Kauno apygardos teismo nutartis

2026-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-2068-413/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-24
Bylos Nr.
e2S-2068-413/2026
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01349-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
G. L.
Ieškovas
GelvoraSergel UAB
Civilinė byla Nr. e2S-2068-413/2026 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01349-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.11.4; 3.3.2.6.2
Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4312-1154/2026, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ netiesioginį ieškinį atsakovui G. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys antstolis M. P. ir Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaras M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GelvoraSergel“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovui G. L., kuriuo prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar kitą teismo nustatytą terminą gauti paveldėjimo teisės liudijimą ieškinyje nurodytam paveldėtam turtui, o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovės teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nurodytam turtui bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas G. L. 2026 m. birželio 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės netiesioginį skundą ir stabdyti visus antstolio M. P. vykdomus veiksmus G. L. ir D. L. atžvilgiu dėl nesąžiningų ir neobjektyvių UAB „GelvoraSergel“ veiksmų. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė atsakovui 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti atsiliepimo faktinį pagrindą ir pateikti argumentus, kuriais remdamasis atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, taip pat šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus. Nutartis atsakovui įteikta 2026 m. liepos 2 d., paskutinė termino trūkumams pašalinti diena buvo 2026 m. liepos 13 d. Per teismo nustatytą terminą atsakovas trūkumų nepašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismas 2026 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovo G. L. atsiliepimą į netiesioginį ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų ir nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų (jų net nešalino), todėl konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą atsakovas neįvykdė pareigos pašalinti procesinio dokumento trūkumus, prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti nepateikė, todėl procesinis dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovo 2026 m. birželio 18 d. atsiliepimo į ieškinį priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažįstant, kad šis atsiliepimas atitinka CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir yra laikomas tinkamai paduotu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

Atsiliepimas formaliai atitiko CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsiliepime buvo aiškiai nurodyti konkretūs nesutikimo motyvai (ginčijami antstolio veiksmai bei turto vertinimas, nurodomos aplinkybės dėl ketinimo turtą išpirkti, remiamasi skolininko ir išieškotojo interesų derinimo principu) ir su tuo susijusios faktinės aplinkybės.

Iš 2026 m. birželio 29 d. nutarties motyvų matyti, kad teismas atsiliepimą pripažino netinkamu ne dėl to, kad jame apskritai nebuvo nurodyta nesutikimo motyvų ar įrodymų, o dėl to, kad, teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nepagrindžia jų sąsajos su šioje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu bei nepaaiškina, kodėl kitose bylose spręsti klausimai yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Toks vertinimas iš esmės yra atsiliepime išdėstytų argumentų įtikinamumo, teisinio reikšmingumo ir pagrįstumo vertinimas, o ne konstatavimas, kad atsiliepime nėra privalomų turinio elementų.

Šalies argumentai

CPK 115 straipsnyje įtvirtintas trūkumų šalinimo institutas negali būti naudojamas procesinio dokumento argumentų pagrįstumui vertinti. Šalies pareiga suformuluoti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš jos būtų reikalaujama pagrįsti reiškiamo reikalavimo ar atsikirtimų teisingumą dar priėmimo (trūkumų šalinimo) stadijoje, o tokio pobūdžio klausimai spręstini bylą nagrinėjant iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu.

Teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartis viršijo CPK 115 straipsniu reglamentuoto trūkumų šalinimo instituto paskirtį ir taikymo ribas. Atitinkamai, šia nutartimi nustatytos pareigos nevykdymas negalėjo sukelti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytos griežtos procesinės sankcijos – procesinio dokumento pripažinimo nepaduotu ir jo grąžinimo, nes tokia sankcija taikytina tik tuomet, kai procesinio dokumento trūkumai yra realūs, t. y. objektyviai egzistuojantys formalūs trūkumai, o ne subjektyvus teismo vertinimas dėl argumentų įtikinamumo.

Skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo teisę į teisminę gynybą ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Atsiliepimo pripažinimas nepaduotu ir jo grąžinimas iš esmės atima iš atsakovo galimybę pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise gintis nuo pareikšto ieškinio, pateikiant savo poziciją, atsikirtimus ir įrodymus. Tai reiškia, kad byla, tikėtina, bus nagrinėjama be atsakovo pozicijos įvertinimo, o tai pažeidžia CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje garantuojamą teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsiliepimas į ieškinį grąžintas atsakovui, jam nepašalinus atsiliepimo į ieškinį trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar kitą teismo nustatytą terminą gauti paveldėjimo teisės liudijimą ieškinyje nurodytam paveldėtam turtui, o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovės teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nurodytam turtui bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovo kreditorė, turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas po savo motinos M. M. L. mirties priėmė jos palikimą, tačiau nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto turto neįregistravo savo vardu Nekilnojamojo turto registre. Neįgyvendindamas savo turtinės teisės atsakovas pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises, nes kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, išieškojimas galimas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne iš konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos.

Atsakovas teismui 2026 m. birželio 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė netiesioginį skundą atmesti; stabdyti visus vykdomus antstolio M. P. vykdomosios bylos Nr: 0123/15/01023 vykdomus veiksmus G. L. ir D. L. atžvilgiu dėl nesąžiningų ir neobjektyvių UAB „GelvoraSergel“ veiksmų.

Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad atsakovas nesutinka su vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 antstolio atliktais veiksmais, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl turto (namo Notangų g. 21, Kaune) pardavimo iš varžytynių, 2021 m. liepos 26 d. sudarytu turto pardavimo iš varžytynių aktu ir kt. Atsakovas nurodė, kad ketino išpirkti turtą, tarėsi dėl galimos paskolos, tačiau ieškovės atstovas net nesvarstė tokių ketinimų. Atsakovas taip pat nesutiko su ekspertizės aktu nustatyta turto verte.

Teismas 2026 m. birželio 29 d. nutartyje, kuria atsakovui nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, padarė išvadą, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas ginčijo vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 dar 2021 metais atliktus priverstinio vykdymo veiksmus išieškant skolą išieškotojai UAB „GelvoraSergel“, tačiau atsakovo keliami klausimai jau yra išspręsti kitose bylose priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas minėtoje nutartyje nustatė trūkumus: patikslinti atsiliepimo faktinį pagrindą ir pateikti argumentus, kuriais remdamasis atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, taip pat šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nutartis atsakovui įteikta 2026 m. liepos 2 d., paskutinė termino trūkumams pašalinti diena buvo 2026 m. liepos 13 d. Per nustatytą terminą atsakovas 2026 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino.

Skundžiama 2026 m. liepos 14 d. nutartimi teismas atsakovo atsiliepimą į ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų ir grąžino jį atsakovui.

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartis yra teisiškai nepagrįsta ir neteisėta, kadangi, apelianto nuomone, atsiliepimas į ieškinį formaliai atitinka CPK 142 straipsnio reikalavimus, atsakovas aiškiai nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Teismas vertino atsiliepime išdėstytų argumentų pagrįstumą ir tinkamumą, tačiau tokie veiksmai apima bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir tai turi būti daroma teismo posėdyje, todėl teismas nepagrįstai užkirto atsakovui kelią į teisminę gynybą.

Aptartų aplinkybių pagrindu pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-765-910/2022, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendra teisėto proceso samprata apima pamatinį principą, jog procesas turi būti rungtyniškas (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-252-1097/2026).

CPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma: 1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; 2) nesutikimo motyvai; 3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; 4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; 5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. EŽTT savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Nedzela prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktas; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Mesutoglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktas). EŽTT yra pažymėjęs, kad taikydami procesines (procedūrines) taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, visiško taisyklių nepaisymo, kuris veiktų negatyviai ir visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje H. T. ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32–33 punktus).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartimi nustatyti procesinio dokumento trūkumai (nenurodymas kitų argumentų, kuriais, anot teismo, remdamasis atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, ir tokius argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikimas) nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, nes, visų pirma, pateiktas procesinis dokumentas atitinka esminius atsiliepimui į ieškinį keliamus reikalavimus (CPK 142 straipsnis), atsakovas aiškiai nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais; antra, kaip teisingai nurodo apeliantas, šalies pareiga suformuluoti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš jos būtų reikalaujama pagrįsti atsikirtimų teisingumą dar dokumento priėmimo (trūkumų šalinimo) stadijoje; trečia, nepakankamai aiškioms aplinkybėms sureguliuoti CPK 230 straipsnyje yra numatytas parengiamasis teismo posėdis, į kurį teismas iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas procesinio dokumento trūkumas – netikslus atsikirtimų į ieškinį argumentų nurodymas, nesudaro esminės kliūties tolesnei proceso eigai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsiliepimo į ieškinio trūkumus, kurie nebuvo esminiai, netinkamai taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias ir CPK 12-13 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas bei principus, todėl nepagrįstai atsakovo atsiliepimą į ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų.

Nurodytų CPK normų pažeidimas lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą, dėl to skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo atsiliepimas į ieškinį (DOK-52026) priimtinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo G. L. atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo G. L. atsiliepimą į ieškinį (DOK-52026) priimti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas