Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aistė Kričenaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L., A. L. ir antstolis Virginijus Kučinskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ toliau – pareiškėja) prašo nustatyti, kad skolininkui A. L. (toliau – skolininkas) priklauso ½ dalis sutuoktinės D. L. darbo užmokesčio.

Suinteresuotas asmuo antstolis Virginijus Kučinskas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą prašymą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteikti 2026 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka, juos įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolio Virginijaus Kučinsko kontoroje iš skolininko vykdomas išieškojimas pareiškėjos naudai pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje

Antstolis 2025 m. gruodžio 10 d. patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį Nr. S-25-72-43675 areštavo suinteresuoto asmens kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dalį – 5 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), 15 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 25 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius (v. b. l. 132, 133). Antstolis 2025 m. gruodžio 10 d. Nr. S-25-72-43743 siūlymu pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkui pasiūlė per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 134,135). Negavus sutikimo 2026 m. sausio 20d. antstolis siūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-26-72-2939 pasiūlė išieškotojai (pareiškėjai) kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko sutuoktinio pajamų ir turto dalies nustatymo skolininko nuosavybėje taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (v. b. l. 144,145).

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad skolininkas nuo 2026 m. liepos 14 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bei nuo 2026 m. gegužės 27 d. verčiasi individualia veikla, o skolininko sutuoktinė nuo 2025 m. lapkričio 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas iš Liteko sistemos ir Vedybų sutarčių registro duomenų nustatė, kad bylų, susijusių su skolininkės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimu, pradėta ar užbaigta teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo nėra. Skolininkė ir sutuoktinis nėra sudarę vedybinės sutarties (v. b. l. 130).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat

3 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. To paties straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Skolininko sutuoktinė atsiliepimu nesutinka su pareiškimu, nes yra vienintelė dirbanti šeimoje, išlaiko du nepilnamečius vaikus, skolininkui priklauso paveldėtas nekilnojamasis turtas, iš kurio išieškojimą jau vykdo antstolis, todėl papildomas reikalavimas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje būtų neproporcingas, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ir šeimos finansinį stabilumą. Tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju skolininko sutuoktinė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl šeimos finansinės padėties, išlaikytinių skaičiaus, gaunamų pajamų, išlaidų ar kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog pareiškimo tenkinimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ar šeimos finansinį stabilumą. Vien deklaratyvūs teiginiai nėra pakankami tokioms aplinkybėms konstatuoti.

Aplinkybė, kad skolininkui priklauso nekilnojamasis turtas, į kurį jau nukreiptas išieškojimas, savaime nepaneigia kreditoriaus teisės siekti išieškojimo ir iš kito skolininko turto, į kurį pagal įstatymą gali būti nukreiptas išieškojimas. Todėl vien tai, kad išieškojimas jau vykdomas iš kito skolininko turto, nesudaro pagrindo atsisakyti nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymas pats savaime nereiškia išieškojimo nukreipimo į visą sutuoktinės turtą ar jos asmenines lėšas, o tik sudaro galimybę nustatyti skolininkui priklausančią bendro turto dalį, iš kurios gali būti tenkinami kreditoriaus reikalavimai įstatymų nustatyta tvarka. Todėl sutuoktinės argumentai, kad pareiškimo tenkinimas savaime pažeistų jos ar nepilnamečių vaikų teises, laikytini nepagrįstais. Vien ta aplinkybė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė turi nepilnamečių vaikų negali tapti priežastimi, dėl kurios išieškojimas iš jų bendrosios jungtinės nuosavybės taptų negalimas, nes taip būtų nepagrįstai pažeidžiamos kreditoriaus (išieškotojo) teisės (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-400-372/2014).

Minėta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų ar povedybinės sutarčių nebuvo sudarę, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

Pažymėtina, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte. Vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolės, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto (žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-569/2016). Todėl prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant skolininko turto dalį jo sutuoktinės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamame darbo užmokestyje.

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 17,91 Eur. Išlaidos susidarė dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo suinteresuotiems asmenims A. L. ir D. L., todėl teismas vertina, kad jas turi atlyginti suinteresuoti asmenys. Kiekvienam suinteresuotam asmeniui A. L. ir D. L. tenkanti dalis yra po 8,95 Eur ir 8,96 Eur, ji viršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), todėl šios išlaidos priteistinos iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (iš D. L. 8,95 Eur, iš A. L. 8,96 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gaunamo darbo užmokesčio.

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos elektroninio dokumento nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.