finansuoti išlaidos yra tik I-ojo paketo rangos darbai, kurių vertė pagal sutartį – 268 218,05 Eur su PVM.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Pirkimo sutarties 12.1 papunktį rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. gegužės 31 d., nepasibaigus Pirkimo sutarties terminui, iškilo poreikis įsigyti papildomus statybos darbus, todėl tarp pareiškėjo ir Rangovės buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 GSS(9.5.4)-789 (toliau – ir Pirkimo sutarties pakeitimo susitarimas), kuriuo Rangovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus.

Pareiškėjas nurodė, kad CPVA nustatė du pažeidimus: 1) pareiškėjas neužtikrino, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas ir Rangovės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiotų visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2022 m. sausio 25 d. (toliau – ir Pažeidimas Nr. 1); 2) pratęsęs Pirkimo sutarties įvykdymo terminą, pareiškėjas turėjo delspinigius Rangovei skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. ir pateikti Rangovei sąskaitą dėl delspinigių sumokėjimo iš karto po deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą (toliau – ir Deklaracija) pateikimo, o ne praėjus beveik 17 mėnesių nuo Deklaracijos pasirašymo dienos (toliau – ir Pažeidimas Nr. 2).

Pareiškėjas dėl CPVA nustatyto Pažeidimo Nr. 1, cituodamas Pirkimo sutarties 2.1, 2.2, 7.17, 9.4, 9.7, 9.8, 12.1 papunkčius, nurodė, kad šis pažeidimas yra formalus, nes Rangovė faktiškai darbus pagal Pirkimo sutartį buvo atlikusi 2021 m. gruodžio 22 d., pagal statybos darbų žurnalą paskutiniai darbai (sienų apdaila) objekte buvo atlikti 2021 m. gruodžio 22 d. – tuo metu dar galiojo Rangovės 2021 m. lapkričio 22 d. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d.). Pareiškėjo vertinimu, CPVA Sprendime nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas atliko pažeidimą nes leido Rangovei nepateikti Rangovės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d., nes šiuo laikotarpiu objekte darbai nebebuvo atliekami jau nuo 2021 m. gruodžio 22 d., o sutarties įvykdymo užtikrinimo bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nepateikimas buvo visiškai formalus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad Pirkimo sutarties 7.17 ir 9.7 papunkčių pakeitimas, pratęsiant Pirkimo sutarties įvykdymo terminą, nebuvo esminis, jis neturėjo reikšmės galutiniam Pirkimo sutarties įvykdymui, nes sutartis darbų pabaigą siejo su galutiniu darbų atlikimo momentu, be to, Rangovė savo įsipareigojimus pagal Pirkimo sutartį įvykdė tinkamai, su ja buvo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Pareiškėjo vertinimu, Pažeidimas Nr. 1 neturėtų būti laikomas pažeidimu, dėl kurio taikytina finansinė pataisa, nes jis neatitinka Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatytų gairių (toliau – ir Gairės) 2.3 lentelės 23 punkte nurodyto apibrėžimo.

Pareiškėjas nurodė, kad jis, pratęsęs Pirkimo sutarties galiojimo terminą, nereikalavo iš Rangovės pateikti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo pratęsimo nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d. bei laidavimo iki sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos, tačiau tai negalėjo sukelti Sprendime nurodytų pasekmių, o civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kaina už trūkstamą laikotarpį būtų kainavusi tokias nereikšmingas sumas, kad jos nebūtų galėjusios lemti Rangovės apsisprendimo dalyvauti Pirkime ar ne.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimo dalis dėl delspinigių neatitinka viešojo administravimo principų, nes yra neaiški, netinkamai motyvuota, todėl neatitinka individualiam administraciniam aktui teisės aktui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. 5–6 p.), Sprendime nurodytos tariamos pažeidimo aplinkybės šioje dalyje neatitinka Sprendimo apibendrinamosios (rezoliucinės) dalies, kurioje yra įvardinti konkretūs pareiškėjo tariamai padaryti pažeidimai, motyvuojamojoje Sprendimo dalyje nurodomi du skirtingi pažeidimai. Pareiškėjo teigimu, Pažeidimas Nr. 2 negali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio skiriama finansinė pataisa, nes aplinkybė, kad pareiškėjas iš Rangovės nepareikalavo delspinigių, Pirkimo sutarties pobūdžio nepakeitė, sutartis išliko statybos rangos sutartimi, šalių esminės teisės ir pareigos nepasikeitė, Rangovė tebebuvo įsipareigojusi atlikti Pirkimo sutartyje numatytus statybos darbus, o pareiškėjas – šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 str. 1 d.). Pareiškėjo vertinimu, Pirkimo sutarties 9.2, 12.1 papunkčių pakeitimas buvo visiškai formalaus pobūdžio ir nereiškė pažeidimo, už kurį pareiškėjai galėjo būti taikoma finansinė korekcija, vadovaujantis Gairių 2.3 lentelės 23 punktu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Gairių 2.3. lentelės 23 punktu, sutarties elementų pakeitimai nebus laikomi pažeidimu, dėl kurio taikytina finansinė pataisa, jeigu įvykdytos 72 straipsnio 2 dalies sąlygos: a) pakeitimų vertė nesiekia šių abiejų verčių: i) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva) 2014/24/ES 4 straipsnyje nustatytų vertės ribų ir ii) 10 proc. pradinės paslaugų ir prekių pirkimo sutarties vertės ir 15 proc. pradinės darbų pirkimo sutarties vertės; b) dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties arba preliminariosios sutarties pobūdis. Pareiškėjo nuomone, ginčo atveju egzistuoja abi šios sąlygos, todėl tariami sutarties pakeitimai negali būti laikomi pažeidimu, už kurį skirta finansinė korekcija Gairių 2.3. lentelės 23 punkto prasme.

Pareiškėjo vertinimu, jam skirta finansinė korekcija yra neproporcinga, ji apskritai neturėjo būti skirta, tačiau jeigu teismas spręstų, jog CPVA pažeidimus nustatė tinkamai, pareiškėjas prašė finansinės korekcijos dydį sumažinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei dėl vieno CPVA nustatyto tariamo pažeidimo nebuvo gauta jokių tiekėjų pretenzijų, dėl jų nekilo teisminiai ginčai, tariami pažeidimai neturėjo jokios reikšmės galutiniam sutarties įvykdymui, ji buvo įgyvendinta, su Rangove pasirašytas galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas, pareiškėjas nepatyrė jokių nuostolių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad nei Gairės, nei jų priedas nereglamentuoja ūkio subjektų atsakomybės, kurią skiria nacionalinės priežiūros institucijos, CPVA negalėjo taikyti administracinės atsakomybės pareiškėjui, nes ji taikyta vadovaujantis ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT), bei Gairėmis. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuoroda į Gaires buvo pateikta PAFT 7 priede (www.esinvesticijos.lt), t. y., Gairės nėra paskelbtos nei Lietuvos teisės aktų registre, nei oficialiame Europos Sąjungos (toliau – ir ES) leidinyje. Taigi, Sprendimu pareiškėjui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl nurodytų taisyklių konstitucingumo.

Atsiliepimas

Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas, remdamasis Pirkimo sąlygų 2.1.1, 2.7 punktais, Pirkimo Sutarties 2.1, 2.2, 7.17, 9.4, 9.6, 9.7, 9.8, 12.1 punktais, teigė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Pirkimo sutartis galiojo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, statybos darbų atlikimo terminas – iki 2021 m. gegužės 31 d., sutarties trukmė iki 2021 m. liepos 31 d., be galimybės pratęsti terminą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog objekte darbai nebebuvo atliekami jau nuo 2021 m. gruodžio 22 d., nepaaiškina, kodėl Deklaracija buvo pasirašyta tik 2022 m. sausio 25 d. Atsakovo vertinimu, tik Deklaracija pažymi rangos darbų užbaigimo datą, o ne statybos darbų žurnalas, liudijimas galiojo tik iki 2022 m. sausio 3 d., nors pagal Deklaraciją turėjo galioti iki 2022 m. sausio 25 d.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde dėl rangos darbų pabaigos nurodo skirtingas datas: skunde – jog darbai objekte buvo atlikti 2021 m. gruodžio 22 d. ir šią datą laiko rangos darbų pabaiga, tačiau 2023 m. birželio 12 d. rašte dėl delspinigių nurodoma, kad rangos darbai vyko ne iki 2021 m. gruodžio 22 d., o iki 2022 m. gegužės 31 d., delspinigius skaičiavo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 17 d.. t. y. laikė, kad rangos darbai buvo baigti tik 2022 m. gegužės 17 d. Atsakovas nurodė, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas (2021 m. liepos 31 d. Laidavimo raštas) galiojo nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d., iki Deklaracijoje nurodyto termino nebuvo pratęstas (nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. negaliojo), Pirkimo sutartis nebuvo užtikrinta jokiomis finansinėmis priemonėmis nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d., kadangi paskutinis 2021 m. lapkričio 22 d. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d., Laidavimo raštas galiojo tik nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d., o nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas nebuvo pratęstas, nors Deklaracija buvo pasirašyta tik 2022 m. sausio 25 d.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl draudimo įmokų kainos yra deklaratyvaus pobūdžio, jau Pirkimo metu buvo žinoma, kad Rangovė turėjo finansinių sunkumų (skola vien valstybinio socialinio draudimo biudžetui Pirkimo sutarties pasirašymo metu siekė daugiau nei 10 000 Eur), todėl skundo argumentai, jog apytiksliai 140 Eur didesnės išlaidos nebūtų problema Rangovei, neatitinka faktinių aplinkybių, o Rangovė nesumokėjo pareiškėjui delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, nustatyti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes Pažeidimas Nr. 1 turėjo realią įtaką Pirkimo rezultatams, nes pareiškėjas leido Rangovei Pirkimo sutartį vykdyti kitomis nei nustatytomis pradinėje Pirkimo sutartyje sąlygomis, ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovės naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje Pirkimo sutartyje ir Pirkimo dokumentuose.

Atsakovo vertinimu, Pirkimo sutarties 7.17 papunkčio, 9.7 bei 12.1 punktų nuostatų pakeitimai atitinka Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, o pareiškėjas nepateikia pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas Sprendime pritaikė netinkamas Gairių nuostatas ar punktus. Kadangi CPVA pažeidimą dėl Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo kvalifikavo pagal Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 89 straipsnio 4 dalies analogija), todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 2 dalimi, nėra susiję su Sprendimo išvadomis dėl nustatyto pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nustatytais Pažeidimu Nr. 1 ir Nr. 2 buvo atliktas Pirkimo sutarties keitimas, atitinkantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintas sąlygas: pareiškėjas, nesivadovaudamas Pirkimo sutarties nuostatomis, nepagrįstai pratęsė Rangovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d., neteisėtas Pirkimo sutarties vykdymo pratęsimas be pratęstų sutarties įvykdymo užtikrinimo ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo leido Rangovei sutaupyti lėšas ir Pirkimo sutartį vykdyti ilgiau kaip septynis mėnesius, nepagrįstai leidus Rangovei nepateikti šių dokumentų iki statybos užbaigimo dokumento – Deklaracijos pasirašymo, pareiškėjas leido Rangovei Pirkimo sutartį vykdyti kitomis nei nustatytomis pradinėje Pirkimo sutartyje sąlygomis, dėl ko ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė laimėtojo, su kuriuo sudaryta Pirkimo sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje Pirkimo sutartyje ir Pirkimo dokumentuose, tokiu būdu pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Atsakovo vertinimu, Sprendimas dėl delspinigių atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas tik 2023 m. birželio 12 d., t. y. praėjus beveik 17 mėnesių nuo Deklaracijos pasirašymo dienos, Rangovės pareikalavo sumokėti delspinigius, nors tai galėjo padaryti dar 2021 m. birželio 1 d., vėlavimas atlikti Pirkimo sutartyje numatytus darbus sudarė 238 dienas arba 7 mėnesius ir 24 dienas, Pirkimo sutarties vykdymo metu Rangos darbų nestabdžius bei jų neatidėjus, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas turėjo taikyti kitokį delspinigių skaičiavimo mechanizmą nei jis nustatytas Pirkimo sutarties 9.2 punkte, taigi pareiškėjas savo veiksmais pakeitė Pirkimo sąlygas, susijusias su Pirkimo sutartyje numatytų delspinigių taikymu, bei faktiškai pratęsiant darbų atlikimo terminą. Sistemiškai vertinant Pirkimo sutarties sąlygas, pareiškėjas įsipareigojo už uždelstų Rangos darbų atlikimą taikyti delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. gegužės 31 d., Pirkimo sutarties trukmė iki 2021 m. liepos 31 d., be galimybės pratęsti terminą, t. y. vėluojant atlikti Rangos darbus pagal nustatytus terminus, turėjo būti panaudotas sutarties įvykdymo užtikrinimas, t. y. turėjo būti skaičiuojami delspinigiai, o pareiškėjas nepaaiškina, kodėl sumokėti delspinigius paprašė tik 2023 m. birželio 12 d.

Atsakovas nurodė, kad Sprendime Pažeidimus Nr. 1 ir Nr. 2 atskyrė į atskiras dalis, o vėliau priėmė išvadą, jog abu pažeidimai pateko į VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto reguliavimo sritį, todėl konstatuojamoje dalyje buvo įvardinti, kaip bendras pažeidimas pakeitus esmines Pirkimo sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, o pareiškėjo pozicija, jog jis nesuprato Sprendime nurodyto Pažeidimo Nr. 2 esmės, vertintina kaip gynybinė pozicija, neparemta jokiais teisiniais argumentais.

Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimu skirtas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas ar naikinamas, nes pareiškėjo padaryti pažeidimai atitiko Gairių 2.3 lentelės „Sutarties vykdymas“ 23 punkte nurodytą pažeidimo aprašymą, t. y. pakeitus esmines Pirkimo sutarties sąlygas, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra nepagrįstai pasikeitė Rangovės naudai ir jeigu pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo metu, Pirkime būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai nei dalyvavo, už pažeidimus taikoma Gairėse nustatyta 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. CPVA teigė, kad spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, pagrįstai nustatytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas ir šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir/ar naikinti.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Šalčininkai + funkcinės zonos plėtros strategijos įgyvendinimas“, projekto Nr. J08-CPVA-V-01-0001 (Projektas), įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „(duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (I ir II paketų) statybos darbai“, pirkimo Nr. 526197 (Pirkimas). Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2020 m. gruodžio 28 d. Pirkimas į dalis neskaidytas, perkami statybos darbai dalinami į 2 paketus: Pirkimo I paketas – pastato vidaus patalpų durų, langų, grindų, sienų, pertvarų, perdangų, laiptų su aikštelėmis, dalies inžinerinių tinklų ir kitų konstrukcijų demontavimas; dalies salės grindų keitimas su TP numatytais sluoksniais; naujai formuojamų vidaus patalpų pamatų sienoms įrengimas, grindų, sienų ir perdangų montavimas su apdaila, laiptų montavimas, turėklų montavimas, durų/vitrinų montavimas; vidaus pastato apšvietimo ir jėgos inžinerinių tinklų įrengimas; lauko elektrotechnikos inžinerinių tinklų tiesimas; kompiuterinių ir multimedijos tinklų įrengimas; gaisro aptikimo ir signalizavimo inžinerinių tinklų montavimas; dalies esamo šildymo sistemos pertvarkymas; šilumos mazgo montavimas; oro šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; vidaus vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų montavimas. Tikslesnė darbų apimtis ir projektinių sprendinių paaiškinimai pateikti konkurso sąlygų 5 ir 7 prieduose. Pirkimo II paketas – Žiūrovų tribūnų (antresolės) konstrukcijų su apdaila demontavimas; turėklų montavimas; tribūnų (antresolės) karkaso montavimas, tribūnų grindų ir sėdimų vietų apdailos įrengimas. Tikslesnė darbų apimtis ir projektinių sprendinių paaiškinimai pateikti konkurso sąlygų 5 ir 7 prieduose (Pirkimo sąlygų 2.1.1.1 p.).

Pasiūlymus Pirkime pateikė du (2) dalyviai. Pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. su UAB „A&T Statyba“ (Rangovė) pasirašė statybos darbų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GS(9.5.3)-35 (Sutartis), kurios objektas – (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (I ir II paketų) statybos darbai, bendra pasirašytos Pirkimo sutarties vertė – 296 487,74 Eur su PVM. Projekto lėšomis tinkamos finansuoti išlaidos yra tik I-ojo paketo statybos darbai, kurių vertė pagal Pirkimo sutartį – 268 218,05 Eur su PVM. Pagal Pirkimo sutarties 2.2 papunktį statybos darbų atlikimo terminas iki 2021 m. gegužės 31 d. nuo statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, be galimybės pratęsti terminą.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. raštu „Dėl statybos darbų vėlavimo“ informavo Rangovę, kad remiantis Sutarties 2.2 bei 12.1 punktais Rangovė turi atlikti visus statybos darbus iki 2021 m. gegužės mėn. 31 d. be galimybės pratęsti statybos darbų terminą. Iki šios dienos faktiškai yra atlikti demontavimo bei pradėti polių gręžimo statybos darbai, dėl to pareiškėjui kyla abejonių kad Rangovė tinkamai ir laiku spės atlikti visus, pagal rangos sutartį numatytus statybos darbus. Atsižvelgęs į likusių statybos darbų apimtį, pareiškėjas prašė iki 2021 m. balandžio mėnesio 22 d. pateikti statybos darbų grafiką bei darbams skirti didesnį darbininkų skaičių, 2021 m. balandžio 22 d. atvykti į (duomenys neskelbtini) sporto mokyklą, (duomenys neskelbtini) 14:00 val. planiniam pasitarimui, statybos darbų eigai bei kitiems svarbiems klausimams aptarti.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 30 d. rašte „Dėl statybos darbų vėlavimo“, siųstame Rangovei, nurodė, kad po planinio pasitarimo objekte, kuris vyko 2021 m. balandžio 22 d., iki šiol yra atlikti tik polių betonavimo darbai. Rangovė lygiagrečiai polių betonavimo darbams turėjo galimybę atlikti kitus, projekte numatytus darbus, tokius kaip grindų pasluoksnių įrengimo ir grindų betonavimo, faktiškai nuo 2021 m. balandžio 24 d. objekte nebuvo vykdomi jokie statybos darbai, atkreipė dėmesį, kad remiantis Sutarties 2.2 bei 12.1 punktais Rangovė turi atlikti visus statybos darbus iki 2021 m. gegužės 31 d. be galimybės pratęsti statybos darbų terminą. Atsižvelgus į likusią statybos darbų apimtį pareiškėjui kilo abejonių, kad Rangovė spės laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl prašė pateikti išsamų, išskaidytą į dienas, statybos darbų grafiką bei darbams skirti didesnį darbininkų skaičių.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. rašte „Dėl darbų vėlavimo“, siųstame Rangovei, nurodė, kad remiantis Sutarties 2.2 bei 12.1 punktais Rangovė turėjo atlikti visus statybos darbus iki 2021 m. gegužės mėn. 31 d. be galimybės pratęsti statybos darbų terminą. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Rangovę su prašymu skirti darbams didesnį darbininkų skaičių, nes vidutiniškai statybos aikštelėje dirbo apie 6 darbininkus bei paspartinti statybos darbų eigą, bet Rangovė ignoravo pareiškėjo pagrįstus prašymus ir reikalavimus, yra likę apie 60–70 proc. statybos darbų, todėl pareiškėjas informavo, kad remiantis Pirkimo sutarties 2 skyriaus 2.4 papunkčiu bei 9 skyriaus 9.2 papunkčiu, bus skaičiuojami delspinigiai nuo neatliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. rašte, siųstame Rangovei, nurodė, kad pareiškėjas nuo statybos darbų pradžios planiniuose susitikimuose statybos objekte bei raštuose išreikšdavo abejones, kad Rangovė laiku ir tinkamai spės atlikti sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjo abejonės ir reikalavimai buvo pagrįsti, kadangi statybos objekte dirbo 5–6 darbininkai. Rangovė nuolat ignoravo pareiškėjo pagrįstus reikalavimus, o per pastarąją savaitę objekte dirbo tik 3–5 darbininkai. Remiantis Pirkimo sutarties 2.2 bei 12.1 punktais Rangovė turėjo atlikti visus statybos darbus iki 2021 m. gegužės mėn. 31 d. be galimybės pratęsti statybos darbų terminą. Rangovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, kadangi laiku ir tinkamai neatliko Statybos darbų, yra likę apie 60–70 proc. statybos darbų, todėl pareiškėjas pakartotinai informavo Rangovę, kad remiantis Pirkimo sutarties 2.4 papunkčiu bei 9.2 papunkčiu, skaičiuos delspinigius nuo neatliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną, pakartotinai, atsižvelgiant į likusią statybos darbų apimtį, ragino darbams skirti didesnį darbininkų skaičių bei dėti visas pastangas užbaigti statybos darbus iki 2021 m. liepos mėn.

Šalys 2021 m. rugsėjo 27 d. pasirašė Susitarimą dėl 2021 m. vasario 22 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. GS (9.5.3)-35 „(duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (I ir II paketų) statybos darbai“ pakeitimo (toliau – ir Susitarimas), kuriam nurodyta, kad Rangovė 2021 m. liepos 30 d. rašte Nr. ATS2021/07/30 „Dėl viešojo darbų pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ informavo pareiškėją, jog negali vykdyti treniruoklių salės bei pirmo aukšto apdailos darbų, nes techninio projekto sprendiniuose ir kiekių žiniaraščiuose šių patalpų metalinis karkasas bei kolonų pamatai nenumatyti. Dėl to šalys 1.1 papunktyje susitarė, kad Rangovė atliks papildomus darbus nurodomus prie šio Susitarimo pridedamuose prieduose, kitos Sutarties nuostatos, nenurodytos susitarimo dėl sutarties pakeitimo 1.1 punkte lieka nepakeistos (Susitarimo 1.2 papunktis).

2022 m. sausio 25 d. pateikta deklaracija Nr. ARCCR-100-220125-01131 apie statinio (-ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies statybos patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) (toliau – ir Deklaracija).

Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. raštu „Dėl delspinigių skaičiavimo“ informavo Rangovę, kad pagal 2022 m. vasario 22 d. darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. GS(9.5.3)-35 (Sutartis), pasirašytos tarp šalių, punktą Nr. 2.5 Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti Darbai (įskaitant baigiamuosius bandymus), ištaisyti defektai, pasirašytas Statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas ir pareiškėjui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti pareiškėjas, statybos darbų pabaiga yra 2021 m. gegužės 31 d. Kadangi rangos darbai užbaigti pavėluotai, atsižvelgdami į Sutarties 9.2 punkto nuostatą, priskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. laikotarpį (351 diena) nuo Sutarties neatliktų darbų vertės, delspinigiai sudaro 5 740,28 Eur.

CPVA, gavusi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir VK) 2023 m. gruodžio 6 d. pastebėjimus EX.22 dėl Pirkimo sutarties, 2023 m. gruodžio 18 d. pradėjo tyrimą.

Tyrimo metu nustatyta, kad VK audito metu buvo pateiktas Lietuvos draudimo (toliau – ir Draudikas) atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Laidavimo raštas), kuris galiojo nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Laidavimo rašto galiojimo pratęsimas nebuvo pateiktas. Taip pat, Rangovė pateikė Įmonės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikotarpis buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. Kartu buvo pateiktas Statybos / montavimo darbų draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Liudijimas Nr. 1), kuriame nurodytas galiojimo laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. ir Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo, ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Liudijimas Nr. 2), kuriame nurodytas galiojimo laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d.

CPVA priėmė 2024 m. sausio 2 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT06, kuriame nurodė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendindama Pirkimo sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, nes pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja pakeitė Pirkimo sąlygas, susijusias su Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei netesybų taikymu, faktiškai pratęsdama darbų atlikimo terminą. CPVA vertinimu, tokios sąlygos, jeigu jos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusios didesnį susidomėjimą Pirkimu (VPĮ 89 str. 4 d. 1 p.). Pareiškėjui leidus Rangovei nepateikti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d., nepateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo iki Sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos, taip pat nepritaikius delspinigių už vėlavimą atlikti darbus, ekonominė Sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovės naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje (VPĮ 89 str. 4 d. 2 p.). CPVA Sprendime vadovavosi VPĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) nuostatomis, PAFT, Gairėmis ir pritaikė pareiškėjai bendrą 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 267 963,48 Eur. CPVA nustatė, kad pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 66 990,87 Eur, o grąžintinų lėšų suma – 50 281,45 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas aptarė ginčui aktualias VPĮ, Gairių, PAFT ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.

Teismas, aptaręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką, pažymėjo, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

Teismas pažymėjo, kad pagal Pirkimo sutarties 12.1 papunktį Sutartis įsigalioja, kai Sutartį pasirašo abi Sutarties šalys ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, statybos darbų pradžia – nuo statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, statybos darbų atlikimo terminas – iki 2021 m. gegužės 31 d., Sutarties trukmė iki 2021 m. liepos 31 d. be galimybės pratęsti terminą.

Teismas nustatė, kad Pirkimo sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas, t. y. šalys 2021 m. rugsėjo 27 d. pasirašė Susitarimą dėl 2021 m. vasario 22 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. GS (9.5.3)-35 „(duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (I ir II paketų) statybos darbai“ pakeitimo. Susitarime nurodyta, kad Rangovė 2021 m. liepos 30 d. rašte Nr. ATS2021/07/30 „Dėl viešojo darbų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ informavo pareiškėją, kad negali vykdyti treniruoklių salės bei pirmo aukšto apdailos darbų, nes techninio projekto sprendiniuose ir kiekių žiniaraščiuose šių patalpų metalinis karkasas bei kolonų pamatai nenumatyti. Dėl to šalys 1.1 papunktyje susitarė, kad Rangovė atliks papildomus darbus nurodomus prie Šio Susitarimo pridedamuose prieduose. Kitos Sutarties nuostatos, nenurodytos susitarimo dėl Sutarties pakeitimo 1.1 punkte, lieka nepakeistos (Susitarimo 1.2 papunktis).

Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 11.4 papunktyje šalys susitarė, kad galutinis darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas pilnai užbaigus darbus, Deklaracija apie rangos darbų užbaigimą pasirašyta 2022 m. sausio 25 d., taip pat CPVA teisingai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas delspinigius dėl laiku neatliktų rangos darbų skaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 17 d., tai patvirtina atsakovo teiginius, kad darbai nebuvo atlikti iki 2021 m. gruodžio 22 d., o baigti 2022 m. sausio 25 d. pasirašius Deklaraciją apie rangos darbų užbaigimą.

Teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygų ir Pirkimo sutarties nuostatas, pažymėjo, kad Pirkimo sutarties 7.17 papunktyje pareiškėjas ir Rangovė susitarė, jog Rangovė iki darbų pradžios pateiks pareiškėjui įrodymą, kad Rangovė yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę ir pateikti draudimo liudijimų (polisų) tinkamai patvirtintas kopijas, privalomojo draudimo sutartys turi galioti nuo darbų pradžios datos, ir turi galioti iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo, o Pirkimo sutarties 9.7 papunktyje nustatyta, kad Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo trukmė turi būti tokia pat kaip ir Rangos sutarties galiojimo trukmė.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2021 m. lapkričio 22 d. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo, ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d., o 2021 m. kovo 3 d. laidavimo draudimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d.

Teismas iš Susitarimo, kuriuo pakeistos Pirkimo sutarties nuostatos dėl darbų įvykdymo termino, nustatė, kad reikalavimai Rangovei užtikrinti Rangos sutarties įvykdymą, bei pateikti įrodymą, kad Rangovė yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę ir pateikti draudimo liudijimų (polisų) tinkamai patvirtintas kopijas, išliko, taip pat išliko nuostata, kad privalomojo draudimo sutartys turi galioti iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas ir Rangovė sudarė Susitarimą dėl Pirkimo sutarties vykdymo termino pratęsimo leidus Rangovei, be kita ko, neturėti pratęstam terminui sutarties įvykdymo užtikrinimo ir civilinės atsakomybės draudimo, nors toks reikalavimas buvo numatytas Sutarties sąlygose, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovę nuo reikalavimo visą Sutarties galiojimo laikotarpį užtikrinti Rangos sutarties įvykdymą, bei pateikti įrodymą, kad Rangovė yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę ir pateikti draudimo liudijimų (polisų) tinkamai patvirtintas kopijas, nepatiriant jokių sankcijų, kas atitiko VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus esminius ir draudžiamus sutarties pakeitimus: 1) pakeitimu nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (faktiškai leidus laimėtojui nepateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo visai Pirkimo sutarties galiojimo trukmei bei neturėti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo); 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (Pirkimo sutartis pakeista laimėtojo naudai).

Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nustatė, jog pareiškėjas, pratęsęs Pirkimo sutarties įvykdymo terminą, turėjo skaičiuoti delspinigius nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. ir pateikti Rangovei sąskaitą dėl delspinigių sumokėjimo iš karto po deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą pateikimo.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, pareiškėjo susirašinėjimą su Rangove delspinigių klausimais, vertino, jog pareiškėjo teiginiai, kad Rangovė laiku atliko rangos darbus, prieštarauja jo paties pozicijai, pateiktai Rangovei raštuose dėl darbų vėlavimo ir dėl delspinigių skaičiavimo, o aplinkybė, kad Pirkimo sutarties pakeitime šalys nurodė susitariančios dėl papildomų darbų nepaneigia, paties pareiškėjo 2021 m. liepos 1 d. rašte pateiktai informacijai, kad Rangovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, kadangi laiku ir tinkamai neatliko Statybos darbų.

Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Pirkimo sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, nes: 1) Perkančioji organizacija savo veiksmais pakeitė Pirkimo sąlygas, susijusias su Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei netesybų taikymu, faktiškai pratęsiant darbų atlikimo terminą. Tokios sąlygos, jeigu jos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusios didesnį susidomėjimą Pirkimu (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) Perkančiajai organizacijai leidus Laimėtojai nepateikti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d., nepateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo iki Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos, taip pat nepritaikius delspinigių už vėlavimą atlikti darbus, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Laimėtojos naudai taip, kaip nebuvo aptarta Pirkimo sutartyje (VPĮ 89 str. 4 d. 2 p.).

Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principus.

Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjas ir Rangovas sudarė taikų susitarimą, vadovaudamiesi CK nuostatomis, nereiškia, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir toks susitarimas yra teisėtas, nekeičiantis Sutarties iš esmės. Teismas vertino, kad pareiškėjas nuolaidas Rangovei galimai taikė pastarajai patiriant finansinius sunkumus ir nepajėgiant laiku atlikti darbų ir pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad Pirkimo laimėtojui nebuvo jokios naudos dėl taikytų Pirkimo sutarties vykdymo nuolaidų.

Teismas, spręsdamas dėl finansinės korekcijos ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, kad negalima atmesti galimybės, jog atsakovo nustatyti Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimai galėjo turėti poveikį ES biudžetui, pagrįstai galima manyti, jog jeigu pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos būtų nustatytos viešojo pirkimo metu, pasiūlymus būtų pateikę daugiau tiekėjų, dėl Pirkimo sutarties pakeitimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, o pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis ES biudžetui, o pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo sąlygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti VPĮ nustatyti principai.

Teismas nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomas Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš ES fondų gautas lėšas.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo finansinės korekcijos individualizavimo, kadangi iš Sprendimo motyvų matyti, kad finansinė korekcija nebuvo taikyta automatiškai, vertintas pažeidimo pobūdis, sunkumas ir kitos reikšmingos aplinkybės (pakeistos esminės viešojo pirkimo sąlygos ir pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai), taigi atliktas galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus.

Teismas nurodė, kad nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga, o aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, nenustatyta.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar: 1) PAFT 311 punkto nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „galioja tik paskelbti įstatymai“, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 311 punktu, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra nustatoma administracinė atsakomybė ūkio subjektams už viešųjų pirkimų pažeidimus; 2) PAFT 311 punkto nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei 20 straipsnio 1 daliai tiek, kiek pagal PAFT 311 punktą administracinė atsakomybė subjektams gali būti taikoma vadovaujantis oficialiai nepaskelbtu ir neįsigaliojusiu teisės aktu, patikrinęs www.esinveticijos.lt nustatė, kad Gairės yra paskelbtos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pati pripažįsta, kad PAFT yra pateikta Gairių nuoroda www.esinvesticijos.lt, be to, gairės, kaip ES teisės aktas, paskelbtos ir ES lygmeniu.

Teismas nurodė, kad CPVA pagrįstai atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog pareiškėjas, pasirašydamas Projekto sutartį įsipareigojo laikytis PAFT nuostatų, o PAFT yra paskelbtos Teisės aktų registre. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo PAFT nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, o kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl ministro įsakymo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams nepatenka į šio teismo kompetenciją. Teismas taip pat nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio nurodytos nuostatos ištyrimo tuo aspektu, kuris nurodytas pareiškėjo argumentacijoje, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą arba Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti, ar: PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „galioja tik paskelbti įstatymai“, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek PAFT 311 punktu, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra nustatoma administracinė atsakomybė ūkio subjektams už viešųjų pirkimų pažeidimus; PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei 20 straipsnio 1 daliai, tiek, kiek pagal PAFT 311 punktą administracinė atsakomybė subjektams gali būti taikoma vadovaujantis oficialiai nepaskelbtu ir neįsigaliojusiu teisės aktu; 2) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą visiškai; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta netinkamai individualizuota finansinė korekcija (sankcija). Pareiškėjas teigia, kad naujausioje ESTT praktikoje teismas aiškiai suformulavo taisyklę, kad skiriant finansinę korekciją nebūtinai turi būti taikoma Gairėse nurodyta procentinė išraiška (ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimas byloje C-175/23), t. y. visais atvejais padarytas tariamas pažeidimas turi būti vertinamas individualiai ir priežiūros institucija turi teisę skirti finansinę korekciją, kuri yra mažesnė nei nustatyta Gairėse procentinė išraiška.

Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime neįvertinta, kad CPVA Sprendime nesivadovavo Gairių nuostatomis, numatančiomis, jog už formalius pažeidimus finansinė korekcija netaikytina, o procentine išraiška finansinė korekcija apskaičiuojama tik tada, kai nėra galima nustatyti tariamo pažeidimo finansinio masto. Pareiškėjas pažymi, kad iš esmės analogiški reikalavimai įtvirtinti ir PAFT, kurių 311 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas tvirtina, kad CPVA ir pagal Gaires, ir pagal PAFT turėjo individualizuoti finansinę korekciją, įvertinus konkrečią finansinę išraišką, kurią šiuo atveju buvo galima apskaičiuoti: 1) CPVA Sprendime nurodė, neva pareiškėjas nepareikalavo iš Sutartį sudariusio rangovo 5 708,54 Eur delspinigių, taigi jei finansinė korekcija ir turėjo būti taikoma, tai tik šioje apimtyje; 2) CPVA Sprendime nurodė, neva civilinės atsakomybės draudimu nebuvo užtikrinta laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d., t. y. 22 dienas, o civilinės atsakomybės draudimo kaina už trūkstamą laikotarpį būtų kainavusi apytiksliai iki kelių šimtų eurų (laidavimas (skundo priedai Nr. 10.1 – 10.3) 14 824,39 Eur sumai laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d. rangovui kainavo 250 Eur, civilinės atsakomybės draudimas (skundo priedas Nr. 11) vieneriems metams (nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d.) rangovui kainavo 950 Eur, 2021 m. rugpjūčio 25 d. Statybos / montavimo darbų draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (skundo priedas Nr. 12) kuris galiojo nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d., rangovui kainavo 300 Eur, 2021 m. lapkričio 22 d. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo, ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (skundo priedas Nr. 13), kuris galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d. rangovui kainavo 300 Eur. Pareiškėjo teigimu, būtent tokioje apimtyje ir turėjo būti taikoma finansinė korekcija, laikantis tiek Gairių, tiek ir PAFT, tačiau finansinė korekcija siekė 25 proc. Sutarties vertės ir sudarė 66 990,87 Eur, kas daugiau nei 10 kartų viršija CPVA nustatytų tariamų pažeidimų apimtis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad nei CPVA Sprendime, nei teismo sprendime nebuvo tinkamai individualizuotas pažeidimas ir buvo pažeistas proporcingumo principas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 ir laikosi pozicijos, kad tariamų pažeidimų mažareikšmiškumas nepateisina net 25 procentų dydžio finansinės pataisos nuo Sutarties vertės (66 990,87 Eur), pažeidimų pobūdis patvirtina, kad jie buvo išimtinai formalaus pobūdžio, todėl tokio dydžio finansinė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga ir turi būti mažinama. Pareiškėjas nurodo, kad teismui nevertinant pažeidimų (jei tokie būtų nustatyti) proporcingumo, kartu būtų pažeistas ir konstitucinis atsakomybės už teisės pažeidimus proporcingumo principas, todėl teismo sprendime buvo netinkamai įvertintas CPVA Sprendimo ir finansinės korekcijos individualizavimas, o taip pat padaryta nepagrįsta išvada, neva teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių, kadangi tiek Gairės, tiek PAFT, tiek ir teismų praktika nustato taisyklę, kad finansinės korekcijos taikytinos tik tada, kai pažeidimai nėra formalūs, o taikytina korekcija turi būti individualizuojama.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepadarė pažeidimų, nes Gairių 2.3 lentelės 23 punkte numatytai išimčiai taikyti turi egzistuoti dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) pakeitimų vertė turi neviršyti šioje normoje nustatytų ribų; 2) dėl sutarties pakeitimo neturi reikšmingai pasikeisti bendras sutarties pobūdis. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi šios sąlygos, todėl tariami Sutarties pakeitimai negali būti laikomi pažeidimu, už kurį skirta finansinė korekcija Gairių 2.3 lentelės 23 punkto prasme. Pareiškėjo vertinimu, ginčo atveju yra akivaizdu, jog Sutarties 7.17, 9.7 bei 9.2 punktų pakeitimas: 1) buvo neturtinio pobūdžio, tad neviršijo Gairėse numatytos pakeitimų vertės; 2) reikšmingai nepakeitė Sutarties pobūdžio, todėl šį Sutarties pakeitimą CPVA nepagrįstai vertino kaip pažeidimą, dėl kurio taikytina finansinė pataisa. Pareiškėjas nurodo, kad atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo sprendime nurodė, neva pažeidimai nelaikytini formaliais ir yra esminiai, siedamas tai su prielaidomis, kad pakeitimai neva turėjo ar galėjo turėti įtakos pirkimo rezultatams. Tam, kad būtų nustatytas pažeidimas, už kurį taikoma Gairėse numatyta finansinė korekcija, toks pažeidimas turi atitikti Gairėse nurodytus reikalavimus, šiuo atveju teismo sprendime nurodytos aplinkybės ignoruotos, tariamų pažeidimų kvalifikavimas nebuvo patikrintas, nors šiuos argumentus pareiškėjas kėlė, todėl teismo sprendimas naikintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nurodo, kad Gairės nėra paskelbtos Teisės aktų registre, taip pat nėra paskelbtos oficialiame ES leidinyje. Pareiškėjas teigia, kad Gairių taikymas tiesiogiai yra nesuderinamas su nulla poena sine lege (nėra bausmės be įstatymo) principu, Gairės tiesiogiai nenumato atsakomybės, taikytinos valstybės narės priežiūros institucijų ūkio subjektams, taigi, nei Gairės, nei jų priedas nereglamentuoja ūkio subjektų atsakomybės, kurią skiria nacionalinės priežiūros institucijos. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kurioje: 1) konkretūs veiksmai / neveikimas, kurie laikomi pažeidimu, nėra apibrėžti nei įstatyme, nei tiesioginį taikymą turinčiame ES teisės akte; 2) nėra įstatymo ar jį atitinkančios galios teisės akto, kuris aiškiai apibrėžtų pažeidimu laikomus veiksmus ir atsakomybę už juos; 3) už konkrečius veiksmus yra taikoma atsakomybė, kuri savo pobūdžiu gali būti prilyginama baudžiamajai atsakomybei, todėl pareiškėjui yra taikytinos minimaliai tokios pat garantijos kaip ir baudžiamosios atsakomybės atveju; 4) pareiškėjo atžvilgiu yra pažeidžiami fundamentalūs nullum crime sine legge, in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) ir teisinės valstybės principai.

Atsiliepimas

Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės yra identiškas skundui, t. y. jame nėra nurodyta jokių papildomų naujų argumentų. Atsakovo vertinimu, iš apeliacinio skundo nėra aišku, kuo remdamasis pareiškėjas daro išvadas, kurios neatitinka Pirkimo faktinių aplinkybių, CPVA Sprendime nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo, o pareiškėjui nepagrindus abstrakčių apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, prieštaraujančių faktinėms Pirkimo aplinkybėms, vertintina, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo. Atsakovo teigimu, pareiškėjui paskirta teisinga, proporcinga ir individualizuota finansinė korekcija, o pareiškėjas netinkamai aiškina ESTT sprendime suformuluotas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, nes jame ESTT nesukūrė jokių naujų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, o sprendime iš esmės yra pakartotos lig šiol galiojusios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, be kita ko, suformuluotos dar ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14. Atsakovas pažymi, kad jo Sprendimas patvirtina, jog taikant galutinę finansinę korekciją buvo atliktas išsamus nagrinėjimas, o padaryti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimas neaktualus šiam ginčui, kadangi šioje byloje buvo nagrinėtos skirtingos faktinės aplinkybės, pažeidimo rūšis ir pobūdis skyrėsi nuo Sprendime nurodytų pažeidimų, todėl negalima pritaikyta analogijos dėl finansinės korekcijos taikymo. Atsakovas pažymi, kad pasirašydamas Projekto sutartį, pareiškėjas nekvestionavo PAFT atitikties Konstitucijai ar kitiems teisės aktams, todėl toks kardinalus pozicijos pakeitimas vertintinas tik kaip gynybinė pozicija, neparemta jokiais teisiniais argumentais. Atsakovas mano, kad finansinių korekcijų taikymo tvarka atitinka teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja ES lėšų administravimą, o apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir neteisingi, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas, nes šis prašymas yra nesusijęs su ginču. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes jis neturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovo išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu, atlyginimo, kadangi pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami, kad jis galėtų tinkamai atstovauti save teisminiame procese ir byla nėra teisiškai sudėtinga, jog būtų būtina pasitelkti išorės teisininkų, t. y. advokatų pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo CPVA, nustačiusi pareiškėjo padarytus pažeidimus, nutarė pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas: 66 990,87 Eur, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį: 50 281,45 Eur, išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš mokėjimo prašyme nurodytos sumos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Pirkimo sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Teismas vertino, kad negalima atmesti galimybės, jog atsakovo nustatyti Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimai galėjo turėti poveikį ES biudžetui ir sprendė, jog Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga, o aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, nenustatyta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, visais atvejais padarytas tariamas pažeidimas turi būti vertinamas individualiai ir priežiūros institucija turi teisę skirti finansinę korekciją, kuri yra mažesnė nei nustatyta Gairėse procentinė išraiška.

Byloje skundžiamu Sprendimu CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, faktines aplinkybes, pareiškėjo atsakymą, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, sprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Pirkimo sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, nes: 1) pareiškėjas savo veiksmais pakeitė Pirkimo sąlygas, susijusias su Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei netesybų taikymu, faktiškai pratęsiant darbų atlikimo terminą, tokios sąlygos, jeigu jos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusios didesnį susidomėjimą Pirkimu (VPĮ 89 str. 4 d. 1 p.); 2) pareiškėjui leidus Laimėtojui (UAB „A&T Statyba“) nepateikti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d., nepateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo iki Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos, taip pat nepritaikius delspinigių už vėlavimą atlikti darbus, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Laimėtojo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Pirkimo sutartyje (VPĮ 89 str. 4 d. 2 p.).

CPVA, spręsdama dėl finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, įvertinusi tai, kad: Projekto vykdytojas pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas bei pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas; pakeitus esmines Pirkimo sutarties sąlygas, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra nepagrįstai pasikeitė Laimėtojo naudai ir jeigu pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo metu, Pirkime būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai nei dalyvavo, sprendė, kad turi būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 267 963,48 Eur.

Byloje nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas (2021 m. liepos 31 d. Laidavimo raštas) galiojo nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d., iki Deklaracijoje nurodyto termino nebuvo pratęstas (nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. negaliojo), Pirkimo sutartis nebuvo užtikrinta jokiomis finansinėmis priemonėmis nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d., kadangi paskutinis 2021 m. lapkričio 22 d. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d., Laidavimo raštas galiojo tik nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d., o nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas nebuvo pratęstas, nors Deklaracija buvo pasirašyta tik 2022 m. sausio 25 d. Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. raštu „Dėl delspinigių skaičiavimo“ informavo Rangovę, kad pagal 2022 m. vasario 22 d. darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GS(9.5.3)-35 (Sutartis), pasirašytos tarp šalių, punktą Nr. 2.5 Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti Darbai (įskaitant baigiamuosius bandymus), ištaisyti defektai, pasirašytas Statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas ir pareiškėjui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti pareiškėjas, statybos darbų pabaiga yra 2021 m. gegužės 31 d. Kadangi rangos darbai užbaigti pavėluotai, pareiškėjas, atsižvelgdamas į Sutarties 9.2 punkto nuostatą, priskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. laikotarpį (351 diena) nuo Sutarties neatliktų darbų vertės, delspinigiai sudaro 5 740,28 Eur.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tikrinamą bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sutarties įvykdymo užtikrinimo, galiojančio iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo dienos, sąlyga yra įstatymo reikalavimas, vadovaujantis VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 7 ir 10 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad tiek sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvios sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025). Atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą, VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad sutarties pakeitimas yra esminis, kai pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, neatitinka aktualios faktinės bei teisinės situacijos, nes nustatyto sutarties vykdymo pažeidimo, viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo kontekste pripažintino kaip sutarties keitimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, inter alia (be kita ko) 98 p. ir ten paminėtą ESTT jurisprudenciją), kaip atitinkamos sutarties sąlygos įtraukimas į pradinį pirkimą būtų teisės imperatyvų pažeidimas, todėl draudžiamas. Taigi, nustatyto pažeidimo kvalifikavimui atsakovas neteisėtai taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025).

Remiantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktu, sutarties pakeitimas yra esminis, kai dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, kas atitinka ir situaciją nagrinėjamu atveju – ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra galimai pasikeitė Rangovės naudai taip, kaip nebuvo aptarta Pirkimo sutartyje (Rangovė nepatyrė išlaidų už Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimą), todėl atsakovas anksčiau nurodytą pažeidimą teisėtai kvalifikavo pripažindamas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio cituoja šiai bylai aktualią Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Europos Sąjungos teisę dėl pažeidimo sudėties elementų bei finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus taikymo. Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje Obshtina Svishtov, C-175/23, EU:C:2024:853 (ESTT sprendimas), pateikia tokį nagrinėjamai bylai aktualų Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimą: „Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 120 konstatuojamąją dalį „siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir [Europos] Komisijos dėl fondų (...) taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo“. Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 36 ir 37 punktuose numatyta: „Šiame reglamente vartojamų terminų reikšmės (...): 36) pažeidimas – bet koks įgyvendinant (...) fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. 37) Ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant (...) fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.“ Reglamento 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta: „1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą. 2. Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. (...)“. To paties reglamento 144 straipsnio „Finansinių pataisų kriterijai“ 1 ir 2 dalyse numatyta: „1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį (...), jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad: (...) b) prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo prievolių pagal 143 straipsnį; (...) Taikydama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sisteminis. Jeigu iš fondų (...) prašomų padengti netinkamų finansuoti išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuotąja norma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja. 2. Nustatydama 1 dalyje nurodytą pataisą Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.“ „2019 m. Komisijos gairės Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final) (toliau – 2019 m. Komisijos gairės), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą (...)“. 23. Pirma, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo E. M. Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus). 24. Pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. sprendimo E. M. Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas). 25. Dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus. 26. Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Nacionale de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C 408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas). 27. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui. 28. Antra, kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. 29. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę. 30. Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą. 31. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą). 32. Iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). 33. Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus). 34. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale“.

Nurodyto teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad draudžiama, jog bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas savaime darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, o, pagrįstai pripažinus pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos.

Atsakovas, spręsdamas dėl finansinės korekcijos Sprendime įvertino tai, kad Projekto vykdytojas (pareiškėjas) pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas bei pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas; pakeitus esmines Pirkimo sutarties sąlygas, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra nepagrįstai pasikeitė Laimėtojo naudai ir jeigu pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo metu, Pirkime būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai nei dalyvavo ir taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 267 963,48 Eur.

Atsakovas šiuo atveju savaime taikė fiksuoto dydžio finansinę korekciją, vadovaudamasis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas, ginčijamame Sprendime individualizuotais teisiniais argumentais nepagrįsdamas, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą Sprendimą, kurio dalis dėl finansinės korekcijos taikymo naikinama ir klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovui spręsti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria spręsta dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų iš esmės paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti: 1) ar PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „galioja tik paskelbti įstatymai“, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek PAFT 311 punktu, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra nustatoma administracinė atsakomybė ūkio subjektams už viešųjų pirkimų pažeidimus; 2) ar PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei 20 straipsnio 1 daliai, tiek, kiek pagal PAFT 311 punktą administracinė atsakomybė subjektams gali būti taikoma vadovaujantis oficialiai nepaskelbtu ir neįsigaliojusiu teisės aktu.

Dėl šio pareiškėjo prašymo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad finansinės korekcijos taikymas nėra laikomas administracinės atsakomybės taikymu bei į tai, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (tokio pobūdžio teisės akto nuostatų teisėtumas nepriskiriamas tirti Konstitucinio Teismo kompetencijai), teisėjų kolegijai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl šioje byloje pareiškėjo keliamų klausimų konstitucingumo, todėl jo prašymas netenkinamas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 7 503,21 Eur už advokatų suteiktas teisines paslaugas (atstovavimo išlaidas). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

Teisėjų kolegija, taikydama šios nutarties 70 punkte nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad pareiškėjas turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams, kadangi pareiškėjo organizacinėje struktūroje yra padalinys, į kurio funkcijas įeina atstovavimas pareiškėjui teismuose, šiame padalinyje yra įsteigta ne viena pareigybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Pareiškėjas be patirtų atstovavimo išlaidų taip pat prašo priteisti 12 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Kaip jau minėta, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos baigtį, t. y. tai, kad Sprendimo dalis, kuria konstatuoti VPĮ pažeidimai, iš esmės pripažinta teisėta ir pagrįsta ir tik klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduotas CPVA nagrinėti iš naujo, atsižvelgdama į patenkintą skundo reikalavimų dalį pareiškėjui iš atsakovo priteisia 17,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už skundo ir apeliacinio skundo padavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą: panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria spręsta dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. IT06 dalies dėl finansinės korekcijos pareiškėjui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai taikymo ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoti Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 17,50 Eur (septyniolika Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą ir apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasJolanta MalijauskienėArūnas Sutkevičius