Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba - individuali veikla, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1) 2021m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (2021-12-23 įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. balandžio 1 d. apie 14.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tilto, kol ant tilto sukėlė eismo įvykį, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0172 jam nustatytas mažiausias 1,97 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad patvirtina kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, jų neginčija. Įvykio dieną vartojo alų. Jautėsi gerai, todėl nepagalvojo, kad negali vairuoti. Sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Žino, kad negalima neblaiviam vairuoti transporto priemonės. Su viešosios įstaigos „Emprekis“ nurodyta automobilio verte sutinka. Vairuotą automobilį buvo vos prieš kelias valandas iki įvykio nusipirkęs už 800 eurų iš pažįstamos moters M., todėl pirkimo-pardavimo sutarties nespėjo įregistruoti, tačiau šis automobilis faktiškai priklauso jam pačiam. Bevažiuojant jį apakino saulės spinduliai, todėl nepastebėjo priekyje jo stabdžiusio automobilio, ir atsitrenkė į jį. Prašo vairuotojo teisių atėmimą skirti kuo trumpesniam laikotarpiui, nes tai reikalinga jo darbinei veiklai vykdyti.

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Iš 2026 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2026 m. balandžio 1 d. apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), Kaune ant (duomenys neskelbtini) tilto (koordinatės (duomenys neskelbtini)) KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) m., kai jam vairuoti teisė yra atimta, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus, vairuoti teisę turintis A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastarasis po smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivi ir vairuoti teisę turinti Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. KAL1 alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0172, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 1 d. 14.31 val. nustatytas 2,26 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus antrą kartą 2026 m. balandžio 1 d. 14.51 val. nustatytas 1,97 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalį (b.l. 4)

Iš 2026 m. balandžio 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini) tiltas (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Mato trijų eismo juostų kelią, priešingų krypčių eismą skiria vienguba ištisinė linija, tos pačios krypties eismą skiria punktyrinė linija. Dvi eismo juostas kurių plotis: pirma eismo juosta - 3,50 m., antra eismo juosta - 3,40 m. abiejų eismo juostų kryptis link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat mato vieną eismo juostą kryptimi link (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurios plotis 3,60 m. Minėtoje eismo juostoje kryptimi link (duomenys neskelbtini), Kaunas ant (duomenys neskelbtini) tilto, viduryje mato stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas link (duomenys neskelbtini), Kaunas. Automobilis dešinės pusės galine ašimi nuo kelio krašto nutolęs per 1,50 m., priekine ašimi - 1,30m., apžiūrint automobilį mato, kad yra sugadintas visas jo priekis, ištekėję skysčiai. Pažirusios automobių detalių nuolaužos. Priekyje minėto VW automobilio mato stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio VW priekinės dešinės pusės ašies iki automobilio TOYOTA galinės dešinės pusės ašies atstumas - 1,70 m. Automobilio TOYOTA priekis nukreiptas link (duomenys neskelbtini), Kaunas. Jis savo galine dešinės pusės ašimi nuo kelio krašto nutolęs per 0,80 m., priekine ašimi - 0,70 m. Apžiūrint automobilį TOYOTA mato, kad yra sugadintas jo galinis bamperis, bagažinės dangtis, galiniai žibintai, priekinis bamperis, priekiniai ir galiniai valstybiniai numeriai. Toliau apžiūrint eismo įvykio vietą mato, kad priekyje automobilio TOYOTA stovi automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp automobilio TOYOTA dešinės pusės priekinės ašies ir automobilio AUDI dešinės pusės galinės ašies atstumas yra 1,20 m. Apžiūrint automobilį AUDI, mato, kad jis stovi priekiu nukreiptu link (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūrint AUDI automobilį mato, kad yra apgadintas jo galinis bamperis. Automobilis AUDI priekine dešinės pusės ašimi nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini), Kaunas yra nutolęs per 175 m. (b.l. 17-21).

Iš 2026 m. balandžio 1 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėti automobiliai „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta jų techninė būklė. (b.l. 28-43).

Iš 2026 m. balandžio 1 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad KAL1 alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0172, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 1 d. 14.31 val. nustatytas 2,26 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus antrą kartą 2026 m. balandžio 1 d. 14.51 val. nustatytas 1,97 prom. neblaivumas. (b.l. 8-11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 62).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio „VW Jetta“, (duomenys neskelbtini) metų laidos kaina Lietuvoje su PVM yra 1860 Eur (b.l. 63).

Iš 2026 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad M. P. pardavė, o KAL1 įgijo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 eurų. (b.l. 60,61)

Liudytoja Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naudojasi savo vyrui priklausančiu automobiliu „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio 1 d. apie 14.26 val. vairavo tą automobilį, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pr., Kaunas per (duomenys neskelbtini) tiltą link (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kadangi ant tilto buvo automobilių spūstis, ji sustojo. Per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip už jos sustojo automobilis. Kol žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė kaip į už jos stovintį automobilį įvažiuoja kitas paskui važiavęs automobilis, po to už jos stovėjęs automobilis atsitrenkė į ją. Po eismo įvykio toliau stebėjo galinio vaizdo veidrodėlius, pamačiusi, kad iš kitų automobilių išlipa vyrai, išlipo ir ji. Pamatė, kad į ją atsitrenkė tamsios spalvos automobilis „Toyota“, o į jį atsitrenkė tamsios spalvos „VW“ automobilis. Jiems išlipus iš automobilio pradėjo tarpusavyje diskutuoti, ar reikalinga kam nors GMP pagalba. Sutarus, kad GMP pagalba nereikalinga, sutarė, kas yra įvykio kaltininkas – „VW“ automobilio vairuotojas. Tačiau jis elgėsi keistai, jis jų paklausė, ar gali pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau taip, kad vairavo jo draugas, kadangi „VW“ vairuotojas nurodė, jog jis važiuoja be teisių ir jam nebedaug liko, kol atgaus vairuotojo pažymėjimą. Ji sunerimo, pajautė, kad iš “VW“ vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Įtarusi, kad „VW“ automobilio vairuotojas yra neblaivus, paskambino savo vyrui ir paaiškino situaciją, bei paprašė iškviesti policiją, kadangi manė, jog eismo įvykio kaltininkas vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Jai pabaigus pokalbį su vyru, iš karto privažiavo pareigūnai. Ji girdėjo, kaip „VW“ vairuotojas jiems sakė jog automobilį vairavo ne jis, o neva kažkoks draugas, tačiau ji pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo būtent tas žmogus, su kuriuo jie kalbasi. (b.l. 52-55).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naudojasi ne jam priklausančiu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio 1 d. apie 14.30 val. tikslaus laiko pasakyti negali, tikrai neatsimena, į laikrodį nežiūrėjo. Važiavo (duomenys neskelbtini) pr., Kaunas per (duomenys neskelbtini) tiltą link (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ant (duomenys neskelbtini) tilto pastebėjo stovinčius automobilius, pats pradėjo stabdyti ir jau buvo praktiškai sustojęs saugiu atstumu nuo priekyje stovėjusio automobilio. Tuomet pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pastebėjo, kad paskui jį važiavęs automobilis atrodo, kad net nestabdęs važiuoja tiesiai į jį. Kai paskui jį važiavęs automobilis įvažiavo į jo automobilio galinę dalį, po smūgio jis buvo nustumtas į priekyje jo stovintį automobilį. Tuomet jie trise išlipo iš automobilių. Pastebėjo, kad į jį įvažiavo tamsios spalvos automobilis „VW“. O jis po smūgio atsitrenkė į automobilį „Audi“. Pradėjo bendrauti tarpusavyje, automobilio "VW" vairuotojas siūlė, kad pasikvies draugą, kuris apsiims kaltę. Jie su moterimi nesutiko. Tuomet ji nuėjo kažkam skambinti, o jis lygiai taip pat pradėjo skambinti savo tėčiui, pasiklausti, ką daryti toliau. Vėliau su moterimi pabendravo ir nusprendė skambinti pareigūnams. Atvykus pareigūnams girdėjo, kaip automobilio „VW“ vairuotojas jiems sako, kad automobilį vairavo neva jo draugas, kuris tuoj atvyks į vietą. Jam nespėjus nieko pasakyti, moteris (automobilio „Audi“ vairuotoja) jiems pasakė, kad automobilį vairavo būtent tas asmuo, su kuriuo pareigūnai bendravo. Jis moters žodžius tik užtvirtina, automobilį iš tiesų vairavo jo tas vyras. Pats dėl įvykio nenukentėjo, apgadintas tik automobilis. Jis vairuoja blaivus ir turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, mano, kad automobilio „VW“ vairuotojas vairuodamas savo automobilį visiškai nestabdė ir atsitrenkė į jo vairuotą automobilį. Jie visi eismo įvykio dalyviai judėjo ta pačia kryptimi. (b.l. 46-49).

Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su KAL1 ir jo žmona M. bendrauja šeimomis. Su M. draugauja apie devynerius metus, o su A. nuo jų santuokos pradžios. Jai nuosavybės teise priklausė automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis jai nebuvo reikalingas ir neturėjo kur jo laikyti, buvo jį pastačiusi prie A. ir M. namų. A. pasiūlė šį automobilį iš jos nupirkti. Ar jis automobilį įsigijo sau, ar kitam asmeniui, jai nėra žinoma. 2026 m. balandžio 1 d. apie 12.00 val. su A., būdami prie jo namų lauke, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė jam automobilį už maždaug 800 eurų (tikslios sumos šiuo metu nebeprisimena). Pinigus gavo grynaisiais. Perdavimo metu įteikė A. automobilio raktelius ir dokumentus, po to išvyko namo. Sutarties pasirašymo metu A. buvo blaivus. Pirkimo–pardavimo sutarties kopiją pateiks el. paštu. A. pažadėjo, kad automobilį savo vardu įregistruos po Velykų. Tą pačią dieną, apie 18.00 val. A. jai paskambino ir pranešė, kad automobilis, kurį jis įsigijo iš jos, pateko į eismo įvykį. Daugiau informacijos apie šį įvykį neturi. Kadangi automobilį pardavė ir už jį gavo sutartą pinigų sumą, jokių nuosavybės ar kitų teisių į šį automobilį nebeturi. (b.l. 57-58).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo KAL1 parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų Ž. P., A. R., M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolus, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis KAL1 2026 m. balandžio 1 d. apie 14.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tilto, kol ant tilto sukėlė eismo įvykį, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0172 jam nustatytas mažiausias 1,97 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas KAL1 bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę. Teismo vertinimu, KAL1 kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Kaltinamasis šiuo metu dirba individualiai, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu turi vykdomųjų bylų ir mažas darbines pajamas, konstatuotina, kad švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kaltinamajam neskirtina, kadangi ji nepasiektų bausmės tikslų.

Teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurios terminas, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skirtinas 60 parų.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

BK 75 reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį KAL1 charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad taikant BK 75 straipsnio nuostatas be intensyvios priežiūros, kaltinamajam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

V. Dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog KAL1 nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,97 promilės neblaivumo, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors KAL1 kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl KAL1 skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, administracinius baustumus, tai, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę dienos metu, mieste, esant pakankamai intensyviam eismui, ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo kaltinamojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį – 1,97‰ (vidutinis girtumo laipsnis yra nustatomas, kai kraujyje alkoholio koncentracija yra nuo 1,51 iki 2,5‰ ), kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šiuo atveju, padarytas sunkesnis pažeidimas – nusikaltimas, todėl nėra jokio pagrindo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą ar apskritai neskirti. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010).

Pažymėtina ir tai, kad KAL1 ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, už ką jis yra jau buvo patrauktas tiek baudžiamojon atsakomybė, tiek administracinėn atsakomybė. Iš administracinių baustumų registro duomenų nustatyta, kad jis 2025 m. gegužės 1 d. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir dar būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilių neblaivumas (ANK 427 straipsnio 1 dalis). Už ką jam paskirta ne tik bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas - atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.

Teismas vertina, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti kaltinamojo atsakomybę, paskiriant jam trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltinamasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti dėl žymiai trumpesnio baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimo. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti yra reikalinga darbui bei šeimos poreikiams, nesuteikia pagrindo skirti trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, kadangi šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo nusikaltimo padarymo. Be to, iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad ankstesnės kaltinamojo darbo funkcijos buvo tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, tačiau tai jo neatgrasė nuo vairavimo neblaiviam. Be tikta ko, kaltinamojo galimybės susirasti darbą, kurio funkcijos nebūtų susiję su transporto priemonių vairavimu, nėra apribotos.

VI. Dėl turto konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui priklausančio turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad KAL1 vairavo M. P. vardu registruotą transporto priemonę „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone.

Kaip nustatyta iš kaltinamojo KAL1 ir liudytojos M. P. parodymų, automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. pardavė kelios valandos iki įvykio 2026 m. balandžio 1 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 800 eurų ir su ja buvo pilnai atsiskaityta (1 t., b.l. 60-61), tačiau kaltinamasis nespėjo šios sutarties įregistruoti bei sutvarkyti dokumentų savo vardu. Taigi, pagal realųjį faktą, automobilis laikytinas jau A. S. nuosavybe.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad KAL1 padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,97 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat ženkliai viršijo ribą (1,51 promilės) nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip nustatyta, neblaivus vairavo mieste, kur sukėlė eismo įvykį, eisme dalyvavo itin stipriai apsvaigęs, taip keldamas pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijai keltų pavojų visuomenei, todėl jos konfiskavimas yra būtinas.

Kaip jau minėta, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo netaikymas ne tik būtų neproporcingas padarytiems veiksmams bei sukeltai pavojingai visuomenei situacijai, bet tuo pačiu pažeistų ir vieną iš pagrindinių (kertinių) baudžiamosios teisės principų – teisingumo, nes, visų pirma, turi būti saugomi ne pavienių asmenų, o visos visuomenės teisėti interesai ir lūkesčiai dėl kuo saugesnės visuomenės, tinkamos prevencijos teisės pažeidimams padariusiems asmenims ir kuo įmanoma mažesnio nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas, proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė KAL1 padarytam nusikaltimui, atitinka teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą ir nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, taip pat nenustačius išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, KAL1 skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kuris yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „Augenas“, Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 14–15), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduotinas valstybės nuosavybėn.

VII. Kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu automobiliui šioje byloje nebuvo taikytas. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“, Kaune, Technikos g. 18A, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir KAL1 paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu KAL1 įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, vardu registruotą transporto priemonę „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“, Kaune, Technikos g. 18A, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“, Kaune, Technikos g. 18A, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.