- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-01
- Bylos Nr.
- e2A-1693-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07764-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- UAB Juris LT
- Atsakovas
- E. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės E. S. (toliau – atsakovė) 21,76 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Cgates“ ir atsakovė E. S. 2016 m. spalio 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 20161003/91118, kuria pradinė kreditorė atsakovei įsipareigojo teikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, skaitmeninės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos ir/ar kitas atsakovės užsakytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti už paslaugas, suteiktas per ataskaitinį mėnesį, iki kito mėnesio (einančio po ataskaitinio mėnesio) paskutinės dienos. Buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu susidarė atsakovės 21,76 Eur skola. 2026 m. sausio 7 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Cgates“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė 2026 m. sausio 9 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir informavo atsakovę, kad ji yra skolinga ieškovei 21,76 Eur pagrindinę skolą. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė neginčijanti ieškinio reikalavimų ir su jais sutinkanti, prašė teismo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo reikalavimu, maksimaliai sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 21,76 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė kitą ieškinio dalį. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove ir liko skolinga 21,76 Eur, patenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 21,76 Eur skolą. Teismas, nustatęs, kad paskutinis PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas už paslaugas pagal sutartį suėjo 2025 m. lapkričio 30 d., delspinigiai atsakovei apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. kovo 19 d., nusprendė, jog reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 0,47 Eur dydžio delspinigius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo prašyme nurodė, jog neginčija skolos ir apgailestauja dėl jos susidarymo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog skola nėra apmokama tam tikrą laiko tarpą, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad kita šalis nesutinka su pareikštu reikalavimu. Savo nesutikimo su reikalavimu atsakovė nebuvo išreiškusi jokia forma. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovė ketino ginčyti ieškovės reikalavimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės skola yra nedidelė, ją sudaro – 21,76 Eur pagrindinė skola ir 0,47 Eur delspinigiai, atsakovės skola susidarė 2025 m. spalio 31 d., neapmokėjus einamosios sąskaitos už suteiktas paslaugas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, teismas netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kadangi atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimų ir ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad ginčys, tad ieškovė turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 242 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui nežinojo, ar skola bus ginčijama, kas įrodo, jog teismo argumentai dėl to, kad nereikėjo samdyti advokato neginčijamai skolai prisiteisti, yra nepagrįsti. Ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu tik tada, kuomet ikiteismine tvarka skolininkas neapmoka skolos (nagrinėjamu atveju skolininkė buvo raginama skolą padengti ikiteismine tvarka). Ieškiniai dėl skolų priteisimo ar kitokio pobūdžio ieškiniai yra rengiami tik ieškovės advokatui atlikus kliento pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą, o tokios teisinės paslaugos taip pat turi būti įvertinamos, kadangi kiekvienu atskiru atveju skiriasi dokumentų apimtis ir jų turinys. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nagrinėjami dokumentai ir jų pagrindu buvo nuspręsta teikti ieškinį teismui. Teismas nurodė, kad į teismą ieškovė galėjo kreiptis pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nors net ir tokio pareiškimo parengimo kaštai (606,90 Eur) yra ženkliai didesni nei ieškovės prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą. Teismo sprendimas iš esmės iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovės teisė pasinaudoti advokato paslaugomis jai tampa nuostolinga. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei, atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino skolą, sutiko su jos priteisimu, prašė bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki protingo ir proporcingo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, vadovaudamasis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodęs, kad atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimų, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog ginčys, todėl ieškovė turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovė padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta ieškovei nepriteisti 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui nežinojo, ar skola bus ginčijama, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo kaštai yra ženkliai didesni nei ieškovės prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą, teismo sprendimu ribojama ieškovės teisė pasinaudoti advokato paslaugomis. Taigi apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o pareiškė teisme ieškinį atsakovei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakovas, siekdamas pasinaudoti CPK 434 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybe mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, privalo pagrįsti ir įrodyti, jog egzistuoja visos CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos bylinėjimosi išlaidų sumažinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-943/2016).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neįrodinėjo CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų bylinėjimosi išlaidoms sumažinti egzistavimo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį išreiškė sutikimą su ieškiniu, apgailestavimą dėl susidariusios situacijos, kadangi, atsakovės teigimu, įsiskolinimas atsirado dėl neapdairumo, prašymą sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki protingo ir proporcingo dydžio. Tai reiškia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vien dėl to, jog atsakovės skolos suma yra nedidelė, atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimų, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl to, jog atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimų, atsirado po bylos iškėlimo, bet nebuvo žinomos ieškovės kreipimosi į teismą metu. Šiuo atveju vertinami tie byloje esantys įrodymai, kurie gali patvirtinti, kad kreipimosi į teismą metu ieškovė turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, jog atsakovė neginčys ieškovės reiškiamų reikalavimų pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė pripažino ieškinį, savaime nereiškia, jog atsakovė būtų pripažinusi ieškovės reikalavimus ir bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka. Be to, ieškovė vien tik iš atsakovės ankstesnio pasyvumo, aiškios valios išraiškos nebuvimo negalėjo nuspėti, kad teisminio proceso metu atsakovė neginčys jos reikalavimų. Atsakovė neneigė, kad jai buvo įteikta UAB „Cgates“ 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija CG Nr. 17858338, taip pat ieškovės 2026 m. sausio 9 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo su raginimu iki 2026 m. sausio 16 d. sumokėti skolą, tačiau atsakovė nesumokėjo skolos, dėl susidariusios skolos nesikreipė nei į UAB „Cgates“, nei į ieškovę. Pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinys gautas 2026 m. kovo 23 d.
Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė delsė atsiskaityti tiek su pradiniu kreditoriumi, tiek su ieškove. Toks atsakovės vilkinimas įvykdyti piniginę prievolę galėjo sudaryti ieškovei pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė sieks nutolinti savo prievolės įvykdymą ištęsdama ir teisminį procesą, pavyzdžiui, pareikšdama prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Įvertinus tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus netinkamai nustatė, jog prieš kreipdamasi į teismą ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė neginčys ieškovės reikalavimų, todėl nepagrįstai taikė CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pirmiausia turi: 1) nustatyti, ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).
Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – 242 Eur pagal 2026 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą JOL Nr. 00050 už kliento pateiktų dokumentų teisinę analizę, ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą ir pateikimą teismui, tos pačios dienos pervedimo išrašą, patvirtinantį nurodytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą maksimalus priteistinas dydis už ieškinio parengimą buvo 6 069 Eur (2 427,60 Eur × 2,5), o ieškovė už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 242 Eur. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, pagal Rekomendacijų 8.6 punktą maksimalus priteistinas dydis už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą būtų 606,90 Eur (2 427,60 Eur × 0,25), t. y. ženkliai didesnis, nei ieškovė sumokėjo už ieškinio parengimą.
Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas atsižvelgia į: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad maksimali šioje byloje galima priteisti suma už advokato teisines paslaugas sudarytų 6 069 Eur, o ieškovė patyrė tik 242 Eur išlaidas už advokato pagalbą, tai nepaisant to, kad byla nebuvo sudėtinga, nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio.
Nurodytų argumentų pagrindu pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas priteisti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir ieškovei iš atsakovės priteisiamas 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą. Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. sprendimą. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ prašymas priteisti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.