Kauno apygardos teismo nutartis

Atskiruoju skundu pareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apelianto prašymo atidžiai, netaikė teisės normų alternatyvos, todėl nerado konkrečios teisės normos, kuri leistų kreiptis į prokurorus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo PRS1 prašymą dėl kreipimosi į prokurorus CPK 300 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas PRS1 kreipėsi į antstolį Saulių Ramanauską su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0102/21/00089, Nr. 0102/21/00088, Nr. 0102/21/00087, Nr. 0102/13/02150, Nr. 0102/13/02375, Nr. 0102/15/00167, Nr. 0102/15/01490, Nr. 0102/16/01863, Nr. 0102/16/02268, Nr. 0102/18/01528, Nr. 0102/19/00737, Nr. 0102/19/01241, Nr. 0102/24/02329, kuriuo prašė: 1) konstatuoti, kad prievolės vykdymas tapo neįmanomas ne dėl pareiškėjo kaltės; 2) konstatuoti, kad prievolės pasibaigė CK 6.28 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Antstolis 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-25-102-34659 pareiškėjo skundo netenkino ir pakartotinai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą CPK 663 straipsnyje nustatyta tvarka, kad nebūtų išieškoma iš pareiškėjo paskutinio gyvenamo būsto.

2025 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, pateikdamas 2025 m. lapkričio 20 d. skundą dėl antstolio veiksmų ir antstolio 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-25-102-34659. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17836-1137/2025 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-967-1012/2026 Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

2026 m. balandžio 13 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17836-1137/2025, kuriame prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-17836-1137/2025 ir CPK 300 straipsnio 1 dalies pagrindu kreiptis į prokurorus dėl užmaskuoto turto prievartavimo atlikto tiesioginės tyčios būdu. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 prašymą inicijuoti ikiteisminį tyrimą kreipiantis į prokuratūrą CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. gegužės 5 d. įskaitytinai pašalinti aprašomojoje nutarties dalyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17836-1137/2025 trūkumus. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą inicijuoti ikiteisminį tyrimą kreipiantis į prokuratūrą CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, apeliantas PRS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apelianto prašymo atidžiai, netaikė teisės normų alternatyvos, todėl nerado konkrečios teisės normos, kuri leistų kreiptis į prokurorus.

Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pažymėtina, kad vertinimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja atskirosios nutarties priėmimo pagrindai, įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai – byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti teismui procesinius prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo, tačiau tokie prašymai teismui nėra privalomi. CPK nuostatos nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakoma priimti byloje dalyvaujančio asmens prašymą priimti atskirąją nutartį ar kai atmetamas prašymas priimti atskirąją nutartį informuojant prokurorą apie tam tikrus pažeidimus. Tokia nutartimi neužkertamas kelias tolimesnei bylos eigai, todėl jos apskundimas atskiruoju skundu negalimas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas apelianto prašymo priėmimo klausimas ir atsisakyta priimti apelianto prašymą kreiptis į prokurorus, turėjo būti atsisakyta priimti, kadangi tokia nutartis nėra apeliacijos objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).