Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1983-896/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-10
Bylos Nr.: e2A-1983-896/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01616-2024-4
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika, Edvardas Paliokas
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: A. K., V. K., R. K.
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-1983-896/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01616-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2. 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 10 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams A. K., V. K., R. K., A. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, J. Ž., N. D., V. S., J. Š., K. T., S. T., V. K., Z. L., J. L., A. K., A. B., A. B., D. L. B., I. Š., I. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. savo sąskaita per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus bei drenavimo (drenažo) tinklus/sistemą, kuri užtikrintų, kad paviršinės nuotekos nebūtų nuvedamos į sklypą (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius įpareigojimo per numatytą terminą, skirti atsakovams po 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio visų įpareigojimų įvykdymo, 2) atsakovams R. K. ir A. K. neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, ieškovei suteikiama teisė įrengti minėto žemės sklypo lietaus bei drenavimo (drenažo) tinklus/sistemą išieškant ieškovės patirtas išlaidas iš atsakovų; 3) įpareigoti atsakovus V. K. ir A. K. savo sąskaita per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus bei drenavimo (drenažo) tinklus/sistemą, kuri užtikrintų, kad paviršinės nuotekos nebūtų nuvedamos į sklypą (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius įpareigojimo per numatytą terminą, skirti atsakovams po 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio visų įpareigojimų įvykdymo; 4) atsakovams V. K. ir A. K. neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, ieškovei suteikiama teisė įrengti minėto žemės sklypo lietaus bei drenavimo (drenažo) tinklus/sistemą išieškant ieškovės patirtas išlaidas iš atsakovų. Ieškovė nurodė, kad ji 2016 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės įsigytas žemės sklypas, kaip ir atsakovų žemės sklypai, buvo suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nurodė, kad 2014 m. buvo parengtas ir patvirtintas minėto žemės sklypo detalusis planas (toliau ir – Detalusis planas), o įgyvendinant šio plano sprendinius buvo numatyta, jog yra reikalinga inžinerinės infrastruktūros plėtra, t. y. reikia įrengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinius tinklus, taip pat lietaus kanalizaciją, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to kiekvienas žemės sklypo savininkas autonomiškai turėjo įsirengti lietaus nuotekų surinkimo ir drenavimo tinklus/sistemą. Ieškovės teigimu, ji savo žemės sklype įrengė lietaus vandens surinkimo inžinerinius tinklus, o kaimyniniuose atsakovų žemės sklypuose šie darbai nebuvo atlikti. Dėl to ieškovės žemės sklypas nuolatos, ypač rudens ir ankstyvojo pavasario sezonais, yra užliejamas iš kaimyninių atsakovų žemės sklypų. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė neatlikę jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir dėl to nėra atsakingi dėl jai priklausančio žemės sklypo apsėmimo lietaus nuotekomis. Atsakovai nurodė, kad ieškovės žemės sklypas, buvo nuolat ir gana stipriai užliejamas lietaus, sniego tirpsmo vandeniu dar iki atsakovams pradedant statybos darbus savo žemės sklypuose. Be to, tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovų sklypus lietaus vanduo atiteka iš aplinkinių teritorijų, kurios yra gerokai aukštesniame žemės lygyje. Atsakovų teigimu, ieškovė elgėsi negeranoriškai ir darė tokius veiksmus, kad ši problema dar labiau paaštrėtų ir pati kenkė atsakovams, siekiantiems bent laikinai išspręsti problemą, kol nėra įrengti centralizuoti lietaus nuotekų tinklai visame kvartale. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė atsisakė duoti sutikimą ir neleido atsakovams įrengti lietaus nuotekų surinkimo šulinius ant sklypų ribos, kurie surinktų bent dalį iš aplinkinės teritorijos atitekančio vandens į atsakovų ir ieškovės sklypus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas iš byloje pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ekspertinio tyrimo akto nustatė, kad ieškovės žemės sklypas yra žemiau nei atsakovų žemės sklypai. Teismas nustatė ir tai, kad tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovų žemės sklypus lietaus vanduo, taip pat polaidžio vanduo atiteka iš aplinkinių teritorijų, kurios yra aukštesniame žemės lygyje. Dėl to teismas padarė išvadą, kad vandens kaupimosi problemą turi visos bylos šalys, nes ir jų sklypuose dalis teritorijos tiek iki gyvenamųjų namų statybos darbų, tiek dabar būna apsemta. Teismas laikė, kad vanduo į ieškovės sklypą patenka natūralia reljefo kryptimi iš aukščiau esančių teritorijų.

Teismas iš Detaliojo plano sprendinių nustatė, kad planuojant vieną žemės ūkio paskirties sklypą padalinti į 13 žemės sklypų, skirtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, buvo numatyta palikti pietinėje sklypo dalyje esančius du drenažo vamzdžius ir nuo jų atidėti apsauginę zoną po 5 m į abi puses. Detaliojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad šituose plotuose svyruoja aukšti gruntiniai vandenis, todėl būtina spręsti paviršinio vandens nuvedimo klausimą. Pagal parengtą detalųjį teritorijos planą, buvo numatyta patiesti naujus lietaus nuotekų tinklus. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovai apie būtinybę drenuoti visą teritoriją ir būtinybę visame kvartale įrengti lietaus surinkimo ir nuvedimo tinklus žinojo nuo pat sklypų įsigijimo ir (ar) naudojimo pradžios.

Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovai pažeidė draudimą nuvesti paviršines nuotekas į gretimą sklypą, kadangi byloje nenustatė, jog atsakovai būtų atlikę aktyvius veiksmus, kuriais paviršinės nuotekos būtų nukreipiamos į ieškovės žemės sklypą. Priešingai, vanduo į ieškovės sklypą patenka natūralia reljefo kryptimi iš aukščiau esančių teritorijų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai, vykdydami statybos darbus, pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus ar nukrypo nuo statybos projektų sprendinių. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovai būtų suformavę dirbtinius reljefo elementus (pvz., šlaitus ar nuolydžius), dėl kurių paviršinės nuotekos būtų nukreiptos į ieškovės žemės sklypą.

Teismas nustatė, kad per atsakovų A. ir R. K. žemės sklype įrengtą drenažo vamzdį, kuris nuvestas iki (duomenys neskelbtini), paviršinės nuotekos nuteka į pakelės griovį. Atsakovai, siekdami išspręsti vandens kaupimosi problemą, ieškovei siūlė pratęsti drenažo vamzdį ir jos žemės sklype įrengti šulinį, tačiau ieškovė nesutiko. Teismo vertinimu, ieškovės atlikti lietaus kanalizacijos ir drenažo darbai laikytini neatitinkančiais minėtų teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo suderinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Be to, tokių suderintų su Vilniaus rajono savivaldybės administracija darbų neatliko ir atsakovai.

Teismas sprendė, kad nors atsakovai yra įsirengę lietaus nuotekų surinkimo sistemas savo žemės sklypuose, tačiau tai savaime nepaneigia užliejimo fakto. Kadangi ieškovės žemės sklypo ir pastato apsėmimą lemia ne individualių lietaus nuotekų sistemų ar įrenginių trūkumas atsakovų sklypuose, o bendro pobūdžio viso gyvenamojo kvartalo problema – neįrengti centralizuoti lietaus nuotekų surinkimo tinklai, numatyti Detaliajame plane. Teismas akcentavo, kad tiek Detaliajame plane numatyta, tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tiek S. Z., atlikęs ekspertinį tyrimą, nurodė, jog kvartale būtina įrengti centralizuotą lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo infrastruktūrą. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad pavieniai įrenginiai atskiruose sklypuose negali išspręsti viso kvartalo problemos. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas orientuotas tik į atsakovų sklypus neatitinka planavimo dokumentuose nustatyto sprendimo būdo ir toks reikalavimas yra rezultato, o ne konkrečių neteisėtų veiksmų nutraukimo pobūdžio ir suponuoja platesnio masto infrastruktūros sukūrimą. Dėl to atsakovams negali būti perkeliama pareiga savo sklypuose įrengti sprendinius, kurie faktiškai pakeistų ar kompensuotų neįgyvendintus viso kvartalo infrastruktūros sprendinius.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų veiksmai ar neveikimas lemia jos nuosavybės teisės pažeidimą. Vien faktas, kad ieškovės žemės sklypas yra apsemiamas, savaime nereiškia, kad toks apsėmimas yra atsakovų veiksmų ar neveikimo padarinys. Byloje nustatyta, kad paviršinių nuotekų kaupimasis yra nulemtas natūralių reljefo savybių, teritorijos aukščių skirtumų bei neįgyvendintų viso kvartalo paviršinių nuotekų tvarkymo sprendinių. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98–4.99 straipsnių prasme. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų – neteisėto poveikio jos daiktui. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama įpareigoti atsakovus įrengti paviršinių nuotekų ir drenavimo sistemas jų sklypuose, teismo įsitikinimu, yra nesuderinamas su byloje nustatytais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais bei juose numatytu paviršinių nuotekų tvarkymo modeliu. Byloje nustačius, kad paviršinių nuotekų tvarkymas kvartale yra numatytas kaip kompleksinis infrastruktūrinis sprendinys, įgyvendintinas pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl individualių sklypų savininkams negali būti perkeliama pareiga savarankiškai suformuoti ir įgyvendinti nuo šių sprendinių nukrypstančias ar juos dubliuojančias sistemas.

Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai peržengia negatorinio ieškinio instituto taikymo ribas, nes šis institutas nėra skirtas naujų infrastruktūrinių sprendinių sukūrimui ar kompleksinių teritorijos problemų sprendimui. Be to, ieškovė įsigijo žemės sklypą esamo reljefo ir infrastruktūros būklės sąlygomis, matė, kad perkamas žemės sklypas yra dauboje. Šiuo atveju ieškovės reikalavimai savo turiniu yra nukreipti ne į konkrečių atsakovų veiksmų nutraukimą ar jų padarinių pašalinimą, bet įpareigoja atsakovus sukurti naujus inžinerinius įrenginius ir užtikrinti jų funkcionavimo rezultatą. Ieškovės prašymas suteikti jai teisę pačiai įrengti lietaus nuotekų ir drenavimo sistemas atsakovų žemės sklypuose, išieškant patirtas išlaidas, teismo vertinimu, iš esmės reikštų intervenciją į atsakovų nuosavybės teisę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, kad tiek į ieškovės, tiek ir į pačių atsakovų sklypus lietaus ir polaidžio vanduo atiteka iš aplinkinių teritorijų, kurios yra aukštesniame lygyje, neatitinka bylos medžiagos. Pasak atsakovės, iš Detaliojo plano matyti, kad lyginant plane pažymėtas altitudes ieškovės žemės sklypas nėra žemiausioje kvartalo vietoje. Atsakovų argumentus, kad ieškovės žemės sklypas yra užliejamas iš kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paneigė tiek byloje apklaustas ekspertas, tiek Detaliojo plano duomenys, kurie patvirtina, kad gretimas žemės sklypas yra žemiau ieškovės žemės sklypo.

Nors teismas pagrįstai nurodė, kad jau 2014 m. Detaliojo plano aiškinamajame rašte buvo numatyta, jog šituose plotuose svyruoja aukšti gruntiniai vandenys ir būtina spręsti klausimą dėl paviršinio vandens nuvedimo, tačiau nepagrįstai laikė, kad atsakovai neturi spręsti šios problemos. Atsakovams išduotuose specialiuose architektūros reikalavimuose pažymėta, kad reikia sklypuose numatyti paviršinio vandens surinkimą. Tačiau, pasak ieškovės, iš minėtų gyvenamųjų namų statybos projektų matyti, kad nepaisant išduotų specialiųjų reikalavimų, projektuose nebuvo išspręstas klausimas dėl paviršinio vandens surinkimo.

Teismas padarė prieštaraujančias viena kitai išvadas, nurodydamas, kad nenustatyta, jog atsakovai būtų suformavę dirbtinius reljefo elementus (pvz., šlaitus ar nuolydžius), dėl kurių paviršinės nuotekos būtų nukreiptos į ieškovės sklypą. Nors teismas sprendime citavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad atliekamas reljefo formavimas ir reljefas buvo sukeltas beveik 1 m. šalia ieškovės žemės sklypo. Ieškovės teigimu, minėto žemės sklypo reljefas buvo sukeltas 90 cm šiauriniame kampe po pastatu, t. y. ties rytine ieškovės žemės sklypo ir vakarine atsakovo V. K. žemės sklypo riba, padarant nuolydį iki pat ieškovės žemės sklypo ribos. Taip sudarant sąlygas paviršinėms nuotekoms intensyviai nutekėti į ieškovės žemės sklypą, t. y., paviršinio vandens nutekėjimas į ieškovės žemės sklypą yra nulemtas ne natūralaus reljefo savybių, o tai lemia atsakovų veiksmai.

Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nenustatyta aktyvių atsakovų veiksmų, kuriais jie nuvestų paviršinį vandenį į ieškovės sklypą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ normos imperatyviai nustato draudimą nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus žemės sklypus. Tai, ieškovės įsitikinimu, reiškia, kad teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, sklypų savininkams yra nustatytas įpareigojimas, surinkti paviršinį vandenį savo sklype ir neleisti jam nutekėti į gretimus sklypus, t. y. paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus ar reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Pasak ieškovės, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovai iškasė griovelius savo sklype, jog paviršinis vanduo lengviau nutekėtų į ieškovės žemės sklypą.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai A. K. ir R. K. jau yra įsirengę drenažo ir lietaus vandens surinkimo sistemą, o ieškovės įrengta vandens surinkimo sistema yra laikytina neatitinkančia teisės aktų. Ieškovės teigimu, atsakovų įrengti šuliniai taip pat nėra suderinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, todėl laikytini neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų. Be to, teismo neįvertino faktų, kad pirma, pats atsakovas A. K. nurodė, kad įrengtas drenažo vamzdis šiuo metu nuleistas į pakelės griovį, kuris yra 40 cm aukščiau nei turėtų būti, todėl lietaus vanduo negali tinkamai nutekėti, o pavasario metu įrengtas tvenkinys persipildo ir vanduo nebeturi, kur nutekėti, todėl kaupiasi atsakovų sklype ir dalyje ieškovės sklypo; antra, atsakovas A. K. nurodė, kad lietaus vanduo nuo namo stogo ir iš latakų sueina į šulinį, iš kurio perteklinis vanduo vamzdžiu teka į tvenkinį; trečia, V. K. priklausančiame sklype esančio gyvenamojo namo lietvamzdžiai yra uždari ir nuvesti po žeme į šulinį. Vadinasi, yra išspręstas klausimas tik dėl lietaus nuotekų surinkimo nuo pastatų stogų, tačiau niekaip neišspręstas klausimas dėl paviršinių nuotekų surinkimo nuo sklypų paviršiaus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimai reiškia, jog atsakovams perkeliama pareiga savo sklypuose įrengti sprendinius, kurie faktiškai pakeistų ar kompensuotų neįgyvendintus viso kvartalo infrastruktūros sprendinius. Nepaisant to, kad centralizuoti lietaus nuotekų tinklai nėra įrengti, tai nereiškia, jog paviršinių nuotekų surinkimo klausimas neturi būti sprendžiamas kiekvieno sklypo savininko ir pareiga laikytis draudimo nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus tokiu atveju išnyksta. Be to, tai, kad kiekvienas sklypo savininkas individualiai turi spręsti klausimą dėl paviršiaus nuotekų surinkimo patvirtina ir byloje pateikta atsakovų gyvenamųjų namų projektinė dokumentacija.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, į bylą pateiktame ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad nors pirminis problemos sprendimo būdas būtų įrengti lietaus nuotekų tinklą, tačiau kol toks tinklas nėra įrengtas, paviršinių nuotekų nuvedimo problema turi būti išsprendžiama kitu būdu, t. y., paviršinės nuotekos turi būti nuvedamos į griovius, kanalus ir pan. Šią išvadą ekspertas patvirtino ir apklausiamas teismo posėdyje, pažymėdamas, kad jeigu visam kvartalui nepavyksta suderinti ir įrengti giluminio drenažo kaip numatyta Detaliajame plane, šalys turėtų įrengti paviršinį drenažą individuliai savo sklypams. Be to, tretieji asmenys A. B. ir N. D. (kaimyninių žemės sklypų savininkai) teismo posėdyje patvirtino, kad individualiai sėkmingai išsprendžia paviršinių nuotekų surinkimo problemą ir neleidžia paviršinėms nuotekos nutekėti į gretimus žemiau esančius žemės sklypus.

Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų – neteisėto poveikio jos daiktui. Ieškovės teigimu, byloje nebuvo paneigta, kad į jai priklausantį žemės sklypą teka paviršinės nuotekos iš atsakovų žemės sklypų. Dėl to ieškovė negali atlikti jokių aplinkos tvarkymo darbų, taip pat pažeidžiamos namą laikančios konstrukcijos, gadinama trinkelių tako bei namo nuogrindos danga. Faktą, kad ieškovės žemės sklypas nuolatos, ypač rudens ir ankstyvojo pavasario sezonais, yra apsemiamas patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos. O atsakovai pagal privalomuosius normatyvinius statybos technikos dokumentus turi pareigą, nesant komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršines nuotekas iš sklypo nuvesti į griovius, kanalus ar reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan., o ne reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, teismo argumentas, kad ieškovė neva žinojo, jog įsigyja žemės sklypą žemiausioje kvartalo vietoje, todėl galėjo tikėtis paviršinių nuotekų tekėjimo, nepateisina ieškovės teisių pažeidimo. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus įrengti jiems priklausančiame žemės sklype paviršinio vandens nutekėjimo sistemą gali būti negatorinio ieškinio reikalavimu. Ieškovės vertinimu, jeigu teismas mano, kad ieškiniu reikalaujamus atlikti veiksmus gali atlikti tik patys atsakovai, tai nereiškia pagrindo atmesti ieškinį. Teismas turi teisę tokiu atveju apsispręsti, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Ieškovė taip pat prašo priimti naujus įrodymus – vaizdo įrašą. Šis įrodymas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl paviršinių nuotekų tekėjimo į ieškovės žemės sklypą, buvo teikiamos pirmosios instancijos teismui 2025 m. rugsėjo 2 d. Tačiau, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymą, teigdamas, jog byloje yra pakankamai įrodymų dėl paviršinių nuotekų tekėjimo į ieškovės žemės sklypą iš atsakovų žemės sklypų ir ginčo dėl to nėra. Nors skundžiame sprendime teismas nurodė, kad paviršiaus nuotekos į ieškovės sklypą patenka iš aplinkinės teritorijos, ne tik iš atsakovų sklypų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

Ieškovė nepaaiškina, kaip jos skunde nurodyta aplinkybė, jog neva ieškovės žemės sklypas nėra pačioje žemiausioje gyvenamojo kvartalo vietoje, lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, ieškovė skunde nurodė ir klaidingas altitudes. Pasak atsakovų, savaime aplinkybė, kad Detaliajame plane tam tikrose gyvenamojo kvartalo dalyse yra žymimos ir žemesnės altitudės nei ieškovės sklype, nepagrindžia, kad ieškovės sklypas nėra žemiausioje gyvenamojo kvartalo dalyje, nes turi būti vertinama altitudžių visuma visame gyvenamajame kvartale, o ne pavienė altitudė tik kurioje nors vienoje žemės sklypo dalyje. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuolat akcentavo, kad jos sklypas yra žemiau už atsakovų sklypus ir kitus už atsakovų sklypų esančius gyvenamojo kvartalo žemės sklypus ir dėl to paviršinis vanduo subėga į ieškovės sklypą. Atsakovų teigimu, esminė aplinkybė yra tai, kad paviršinis vanduo atiteka iki ieškovės sklypo natūraliu būdu per žaliąsias zonas, o ne dėl tariamų atsakovų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Ieškovės argumentai, kad į jos sklypą neva nepatenka paviršinės nuotekos nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kuris taip pat ribojasi su ieškovės sklypu, nes jis, pasak ieškovės, yra žemiau už jos sklypą, yra klaidinantys. Tokiu atveju paviršinis vanduo iš ieškovės sklypo nutekėtų į minėtą žemės sklypą ir ieškovė neturėtų paviršinio vandens pertekliaus problemos. Priešingai nei teigia ieškovė, ekspertas S. Z. nevertino aplinkybės, ar minėtame žemės sklype yra tinkamai tvarkomos paviršinės nuotekos nuo įrengtų kietųjų dangų ir kur jos nuteka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paaiškintų, kodėl paviršinis vanduo kaupiasi būtent jos sklype, jeigu šis žemės sklypas nėra žemiausioje gyvenamojo kvartalo dalyje ir gretimas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei kiti žemės sklypai yra dar žemiau.

Šalies argumentai

Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad neva atsakovai buvo įpareigoti sutvarkyti gyvenamajame kvartale susidarančio paviršinio vandens pertekliaus klausimą pagal jiems išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamųjų namų statybai. Atsakovai nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas paviršines nuotekas turi tvarkyti visų žemės sklypų savininkai, vykdydami statybos darbus savo žemės sklypuose, ir tik tas nuotekas, kurios susidaro jų pačių žemės sklypuose dėl jų vykdomų statybos darbų, t. y. nuo kietųjų dangų ir/ ar kitos infrastruktūros, ir paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos tokiu būdu, koks numatytas būtent teisės aktuose. Atsakovai pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kuri išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, vėliau patikrino statybos projektus ir pažeidimų nenustatė. Byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus statybos darbus savo žemės sklypuose. Be to, atsakovai papildomai paviršines nuotekas nuo jų gyvenamųjų namų stogų surenka į specialias požemines talpas ir neleidžia paviršinėms nuotekoms nuo jų įrengtų kietųjų dangų nutekėti sklypų paviršiumi. O atsakovai R. K. ir A. K. savo sklype papildomai netgi iškasė tvenkinį, kad surinktų kuo daugiau paviršinio vandens savo sklype, atitekančio iš gretimų teritorijų.

Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovų R. K. ir A. K. veiksmai dėl jiems priklausančio žemės sklypo reljefo iškėlimo sudarė sąlygas paviršinėms nuotekoms nutekėti į ieškovės žemės sklypą. Atsakovų teigimu, jiems priklausančio žemės sklypo reljefas nebuvo iš esmės pakeistas ir nebuvo iškeltas, o buvo tik nežymiai pakeltas vienas sklypo kampas po statomu pastatu. Dėl to tai nepakeitė paviršinių nuotekų judėjimo krypties ir nelėmė paviršinių nuotekų padidėjimo ieškovės sklype. Taip pat pastačius pastatą atsakovų R. K. ir A. K. sklype, šio sklypo reljefas išliko žemėjantis (duomenys neskelbtini) gatvės link, t. y., lietaus perteklius teka (duomenys neskelbtini) gatvės link. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paviršinio vandens perteklius yra viso gyvenamojo kvartalo problema ir ši problema kilo ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl natūralių gamtinių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės atlikti lietaus kanalizacijos ir drenažo darbai laikytini neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų. Pasak atsakovų, jeigu šie darbai būtų atlikti tinkamai, ieškovės sklype turėtų nebelikti paviršinio vandens pertekliaus problemos.

Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų teismas turi teisę pats apsispręsti, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsakovų teigimu, teismas nėra mediatorius ar alternatyvių ginčo sprendimo būdų ieškotojas. Atsakovų vertinimu, teismas neturi nei teisinio pagrindo, nei kompetencijos ir reikiamų specialiųjų žinių keisti Detaliojo plano sprendinius ir daryti priešingą išvadą nei numatyta Detaliajame plane, kad atsakovų sklypuose turėtų būti įrengta kitokia lietaus nuotekų surinkimo sistema nei numatyta Detaliajame plane ir kad atsakovai už savo lėšas ją turėtų įrengti siekiant išspręsti ieškovės problemas, atsiradusias ne dėl atsakovų kaltės, o dėl to, kad iki šiol nėra įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai, numatantys centralizuoto lietaus nuotekų tinklo įrengimą, už ką atsakovai nėra atsakingi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas atsakovams dėl įpareigojimo jiems priklausančiuose žemės sklypuose įsirengti lietaus nuotekų surinkimo ir drenavimo sistemas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė vaizdo įrašą, kuriame, jos teigimu, užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl paviršinių nuotekų tekėjimo į ieškovės žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad šis vaizdo įrašas 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai ir kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymą (vaizdo įrašą), kurį dabar prašoma priimti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ne 2025 m. rugsėjo 2 d., kaip nurodė ieškovė, o 2025 m. birželio 27 d. ieškovės atstovė pateikė vaizdo įrašą (DOK-34056). Ieškovės atstovė 2025 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaizdo įrašas darytas 2024 m. liepos mėn. Teismas minėto teismo posėdžio metu vaizdo įrašą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad jis galėjo būti pateiktas anksčiau ir byloje užtenka įrodymų bylos išnagrinėjimui. Sutikdama su pirmosios instancijos teismu, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad apeliantė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, turėjo ir galėjo pateikti visus, jos manymu, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Juolab, kad šiuo įrašu disponavo pati ieškovė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti vaizdo įrašą, todėl ir pagrindo jį priimti apeliacinės instancijos teisme nėra (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. T3-384 buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padalintas į 13 žemės sklypų. Šio detaliojo plano pagrindu suformuotus tris žemės sklypus šiuo metu valdo ieškovė ir atsakovai. Šalims priklausantys žemės sklypai ribojasi vienas su kitu. Pagal parengtą detalųjį teritorijos planą, teritorijoje buvo numatyta patiesti naujus centralizuotus lietaus nuotekų tinklus PL1. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad dalinamo žemės sklypo drenažas kuris patenka į užstatymo zoną yra naikinamas. Nuo gyvenamųjų užstatymų zonų surenkamas lietaus vanduo planuojamas surinkti ir nuleisti į lietaus nuotekynės tinklus bei pažymėta, kad šituose plotuose svyruoja aukšti gruntiniai vandenys, todėl būtina spręsti klausimą paviršinio vandens nuvedimo (trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 6 d. atsiliepimo į ieškinį priedai, DOK-67165). Nustatyta ir tai, kad minėto žemės sklypo, kuris buvo padalintas, savininkas J. Ž. (planavimo organizatorius) su Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 8 d. sudarė detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, kurios 2.1 punkte nurodyta, kad detaliojo planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti būtina įrengti centralizuotus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinius tinklus, lietaus kanalizaciją, o šiuos darbus įsipareigojo atlikti planavimo organizatorius (sutarties 3.2, 3.3 punktai, ieškinio priedas Nr. 3). Byloje nėra ginčo, kad visoje Detaliuoju planu suformuotoje teritorijoje nėra įrengti centralizuoti lietaus nuotekų surinkimo tinklai, kaip tai yra numatyta Detaliajame plane. Ieškovės teigimu, jai priklausantis žemės sklypas nuolatos, ypač rudens ir ankstyvojo pavasario sezonais, yra užliejamas, o vanduo subėga iš atsakovų žemės sklypų. Dėl to ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus savo žemės sklypuose įsirengti lietaus nuotekų ir drenavimo sistemas, užtikrinančias, kad paviršinės nuotekos nepatektų į ieškovės žemės sklypą. Atsakovai nesutikimą su ieškiniu iš esmės motyvavo tuo, kad ne tik į ieškovės, bet į atsakovų žemės sklypą polaidžio vanduo atiteka iš aplinkinių teritorijų, o žemės sklypų apsėmimo problema gali būti išspręsta tik įrengus centralizuotus lietaus nuotekų tinklus visame kvartale. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė, konstatuodamas, kad paviršinių nuotekų kaupimasis ieškovei priklausančiame žemės sklype yra nulemtas natūralių reljefo savybių, teritorijos aukščių skirtumų bei neįgyvendintų viso kvartalo paviršinių nuotekų tvarkymo sprendinių. Dėl to, teismo vertinimu, paviršinių nuotekų tvarkymas šioje teritorijoje negali būti sprendžiamas pavienių sprendinių įrengimu atskiruose sklypuose ir atsakovams negali būti perkeliama pareiga savo žemės sklypuose įrengti sprendinius, kurie faktiškai pakeistų ar kompensuotų neįgyvendintus viso kvartalo infrastruktūros sprendinius. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad: i) teismas neatsižvelgė į tai, jog kol nėra įrengti Detaliajame plane numatyti nuotekų tinklai, žemės sklypų savininkai individualiai turi spręsti savo sklype paviršinio vandens surinkimo klausimą; ii) nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai neatliko aktyvių veiksmų, lemiančių ieškovės žemės sklypo apsėmimą; iii) atsakovai nevykdo pareigos surinkti savo žemės sklype atsirandančias paviršines nuotekas; iv) teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė neigiamo poveikio jos daiktui.

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

Pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-701/2024 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išvadai daryti, jog savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu siekia įpareigoti atsakovus nutraukti jos subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y., įpareigoti atsakovus įrengti tokią paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, kuri užtikrintų, kad paviršinės nuotekos nebūtų nuvedamos į ieškovės žemės sklypą. Toks ieškovės reikalavimas atitinka CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisės gynimo būdą ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šis ieškovės reikalavimas neperžengia negatorinio ieškinio instituto taikymo ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo ieškovės reikalavimų ydingumą, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y., jog atsakovų veiksmai (neveikimas) lemia jos nuosavybės teisės pažeidimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad jos žemės sklypui yra daromas neigiamas poveikis, o atsakovai turėjo įrodyti, kad tam tikri jų veiksmai (ar neveikimas) atitinka teisės aktų reikalavimus (CK 4.98 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad sprendžiant dėl savininko teisių pažeidimo jam tenka pareiga įrodyti, jog neigiamą poveikį jam priklausančiam daiktui lemia būtent atsakovo veiksmai (neveikimas). Kitaip tariant, tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės teisių pažeidimo turi būti priežastinis ryšys. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės žemės sklype (ypač rudens, pavasario sezonais) kaupiasi paviršinių nuotekų vanduo ir dėl to daroma žala aplinkai, ieškovės gyvenamojo namo laikančioms konstrukcijoms ir pan. Tačiau ginčas kyla, ar žalą ieškovės nuosavybei lemia atsakovų veiksmai (neveikimas).

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad paviršinės nuotekos į ieškovei priklausantį žemės sklypą patenka natūralia reljefo kryptimi iš aukščiau esančių teritorijų ir ieškovės žemės sklypo apsėmimo nelemia atsakovų veiksmai (neveikimas). Apeliantės teigimu, jos kaip žemės sklypo savininkės teises tinkamai naudotis žemės sklypu pažeidžia tai, kad atsakovai: i) nevykdo pareigos surinkti savo žemės sklype atsirandančias paviršines nuotekas ir dėl to vanduo iš jų žemės sklypų patenka į ieškovės žemės sklypą; ii) atsakovai iškasė griovelius savo sklype, kad paviršinis vanduo lengviau nutekėtų į ieškovės žemės sklypą; iii) atsakovai R. K. ir A. K. jiems priklausančio žemės sklypo reljefą sukėlė beveik 1 m šalia ieškovės sklypo. Teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo argumentus toliau įvertina šiuos ieškovės nurodytus atsakovų veiksmus (neveikimą).

Kaip nustatyta šios nutarties 21 punkte, pagal teritorijos, į kurią patenka šalių žemės sklypai detalųjį planą, teritorijoje buvo numatyta patiesti naujus centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, kurie iki šiol nėra įrengti. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.09:2005) numatyta, kad jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. (9.5.1. papunktis). Tuo atveju, kai nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.). Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus (9.5.2. papunktis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nesant komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno teisės aktai nenustato konkretaus privalomo paviršinių nuotekų surinkimo ir nuvedimo būdo, t. y., nenustatyta, kad sklypo savininkas privalomai turi įsirengti konkrečius inžinerinius įrenginius, pavyzdžiui, požeminį lietaus nuotekų vamzdyną ar nuotekų surinkimo šulinius (STR 2.02.09:2005 9.5.2. papunktis). Tačiau minėtas teisinis reguliavimas nustato esminį reikalavimą, kad paviršinės nuotekos nebūtų nuvedamos reljefo paviršiumi į gretimus žemės sklypus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), (atsakovų R. K. ir A. K. gyvenamasis namas) 2016 m. liepos 4 d. išduotuose Specialiuose architektūros reikalavimuose žemės sklypo sutvarkymo dalyje nurodyta, kad sklype reikia numatyti paviršinio vandens surinkimą. Šio gyvenamojo namo 2017 m. rugpjūčio 24 d. statybos projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad <...>lietaus vanduo nuo planuojamų pastatų nuvedamas lietvamzdžiais. Lietaus vanduo nuo sklypo paviršiaus pasiskirsto natūraliu būdu, dalis vandens surenkama į atitinkamas talpas ir naudojamas laistymui<..> (2024 m. lapkričio 22 d. prašymo priedas Nr. 2, DOK-70845). Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad gyvenamajam namo (duomenys neskelbtini), (atsakovų V. K. ir A. K. gyvenamasis namas) 2015 m. lapkričio 16 d. išduotuose Specialiuose architektūros reikalavimuose žemės sklypo sutvarkymo dalyje taip pat nurodyta, kad sklype reikia numatyti paviršinio vandens surinkimą (2024 m. lapkričio 22 d. prašymo priedai Nr. 3, 4, DOK-70845). Šio gyvenamojo namo statybos projekte paviršinių nuotekų surinkimas nėra detalizuotas.

Į bylą pateiktame antstolės I. B. 2024 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad A. K. priklausančio gyvenamojo namo lietvamzdžiai yra nuvesti po žeme, šalia namo yra įrengtas lietaus nuotekų šulinys. Protokole užfiksuota ir tai, kad ties sklype iškastu tvenkiniu matomas lauko kanalizacijos vamzdžio galas. Atsakovo A. K. teigimu, lauko kanalizacijos (drenažo vamzdis) eina išilgai žemės sklypą ir jis nuvestas iki (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu paviršinės nuotekos patenka į pakelės griovį. Šią aplinkybę patvirtina atsakovų pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad iš atsakovų K. žemės sklypo išeinantis vamzdis nuvestas į (duomenys neskelbtini) g. pakelės griovį ir matosi, kad paviršinių nuotekų vanduo bėga į pakelės griovį (tripliko priedas Nr. 5, DOK-48103). Minėtame protokole taip pat užfiksuota, kad atsakovų A. K. ir A. K. gyvenamojo namo lietvamzdžiai yra uždari ir nuvesti po žeme į šulinį, kuris įrengtas šalia gyvenamojo namo (tripliko 6, 7 priedai, DOK-48103).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai savo žemės sklypuose yra įsirengę vietines lietaus surinkimo sistemas, t. y., nuo pastatų vanduo lietvamzdžiais patenka į lietaus nuotekų šulinius. Be to, atsakovų K. žemės sklype yra iškastas tvenkinys, į kurį patenka perteklinis paviršinių nuotekų vanduo, taip pat nuvestas vamzdis į griovį link gatvės. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovai nesilaiko minėtų specialiųjų architektūros reikalavimų ir nevykdo pareigos surinkti savo žemės sklype atsirandančias paviršines nuotekas.

Apeliantė akcentuoja, kad atsakovų įrengti lietaus nuotekų surinkimo šuliniai nėra suderinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, todėl laikytini neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesuderino lietaus surinkimo ir drenavimo sistemos darbų su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tokių suderintų su Vilniaus rajono savivaldybės administracija darbų neatliko ir atsakovai. Šią išvadą teismas padarė remdamasis trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepimu į ieškinį, kuriame nurodyta, IĮ „Valimeta“ pasiūlyme (ieškovei pagal šį pasiūlymą atlikti darbai) nurodyti lietaus kanalizacijos ir drenažo darbai laikytini neatitinkančiais minėtus teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo derinti su administracija. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovų įrengti lietaus nuotekų surinkimo šuliniai ar kita sistema nebuvo suderinti su savivaldybe, savaime neleidžia daryti išvados, kad paviršinės nuotekos atsakovų žemės sklypuose yra nesurenkamos ar, kad toks jų surinkimas yra negalimas ir pažeidžia STR 2.02.09:2005 9.5.2. papunkčio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertindama apeliantės argumentus, kad atsakovai iškasė griovį tam, jog paviršinis vanduo lengviau nutekėtų į jos žemės sklypą, pažymi, kad tiek minėtame protokole (nutarties 29 punktas), tiek 2022 m. birželio 28 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių protokole yra užfiksuota, kad tarp šalių žemės sklypų yra griovys, kuris tęsiasi link (duomenys neskelbtini) g. (ieškinio priedas Nr. 7). Kaip matyti iš Detaliojo plano (duomenys neskelbtini) g. altitudė ties atsakovų K. žemės sklypu yra 167,98, t. y., gatvė yra žemiau nei minėtas žemės sklypas, kurio altitudė ties gatve yra 168,62 (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1, DOK-42556). Be to, 2024 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad minėtas griovys yra servituto teritorijoje. Tai, kad ieškovės ir minėtų atsakovų žemės sklypuose yra numatytas servitutas S5 ir S6 (teisė tiesti bendro naudojimo kelius, eiti bet kuriuo paros metu, bei pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus), patvirtina teritorijos Detalusis planas. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad atsakovai iškastu grioviu paviršinį vandenį nukreipė į ieškovės žemės sklypą, nes grioviu vanduo patenka į šalia (duomenys neskelbtini) g. esantį griovį.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje neįrodė, jog dėl atsakovų K. žemės sklypo reljefo pakėlimo, padidėjo jos žemės sklypo apsėmimas (CPK 178 straipsnis). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad esamo reljefo peraukštėjimas sklype beveik nejaučiamas – maksimalus iš vakarų į rytus nuo 167,84 iki 169,l2. Taip pat nurodyta, kad statybos vietoje sklypo reljefas pakeliamas nuo 0 cm pietiniame kampe po pastatu iki 90 cm šiauriniame kampe po pastatu iki altitudės 189.00 (2024 m. lapkričio 22 d. prašymo priedas Nr. 2, DOK-70845). Taigi, iš projektinės dokumentacijos matyti, kad sklypo reljefo formavimas buvo numatytas statybos projekte. Byloje nenustatyta, kad šių sprendinių įgyvendinimas pakeitė paviršinių nuotekų tekėjimo kryptį ar padidino jų patekimą į ieškovės žemės sklypą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų veiksmai, susiję su sklypo reljefo pakeitimais, turėjo priežastinį ryšį su ieškovės nurodomu žemės sklypo apsėmimu. Juolab, kad pati ieškovė iš esmės nurodė, kad žemės sklypo drėgmės (vandens buvimo) problema egzistavo dar iki gyvenamųjų namų statybos darbų gretimuose žemės sklypuose pradžios (2025 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 min., 2026 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min 32 s.).

Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklausančio žemės sklypo apsėmimą lemia atsakovų veiksmai (neveikimas). Byloje esančių įrodymų visuma (nuotraukos, vaizdo įrašai) iš esmės patvirtina, kad tirpstant sniegui, lyjant lietui užliejami visų šalių žemės sklypai. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent ieškovės nurodyti atsakovų veiksmai (žemės sklypo reljefo pakėlimas, griovio iškasimas) ar atsakovų neveikimas (dėl paviršinių nuotekų nesurinkimo), įtakoja paviršinio vandens patekimą į ieškovės žemės sklypą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame sprendime teismo padarytos išvados, kad ieškovės žemės sklypo apsėmimą nulemia ne individualių lietaus nuotekų sistemų trūkumas atsakovų žemės sklypuose, o tai yra bendra visos teritorijos problema, nes yra neįgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai dėl centralizuotų lietaus nuotekų surinkimo tinklų įrengimo. Be to, aplinkybę, kad su žemės sklypų apsėmimo problema susiduria visos ginčo šalys, patvirtina ir į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas 2022 metais. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad buvo ieškoma būdų, kaip bendrai spręsti Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų užliejimo problemą ir pati ieškovė nurodė, kad vandenį reikia gaudyti Ivano sklype (ieškinio priedas Nr. 9, atsakovų atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7).

Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jai priklausantis žemės sklypas yra žemiausioje kvartalo teritorijoje ir dėl to natūralia reljefo kryptimi atiteka iš aukščiau esančių teritorijų, tačiau pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jos žemės sklypas yra žemiausioje vietoje (2025 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 7 min. 42 s.). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Detalusis planas, iš kurio nustatyta, kad Detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 13 (atsakovų K. žemės sklypas) altitudės yra 168,21, 168,62, žemės sklypo Nr. 6 (atsakovų K. žemės sklypas) altitudės – 169,48, 168,65, o ieškovės žemės sklypo – 167,71, 167,86. Tuo tarpu toliau esančių žemės sklypų, pavyzdžiui, žemės sklypo Nr. 8 altitudė siekia 170,30, žemės sklypo Nr. 10 - 171,32. Be to, kaip pagrįstai pažymėta atsakovų atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, turi būti vertinama altitudžių visuma visame gyvenamajame kvartale. Kadangi altitudė nurodo konkretaus žemės paviršiaus taško aukštį virš jūros lygio, todėl skirtinguose to paties žemės sklypo taškuose ji gali būti skirtinga. Trečiasis asmuo I. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visos teritorijos žemės sklypai yra išsidėstę nuokalnėje, o lietaus inžinerinius tinklus turėjo įrengti viso šio kvartalo žemės sklypų pardavėjas J. Ž. (2025 m. lapkričio 12 d. atsiliepimas į ieškinį, DOK-59672). Be to, liudytojas S. B. paaiškino, kad į visą teritoriją nuo kalno atiteka vanduo, o ieškovės žemės sklypas yra žemiausioje vietoje, jis išsisakė savo sklype tvenkinį ir taip pas jį renkasi vanduo ir nuo kaimyninių žemės sklypų (2025 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 7 min. – 2 val. 18 min). Trečiasis asmuo A. B. patvirtino, kad į žemės sklypus vanduo natūraliai bėga iš aukščiau (2026 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 43 min.). Taigi, dėl to, kad šalių žemės sklypai yra žemiau kitų šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, lietaus nuotekos natūraliu reljefu patenka ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovų žemės sklypus.

Apeliantės teigimu, eksperto S. Z. 2024 m. vasario 22 d. ekspertinio tyrimo akte aiškiai nurodyta, kad kiekvieno žemės sklypo savininkas individualiai turi spręsti paviršinių nuotekų surinkimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas, atsakydamas į ieškovės pateiktą klausimą, kas sąlygoja vandens kaupimąsi jos žemės sklype nurodė, kad <...>rengiant ir derinant vietovės (kvartalo), kur yra minėtas sklypas, detalųjį planą, planavimo organizatorius buvo įpareigotas įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose (sprendiniuose) nurodytą būtiną inžinerinę infrastruktūrą, tame tarpe ir vietoj senojo drenažo įrengti naujus lietaus nuotekų tinklus visam kvartalui, tačiau šis sprendinys nebuvo įgyvendintas ir dėl to sklypai iki šiol nėra tinkamai drenuojami (t. y. sklypuose nėra sistemos, kuri nuolat mažintų gruntinių vandenų lygį, nuleistų vandens perteklius bei palaikytų reikiama gruntinio vandens lygį),<...> (ekspertinio tyrimo akto atsakymas į 2 klausimą, ieškinio priedas Nr. 10). Ekspertas atsakydamas į klausimą, kokius veiksmus reikalinga atlikti, kad vandens kaupimasis ieškovės žemės sklype nesikartotų pirmiausia nurodė, kad reikia sumontuoti (nutiesti) bei įforminti Detaliajame plane numatytus lietaus nuotekų tinklus PL1, o kol tai nėra padaryta, paviršinės nuotekos iš atsakovų žemės sklypų turi būti nuvedamos į griovius, kanalus ir/ar pan. (ekspertinio tyrimo akto atsakymas į 1 klausimą). Ekspertas apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo siūlomas paviršinių nuotekų iš atsakovų žemės sklypų nuvedimas būtų laikinas sprendimas, taip pat nurodė, kad nustatė, jog paviršinės nuotekos į ieškovės žemės sklypą, tame tarpe patenka ir iš atsakovų žemės sklypų (2025 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 59 min. 37 s., 1 val. 46 min.). Taigi, ekspertas iš esmės patvirtino, kad vandens kaupimąsi ieškovės žemės sklype įtakoja tai, kad nėra įrengti centralizuoti visos teritorijos lietaus nuotekų surinkimo tinklai, o vanduo į ieškovės sklypą patenka ne tik iš atsakovų žemės sklypų. Be kita ko, pats ekspertas patvirtino, kad jo siūlomas nuotekų nuvedimas atsakovų žemės sklypuose į griovius, kanalus ir/ar pan. būtų tik laikinas sprendimas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad nors, kaip jau nustatyta, atsakovai yra atlikę veiksmus, siekdami surinkti paviršines nuotekas, tarp kurių yra, nuotekų nuvedimas į griovį, kaip siūlo ekspertas, tačiau šis sprendinys neišsprendė paviršinių nuotekų kaupimosi problemos (nutarties 29 punktas). Šios problemos neišsprendė ir ieškovės atlikti darbai dėl paviršinių nuotekų surinkimo. Apeliantė akcentuoja, kad tretieji asmenys A. B. ir N. D. teismo posėdyje paaiškino, kad individualiomis priemonėmis (atraminės sienelės, šulinių įrengimu ir pan.) išsprendė žemės sklypų vandens užliejimo problemą. Minėta, kad atsakovai savo žemės sklypuose taip pat įsirengė lietaus nuotekų šulinius (nutarties 29 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė tarp savo žemės sklypo ir atsakovų K. žemės sklypo yra įrengusi tvorą su betoniniu pamatu (antstolės I. B. 2024 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų 17 nuotrauka). Nustatyta ir tai, kad ieškovė prašė atsakovų R. K. ir A. K. sutikimo įrengti uždarą tvorą su pamatais apie 50 cm aukščio (tripliko 8 priedas). Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad abiejose ieškovės ir atsakovų K. žemės sklypus skiriančių tvorų pusėse kaupiasi vanduo (ieškinio priedas Nr. 8(3), tripliko priedas Nr. 4, DOK-48103). Vadinasi, tai, kad ieškovė įrengė betoninį pamatą (sienelę) taip pat nepadėjo išspręsti paviršinio vandens pertekliaus problemos. Nes, šiai problemai, kaip minėta, Detaliajame plane ir Detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartyje, išspręsti būtina įrengti centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, kadangi teritorijoje vyrauja aukšti gruntiniai vandenys. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kuri su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog detaliojo planavimo organizatorius arba jo teisių perėmėjas turėjo pakloti naujus lietaus nuotekų tinklus bei pažymėjo, kad už detaliojo plano sprendinių vykdymą yra atsakingi savininkai, įsigiję žemės sklypus iš planavimo organizatoriaus. Taigi, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad turi būti įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai, t. y., įrengta centralizuota lietaus nuotekų surinkimo sistema.

Dėl procesinės bylos baigties

Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovų veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisės pažeidimą, t. y., kad dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) yra užliejamas ieškovei priklausantis žemės sklypas (CK 4.98 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Tai patvirtina 2026 m. birželio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas. Pagal minėtą sąskaitą advokatei atsakovė A. K. 2026 m. birželio 27 d. sumokėjo 300 Eur, o R. K. 2026 m. birželio 28 d. taip pat sumokėjo 300 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą priedai, DOK-69768). Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, 8.11 punkte nustatyto maksimalaus jų dydžio. Dėl to iš ieškovės R. M. atsakovių R. K. ir A. K. naudai priteistina 600 Eur, kiekvienai priteisiant po 300 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) ir atsakovei A. K., (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaAlbina Rimdeikaitė