Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę, paskirtą pagal BK 243 straipsnį, tuomet vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis likusios bausmės sudėtos iš dalies ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu NUT1 paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir BK 68 straipsniu, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonių – „VW Passat“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Audi“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, perduodant juos valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė Ž. Gecevičienė prašė nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendį nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėjas D. Radzevičius pritarė skunde nurodytoms aplinkybėms ir prašė apeliacinį skundą tenkinti bei sušvelninti NUT1 paskirtą bausmę. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis turi prisiėmęs įsipareigojimų dėl būsto nuomos, o jam atliekant teismo paskirtą bausmę, jis negalėtų įvykdyti šių įpareigojimų ir prarastų savo gyvenamąjį būstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo NUT1 apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimų, kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl bausmių paskyrimo, prašant skirti NUT1 švelnesnę bausmę – areštą arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir (arba) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kadangi kitų nesutikimų su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje padarymo. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamajame įstatyme už šias nusikalstamas veikas numatytos alternatyvios bausmės: pagal 281¹ straipsnio 1 dalį – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o pagal BK 243 straipsnį – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Nors pirmosios instancijos teismas NUT1 paskyrė griežčiausios rūšies bausmes: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (du epizodai) – laisvės atėmimus, o pagal 243 straipsnį – areštą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to NUT1 buvo nubaustas per griežtai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad NUT1 padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Atitinkamai įvertino NUT1 kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos). Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei neapsunkino proceso, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino ir tai, kad NUT1 yra įrašytas psichikos ligų ir priklausomybės ligų įskaitoje. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad NUT1 ankščiau teistas septynis kartus, tarp jų ir už analogiškų nusikaltimų, bei nusikaltimų turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą. Eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (smulkios vagystės). Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tiek ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės, tiek jų atlikimas, NUT1 nepaveikė taip, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje taip pat laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, o pagal BK 243 straipsnį 40 (keturiasdešimt) parų areštas. Šiame kontekste, teismas įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajam paskyrė bausmes neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko jų keisti ar mažinti jų trukmę, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, nesutinka su skundo argumentais, kad Alytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. priimdamas nuosprendį NUT1 atžvilgiu, vertino tik neigiamai NUT1 charakterizuojančias aplinkybes. Kaip jau minėta anksčiau, Alytaus apylinkės teismas atsižvelgė į NUT1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino kaltu, gailėjosi ir neapsunkino proceso. Atkreipiamas dėmesys, kad NUT1 savo kaltę pripažinus visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, NUT1 paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis tuo, šios bausmės laikyti per griežta nuteistojo asmenybei bei jo padarytų veikų pobūdžiui ir ją dar labiau švelninti, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, bei analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai.

Apeliaciniame skunde NUT1 nurodo, kad yra įregistravęs individualią veiklą. Šiuos nuteistojo teiginius patvirtina ir su skundu pateikta Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažyma (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad NUT1 nuo 2026 m. balandžio 14 d. vykdo individualią veiklą. Šie duomenys iš tiesų leidžia daryti prielaidą, kad asmuo taisosi, tačiau Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad NUT1 nėra linkęs sukurti ilgalaikių ir stabilių darbo santykių (2 t., b. l. 87-88). Šiuo metu vykstantys teigiami pokyčiai dėl individualios veiklos įregistravimo vertinti teigiamai, tačiau tai nepaneigia NUT1 paskirtos bausmės pagrįstumo ir nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę. Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nuteistojo darbas savaime nėra išimtinės aplinkybė ir ji nesudaro pagrindo vertinti jo asmenybę kaip mažiau pavojingą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2025, 2K-74-489/2026, 2K-94-628/2026 ir kt.). Taip pat argumentai, jog NUT1 dėl teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės negalės vykdyti savo įsipareigojimų, dėl ko praras nuomojamą būstą, teisėjų kolegijos vertinimu taip pat yra nelaikytini pakankamais sušvelninti Alytaus apylinkės nuosprendžiu NUT1 paskirtas bausmes. Iš su skundu pateiktos nuomos sutarties matyti, kad ji sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. dar prieš nusikalstamų veikų padarymą. Vadinasi asmuo, pažeidinėdamas įstatymus pakartotinai ir jau ne kartą būdamas teistas už identiško pobūdžio nusikaltimus turėjo suvokti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Remiantis tuo, akivaizdu, kad net turimi minėti finansiniai įsipareigojimai NUT1 nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl teisėjų kolegija įvertinus visą aplinkybių visumą, vertina, kad Alytaus apylinkės teismas NUT1 paskyrė teisingas ir pagrįstas bausmes, o nuteistojo pateikti argumentai nėra pakankami, jog jam paskirtos bausmės būtų sušvelnintos.

Skunde NUT1 teigia, kad padarytomis nusikalstamomis veikomis kitiems asmenims nebuvo sukelta neigiamų pasekmių ir niekam nebuvo padaryta žala, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytos veikos yra formalios sudėties ir baudžiamajai atsakomybei kilti nereikia realių materialinių nuostolių. Nors NUT1 tokiais argumentais bando sumenkinti padarytų nusikaltimų pavojingumą, tačiau verta pažymėti, kad minėti nusikaltimai yra itin šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių padarinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abu, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, epizodai įvyko žiemos laikotarpiu (sausio bei vasario mėnesiais) ir tamsiu paros metu, kada matomumo sąlygos yra sudėtingiausios, o vieno epizodo metu (2026 m. sausio 24 -25 d.) NUT1 vairuojama transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, apgadino tvorą, vairuojamą automobilį, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Remiantis byloje esančiais įvykio vietos vaizdais, matoma, kad transporto priemonės „VW PASSAT“ (duomenys neskelbtini), priekinė dalis nuo smūgio yra smarkiai apgadinta, taip pat vaizduose matomas ir apsnigtas kelias, kas tik patvirtina, jog kitų eismo dalyvių saugumui galėjo kilti labai realus pavojus (1 t., b. l. 32 -34). Nors tą kartą niekas nenukentėjo, tačiau skaudžių pasekmių buvo išvengta išskirtinai dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, o ne saugaus nuteistojo elgesio. Be to, svarbu ir tai, kad NUT1 jau yra baustas už analogiškų nusikaltimų padarymą ir jo tai neatgrasė pakartotiniai nusikalsti ir šį kartą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes pažymi, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, todėl, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018, 2K-94-628/2026 ).

Teisėjų kolegija iš esmė pritaria Alytaus apylinkės teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Tokią išvadą nulėmė tai, kad NUT1 teistas septynis kartus – du iš tų kartų teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą – transporto priemonę vairavimo neblaivus ir vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Nors paskirtos bausmės jau yra atliktos, tačiau šie nusikaltimai yra padaryti vienas paskui kitą, o tuo remiantis yra akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš savo klaidų ir neketina keisti savo elgesio. Be to, argumentai, jog jokių naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta, savaime neįrodo, jog asmuo pasitaisė ar, kad paskirta bausmė yra per griežta. Asmuo turi konstitucinę pareigą laikytis įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o tai, kad NUT1 jau ne pirmą kartą yra baudžiamas už tą patį nusikaltimą tik parodo, jog jis nepadarė reikiamų išvadų ir tokios aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis skiriant jam švelnesnę bausmę ar bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, pažymėtina, jog bausmės tikslai yra aiškiai apibrėžti BK 41 straipsnyje ir apima ne tik siekį teigiamai paveikti nuteistąjį, bet ir asmenų sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimą už padarytą nusikalstamą veiką, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą ar apribojimą, nuteistųjų skatinimą ateityje laikytis įstatymų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmės ir areštas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnes bausmes, nei paskirtos skundžiamu nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam paskirtos sankcijose įtvirtintos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, atitinka veikų pavojingumo laipsnį ir yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl tenkinti NUT1 apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę ar taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.