Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-3038-556/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-23
Bylos Nr.: A-3038-556/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05573-2026-3
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: I. D. O.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-3038-556/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05573-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. D. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. D. O. (toliau – ir pareiškėjas, prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 26S152366 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

Migracijos departamentas Sprendimu iš esmės nusprendė nesuteikti pareiškėjui tarptautinės apsaugos (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nors pareiškėjo prašymo esmė – baimė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis, (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Vietovėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini). Jis nevykdė (duomenys neskelbtini) reikalavimų. (duomenys neskelbtini). Baiminasi, kad grįžęs į kilmės valstybę, gali būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nusprendė persikelti (duomenys neskelbtini), jame 2025 metų sausio-vasario mėnesiais prie jo priėjo du asmenys, kurie (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio pareiškėjas išsigando, nebesilankė (duomenys neskelbtini) bei per kelias ateinančias savaites persikėlė gyventi į kitą vietą, iš kurios vėliau ir išvyko į Lietuvos Respubliką.

Atsakovas Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas tarptautinės apsaugos prašymą pateikė praėjus 5 dienom po atvykimo į Vilniaus oro uosto PKP, kuomet jam nebuvo suteiktas leidimas atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, siekiant jį grąžinti į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES (toliau – ir Reglamentas (ES) 2024/1347) 4 straipsnio 5 dalies d punktu prašytojas laikomas bendrai nepatikimu ir visi prašytojo žodžiu teikti pareiškimai, nepagrįsti patikimais rašytiniais dokumentais, atmetami pilna apimtimi. Toks Migracijos departamento vertinimas visiškai nepagrįstas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 str.), nes pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą su galiojančia viza, buvo sulaikytas (apribota prieiga prie informacinių išteklių), suprato, kad jis gali būti grąžintas į kilmės šalį, tačiau nežinojo nei procedūros, nei teisinio reguliavimo. 5 dienų terminas nebuvo siekis apeiti migracines taisykles ar atidėti prieglobsčio prašymo pateikimą, o veikiau žinių ir išteklių trūkumas. 5 dienų terminas nėra savaime ilgas.

Atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumą ir netaikė abejonės privilegijos. Atsakovui tinkamai užtikrinus bendradarbiavimo su juo pareigą, įskaitant galimybę pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, apskritai nebūtų buvę fiksuota prieštaravimų.

Kilmės valstybėje keliaujantys tarp valstijų asmenys dažnai susiduria su (duomenys neskelbtini). Neoficialų dokumentą ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas gavo kaip laikiną apsaugą nuo (duomenys neskelbtini) metu. Joje buvo padaryta keletas rimtų rašybos klaidų, įskaitant neteisingą amžiaus apskaičiavimą ((duomenys neskelbtini)), neteisingą įrašų išdėstymą, laukų žymėjimą ir netikslius gyvenamosios vietos duomenis (nurodytas (duomenys neskelbtini)), akcentuojant, kad šis dokumentas nebuvo išduotas per oficialią vyriausybės registracijos procedūrą ir nebuvo atspausdintas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)nebuvo įrodinėjama pareiškėjo tapatybė ar grindžiamas prieglobsčio prašymas, ji paimta sulaikymo Lietuvoje metu kartu su pareiškėjo pasu, kurio autentiškumas nekvestionuojamas.

Jeigu būtų konstatuota, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis. Atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog prieglobsčio prašytojas nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje. Dėl pareiškėjo galėjo būti priimtas sprendimas dėl grąžinimo į užsienio valstybę, o ne taikyti priverstinį išsiuntimą, taip pat nepagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti terminas bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

Sprendimas nesuteikti tarptautinės apsaugos (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad skubos tvarka, taikant pasienio procedūrą, išnagrinėjus pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymą bei įvertinus jo pasakojimą apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis (baiminasi (duomenys neskelbtini)), kuriomis jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, detalus, pasakojimas nėra paremtas patikimais objektyviais įrodymais. Dėl nustatytų trūkumų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu bei savaime nepagrindžia pareiškėjo tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės nebuvo nukreiptas vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos. Pareiškėjas pateikė suklastotą dokumentą – (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog jam dėl asmens individualių savybių, kurių pagrindu gali būti suteiktas prieglobstis, grįžimo į kilmės šalį atveju grėstų reali individualaus persekiojimo rizika.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pagrindinėje apklausoje negalėjo tiksliai nurodyti nei vietovės, kurioje gyveno ir (duomenys neskelbtini), nei tikslios (duomenys neskelbtini) datos. Klausiant pareiškėjo apie vietovę, (duomenys neskelbtini), nebuvo užsiminta apie jo gyvenamąją ar / ir darbo vietą. Tačiau skunde nurodo konkrečią vietą, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausoje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įvyko maždaug metų pabaigoje, lapkričio mėnesį, tačiau skunde nurodo, jog vyko rugpjūtį. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodo, jog toks pasiūlymas buvo pateiktas jam būnant (duomenys neskelbtini), tačiau pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė kitaip. Taigi pareiškėjo pasakojimas nenuoseklus ir prieštaringas. Migracijos departamentas įvykdė bendradarbiavimo pareigą, nes pareiškėjas apklausoje turėjo galimybę išsakyti visus prieglobsčio motyvus, jam buvo užduodami patikslinamieji klausimai. Pareiškėjas taip pat Migracijos departamentui pateikė papildomus dokumentus, nuotraukas bei vaizdo įrašus, kurie buvo įvertinti.

Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Nustatyta, jog pareiškėjas vengė kaip įmanoma greičiau kreiptis dėl prieglobsčio Europos Sąjungoje, o tai leidžia pagrįstai abejoti dėl pareiškėjo patikimumo ir jo išsakytos tariamos grėsmės realumo. Priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjui tarptautinės apsaugos, jis netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali neteisėtai išvykti į kurią nors kitą Europos Sąjungos valstybę, tai yra faktiškai pasislėpti.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas paliko galioti teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdytos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį vykdymą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

Pareiškėjas yra I. D. O., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas, būdamas Lietuvoje, 2026 m liepos 3 d. pasiprašė tarptautinės apsaugos. Atsakovas 2026 m. liepos 29 d. priėmė Sprendimą.

Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui tarptautinės apsaugos (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Migracijos departamento Spendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, detalus, pasakojimas nėra paremtas patikimais objektyviais įrodymais. Dėl nustatytų trūkumų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu bei savaime nepagrindžia prieglobsčio prašytojui tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjui dėl asmens individualių savybių, kurių pagrindu gali būti suteikta tarptautinė apsauga, grįžimo į kilmės šalį atveju grėstų reali individualaus persekiojimo rizika. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovavosi Įstatymo, kuriuo nuostatos pagrįstos Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso, įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus, painus ir prieštaringas, nelogiškas ir neįtikinamas, nenuoseklus. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės ir ieškoti prieglobsčio, keitėsi, lyginant skirtingų apklausų metu nurodytas priežastis. Apklausose pareiškėjas skirtingai nurodė (duomenys neskelbtini), jų reikalavimų jam turinį, ir kt., todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nelaikytinas patikimu įrodymu, taip pat nelaikytinas atitinkančiu (duomenys neskelbtini) bei, atitinkamai, teisėtai nevertintinas kaip turintis įrodomosios galios. Teismas sprendė, jog pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės nebuvo nukreiptas vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti sąlygas pasiprašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas legaliai (turėdamas vizą) atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir tik besibaigiant vizos galiojimui pasiprašė prieglobsčio (tarptautinės apsaugos). Tai, teismo vertinimu, akivaizdžiai parodo, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas buvo ne prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje, o pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorija tranzitinei kelionei į kitą valstybę.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas kaip prieglobsčio prašytojas nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai atsakovas atsisakė suteikti pabėgėlio statusą (tarptautinės apsaugos) Lietuvos Respublikoje.

Teismas nustatė, jog atsakovas išsamiai ištyrė ir motyvavo papildomos apsaugos pareiškėjui neteikimo klausimą tiek atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) (buvo atliktas vertinimas, ar asmens išsiuntimas į kilmės valstybę nulemtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidimą), tiek pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus bei pagrįstai konstatavo, kad tokia papildoma apsauga pareiškėjui netaikytina.

Vertindamas pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos, teismas vadovavosi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatomis bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų, klaidino tyrimą, teismas vertino, jog yra tikėtina, kad jis vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai taikė Įstatymo bei Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis bei nesuteikė laikotarpio savanoriškai išvykti. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nėra aktualios pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimui, kadangi pareiškėjas nėra turėjęs leidimų gyventi Lietuvoje bei neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

Aptaręs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, taikomą užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, teismas nustatė, jog Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas vertino, jog šis draudimas yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas bei atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą.

Teismas vadovavosi 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (SIS reglamentas) 24 straipsniu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. Nr. 436 (su vėlesniais pakeitimais; toliau – ir NAS taisyklės), 15 punktu ir sprendė, kad pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami SIS.

Teismas neanalizavo kitų neesminių proceso dalyvių argumentų, kurie, teismo nuomone, niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, atsakovo Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundą atmetė, netenkino išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo.

Kadangi Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę vykdymas, iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, teismas nurodė, jog taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė paliekama galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus – panaikinama.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su prašymo esmine aplinkybe, Migracijos departamento Sprendimo motyvais, Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nesutikimo su Migracijos departamento Sprendimu esminiais aspektais (žr. šios nutarties 2.2–2.4 p.), aptaria pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais motyvais:

Teismas netinkamai vertino jo atvykimo į Lietuvos Respubliką bei prašymo pateikimo parodymus. Neturėtų būti daroma prielaida, jog nepateikus prašymo suteikti apsaugą atvykimo oro uoste arba atvykus į šalį, tai rodo nepatikimumą. Vien tai, kad prašymas nebuvo pateiktas nedelsiant, nerodo pareiškėjo nepatikimumo, nes turi būti vertinamos aplinkybės, kodėl taip galėjo nutikti. Migracijos departamento vertinimas, jog asmuo yra nepatikimas, nes nesikreipė iš karto dėl prieglobsčio, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą su galiojančia viza, buvo sulaikytas. Jį sulaikius dar oro uoste ir apribojus prieigą prie informacinių išteklių, informacijos gavimas ir dokumentų sutvarkymas užtruko kelias dienas. Penkių dienų terminas nebuvo siekis apeiti migracines taisykles ar atidėti prieglobsčio prašymo pateikimą, o veikiau žinių ir išteklių trūkumas, pažymint, kad nurodytas terminas nėra savaime ilgas laiko tarpas. Atsakovas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo bendrą nepatikimumą ir nepagrįstai atsisakė jo pasakojimo dalims, nepatvirtintoms tiesioginiais rašytiniais įrodymais, taikyti abejonės privilegiją.

Šalies argumentai

Teismas netinkamai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo pateikimo metu pateiktus paaiškinimus, jo pateiktus nuoseklius paaiškinimus, išdėstytus skunde bei teismo posėdžio metu, ir ginčijame sprendime nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas „nelaikytinas (duomenys neskelbtini)“, nors jam šis pasakojimo patikimumo vertinimo modelis apskritai nėra taikomas, nes asmuo negrindė savo prieglobsčio prašymo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) yra tarptautiniu mastu pripažinta vertinimo metodika, naudojama prieglobsčio prašytojų apklausose, kai prieglobsčio prašoma dėl (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas apskritai nevertino argumentų, susijusių su pareiškėjo (duomenys neskelbtini), tik konstatavo, jog apeliantas „klaidino tyrimą, yra tikėtina, kad jis vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti“. Pakartojus skundo argumentus šiuo aspektu, akcentuojama, jog pareiškėjas neteikė nurodyto dokumento pagrįsti savo tapatybei ar prieglobsčio prašymui (dokumentas buvo konfiskuotas jį sulaikius oro uoste su kitais jo disponuojamais daiktais), todėl nepagrįstai konstatuota, kad asmuo jį teikė atsakovui ir tokiais veiksmais siekė jį suklaidinti / sukčiauti, nepagrįstai nurodytu pagrindu eliminavo galimybę jo pasakojimo dalis, nepatvirtintas tiesioginiais rašytiniais įrodymais, vertinti jo naudai, remiantis abejonės privilegija, bei netinkamai nustatė materialinius faktus, kuriais prieglobsčio prašytojas grindė savo prieglobsčio prašymą (baimė (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas nėra priskirtas prie (duomenys neskelbtini), Sprendime nebuvo atliktas papildomos apsaugos pareiškėjui neteikimo klausimo vertinimas šiuo aspektu, todėl teismo išvada dėl pareiškėjo atitikties papildomos apsaugos suteikimo kriterijams laikytina nepagrįsta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atvyko į Lietuvą teisėtai, turėdamas galiojančią vizą, pareigūnams pateikė galiojantį paso orginalą, viso prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas bendradarbiavo su Migracijos departamentu, nebandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, nėra duomenų apie tyrimo klaidinimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo. Todėl pareiškėjui pirmiausia turėjo būti priimtas sprendimas dėl grąžinimo į užsienio valstybę, o ne taikyti priverstinį išsiuntimą.

Kadangi dėl pareiškėjo paso orginalumo klausimų kompetetingoms institucijoms nekilo, 3 metų draudimo atvykti terminas nustatytas nepagrįstai. Taip pat turėtų būti panaikinima Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metus, nes šis sprendimas buvo priimtas naikintino sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvą pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų. Taigi, Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

Atsakovas Migracijos departamentas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2026 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 226S152366, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu, priimtu taikius pasienio procedūrą, nusprendė: nesuteikti pareiškėjui I. D. O. tarptautinės apsaugos (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pritarė Migracijos departamento Sprendime nurodytoms išvadoms bei atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra priimtas pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje susiklosčiusios situacijos vertinimu, nes laikosi pozicijos, jog atsakovas bei pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo atvykimo į Lietuvos Respubliką situaciją bei tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo metu teiktus paaiškinimus, nepagrįstai konstatavo bendrą nepatikimumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik esminiais apeliacinio skundo aspektais bei tais klausimais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, būtina papildyti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas.

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba asmenims, galintiems gauti papildomą apsaugą, ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES, 42 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šis reglamentas taikomas nuo 2026 m. birželio 12 d., reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis.

Reglamento (ES) 2024/1348 79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jis taikomas tarptautinės apsaugos suteikimo procedūrai, susijusiai su prašymais, pateiktais nuo 2026 m. birželio 12 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prašymą suteikti tarptautinę apsaugą pateikė 2026 m. liepos 3 d., todėl pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymui nagrinėti taikomas šis reglamentas.

Reglamento (ES) 2024/1348 42 straipsnyje reglamentuojama pagreitinta nagrinėjimo procedūra. Reglamento (ES) 2024/1348 42 straipsnio 1 dalyje išvardinami atvejai, kuriems esant bei nepažeidžiant 21 straipsnio 2 dalies nuostatų, sprendžiančioji institucija, vadovaudamasi II skyriuje numatytais pagrindiniais principais ir garantijomis, paspartina tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Vienas iš tokių atvejų – kai trečioji šalis gali būti laikoma saugia prašytojui kilmės šalimi, kaip apibrėžta šiame reglamente (Reglamento (ES) 2024/1348 42 str. 1 d. e p.).

Reglamento (ES) 2024/1348 43 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, jog atlikus patikrinimą pagal Reglamentą (ES) 2024/1356, jei taikoma ir su sąlyga, kad prašytojui dar nebuvo leista atvykti į valstybių narių teritoriją, valstybė narė, laikydamasi II skyriuje nustatytų pagrindinių principų ir garantijų, gali nagrinėti prašymą pasienio procedūros metu, kai tą prašymą pateikė trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris neatitinka atvykimo į valstybės narės teritoriją sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje. Pasienio procedūra gali būti vykdoma gavus prašymą išorės sienos perėjimo punkte arba tranzito zonoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nepažeidžiant 51 straipsnio 2 dalies ir 53 straipsnio 2 dalies, prašytojams, kuriems taikoma pasienio procedūra, neleidžiama atvykti į valstybės narės teritoriją. Visos valstybių narių priemonės, kurių jos imasi siekdamos užkirsti kelią neteisėtam atvykimui į savo teritoriją, turi atitikti Direktyvą (ES) 2024/1346.

Reglamento (ES) 2024/1348 44 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad kai taikoma pasienio procedūra, sprendimai gali būti priimami dėl prašymo pagrįstumo, kai taikoma bet kuri iš 42 straipsnio 1 dalies a–g ir j punktuose bei 42 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų aplinkybių.

Reglamento (ES) 2024/1348 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pasienio procedūra turi būti kuo trumpesnė, tačiau sudarant sąlygas visapusiškai ir teisingai išnagrinėti prašymus. Nepažeidžiant šio skirsnio trečios pastraipos, maksimali pasienio procedūros trukmė yra dvylika savaičių nuo prašymo užregistravimo dienos iki tol, kol pareiškėjas netenka teisės gyventi šalyje ir jam nebeleidžiama pasilikti. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėjui leidžiama atvykti į valstybės narės teritoriją, išskyrus atvejus, kai taikomas Reglamento (ES) 2024/1349 4 straipsnis.

Byloje nustatyta, jog 2026 m. birželio 27 d. 11.41 val. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto PKP iš (duomenys neskelbtini) atvyko pareiškėjas, su savimi turėjęs kilmės valstybės pasą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), C tipo vienkartinę (buvimo laikas 10 dienų) Šengeno vizą (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neįleistas (VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkartos specialistės 2026 m. birželio 27 d. Tarnybinis pranešimas „Dėl atsisakymo leisti atvykti“, 2026 m. birželio 27 d. Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. (duomenys neskelbtini)).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis aptartomis Reglamento (ES) 2024/1347 bei Reglamento (ES) 2024/1348 nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymą iš esmės skubos tvarka taikant pasienio procedūrą, Sprendimą priėmė dėl to, jog įvertinus pareiškėjo motyvus (baiminasi (duomenys neskelbtini)), kuriais jis grindžia prašymą suteikti tarptautinę apsaugą, nustatyta, kad pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės nebuvo nukreiptas vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos. Apklausų metu teikti duomenys nebuvo nuoseklūs, detalūs, taip pat pasakojimas nėra paremtas patikimais bei objektyviais įrodymais. Dėl nustatytų trūkumų pasakojimas nelaikytas patikimu įrodymu bei savaime nepagrindė tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė suklastotą dokumentą – (duomenys neskelbtini). Tai buvo kvalifikuota kaip tyrimo klaidinimas ir bandymas sukčiauti. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus byloje aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, pažymėtina, jog Migracijos departamentas savo sprendimą taikyti paspartinto nagrinėjimo procedūrą grindė Reglamento (ES) 2024/1348 42 straipsnio 1 dalies e punktu, susijusiu su saugios kilmės šalies koncepcija, tačiau Sprendimas iš esmės motyvuojamas aplinkybėmis, susijusiomis su nustatytais pareiškėjo pasakojimo trūkumais (Reglamento (ES) 2024/1348 42 str. 1 d. b p. „prašytojas pateikė akivaizdžiai nenuoseklius ar prieštaringus, arba aiškiai klaidingus ar akivaizdžiai neįtikimus pareiškimus arba pareiškimus, kurie prieštarauja atitinkamai ir turimai informacijai apie kilmės šalį, todėl jo reikalavimas tampa akivaizdžiai neįtikinamas, kiek tai susiję su jo priskyrimu prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Reglamentą (ES) 2024/1347“). Kita vertus, Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi ir Reglamento (ES) 2024/1348 43 straipsnio 1 dalies a punktu („<...> Pasienio procedūra gali būti vykdoma pareiškus prašymą išorės sienos perėjimo punkte arba tranzito zonoje“). Kadangi pareiškėjas, neįleistas į Lietuvos Respubliką, prašymą dėl tarptautinės apsaugos padavė išorės sienos perėjimo punkte arba tranzito zonoje, todėl dėl jo pagrįstai pradėta pasienio procedūra, įtvirtinta Reglamento (ES) 2024/1348 42–45 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Migracijos departamentas tinkamai nustatė aplinkybes, suteikiančias pagrindą taikyti pasienio procedūrą, tačiau padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, nurodydamas Reglamento (ES) 2024/1348 42 straipsnio 1 dalies e punktą vietoje Reglamento (ES) 2024/1348 42 straipsnio 1 dalies b punkto. Dėl šios atsakovo padarytos teisės klaidos, susijusios su pareiga motyvuoti, Sprendimas negali būti panaikintas, nes jis pagrįstas kitais teisiniais motyvais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui tarptautinės apsaugos (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), vadovavosi Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja atsakovo vertinimą, jog jis esąs bendrai nepatikimas, pakartodamas skundo argumentus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo terminu, netinkamai įvertintu jo pasakojimu (buvo nuoseklus, detalus bei išsamus), neužtikrinta tinkamo bendradarbiavimo su pareiškėju pareiga, netaikyta abejonės privilegija. Taigi, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su byloje esančių aplinkybių vertinimu.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

Reglamento (ES) 2024/1347 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai vienas ar keli konkretūs pareiškėjo pareiškimų aspektai nėra pagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, papildomų įrodymų dėl tų konkrečių aspektų nereikalaujama, jei tenkinamos šios sąlygos: (a) prašytojas nuoširdžiai stengėsi pagrįsti savo tarptautinės apsaugos prašymą; (b) pateikti visi pareiškėjo žinioje esantys svarbūs elementai ir pateiktas tinkamas paaiškinimas dėl bet kokio kitų svarbių elementų trūkumo; (c) pareiškėjo teiginiai yra nuoseklūs ir įtikinami, ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su pareiškėjo byla; (d) bendras prašytojo patikimumas buvo nustatytas, atsižvelgiant, be kita ko, į laiką, kada prašytojas pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Taigi Reglamento (ES) 2024/1347 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos yra kumuliatyvios. Atsižvelgiant į tai, kad jos iš esmės atitinka nacionaliniame teisiniame reguliavime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki šiol taikytą abejonės privilegijos sampratą, ankstesnė teismo praktika dėl šių sąlygų kumuliatyvaus pobūdžio išlieka aktuali tiek, kiek neprieštarauja tiesiogiai taikomam Reglamento (ES) 2024/1347 reguliavimui.

Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies sąlygos yra kumuliatyvios (žr., pvz., 2026 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2611-575/2026). Pagal Įstatymo 83 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtintą reglamentavimą, prieglobsčio prašytojo teiginiai gali būti pripažįstami nustatytais ir be rašytinių įrodymų tik tada, kai tenkinamas kriterijų visetas: pasakojimas yra pakankamai detalus, nuoseklus, neprieštaringas, neprieštarauja turimai kilmės valstybės informacijai, prieglobsčio prašytojas pagrįstai paaiškina, kodėl neturi patvirtinančių dokumentų. Tai reiškia, kad abejonės privilegija taikoma tik tada, kai pareiškėjo pasakojimas iš esmės pasižymi patikimumo požymiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1553-789/2026).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2026 m. birželio 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau negalėjęs pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kurios yra taikomos trečiųjų šalių piliečiams, nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tarptautinės apsaugos pareiškėjas paprašė 2026 m. liepos 3 d., t. y. po to, kai baigė galioti C tipo vienkartinė Šengeno viza ir buvo planuotas prašytojo grąžinimas į (duomenys neskelbtini). Įvertinus Reglamento (ES) 2024/1347 4 straipsnio 5 dalies d punkto reguliavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo pagrindinio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, t. y. ne prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje, o pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorija tranzitinei kelionei į kitą valstybę. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nepaisant termino, per kurį buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, trukmės, bendram prašytojo patikimumo vertinimui užtikrinti pagrįstai buvo vertinami tarptautinės apsaugos prašytojo veiksmai nuo atvykimo į valstybę ir siekta nustatyti, ar jie buvo nukreipti vieninteliam ir pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2026 m. liepos 3 d. atliko pareiškėjo pirminę apklausą, 2026 m. liepos 13 d. – pagrindinę, sudarė pareiškėjui galimybę paaiškinti visus tarptautinės apsaugos prašymo motyvus, jam buvo užduodami patikslinamieji klausimai, atsakovas sudarė sąlygas pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus ir juos ištyrė. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus ir neįtikinamas, nenuoseklus, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės ir ieškoti prieglobsčio, keitėsi, lyginant skirtingų apklausų metu nurodytas priežastis, apklausose pareiškėjas skirtingai nurodė, kiek kartų (duomenys neskelbtini), jų reikalavimų jam turinį, laikotarpį, nuo kada (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vien dėl nepalankaus įrodymų įvertinimo atsakovas nevykdė bendradarbiavimo su pareiškėju pareigos. Kadangi pareiškėjo paaiškinimuose dėl patekimo į (duomenys neskelbtini) skaičiaus, laikotarpio, nuo kada pareiškėjas buvo priverstas (duomenys neskelbtini), nustatyti esminiai prieštaravimai, todėl abejonės privilegija šiai pasakojimo daliai negalėjo būti taikoma automatiškai.

Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl šio dokumento neoficialaus statuso, jame esančių netikslumų ir klaidų. Nepaisant to, jog pareiškėjas šiuo dokumentu neįrodinėjo nei savo tapatybės, nei grindė tarptautinės apsaugos prašymo, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi faktas, kad buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis dokumentas, o ne jo suklastojimo, panaudojimo aplinkybės. Atsakovas vertino šį dokumentą, nustatė jo nesuderinamumą su prašytojo apklausų metu teikta informacija (dėl persikėlimo į, (duomenys neskelbtini) aplinkybių), todėl priėjo prie pagrįstos išvados, jog prašytojas laikomas nepatikimu informacijos šaltiniu, kurio veiksmai teikiant aptariamą dokumentą Migracijos departamentui kvalifikuoti kaip tyrimo klaidinimas ir bandymas sukčiauti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, jog prašytojas neatitinka kumuliatyvių kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) 2024/1347 4 straipsnio 5 dalyje, todėl jo pasakojimas apie priežastis, dėl kurių prašoma tarptautinės apsaugos, nepatvirtintas patikimais įrodymais, pagrįstai atmestas. Prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti, kad patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų arba, kad toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-502/2024; ir kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog prašytojas nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai atsakovas atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog jis nėra priskirtas prie (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Sprendime šiuo aspektu nebuvo atliktas papildomos apsaugos pareiškėjui neteikimo klausimo vertinimas. Kadangi byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo priskyrimo (duomenys neskelbtini), jo pasakojimo patikimumo vertinimui taip pat nėra taikomas (duomenys neskelbtini), todėl šie pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai laikytini netiksliais ir šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Vis dėlto šis netikslumas nėra tokio pobūdžio ar reikšmės, kad paneigtų galutinę pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui nesuteikta tarptautinė apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su atsakovo ar pirmosios instancijos teismo sprendimų dalimis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjui turėtų būti teikiama papildoma apsauga bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat nenustatytos. Todėl nėra pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti, jog atsakovas išsamiai ištyrė ir motyvavo papildomos apsaugos pareiškėjui neteikimo klausimą atsižvelgiant į Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus bei pagrįstai konstatavo, kad tokia papildoma apsauga pareiškėjui netaikytina.

Reglamento (ES) 2024/1348 37 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai prašymas atmetamas kaip nepriimtinas, nepagrįstas arba akivaizdžiai nepagrįstas tiek dėl pabėgėlio statuso, tiek dėl papildomos apsaugos statuso arba kaip netiesiogiai ar aiškiai atšauktas, valstybės narės priima sprendimą grąžinti, kuris atitinka Direktyvą 2008/115/EB ir negrąžinimo principą.

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1349, kuriuo nustatoma grąžinimo pasienio procedūra ir iš dalies keičiamas reglamentas (ES) 2021/1148, (toliau – ir Reglamentas (ES) 2024/1349) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių prašymas atmestas taikant prieglobsčio pasienio procedūrą, neleidžiama atvykti į atitinkamos valstybės narės teritoriją. Reglamento (ES) 2024/1349 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog nedarant poveikio 1 dalyje nurodytų asmenų galimybei bet kuriuo metu grįžti savanoriškai, jiems suteikiamas savanoriško išvykimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai kyla pasislėpimo pavojus, arba jeigu jų prašymas taikant prieglobsčio pasienio procedūrą buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, arba jeigu atitinkamas asmuo kelia pavojų valstybių narių viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui. Savanoriško išvykimo laikotarpis suteikiamas tik gavus prašymą ir nei viršija 15 dienų, nei suteikia teisę atvykti į atitinkamos valstybės narės teritoriją. Šios dalies tikslais tokie asmenys perduoda kompetentingoms institucijoms visus savo turimus galiojančius kelionės dokumentus tokiam laikotarpiui, kuris būtinas, kad būtų užkirstas kelias pasislėpimui.

Pagal Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalį, užsieniečiui leidžiama nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti, jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, tačiau toks vertinimas turi būti pagrįstas individualiu atitinkamo asmens atvejo tyrimu.

Šiuo aspektu atsakovas, be kita ko, vadovavosi Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgė į pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo aplinkybes (pareiškėjui neleista atvykti į Lietuvos Respubliką, tarptautinės apsaugos prašymas paduotas pasibaigus vizos galiojimo laikui ir planavus pareiškėją artimiausiu laiku grąžinti į (duomenys neskelbtini)), taikytos pasienio procedūros rezultatą (tarptautinės apsaugos prašymas atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas) ir sprendė, kad esant pagrindui manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, pareiškėjas turi būti išsiunčiamas į kilmės valstybę.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tarptautinės apsaugos prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, klaidino tyrimą, yra tikimybė, jog jis vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas pagrįstai nesuteikė laikotarpio savanoriškai išvykti. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas disponavo tikrovės neatitinkančiu dokumentu, suteikusiu atsakovui pagrindą prašytoją laikyti nepatikimu informacijos šaltiniu, kurio veiksmai teikiant aptariamą dokumentą Migracijos departamentui kvalifikuoti kaip tyrimo klaidinimas ir bandymas sukčiauti, taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų apie tyrimo klaidinimą. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą (Reglamento (ES) 2024/1349 4 str. 5 d.), darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo keisti analizuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl teisėto, pagrįsto ir proporcingo draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Byloje nesant ginčo dėl pareiškėjo tapatybės, tačiau nustačius disponavimo tikrovės neatitinkančiu dokumentu faktą, Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3.2 punkte įtvirtinta aplinkybė („užsienietis buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę arba naudojosi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu“) laikytina įrodyta ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Spręsdamas dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo atvykti, atsakovas vadovavosi SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktu bei NAS taisyklių 15 punktu. Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad prieš įvedant perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį, be kita ko, atitinkamo asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt. (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, jog pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jog jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, atsižvelgė į tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas gali būti pasiektas įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi SIS.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Migracijos departamento Sprendime perspėjimo įvedimo į SIS pagrindimas yra lakoniškas, iš jo turinio matyti, kad atsakovas vertino ne vien formalų draudimo atvykti nustatymo faktą, bet ir pareiškėjo individualią situaciją. Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjui nesuteikta tarptautine apsauga, priimtu sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir rizika, kad jis ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju perspėjimo įvedimas į SIS atitiko tiek SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje keliamą atvejo adekvatumo, atitikties ir svarbos reikalavimą, tiek ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. D. O. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius