- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-932-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00587-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Regionų administracinio teismo Kauno rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime išdėstyti išaiškinimai neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad pareiškėjo apeliaciniai procesai nepagrįstai vilkinami ir jo bylos teisme nėra nagrinėjamos per įstatymuose nustatytus terminus; 4) skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti antstolio pagal vykdomuosius dokumentus atliekamus išieškojimo veiksmus; užtikrinti pareiškėjui galimybę disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, reikalingomis pragyvenimui; įpareigoti antstolį priimti patvarkymą ir 2026 m. vasario mėnesiui 4 265,14 Eur padidinti pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų, iš kurių negali būti išieškoma, limitą; 5) pripažinti, kad pareiškėjo bylų nagrinėjimo blokavimas ir vilkinimas, taip pat įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai jo atžvilgiu yra sistemingas, tyčinis jo teisių varžymas, persekiojimas, engimas, mobingas ir savavaldžiavimas; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl, jo teigimu, neteisėtų veiksmų, neveikimo, procesų vilkinimo ir nepagarbaus elgesio; 7) pripažinti, kad administracinių, tarnybinių ir darbo ginčų nenagrinėjimas per nustatytus terminus prieštarauja Teisėjų etikos kodeksui, moralės principams ir demokratinės valstybės sampratai; 8) pripažinti teismo ir teisėjų veiksmus, įskaitant baudų skyrimą bei procesinių dokumentų priėmimo klausimų sprendimą, piktybišku savavaldžiavimu ir tyčiniu pareiškėjo persekiojimu; 9) įpareigoti teismą laikytis įstatymų, teisėjų etikos, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, vykdyti teisingumą bei užtikrinti pareiškėjui realią teisę į objektyvų ir nešališką teismą; 10) užtikrinti pareiškėjui tinkamas sąlygas teisės aktų nustatyta tvarka apginti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažeistas jo teises ir įstatymų saugomus interesus; 11) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 ir 26 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus; 12) pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos padarytus sistemingus teisės normų ir principų pažeidimus bei atsižvelgti į pareiškėjo reiškiamą nepasitikėjimą teismu; 13) papildomai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: uždrausti administracinio teismo teisėjams priimti nutartis, kuriomis atsisakoma priimti pareiškėjo procesinius dokumentus; areštuoti pareiškėjo procesinių dokumentų priėmimo klausimus sprendžiančių teisėjų turtą ir asmenines lėšas, apribojant teisėjų teisę jomis disponuoti.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) bei skyrė jam 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu iš esmės ginčija Regionų administracinio teismo ir jo teisėjų veiksmus, kurie atlikti vykdant teisingumą. Teismas pažymėjo, kad tokie veiksmai nelaikytini viešuoju administravimu, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirta vertinti kitų teismų procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumo. Teismas taip pat nurodė, kad neturi įgaliojimų tikrinti Konstitucinio Teismo nutarimų turinio ar pagrįstumo, nes šie nutarimai yra galutiniai, neskundžiami ir privalomi.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kildinamas iš teisėjų veiksmų vykdant teisingumą, o ne iš teismo veiksmų viešojo administravimo srityje, todėl toks reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.
Teismas taip pat pažymėjo, kad dalimi skundo reikalavimų pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų ar aplinkybių pripažinimo, tačiau tokių reikalavimų patenkinimas nesukeltų konkrečių teisinių padarinių ir nepašalintų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Teismo vertinimu, tokie teiginiai gali sudaryti skundo motyvuojamąją dalį, tačiau negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat paaiškino, kad kadangi skundą atsisakyta priimti, pareiškėjo prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nebuvo nagrinėjami.
Teismas taip pat įvertino, kad pareiškėjas nuolat inicijuoja naujus teisminius procesus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teikia tapačius skundus, pakartotinai ginčija tuos pačius sprendimus ir pradeda naujus procesus dar nepasibaigus ankstesniems. Atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuotų bylų skaičių (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI2-8291-641/2026, eI2-8171-764/2026, eI2-8104-983/2026, eI2-7813-1064/2026, eI2-9034-609/2026, eI-9511-621/2026), teikiamų skundų tapatumą ir ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje toks pareiškėjo procesinis elgesys jau buvo pripažintas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, teismas pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ir pareiškėjui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu skirta bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo reikalavimai, įskaitant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, iš esmės susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais bei teisėjų veikla. Toks pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administraciniams teismams nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, taip pat kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Be to, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kai reikalavimas atlyginti tokią žalą grindžiamas ne neteisėtais teismo veiksmais viešojo administravimo srityje, o teismo jurisdikcine veikla.
Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus iš administracinių teisinių santykių kylančio reikalavimo, kuriuo siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams – iki 300 Eur.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, t. y. inicijuoja naujus procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius aktus ar veiksmus, nepaisydamas to, kad jam ankstesnėmis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis išaiškinta, jog skundžiami aktai ir veiksmai arba negali būti skundžiami administraciniam teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolatinis kreipimasis į teismą su skundais dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios tokias išvadas paneigtų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka ir skyrė jam baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.