Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-23 · Administracinė byla Nr. AS-1234-492/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-23
Bylos Nr.
AS-1234-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03605-2026-7
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
Pareiškėjas
S. Š., R. J. V.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-1234-492/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03605-2026-7 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. Š. ir R. J. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Š. ir R. J. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėjai S. Š. ir R. J. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimą, išdėstytą 2026 m. kovo 31 d. rašte Nr. 2D-7476 dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-240301-00006 faktinio vykdymo ir terminų ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Raštas), ir iš esmės peržiūrėti 2026 m. kovo 3 d. atlikto patikrinimo ir 2026 m. kovo 4 d. surašytą aktą Nr. PNSSA-00-260304-00029, įvertinant realius pastato konstrukcijų, aukščio ir kamino būklės pokyčius, bei užtikrinti, kad būtų imtasi teisės aktuose numatytų priemonių realiam savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Pareiškėjai skunde nurodė, kad sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra priimtas netinkamai įvertinus objekto būklę. Savavališki padariniai nėra pašalinti.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. kas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas iš skundžiamo Rašto turinio nustatė, kad jis yra informacinio pobūdžio ir pats savaime jokių padarinių pareiškėjams nesukelia. Šiuo Raštu pareiškėjai yra informuojami, kad 2026 m. kovo 4 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, skundą priimant, arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neatsižvelgiant ir nevertinant dalies skundo reikalavimų, tokiu būdu nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakant nagrinėti pareiškėjų skundą. Pareiškėjų skundo reikalavimais buvo prašoma panaikinti/peržiūrėti ne vieno, bet dviejų Inspekcijos sprendimų teisėtumą ir jų pagrįstumą: 1) sprendimo, išdėstyto 2026 m. kovo 31 d. rašte Nr. 2D-7476 (kuris buvo pridėtas prie skundo ir dėl kurio pobūdžio ir jo teisinių pasekmių pareiškėjams sukėlimo/nesukėlimo teismas nutartimi pasisakė); 2) 2026 m. kovo 4 d. akto Nr. PNSSA-00-260304-00029 (kuriuo buvo nustatyta, jog privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos pašalinimo yra įvykdytas), kas nelaikytina informacinio pobūdžio raštu, nesukeliančiu pareiškėjams teisinių pasekmių, dėl kurio teismas nutartimi iš viso nepasisakė. Jeigu teismas, vertindamas pareiškėjų skundą, nustatė, kad pareiškėjai netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, tokiu atveju teismas turėjo teisę nustatyti skundo trūkumus dėl tinkamo reikalavimų suformulavimo ir kt., kuriuos pareiškėjai turėtų galimybę pašalinti, bet ne visa apimtimi atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, nepasisakant dėl vieno iš skundžiamų aktų ABTĮ 33 straipsnio aspektu. Pareiškėjų teigimu, skundu prašomas panaikinti (prašomas peržiūrėti) 2026 m. kovo 4 d. aktas nėra informacinio pobūdžio ir sukelia pareiškėjams, kaip gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiams, teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų, įskaitant stogo konstrukciją, bendraturčiai, dėl ko atlikta savavališka statyba gyvenamajame name neabejotinai pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, t. y. pareiškėjai yra suinteresuoti, kad savavališka statyba būtų pašalinta, atstatant bendrąsias namo konstrukcijas, kurių savininkai yra pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų S. Š. ir R. J. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skundžiamo Rašto turinį, padarė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, kuris pats savaime pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos dalyku.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino dalies skundo reikalavimų, tokiu būdu nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą. Pareiškėjų skundo reikalavimais buvo prašoma panaikinti/peržiūrėti dviejų Inspekcijos sprendimų teisėtumą ir jų pagrįstumą: 1) sprendimo, išdėstyto 2026 m. kovo 31 d. rašte Nr. 2D-7476; 2) 2026 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-00-260304-00029, kuriuo buvo nustatyta, jog privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos pašalinimo yra įvykdytas. Pareiškėjų teigimu, skundu prašomas panaikinti (prašomas peržiūrėti) 2026 m. kovo 4 d. aktas nėra informacinio pobūdžio ir sukelia pareiškėjams, kaip gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiams, teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-748-602/2026; kt.).

Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad Raštas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-822/2026; 2026 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1249-968/2026).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-748-602/2026).

Vertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Inspekcijos sprendimą, išdėstytą 2026 m. kovo 31 d. rašte Nr. 2D-7476 dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-240301-00006 faktinio vykdymo ir terminų ((duomenys neskelbtini)), ir iš esmės peržiūrėti 2026 m. kovo 3 d. atlikto patikrinimo ir 2026 m. kovo 4 d. surašytą aktą Nr. PNSSA-00-260304-00029, įvertinant realius pastato konstrukcijų, aukščio ir kamino būklės pokyčius, bei užtikrinti, kad būtų imtasi teisės aktuose numatytų priemonių realiam savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Pareiškėjai skundą motyvavo tuo, kad sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra priimtas netinkamai įvertinus ginčo objekto ((duomenys neskelbtini)) būklę. Pareiškėjų teigimu, 2026 m. atlikto patikrinimo metu faktinės aplinkybės buvo įvertintos netinkamai, savavališki padariniai nėra pašalinti, atlikta savavališka statyba gyvenamajame name neabejotinai pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai siekia, kad Inspekcija pateiktų išsamią ir motyvuotą informaciją, taip pat suinteresuoti, jog savavališka statyba būtų pašalinta.

Iš Inspekcijos Rašto turinio matyti, kad sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjų 2026 m. kovo 4 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-240301-00006 faktinio vykdymo ir terminų. Inspekcijos Rašte nurodyta, kad 2026 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-260304-00029 nustatyta, jog privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos pašalinimo yra įvykdytas. Pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1791-909/2026 antstolio prašymą skirti baudą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo atmetė ir baudos skolininkei neskyrė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartyje konstatuota, jog E. P. (skolininkė) įvykdė privalomąjį nurodymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjų skundo matyti, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su Inspekcijos Rašte ir 2026 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-260304-00029 konstatuotomis aplinkybėmis, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjai prašė panaikinti/peržiūrėti ir Inspekcijos 2026 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-00-260304-00029 teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, pareiškėjų skundo pagrindą ir dalyką, atskirojo skundo argumentus, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundo reikalavimai ir jame nurodytos aplinkybės nepagrindžia sprendžiant skundo priėmimo klausimą padarytos pirmosios instancijos teismo išvados, jog Inspekcijos sprendimas, išdėstytas 2026 m. kovo 31 d. rašte Nr. 2D-7476, akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių bei negali būti administracinio ginčo objektu. Minėta, kad pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų išreikštą poziciją, kad jie siekia, jog būtų peržiūrėtas/panaikintas ir 2026 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-00-260304-00029 teisėtumas ir pagrįstumas, siekiant galutinai apibrėžti ginčo ribas, gali pasiūlyti pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimus, taip pat išsireikalauti reikalingus duomenis (byloje nėra pateiktas 2026 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-260304-00029).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. Š. ir R. J. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisVirginija Volskienė