Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-300-1232/2026

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-08-28
Bylos Nr.: e2-300-1232/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04057-2025-4
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Vilma Venckevičienė
Ieškovas: I. V.
Atsakovas: Radžiūnų Medžiotojų Būrelis

Kategorijos

2.1Bendrosios nuostatos

Civilinė byla Nr. e2-300-1232/2026 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04057-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1..3.10; 2.2.2.3.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)

aLYTAUS apyLINKĖs teismasS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 28 d. Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovui I. V., jo atstovei advokatei Gabrielei Šinkonei, atsakovo Radžiūnų medžiotojų būrelio atstovams A. G. ir advokatui Stasiui Kasiuliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui Radžiūnų medžiotojų būreliui dėl (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti iš klubo narių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai, ieškinio ir dubliko argumentai

Ieškovas I. V. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašo panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovo Radžiūnų medžiotojų būrelio (toliau – ir atsakovas, Būrelis) (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) uždaroje būrelio „Viber“ grupėje įvyko trumpas žodinis apsikeitimas žinutėmis tarp ieškovo ir kito būrelio nario A. V.. Ieškovas parašė „Gal kas galit paaiškint kaip medžiojama“. Į ieškovo klausimą A. V. sureagavo „?“. Tuomet ieškovas atsakė fraze „Jeigu gali – patylėk. Vsfliz“. Daugiau susirašinėjimas nebuvo tęsiamas. Žinutė buvo matoma tik būrelio nariams (uždaroje grupėje), ji nebuvo vieša. (duomenys neskelbtini) būrelio valdyba, gavusi A. V. skundą, priėmė sprendimą siūlyti pašalinti ieškovą iš būrelio narių. (duomenys neskelbtini) neeilinis visuotinis būrelio narių susirinkimas (33 balsai) balsų dauguma patvirtino Valdybos sprendimą. Ieškovas visuotiniame būrelio narių susirinkime nedalyvavo, nes turėjo dirbti. (duomenys neskelbtini) ieškovui el. paštu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinis būrelio narių susirinkimo protokolas. Atsakovo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neproporcingas, todėl turi būti panaikintas. Šiuo atveju jokios žalos nebuvo nei konstatuota, nei įrodyta. Žinutėje nebuvo tiksliai užfiksuoti ir parašyti jokie įžeidimai ar žodžiai, kuriais gali būti įžeistas kitas asmuo. Taip pat ši žinutė buvo matoma tik ribotam būrelio narių ratui ir nebuvo vieša, todėl negalėjo nei diskredituoti būrelio viešai, nei sukelti jokio reputacinio poveikio už bendruomenės ribų. Iš karto po minėto susirašinėjimo būrelio grupėje, ieškovas su kitais būrelio nariais, dalyvavo šventinėje (duomenys neskelbtini) eisenoje ir šventės dalyviams su kitais regiono medžiotojais pristatinėjo medžioklės veiklą. Tai rodo, jog būrelio reputacija realiai niekaip nenukentėjo, o santykis tarp ieškovo ir kito nario liko vidinės komunikacijos ribose. Sprendimas pašalinti ieškovą, faktiškai nesant kokios žalos, yra perteklinis ir prieštarauja tiek teisingumo, tiek racionalumo principams. Būrelyje priimant sprendimus dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą. Prieš valdybos susitikimą ieškovui nebuvo pateiktas būrelio nario skundas, todėl ieškovas neturėjo galimybės nei susipažinti su skundo turiniu, nei pasiruošti argumentuotam paaiškinimui. Vien tik informavimas, kad toks skundas egzistuoja, neatitinka teisės į gynybą esmės, nes ši teisė suponuoja galimybę žinoti konkrečius faktinius ir teisinius kaltinimo elementus. Skundas ieškovui buvo parodytas tik valdybos posėdžio metu. Būrelio valdybos posėdis vyko netvarkingai, padrikai, be aiškios struktūros ir nustatytos tvarkos, o pats įvykio svarstymas, kuriame turėjo būti aptariamas konkretus elgesys, iš esmės neįvyko. Valdybos nariai nesiėmė apklausti ieškovo, neuždavė klausimų dėl incidento aplinkybių ir neišklausė jo paaiškinimo esmės. Protokole net neužfiksuota, kokius konkrečius paaiškinimus ieškovas davė ar kaip jie buvo įvertinti. Esminis teisės į gynybą pažeidimas įvyko ir tuo, kad valdyba priėmė sprendimą jau ieškovui išėjus iš posėdžio. Tad ieškovas ne tik negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų, reaguoti į valdybos narių pasisakymus ar naujai išsakytus kaltinimus, bet ir negalėjo dalyvauti sprendimo priėmimo metu. Tokiu būdu buvo paneigtas pats dalyvavimo ir pasisakymo principas, kuris yra neatsiejama teisės į gynybą dalis. Visuotiniame narių susirinkime buvo prisiminta dar viena tariama istorija apie kažkada tariamai įvykusį ieškovo pašalinimą iš medžioklės, tačiau šis ieškovo padarytas pažeidimas kolegialiuose būrelio valdymo organuose niekada nebuvo svarstytas ir ieškovas apie tokį kaltinimą sužinojo tik gavęs visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolą. Taip pat nurodoma nauja aplinkybė apie gautą narių raštą, kuriame išreikštas nepasitikėjimas ieškovu. Tai patvirtina, kad ieškovui ne tik buvo pažeista teisė į gynybą, bet ir sprendimas pašalinti iš būrelio narių grindžiamas pritempiamais istoriniais įvykiais. Ieškovo pašalinimo procedūra pradėta neteisėtai, nes ji buvo pradėta gavus vieno nario skundą, kai tuo tarpu Įstatų 5.24 p. numatyta, kad procedūra pradedama, jei to reikalauja nors vienas valdybos narys arba ne mažiau kaip 1/10 visų būrelio narių. Šiuo atveju procedūra pradėta pagal vieno nario parašytą skundą, kas nesudaro 1/10 visų būrelio narių. Taip pat buvo akivaizdžiai pažeistas nešališkumo principas. Tiek valdybos, tiek visuotinio narių susirinkimo svarstymo metu sprendimo priėmime dalyvavo ir aktyviai jį veikė asmenys, kurie buvo tiesiogiai susiję su konfliktine situacija arba iš anksto buvo suinteresuoti ieškovo pašalinimu iš būrelio narių. A. V. dalyvavo tiek valdybos, tiek visuotinio susirinkimo posėdžiuose, reiškė savo poziciją ir balsavo sprendžiant dėl būtinybės pašalinti ieškovą. Tokiu būdu jis veikė ne kaip neutralus narys, o kaip tiesioginė šalis ginče. Be to, valdybos pirmininkas A. G., tiek keli valdybos nariai (A. K., G. P. ir kiti) ankstesniuose posėdžiuose jau buvo reiškę neigiamą nuomonę apie ieškovą ir jo elgesį. Protokole net pažymėta, jog ieškovas „elgėsi arogantiškai“, „atsisakė pasiaiškinti“ ir „menkino valdybą“, o šiuos asmeninius, subjektyvius vertinimus įrašė tie patys asmenys, kurie vėliau balsavo už jo pašalinimą. Tai rodo, kad sprendimą priėmę asmenys patys buvo įsivėlę į asmeninį konfliktą ir vertino situaciją subjektyviai, kaip atsaką į kritiką, o ne kaip objektyvų drausminį klausimą. Tokiu būdu valdybos nariai nebeveikė kaip nešališki sprendimų priėmėjai, o jų sprendimas įgijo asmeninio atsako pobūdį (el. b. l. 1-6).

Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovas apsiriboja abstrakčiomis nuorodomis į „etikos pažeidimą“, „reputacijos riziką“ ir „vidinės darnos pažeidimą“, tačiau nepateikia nė vieno konkretaus fakto ar įrodymo, kad dėl vienos ieškovo žinutės (parašytos klaidingai ir netiksliai) Būrelio veikla faktiškai sutriko, reputacija realiai nukentėjo ar iškilo bent minimali grėsmė Būrelio įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimui. Atsakovo teiginiai, kad visos procedūros atitiko Asociacijų įstatymo ir Konstitucijos nuostatas, yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikai. Atsakovas nepateikia nei vieno konkretaus įrodymo, kad dėl žinutės būtų kilęs ilgalaikis konfliktas, nepateikiama jokių duomenų apie Būrelio reputacijos pablogėjimą visuomenėje, skundus iš trečiųjų asmenų ar realų veiklos sutrikimą. Pats atsakovas pripažįsta, kad susirašinėjimas apsiribojo keliomis žinutėmis ir toliau nebuvo tęsiamas. Atsakovas labai plačiai ir laisvai interpretuoja „etikos pažeidimą“, tarsi bet koks nepatikęs žodinis pasisakymas automatiškai suteiktų pagrindą pašalinti narį. Atsakovo minima 30 narių „nepasitikėjimo“ iniciatyva savaime neįrodo realių padarinių, o greičiau atskleidžia suinteresuotų asmenų bandymą „sukaupti parašus“ jau po konflikto, formuojant neigiamą nuomonę prieš ieškovą. Skundas nebuvo ieškovui pateiktas iki valdybos posėdžio, reali galimybė pasirengti nesuteikta, sprendimas priimtas ieškovui nedalyvaujant tiek valdybos, tiek visuotiniame susirinkime. Dėl to ieškovo ieškinio argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo yra pagrįsti, o ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas. Nepriklausomai nuo to, ar A. V. balsavo, ar ne, pats jo dalyvavimas, aktyvus pasisakymas ir emocinis santykis su nagrinėjamu klausimu sudaro pagrindą abejoti procedūros nešališkumu. Atsakovo atsiliepime daroma klaidinga išvada, kad sprendimas yra proporcingas. Atsižvelgiant į vienkartinį ir labai stipriai riboto masto pažeidimą, realios žalos nebuvimą ir švelnesnių priemonių nesvarstymą, ieškovo ieškinio argumentai dėl sankcijos neproporcingumo yra visiškai pagrįsti ir sudaro savarankišką pagrindą ginčijamą sprendimą panaikinti (el. b. l. 80-86).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atleidimas iš Būrelio narių yra perteklinis ir per griežtas. Uždaroje „Viber“ grupėje, kurioje yra tik būrelio nariai, jis susirašinėjimo metu parašė neaiškios reikšmės žodį, kuris tikrai nėra įžeidimas. Norėjo parašyti - „patylėk (duomenys neskelbtini)“, o parašė „Vsfliz“, t. y. blogai nusispaudė raidės. Žodžio „Vaflis“ jis nerašė. Tą pačią naktį „užvirė“ „Viber“ grupėje susirašinėjimai apie A. V. įžeidimą. Būrelyje yra tik vyriška kompanija, todėl būna, kad vartoja ir necenzūrinius žodžius. Valdybos susirinkime vyko A. V. skundo nagrinėjimas. Susirinkimas vyko pagal procedūras, tačiau jis skundą gavo tik susirinkimo metu, t. y. skundas buvo perskaitytas. Jis turėjo paaiškinti apie susirašinėjimą, tačiau pasakė, kad tai nėra parašytas žodis „Vaflis“, kad jis taip nevadino A. V.. (duomenys neskelbtini) pasiūlė taikytis, kitas valdybos narys irgi kažką pasakė ir viskas. Po valdybos susirinkimo protokolą gavo el. paštu ir tik tada pamatė kas nuspręsta. Iš valdybos susirinkimo nepasišalino, tiesiog išėjo kai susirinkimas baigėsi. Susirinkime jis paaiškino viską, atsiprašyti neatsiprašė, nes A. V. neįžeidė. Gavęs protokolą suprato, kad bus sprendžiamas jo pašalinimas iš Būrelio narių. Jis informavo vadovą el. paštu, kad paskirta susirinkimo data (duomenys neskelbtini) jam netinka, tačiau Būrelio vadovas susirinkimo datos nekeitė. Yra pažeista teisė į gynybą, nes nagrinėjimas vyko susirinkime, kuriame jis nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) pateiktas 30 būrelio narių nepasitikėjimo raštą ieškovui atrodo juokingai. Prieš jokį kitą narį ankščiau nebuvo pradėta procedūrų dėl pašalinimo iš Būrelio narių. Valdybos susirinkime apie kitus pažeidimus nebuvo kalba, jis tik sužinojo gavę protokolą ir paaiškinti dėl to negalėjo. Tai buvo jo teisės į gynybą pažeidimas. Valdybos pirmininkas yra nusiteikęs prieš jo asmenį ir nori, kad jis nebūtų Būrelio nariu. Būrelio etikos kodeksas ieškovui yra žinomas. Kitiems Būrelio nariams už medžioklės taisyklių pažeidimus ir administracinius pažeidimus jokie sprendimai nebuvo priimti, o jis niekada neturėjo jokių nuobaudų. Ieškovui svarbu likti būrelio nariu, nes jis nemato priežasties išeiti iš šio Būrelio (2026 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 35 s. – 1 val. 18 min. 32 s.).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Ieškiniu ginamos ieškovo kaip Būrelio nario teisės. Tai buvo asmeninis siekis pašalinti ieškovą iš būrelio narių, nes už teisės aktų pažeidimus nei Būrelio vadovas, nei kitas narys nebuvo pašalinti. Pašalinimas iš Būrelio narių yra kraštutinė ir griežčiausia sankcija, kai padaromas pažeidimas, kuris kenkia pačiai asociacijai. Ieškovo parašytas žodis jokios žalos nepadarė, pats incidentas buvo uždaroje grupėje ir nebuvo paskelbta viešai. Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad bendravimas tarp vyrų yra aštresnis, todėl ieškovui pritaikyta sankcija per griežta. Nebuvo svarstytos jokios kitos alternatyvos. A. V. nesiūlė jokių alternatyvų, jis nurodė, kad reikia spręsti tik dėl ieškovo pašalinimo. Sankcijos mastas viršija pažeidimo pavojingumą. „Viber“ grupę bando prilyginti viešai erdvei, tačiau prie jos turi ribotą prieigą tik būrelio nariai, todėl kalbėti apie viešą reputacinę žalą nepagrįsta. Pats ieškovas įrodė, kad būtent po jo pašalinimo kiti Būrelio nariai padarė administracinius pažeidimus dėl ko jiems buvo atimta teisė medžioti, tačiau dėl jų pažeidimų jokios narių atsakomybės nebuvo keliama. Valdyba skundą ieškovui pateikė tik valdybos posėdžio metu ir ieškovas supažindintas iki to laiko nebuvo. Administracinis būrelio aparatas turėjo laikytis procedūrų pats ir jų nepažeidinėti. Skundas pagarsintas posėdžio metu, tačiau ieškovui nebuvo suteikta galimybė iš anksto pasiruošti ir suderinti kito posėdžio datą, o tai galbūt būtų konfliktą išsprendę kitaip. Buvo stengtasi bet kokiomis priemonėmis pašalinti ieškovą. Ieškovas neturi nei teisinių žinių ir nežinojo, kad jam būtų suteikta galimybė pasiruošti gynybai. Kaip suprato, taip jis ir paaiškino, tačiau perkelti atsakomybę nariui yra neteisinga. (duomenys neskelbtini) susirinkime ieškovas nurodė, kad jis dalyvauti negali ir posėdžio data su juo nebuvo derinta, tačiau posėdžio data nebuvo perkelta ir atsakymo ieškovas negavo. Jo metu buvo aptarta ir kita situacija, kai ieškovas dėl to pasisakyti negalėjo. Ieškovas realiai nežinojo kuo argumentuojamas skundas ir dėl ko jis buvo pašalintas iš būrelio, todėl jis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. A. V. ėmėsi iniciatyvos ir dalyvavo tuose svarstymuose, tačiau pačio nario skundas nagrinėjamas ir valdybos narys turėjo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, nedalyvauti jo nagrinėjime, o ne pats nuspręsti dėl pašalinimo. Atsakovas šališkumo klausimą bando išspręsti balsų skaičiumi, tačiau šališkumas ne balsų skaičius. A. V. nenusišalino, todėl ar galėjo daryti įtaką niekas negali dabar paneigti. Be to, dėl kitų būrelio narių, kurie neteko teisės medžioti, jokių procedūrų nebuvo pradėta, todėl akivaizdu, kad buvo siekiama susidoroti tik su ieškovu. Nebuvo svarstytas alternatyvus ieškovo pasekmių vertinimas, nors M. siūlė atsiprašyti, tačiau protokole nebuvo svarstytos kitos priemonės. Tai, kad ieškovas neatsiprašė, neturėtų būti taikoma pati griežčiausia priemonė (2026 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 52 s. – 56 min. 03 s.).

Atsakovo atsiliepimo ir tripliko argumentai

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo parašyta žinutė viešai būrelio grupėje, kur dalyvauja beveik visi būrelio nariai, pažeidžia pagarbos, padorumo ir drausmės principus, nustatytus tiek būrelio etikos kodekse, tiek būrelio įstatuose. Ieškovo elgesys sukėlė konfliktą, paskatino Būrelio narių nepasitenkinimą ir pakenkė vidinei Būrelio darnai bei reputacijai, todėl ieškovo išsakyta frazė negali būti laikoma nereikšminga ar tik „emocine“. Būtent dėl tokio ieškovo elgesio Būrelio nariai (30 narių) buvo pareiškę rašytinį nepasitikėjimą ieškovui, kaip Būrelio nariui. Būrelio narių susirašinėjimas „Viber“ programėle Būrelio grupėje negali būti laikoma visiškai uždara erdve, kadangi grupėje dalyvauja dauguma Būrelio narių (apie 40 asmenų), todėl komunikacija šioje erdvėje atitinka viešą bendruomeninę komunikaciją, kurioje kiekvienas narys privalo laikytis bendravimo etikos ir gerbti kitus narius. Net jei Būrelio susirašinėjimo grupė („Viber“ programėle) formaliai nėra vieša plačiajai visuomenei, tačiau tokia grupė yra vidinė organizacijos erdvė, todėl elgesys joje turi atitikti organizacijos standartus ir negali būti toleruojamas kaip „privatus“. Ieškovo konkretus elgesys pažeidė Būrelio etikos kodekso reikalavimus ir Būrelio įstatų reikalavimus (6.2.7. ir 6.2.9.). Ieškovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie Būrelio valdymo organo (valdybos) organizuojamą posėdį, dėl ieškovo konkrečių veiksmų svarstymo. Ieškovui buvo suteikta reali galimybė tinkamai pasirengti ir pasiaiškinti Būrelio valdymo organui aktualiu klausimu, bet Ieškovas savo teise pilnai nesinaudojo. Posėdžio metu ieškovui buvo įteikta A. V. skundo kopija, tačiau ieškovas demonstratyviai atsisakė skundą priimti, pareikšdamas, kad jam „nereikia“. Ieškovas neprašė laiko susipažinti su skundo turiniu ir neprašė atidėti posėdį. Ieškovas posėdžio metu atsisakė duoti paaiškinimus, elgėsi arogantiškai ir konfliktavo su valdybos nariais, vartojo įžeidžiančius epitetus („šeimos teatras“, „sopranas“ ir pan.). Ieškovas net nesulaukęs Būrelio valdybos posėdžio pabaigos išvyko. Visuotinio Būrelio narių susirinkimo sprendimas - pašalinti Ieškovą iš Būrelio narių yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytam pažeidimui. Pagal Būrelio įstatus bei Būrelio etikos kodeksą, narys gali būti pašalintas ne tik už konkrečią materialinę žalą, bet ir už elgesį, prieštaraujantį medžiotojo etikai, drausmei ir pagarbos principams, jei toks elgesys kenkia Būrelio reputacijai ar santykiams tarp narių. Ieškovo žinutė, kurios turinys buvo įžeidžiantis, sarkastiškas ir žeminantis kitą narį, sukėlė bendruomenės nepasitenkinimą, vidinį konfliktą ir reputacinę riziką Būreliui. Būrelio narių nuomone švelnesnių priemonių taikymas, šiuo konkrečiu atveju, būtų buvęs neefektyvus. Ieškovo elgesys nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis – posėdžio metu jis demonstratyviai atsisakė bendradarbiauti, vartojo užgaulius žodžius („šeimos teatras“, „sopranas“), elgėsi arogantiškai ir nepagarbiai visos valdybos atžvilgiu. Tokia laikysena parodė, kad ieškovas nepripažįsta savo elgesio netinkamumo, todėl įspėjimas ar drausminė pastaba būtų buvę nepakankamos ir neveiksmingos priemonės. Ieškovo, kaip Būrelio nario, karjeroje yra atvejis, kad ieškovas dėl savo nepagarbaus elgesio kitų narių atžvilgiu net buvo pašalintas (išvarytas) iš varominės medžioklės. Ieškovas buvo tinkamai ir iš anksto informuotas apie tiek valdybos posėdį, tiek visuotinį susirinkimą ir ieškovo konstitucinės teisės nebuvo pažeistos. Sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio narių priėmė kolegialus organas – Būrelio valdyba, o vėliau šį sprendimą patvirtino visuotinis Būrelio narių susirinkimas. Būrelio valdybos posėdis vyko teisėtai, dalyvaujant kvorumą sudarančiam narių skaičiui. Sprendimas pašalinti ieškovą iš Būrelio narių buvo šališkas yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes būtent tokį sprendimą priėmė visuotinis Būrelio narių susirinkimas, sudarytas iš didelės daugumos nepriklausomų narių, neturinčių asmeninių santykių su konfliktu (el. b. l. 38-47). Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovo netinkamas elgesys kitų narių atžvilgiu buvo tęstinis (pasikartojantis), o ne atsitiktinis vienkartinis epizodas. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl procedūros teisėtumo ar organo kompetencijos. Būrelio narių bendruomenėje ieškovo elgesys buvo vertinamas kaip sisteminis, trikdantis vidinę tvarką ir pasitikėjimą. Pažymėtina, kad asociacijos turi teisę sau pačios nustatyti savo narių elgesio standartus, o teismai neturi kištis į asociacijos narių nusistatyto elgesio standartų turinio vertinimą. Visuotinis narių susirinkimas taikydamas sankciją ieškovui, neperžengė asociacijai priklausančių nario elgesio vertinimo laisvės ribų, nes paties ieškovo elgesys siekiant išsiaiškinti visą situaciją nepaliko kitos išeities. Pats ieškovas sudarė situaciją (neteikė paaiškinimų nei Būrelio valdybai, nei visuotiniam Būrelio narių susirinkimui dėl įvykusio incidento, t. y. visiškai nebendradarbiavo su asociacijos valdymo organais ir, net nebandė atsiprašyti nario, kurio atžvilgiu elgėsi netinkamai), todėl Būrelis net neturėjo realios galimybės svarstyti kokią nors alternatyvią sankciją ieškovui. Narių reakcija rodo, jog ieškovo žinutė buvo vertinama kaip žeminanti ir pažeidžianti elementarias pagarbos normas. Šiuo konkrečiu atveju konfliktas ir reputacinė žala pasireiškė Būrelio viduje. Konkreti žinutė buvo aiškiai įžeidžiančio turinio („vafli“ – įžeidžiantis epitetas), kad žinutė buvo nukreipta prieš konkretų narį; žinutę matė (perskaitė) praktiškai visi Būrelio nariai; žinutė sukėlė kolektyvinę reakciją; Būrelio valdyba turėjo įsikišti ir spręsti konfliktą, galima teigti, kad ieškovo iškomunikuota žinutė padarė atitinkamą poveikį asociacijai. Atsakovas ieškovui sudarė realias, iš anksto žinomas, procedūriškai tinkamai organizuotas galimybes pateikti paaiškinimus ir ginti savo poziciją. Tai, kad ieškovas sąmoningai šiomis galimybėmis nesinaudojo, nesuteikia jam teisės tvirtinti, kad gynyba buvo ribojama (el. b. l. 88-95). Atsakovo atstovas Būrelio vadovas A. G. ir advokatas Stasys Kasiulis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti pilnai. A. G. teismo posėdžiu papildomai paaiškino, kad visą susirašinėjimą „Viber“ grupėje jis matė, tačiau buvo neutralus ir nesikišo. Tik gavęs A. V. skundą jis turėjo pareiga pradėti procesą. (duomenys neskelbtini) vyko valdybos posėdis ir pagal įstatus ieškovas buvo iškviestas pasiaiškinti dėl situacijos. Atvykus ieškovui į posėdį, jo elgesys visus šokiravo, vietoj to, kad kažką pasakytų, ieškovas pavadino, kad tai mafija, šeimos teatras, sopranai, susirinkime elgėsi arogantiškai. Valdybos posėdis vyko pagal protokolą. Ieškovą pažįsta apie 30 m., ir žodis „Vaflis“ yra etatinis ieškovo pasakymas, ne kartą ir ne vieną Būrelio narį yra taip pavadinęs, todėl neapsikentęs vienas narys parašė skundą. Ieškovui skundą įteikė susirinkimo metu, bet ieškovas sakė, kad jam nereikia, todėl skundą pagarsino. Ieškovas susirinkime nenorėjo nieko paaiškinti. Taip pat buvo atvejis (duomenys neskelbtini), kai ieškovas buvo pašalintas iš medžioklės, tačiau tada jokių veiksmų nesiėmė, nes norėjo elgtis žmoniškai. Pašalinti ieškovą iš Būrelio buvo nuspręsta dėl ieškovo veiksmų visumos. „Viber“ grupę, kurioje yra tik būrelio nariai, laiko vieša grupe, o ne uždara. Pagal įstatus švelnesnių priemonių netaikė, nes Būrelio narys nebendradarbiavo ir nepaaiškino nieko, todėl pagal įstatų 5.2.1 punktą ieškovą pašalino iš būrelio narių. „Viber“ programėlė Būrelyje buvo įvesta metus laiko ir iki tol iš būrelio narių niekas nebuvo pašalintas. Dėl jam pačiam taikomos administracinės atsakomybės už medžiojimą neblaiviam, Būrelyje nebuvo svarstoma, nes jis nariams viską paaiškino, todėl jeigu asmuo bendradarbiauja su Būrelio nariais, tai jokia atsakomybė nariui netaikoma. Dėl A. V. brakorieniavimo irgi nebuvo svarstoma, nes A. V. viską paaiškino Būrelio nariams, t. y. bendradarbiavo, todėl jokia procedūra nebuvo pradėta (2026 m. birželio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 03 min. 09 s. – 28 min. 19 s.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip buvęs Būrelio narys, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovo (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio narių.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) Būrelio „Viber“ grupėje „Radžiūnų medžiotojų būrelis“ įvyko žodinis apsikeitimas žinutėmis tarp ieškovo ir kito Būrelio nario A. V.. Ieškovas grupėje parašė žinutę „Gal kas galit paaiškint kaip medžiojama“. Į ieškovo klausimą A. V. sureagavo „?“. Tuomet ieškovas atsakė fraze „Jeigu gali – patylėk“ ir po minutės prideda „Vsfliz“. Po šio susirašinėjimo (duomenys neskelbtini) A. V. Būreliui pateikia skundą dėl „Radžiūnų medžiotojų būrelio“ nario V. I. nepagarbaus elgesio su kitu būrelio nariu, skunde nurodydamas (duomenys neskelbtini) „Viber“ grupėje susirašinėjimą ir, kad jis ieškovo buvo įžeistas parašydamas žodį „vafli“, toks ieškovo bendravimo tonas įžeidė A. V. ir pažemino kitų būrelio narių akivaizdoje. A. V. skundu prašė įtraukti šį skundą į artimiausio valdybos ar visuotinio susirinkimo darbotvarkę, nagrinėti ieškovo elgesio atitikimą Elgesio kodekso nuostatų reikalavimams (konkrečiai 6.2.7 ir 6.2.9 nuostatoms) ir įvertinti ar nėra pagrindo taikyti drausminę atsakomybę pagal Įstatų nustatytus pagrindus ( 5.20.7 ir 5.20.9 nuostatas), spręsti ieškovo pašalinimo iš būrelio, jei pripažįstama, kad pažeidimas yra šiurkštus ir neatitinkantis etiško medžiotojo vardo, vadovaujantis Įstatų 5.2 nuostata (el. b. l. 48-49).

(duomenys neskelbtini) buvo sušauktas Valdybos posėdis, kuriame buvo nuspręstas, kad Būrelio narys I. V. pažeidė Radžiūnų medžiotojų būrelio Etikos kodekso 2 skyriaus nuostatas: „Vengia tarpusavio santykiuose asmens žeminimo, įžeidinėjimo, apkalbų, ignoravimo apraiškų“, „Būrelio narys savo veiksmais ar poelgiais nediskredituoja etiško medžiotojo vardo. Supranta, kad net ir vienas prasižengimas padaro didelę žalą etiško medžiotojo reputacijai”. Būrelio narys I. V. pažeidė Radžiūnų medžiotojų būrelio Įstatų 5.20.2.punktą “nevykdo Būrelio įstatuose nustatytų nario pareigų”, 5.20.7. punktą “savo veiksmais ir elgesiu kenkia Būrelio reputacijai”, 5.20.9.punktą “savo elgesiu pažeidžia medžiotojo, Būrelio nario etikos kodekso reikalavimus, kurie priimami Būrelio visuotiniame narių susirinkime ”, 6.2.7. punktą “Saugoti Būrelio nario garbę”, 6.2.8. punktą “Savo elgesiu ir veikla didinti Būrelio teigiamą vaidmenį visuomenėje”, 6.2.9.punktą ”Laikytis Būrelio etikos kodekso reikalavimų, kurie priimti Būrelio visuotiniame narių susirinkime”. Valdybos nuomone, būrelio nario I. V. pažeidimas yra šiurkštus ir neatitinka etiško medžiotojo vardo. Valdybos narys G. P. pasiūlė Valdybai pašalinti būrelio narį I. V. iš Būrelio narių, kuriam pritarė 7 balsai, „prieš“ nebuvo. Radžiūnų medžiotojų būrelio Valdyba priėmė sprendimą pašalinti būrelio narį I. V. iš Radžiūnų medžiotojų būrelio narių. Radžiūnų medžiotojų būrelio Valdyba įpareigoja Būrelio pirmininką A. G. sušaukti neeilinį Radžiūnų medžiotojų būrelio visuotinį narių susirinkimą, Radžiūnų medžiotojų būrelio Įstatų numatyta tvarka, šio Radžiūnų medžiotojų būrelio Valdybos sprendimo patvirtinimui (el. b. l. 7-9).

Neeilinio visuotinio narių susirinkimo (duomenys neskelbtini) metu buvo nutarta Radžiūnų medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) Valdybos sprendimą, dėl būrelio nario I. V. pašalinimo iš Radžiūnų medžiotojų būrelio narių patvirtinti. Būrelio narys I. V. pašalintas iš Radžiūnų medžiotojų būrelio narių. Balsuota: „Už“ – 28 balsai, „Prieš“ – 3 balsai, „Susilaikė“ – 2 balsai (el. b. l. 10-13).

Ieškovas prašo panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovo (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl jo pašalinimo iš Būrelio trimis teisiniais pagrindais, t. y., kad Būrelyje priimant sprendimus dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą; atsakovo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neproporcingas; priimant sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio narių, buvo akivaizdžiai pažeistas nešališkumo principas.

Dėl teisės į gynybą

Teismų praktikoje nurodoma, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Asociacijos narių informavimo tvarką nustato teisės aktai ir asociacijos įstatai. Pranešimai turi būti teikiami juose nustatyta tvarka, be to, atsižvelgtina ir į organizacijoje susiklosčiusią asociacijos narių bendravimo praktiką bei informavimo tvarką. Pažymėtina, kad šios tvarkos ir praktikos tikslas yra užtikrinti, kad pranešimai būtų gauti, kad asmenys būtų informuoti dėl jiems reikšmingų veiksmų ar sprendimų. Informavimo tvarkos laikymasis nėra savitikslis. Esminę reikšmę dėl asmens informavimo turi faktas, ar asmuo atitinkamą informaciją gavo. Jeigu asociacijos nariui yra iš anksto žinoma informacija, kad vyks posėdis, kad jame bus svarstomas pareiškimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių, tai šis faktas yra lemiamas sprendžiant, ar asmuo tinkamai informuotas. Aplinkybės, kad yra tam tikrų pranešimų įteikimo tvarkos pažeidimų (pranešimo išsiuntimas ne tokia forma, kurią nustato asociacijos įstatai, išsiuntimas ne tuo adresu ir pan.), nepaneigia informacijos gavimo fakto. Jeigu informacija buvo gauta laiku, t. y. iki posėdžio, jeigu ji buvo suprantamo turinio ir pakankama dėl nagrinėjamo klausimo, tai nėra pagrindo konstatuoti informavimo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 19 punktą).

Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad Būrelyje priimant sprendimus dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą, nes jam nebuvo pateiktas Būrelio nario A. V. skundas dėl jo siūlymo pašalinti ieškovą iš Būrelio. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Būrelis išsiuntė ieškovui el. paštu pranešimą, nurodydama, kad Būrelio valdyba gavo būrelio nario A. V. skundą, dėl būrelio nario – ieškovo nepagarbaus elgesio su kitu būrelio nariu ir prašo šį atvejį apsvarstyti būrelio valdyboje, spręsti dėl būrelio nario ieškovo pašalinimo iš Būrelio. Tuo pagrindu yra šaukiamas valdybos posėdis ir ieškovas buvo kviečiamas dalyvauti valdybos posėdyje (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 68). Ieškovas tą pačią dieną el. paštu atsakė į pranešimą nurodydamas, kad jis (duomenys neskelbtini) galės dalyvauti, o (duomenys neskelbtini) laikas jam nėra tinkamas dėl darbo (el. b. l. 73). Tačiau pats skundas ieškovui nebuvo siųsta. Skundas ieškovui buvo parodytas tik valdybos posėdžio metu. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutiko, nurodydamas, kad Būrelio valdyba, gavusi A. V. skundą dėl ieškovo konkretaus nepagarbaus elgesio, raštu (elektroniniu paštu) informavo ieškovą apie šaukiamą Būrelio valdybos posėdį, nurodė posėdžio darbotvarkę, bei suteikė galimybę atvykti ir pateikti paaiškinimus aktualiu klausimu. Pažymėtina, kad vien tai, jog darbotvarkėje yra nurodyta, kad bus sprendžiamas nario pašalinimo iš Būrelio klausimas dėl Būrelio įstatų pažeidimo, negalima vertinti kaip aiškaus pagrindo nurodymo. Ieškovo informavimas dėl susirinkimo darbotvarkės klausimo, susijusio su būtent ieškovo asmenimi, svarbus ir dėl to, jog asmuo turėtų pakankamai laiko pasirengti pateikti darbotvarkės klausimui sutinkančią arba oponuojančią poziciją. Aplinkybė, kad ieškovui A. V. skundas buvo įteiktas atvykus į valdybos surinkimą ir susirinkime garsiai perskaičius skundą, nepaneigia jo teisės turėti laiko pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovui pakako bendrai žinoti, kad „yra skundas“. Tai akivaizdžiai prieštarauja tiek Asociacijų įstatymo, tiek teismų praktikos reikalavimams. Akivaizdu, kad asmuo, tik atvykęs į susirinkimą ir sužinojęs apie siekį jį pašalinti, gali reaguoti emocionaliai, jam nesuteiktas laikas suformuluoti aiškią savo poziciją ir argumentus. Atsakovas nepaneigė, kad A. V. skundas ieškovui buvo parodytas tik posėdžio metu, o iki tol jis nebuvo pateiktas nei el. paštu, nei kitu būdu. Atsakovas neneigė, kad galutinis valdybos sprendimas buvo priimtas ieškovui išėjus iš posėdžio, nes ieškovas atsisakė duoti paaiškinimus dėl skundo, todėl ieškovas ne tik negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų, reaguoti į valdybos narių pasisakymus ar naujai išsakytus kaltinimus prieš 20 m. vykusio įvykio, bet ir negalėjo dalyvauti sprendimo priėmimo metu.

Teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pranešimu ieškovas buvo informuotas apie Būrelio šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma susirinkimo darbotvarkė – Būrelio (duomenys neskelbtini) Valdybos sprendimo, dėl būrelio nario I. V. pašalinimo iš Radžiūnų medžiotojų būrelio narių patvirtinimo (el. b. l. 70, 74). Ieškovas (duomenys neskelbtini) el. paštu nurodė Būrelio nariams, kad „visuotiniame Būrelio susirinkime nedalyvausiu. Valdybos nurodyta data ir laikas sutampa su mano darbo diena. Derinta nebuvo. Susirinkimo protokolą parašu pateikti elektroniniu paštu“ (el. b. l. 75). Vykusiame visuotiniame narių susirinkime buvo prisiminta istorija, įvykusi (duomenys neskelbtini) apie įvykusį ieškovo pašalinimą iš medžioklės, ką byloje patvirtino ir byloje apklausti liudytojai S. M. ir J. Č. (2026 m. birželio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tačiau ieškovo padarytas pažeidimas kolegialiuose Būrelio valdymo organuose niekada nebuvo svarstytas, ieškovas apie tokį kaltinimą sužinojo tik gavęs (duomenys neskelbtini) visuotinio Būrelio narių susirinkimo protokolą. Taip pat buvo nurodoma nauja aplinkybė apie gautą narių raštą, kuriame išreikštas nepasitikėjimas ieškovu ir būtent šitas Būrelio narių nepasitikėjimo raštas buvo pateiktas neeilinio susirinkimo metu (el. b .l. 71-72). Tad nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodydamas, kad neeilinio visuotinio susirinkimo data su juo nebuvo derinta ir jis negalės dalyvauti posėdyje, svarstant ieškovo pašalinimą iš Būrelio narių ir susirinkime nurodant naujas aplinkybes apie kurias ieškovas nebuvo informuotas ir jam nebuvo sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, jam nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai bei sudarytos sąlygos (galimybės) pasisakyti, pateikti atsikirtimus ir pan., Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko., kad šiuo atveju Būrelyje priimant sprendimus dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio narių, buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą.

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad jo pašalinimo procedūra pradėta neteisėtai, nes ji buvo pradėta gavus vieno nario skundą, kai tuo tarpu Įstatų 5.24 p. numatyta, kad procedūra pradedama, jei to reikalauja nors vienas valdybos narys arba ne mažiau kaip 1/10 visų Būrelio narių. Šiuo atveju procedūra pradėta pagal vieno nario parašytą skundą, kas nesudaro 1/10 visų Būrelio narių. Teismas su šiais argumentais nesutinka, nes kaip pats pripažino teismo posėdžio metu, ieškovas žinojo, kad A. V. yra valdybos narys, ką patvirtina ir Registrų centro Juridinių asmenų (el. b. l. 50-51), todėl vien tik skunde nurodydamas, kad A. V. teikia skundą kaip Būrelio narys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad valdybos susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai.

Dėl priimto sprendimo (ne)pagrįstumo ir (ne)proporcingumo

Kasacinis teismas savo praktikoje išaiškino, kad asociacijos narių pašalinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai įstatuose iš anksto nustatytos aiškios pašalinimo sąlygos ir tvarka, o pati procedūra vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, skaidrumo ir narių teisių apsaugos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-1075/2025). Įstatai – tai vienas iš esminių juridinio asmens dokumentų, kuriame yra apibrėžti svarbiausi su juridiniu asmeniu ir jo veikla susiję klausimai.

Radžiūnų medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Būrelis šiuo metu veikia vadovaudamasis įstatais, priimtais (duomenys neskelbtini) Būrelio įstatai numato būrelio narių teises ir pareigas, būrelio valdymo organų sprendimų priėmimo tvarką, narių priėmimo bei pašalinimo iš būrelio tvarką (el. b. l. 14-29, 52-65). Būrelis taip pat turi savo etikos kodeksą, kuris buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) Visuotiniame narių susirinkime, ir už šio Etikos kodekso sulaužymą Būrelio narys gali būti traukiamas atsakomybėn. Drausminio priemonių taikymo tvarką ir terminus nustato Būrelio įstatai (el. b. l. 66-67).

Būrelio įstatų 5.20 punkte nustatyta, kad Būrelio valdybos sprendimu, kurį tvirtina arba netvirtina Būrelio visuotinis susirinkimas, Būrelio narys gali būti pašalintas iš Būrelio, jeigu jis: 5.20.1 laiku nemoka Būrelio nario mokesčio bei kitų Būrelio visuotinio susirinkimo sprendimu nustatytų tikslinių įmokų; 5.20.2. nevykdo Būrelio įstatuose nustatytų nario pareigų; 5.20.3. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų; 5.20.4. nevykdo visuotinio Būrelio susirinkimo ar valdybos sprendimų; 5.20.5. vykdo veiklą priešišką Būrelio tikslams ir uždaviniams; 5.20.6. savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus; 5.20.7. savo veiksmais ir elgesiu kenkia Būrelio reputacijai; 5.20.8. savo veiksmais ir elgesiu skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią padaryti žalą Būrelio reputacijai; 5.20.9. savo elgesiu pažeidžia medžiotojo, Būrelio nario etikos kodekso reikalavimus, kurie priimami Būrelio visuotiniame narių susirinkime.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos yra nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles ir bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018, 25 punktas). Teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar asociacija, spręsdama dėl galimo jos įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš tvarkos ir sąlygų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Tačiau tokio pobūdžio bylą nagrinėjantis teismas negali pažeisti įstatyme nustatytos asociacijos diskrecijos pačiai nusistatyti savo narių pašalinimo sąlygas ir pripažinti, kad konkretūs asociacijos nario veiksmai, asociacijos įstatuose nenurodyti kaip pagrindas pašalinti narį, turėtų sukelti jam tokius padarinius.

Byloje nustatyta, kad atsakovo sprendimas pašalinti ieškovą iš Būrelio narių buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Būrelio „Viber“ grupėje „Radžiūnų medžiotojų būrelis“ parašė žinutę „Gal kas galit paaiškint kaip medžiojama“. Į ieškovo klausimą A. V. sureagavo „?“. Tuomet ieškovas atsakė fraze „Jeigu gali – patylėk. Vsfliz“. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolu buvo nutarta pašalinti ieškovą Būrelio narių nurodant, kad Būrelio narys ieškovas pažeidė Radžiūnų medžiotojų būrelio Įstatų 5.20.2. punktą “nevykdo Būrelio įstatuose nustatytų nario pareigų”, 5.20.7. punktą “savo veiksmais ir elgesiu kenkia Būrelio reputacijai”, 5.20.9.punktą “savo elgesiu pažeidžia medžiotojo, Būrelio nario etikos kodekso reikalavimus, kurie priimami Būrelio visuotiniame narių susirinkime ”, 6.2.7. punktą “Saugoti Būrelio nario garbę”, 6.2.8. punktą “Savo elgesiu ir veikla didinti Būrelio teigiamą vaidmenį visuomenėje”, 6.2.9. punktą „Laikytis Būrelio etikos kodekso reikalavimų, kurie priimti Būrelio visuotiniame narių susirinkime”.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis norėjo parašyti - „patylėk V.“, tačiau per klaidą jam susispaudė žodis „Vsfliz“. Nors ieškovas nurodė, kad toks žodžių kratinys tebuvo „emocinis pasikeitimas“, kuris esą „neįžeidė“ nario ir „nesukėlė jokio konflikto“, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad tą pačią naktį užvirė „Viber“ grupėje susirašinėjimai apie A. V. įžeidimą. Tą patvirtina ir pateiktas Būrelio „Viber“ susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) ieškovas grupėje parašė žinutę „Gal kas galit paaiškint kaip medžiojama“. Į ieškovo klausimą A. V. sureagavo „?“. Tuomet ieškovas atsakė fraze „Jeigu gali – patylėk“ ir po minutės prideda „Vsfliz“. A. V. klausia: „fls?“. Kitas Būrelio narys D. D., bando atsakyti į klausimą ir pateikia vertinimą, kad „<...> O čia grupė neskirta įžeidinėti būrelio narius ar kitaip juos užgaulioti“. Ieškovas (duomenys neskelbtini) atsako „D.. Nusiramink“. (duomenys neskelbtini) A. V. rašo: „Labas I., tai gal pratęsiam ta nakties tavo mintį apie vaflius ir panašiai, ir kas ten turėjo gautis iš visa to?“. Ieškovui neatsakant į šį paklausimą, A. V. (duomenys neskelbtini) dar kartą bando klausti: „I., tu gali kažką pasakyti, kas įvyko? Ar tu čia šiaip tik parašiai ar kažkas giliau yra su tuo vafliu? Nežinau ką galvoti“. Po šio pakartotinio paklausimo kiti grupės nariai pateikia kelis vertinimus dėl ieškovo elgesio, o grupės narys „I.“ (duomenys neskelbtini) primena, kad „Laba diena, Manau, kad mes turime įstatus, kurie gali tokius nesusipratimus padėti“ (DOK-52531). Tai, kad ieškovas parašydamas žodį „Vsfliz“ iš tiesų parašė žodį „Vaflis“ suprato ne tik atsakovo vadovas, bet ir kiti Būrelio nariai. Byloje apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad ieškovo parašytą žodį iškarto suprato kaip „Vaflis“, o ne kaip raidžių kratinį, nes ten tik kelios raidės buvo kitos, bet pats žodis jam buvo aiškus kaip „Vaflis“. Ieškovas mėgdavo vartoti žodį „Vaflis“, tai jis buvo girdėjęs ir briedžių medžioklės metu (Teismo posėdžio 2026 m. birželio 25 d. garso įrašas: 30 min. 21 s. - 55 min. 53 s.). Liudytojas S. M. taip pat patvirtino, kad ieškovas „Viber“ susirašinėjime parašydamas „Vaflis“ užgavo A. V.. Jis suprato, kad ieškovas parašė ne kitą žodį, o būtent „Vaflis“ (Teismo posėdžio 2026 m. birželio 25 d. garso įrašas: 57 min. 35 s. – 1 val. 22 min. 49 s.). Tad šiuo atveju ieškovo „Viber“ grupėje parašytas žodis „Vsfliz“ daugumos narių buvo suprantamas kaip žodis „Vaflis“, kuris yra įžeidžiantis. Tą patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) A. V. Būreliui pateikė skundą dėl ieškovo nepagarbaus elgesio su juo, skunde nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) „Viber“ grupėje susirašinėjimą ir, kad jis ieškovo buvo įžeistas parašydamas žodį „vafli“, toks ieškovo bendravimo tonas įžeidė A. V. ir pažemino kitų būrelio narių akivaizdoje. A. V. skundu prašė įtraukti šį skundą į artimiausio valdybos ar visuotinio susirinkimo darbotvarkę, nagrinėti ieškovo elgesio atitikimą Elgesio kodekso nuostatų reikalavimams (konkrečiai 6.2.7 ir 6.2.9 nuostatoms) ir įvertinti ar nėra pagrindo taikyti drausminę atsakomybę pagal Įstatų nustatytus pagrindus (5.20.7 ir 5.20.9 nuostatas), spręsti ieškovo pašalinimo iš būrelio, jei pripažįstama, kad pažeidimas yra šiurkštus ir neatitinkantis etiško medžiotojo vardo, vadovaujantis Įstatų 5.2 nuostata (el. b. l. 48-49).

Šioje byloje svarbu nustatyti tai, ar ieškovui taikyta sankcija – pašalinimas iš Būrelio narių yra proporcinga jo padarytam pažeidimui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovo netinkamas elgesys kitų narių atžvilgiu buvo tęstinis (pasikartojantis), o ne atsitiktinis vienkartinis epizodas ir ieškovo netinkamas ir konfliktinis elgesys Būrelio narių atžvilgiu buvo pastebimas ir anksčiau. Tarp jų paminėta aplinkybė, jog ieškovas buvo pašalintas iš varominės medžioklės dėl medžioklės taisyklių pažeidimo. Liudytojas S. M. ir J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) varominėje medžioklėje pažeidė medžioklės taisykles, todėl jis tą dieną buvo pašalintas iš medžioklės, tačiau šio įvyko niekur nefiksavo. Tačiau nagrinėjamu atveju prieš (duomenys neskelbtini) įvykęs įvykis nėra pagrindas laikyti, kad ieškovo netinkamas elgesys kitų narių atžvilgiu buvo tęstinis (pasikartojantis). Atsakovas neteikė daugiau jokių įrodymų, jog ieškovo netinkamas ir konfliktinis elgesys kitų narių atžvilgiu buvo tęstinis (pasikartojantis) ir, kad jis pažeidinėjo Būrelio įstatus. Kaip posėdžio metu pripažino tiek ieškovas tiek Būrelio vadovas ir liudytojai, Būrelio nariai yra vyriška kompanija, todėl pasitaiko aštresnių pasisakymų ar necenzūrinių žodžių. Pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcingas nario padarytam pažeidimui. Nors atsakovas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju Būrelis (visuotinis narių susirinkimas) taikydamas šią sankciją ieškovui, neperžengė asociacijai priklausančių nario elgesio vertinimo laisvės ribų, nes paties ieškovo elgesys siekiant išsiaiškinti visą situaciją nepaliko kitos išeities, t. y. jam pasiūlius valdybos susirinkime atsiprašyti A. V., jis to nepadarė ir visiškai nebendradarbiavo su asociacijos valdymo organais, tačiau teismas su tokia atsakovės nuomone nesutinka, nes proporcingumo principas reikalauja, kad asociacija apsvarstytų ir, jei įmanoma, taikytų švelnesnes, alternatyvias sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą), prieš imdamasi griežčiausios priemonės – pašalinimo iš narių tarpo. Šiuo konkrečiu atveju jokios alternatyvos sankcijos nebuvo svarstomos. Narių pašalinimas iš asociacijos negali būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, nario elgesiu, asmeniniais kitų narių išgyvenimais, emocijomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jam svarbu likti Būrelio nari, nes Būrelio nariu yra daug metų, jokių medžioklės pažeidimų jis nėra padaręs. Teismas pažymi, kad pašalinimas iš asociacijos turit būti proporcingas asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra, priimami sprendimai neturi būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog dėl vienos ieškovo parašytos žinutės uždaroje „Viber“ grupėje, kuri buvo matoma tik Būrelio nariams, Būrelio veikla faktiškai sutriko, Būrelio reputacija realiai nukentėjo ar iškilo bent minimali grėsmė Būrelio įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimui. Taip pat teismas pažymi, kad kitiems Būrelio nariams (A. V. ir A. G.) padarius pažeidimus, už kuriuos jiems buvo taikoma administracinė atsakomybė ir jie neteko teisės medžioti, jokios procedūros nebuvo pradėtos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Būrelio „Viber“ grupė, kurioje dalyvauja tik Būrelio nariai (40 narių), esą negali būti laikoma uždara erdve ir kad komunikacija joje yra „vieša bendruomeninė erdvė“. Būrelio vadovas posėdžio metu pats patvirtino, kad Būrelio „Viber“ grupė buvo sukurta prieš metus laiko ir joje dalyvauja tik Būrelio nariai, todėl akivaizdu, kad „Viber“ susirašinėjimo grupė yra vidinė Būrelio komunikacijos priemonė, skirta tik nariams, o prieiga prie jos yra ribota. Tai nėra socialinis tinklas ar viešas portalas, į kurį turi prieigą neapibrėžtas asmenų ratas. Todėl įrodymų, kad ieškovo parašyta įžeidžianti žinutė uždarojoje „Viber“ grupėje padarė „viešą reputacinę žalą“ yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta.

Byloje atsakovė iš esmės remiasi bendro pobūdžio įstatų ir etikos kodekso nuostatomis apie pagarbą, drausmę ir reputacijos saugojimą, tačiau neparodo, kad įstatuose būtų aiškiai įvardyta, jog vienkartinė žinutė vidinėje grupėje, nesukėlusi jokių objektyvių padarinių, savaime laikoma tokiu šiurkščiu pažeidimu, kuris lemia nario pašalinimą. Aplinkybė, kad įstatuose abstrakčiai nurodyta, jog „narys privalo elgtis pagarbiai ir saugoti Būrelio reputaciją“, nereiškia, kad bet koks subjektyviai nepatikęs pasisakymas gali tapti pašalinimo pagrindu. Taigi Būrelis negali remtis asociacijų savivaldos principu tam, kad pateisintų procedūriškai ir materialiai nepagrįstą sprendimą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad asociacija negali pašalinti narių bet kokia tvarka ir bet kokiu pagrindu – reikalavimas įstatuose nustatyti pašalinimo sąlygas ir tvarką nėra formalus, o skirtas apsaugoti narius nuo daugumos piktnaudžiavimo. Jei šios sąlygos nėra aiškios arba taikomos išplečiamai, toks sprendimas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-1075/2025).

Proporcingumo bei kraštutinės priemonės (ultima ratio) doktrinoje pabrėžiama, kad griežčiausia poveikio priemonė gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai švelnesnėmis priemonėmis siekiamo tikslo pasiekti neįmanoma, tad įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad vienkartinis įžeidžiančio žodžio parašymas uždaroje „Viber“ grupėje, kuris nebuvo viešai paskleistas ir nesukėlė materialinės ar reputacinės žalos, pagrįstos objektyviais duomenimis, akivaizdžiai neatitinka proporcingumo standartų, kuriuos taiko teismai, vertindami asociacijos narių pašalinimą, todėl spręstina, kad tokios sankcijos taikymas – pašalinimas ieškovo iš Būrelio narių, vertinant atsakovo nurodytus pažeidimus, yra neproporcingas ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinys yra tenkinamas visiškai.

Dėl (ne)šališkumo principo

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad priimant sprendimą dėl jo pašalinimo iš Būrelio narių, buvo akivaizdžiai pažeistas nešališkumo principas, nes tiek valdybos, tiek visuotinio narių susirinkimo svarstymo metu sprendimo priėmime dalyvavo ir aktyviai jį veikė asmenys, kurie buvo tiesiogiai susiję su konfliktine situacija arba iš anksto buvo suinteresuoti ieškovo pašalinimu iš Būrelio narių, t. y. A. V., kuris buvo tiesioginis minėto incidento dalyvis ir asmuo, į kurį buvo nukreiptas ginčytinas ieškovo pasisakymas, dalyvavo tiek valdybos, tiek visuotinio susirinkimo posėdžiuose, reiškė savo poziciją ir balsavo sprendžiant dėl būtinybės pašalinti ieškovą. Be to, valdybos pirmininkas A. G., tiek keli valdybos nariai (A. K., G. P. ir kiti) ankstesniuose posėdžiuose jau buvo reiškę neigiamą nuomonę apie Ieškovą ir jo elgesį. Protokole net pažymėta, jog ieškovas „elgėsi arogantiškai“, „atsisakė pasiaiškinti“ ir „menkino valdybą“, o šiuos asmeninius, subjektyvius vertinimus įrašė tie patys asmenys, kurie vėliau balsavo už jo pašalinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus. Tai, kad Asociacijų įstatyme nėra detalizuotos privalomos nušalinimo procedūros, neatleidžia juridinio asmens organų narių nuo pareigos elgtis sąžiningai ir vengti interesų konflikto. Kiekvienas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys (taip pat ir asociacijos narys, priimantis sprendimus) privalo veikti sąžiningai, protingai ir lojaliai organizacijos atžvilgiu. CK 2.87 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad asmuo privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

Atsakovas nurodė, kad visuotinis Būrelio narių susirinkimas (duomenys neskelbtini) galutiniu balsavimu (28 balsai „už“, 3 balsai „prieš“ ir 2 balsai ,,susilaikė“) patvirtino Būrelio valdybos siūlymą pašalinti ieškovą iš Būrelio. Todėl subjektyvus atskirų narių požiūris (jeigu toks ir buvo ieškovo nuomone) negalėjo turėti lemiamos reikšmės, nes sprendimą patvirtino aukščiausias Būrelio organas – visuotinis narių susirinkimas. A. V. dalyvavimas posėdyje neprieštaravo įstatams, nes jo pareiga buvo paaiškinti skundo turinį. Balsavimo metu jis galėjo būti nusišalinęs, tačiau net ir be jo balsų sprendimas buvo priimtas balsų dauguma. Tačiau tai, kad Būrelio įstatuose nėra nušalinimo procedūros ir, kad A. V. nenusišalino nuo balsavimo, pažeidimo fakto nepanaikina. Bet teismas vertina ir tai, kad net ir nedalyvaujant skundo autoriui balsavime, sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio narių būtų priėmusi absoliuti Būrelio dauguma narių, t. y. jei atėmus A. V. balsą kvorumas vis tiek būtų išlikęs ir balsų daugumos būtų pakakę sprendimui priimti, todėl teismas sprendžia, kad šis procedūrinis pažeidimas nebuvo esminis ir neturėjo lemiamos įtakos Būrelio valios išraiškai. Tad šiuo atveju smulkūs procedūriniai pažeidimai, kurie nepakeitė sprendimo esmės ir nepažeidė kitų narių esminių teisių, savaime nebūtų pakankamas pagrindas naikinti teisėtą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 114 Eur žyminis mokestis ir 5 645,56 Eur teisinės išlaidos. Ieškovas savo teisines išlaidas detalizavo, t. y. nurodė, kad už ieškinio pateikimą ir dokumentų analizę - 1 111,69 Eur; dubliko pateikimas – 813,12 Eur; teisinė konsultacija (pasirengimas bylos nagrinėjimui, tripliko ir kitų dokumentų analizė) – 533,61 Eur; rašytinių paaiškinimų rengimas – 629,20 Eur; pasirengimas nagrinėjimui, atstovavimas teisme: šalių pasisakymai, liudytojų apklausa, įrodymų tyrimas – 1 067,22 Eur (sąskaita išrašyta 2026 m. gegužės 8 d.); teisinės konsultacijos (pasirengimas 2026 m. birželio 25 d. posėdžiui, bylos analizė, komunikacija su klientu, atstovavimas posėdyje) - 711,48 Eur; pasirengimas, baigiamosios kalbos ir atstovavimas – 779,24 Eur (DOK-18495, DOK-57755).

Teismas vertindamas teisinių išlaidų detalizaciją, atkreipia dėmesį, kad 2026 m. gegužės 13 d. teismo posėdis vyko 02.20 val. ir šio posėdžio metu buvo apklausta tik ieškovas ir jo atstovė, nors kaip matyti iš pateiktos ieškovo atstovės sąskaitos (sąskaita buvo išrašyta 2026 m. gegužės 8 d.), sąskaita buvo išrašyta 1 067,22 Eur sumai už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme: šalių pasisakymai, liudytojų apklausa, įrodymų tyrimas. 2026 m. birželio 30 d. ieškovo atstovė išrašė sąskaitą 711,48 Eur sumai už pasirengimą 2026 m. birželio 25 d. teismo posėdžiui, konsultacija su klientu dėl šio posėdžio ir atstovavimas teisme. Rekomendacijų 8.19. punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 554,20 Eur, todėl teismui įvertinus tai, kad 2026 m. gegužės 13 d. teismo posėdis vyko 02.20 val. ir šio posėdžio metu buvo apklausta tik ieškovas ir jo atstovė, nes atsakovo atstovas ir liudytojai buvo apklausti 2026 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu ir už šį posėdį yra išrašyta sąskaita 711,48 Eur sumai, todėl teismas šioje dalyje mažina ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip viršijančias Rekomendacijoje nurodytas maksimalias sumas iki 700 Eur. Teismas taip pat įvertinęs visas kitas ieškovo patirtas teisines išlaidas už advokato pagalbą bei atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovo advokatės atliktus veiksmus, atstovavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti kitų bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš viso ieškovui priteisia 5 278,34 Eur advokato išlaidų. Iš viso ieškovui priteistinos 5 392,34 Eur (5 278,34 Eur + 114 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovo Radžiūnų medžiotojų būrelio (juridinio asmens kodas 191524693) (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš Radžiūnų medžiotojų būrelio. Priteisti iš atsakovo Radžiūnų medžiotojų būrelio (juridinio asmens kodas 191524693), ieškovui I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 392,34 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė