- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- AS-1020-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00406-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimas, Koordinacinė tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Regionų administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2026 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2023-00371 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VGTPT pareiškėjo teisinės pagalbos suteikimo prašymą nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto, faktinių pareiškėjo gaunamų pajamų (kurios yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025 bei suteikti advokatą apskundžiant Vilniaus apskrities policijos komisariato galimai nusikalstamus veiksmus; 3) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis, sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų, jų vadovybės. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl nustatė terminą iki 2026 m. kovo 17 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, kas turėtų būti nurodomas atsakovu ir trečiaisiais suinteresuotais, pasiūlė skunde paaiškinti ir pagrįsti, kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi gali turėti atsakovais nurodytos institucijos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimas), arba proceso šalis atitinkamai tikslinti. Teismas nurodė, kad siekdamas ginčyti VGTPT Sprendimą, pareiškėjas atsakovu turėtų nurodyti VGTPT, o prašydamas atlyginti dėl šio administracinio akto patirtą neturtinę žalą, atsakovu turėtų būti valstybė, atstovaujama VGTPT, o pareiškėjo nurodomi kiti atsakovai laikytini nesusijusiais su šia administracine byla. Teismas pažymėjo, kad skunde reikia aiškiai nurodyti, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, taip pat nurodyti, kokie konkretūs faktiniai duomenys patvirtina atsakovų atsakomybę ginče, t. y. paaiškinti teismui dėl kokios konkrečiai institucijos (institucijų) ir kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina neturtinę žalą, kokiu būdu, kada tie veiksmai pasireiškė ir kokie faktiniai duomenys tai patvirtina. Teismas paaiškino, kad procesinis prašymas išreikalauti iš atsakovų visas jo skundų, pareiškimų, prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų iki esamo laiko negali būti tenkinamas dėl pernelyg subjektyviai suprantamos žodžio „visi“ („visos kopijos“) reikšmės, pasiūlyta pateikti teismui tuos su bylos nagrinėjimu susijusius jam palankius įrodymus, kurie patvirtintų skunde nurodytas aplinkybes, arba pateikti įrodymus, kad atsakovas ar kitos įstaigos, jam prašant atsisakė skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus jam pateikti. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-12295), kuriame atsakovais nurodo VGTPT, Lietuvos valstybę, atstovaujamą VGTPT, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos Seimą. Pareiškėjas patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti VGTPT 2026 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2023-00371; 2) įpareigoti VGTPT jo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą, faktines jo gaunamas pajamas (kurios yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025 bei suteikiant advokatą apskundžiant Vilniaus apskrities policijos komisariato ir VGTP darbuotojų galimai nusikalstamus veiksmus; 3) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde reiškia procesinius prašymus, be kita ko, atleisti jį nuo žyminio mokesčio, išreikalauti iš atsakovų visus jo skundus, pareiškimus, prašymus bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų iki esamo laiko, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi pareiškėjas nepašalino teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, teismui 2026 m. kovo 3 d. nutartyje nurodžius, nepaaiškino ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi gali turėti skunde atsakovais nurodytos kitos institucijos, nenurodė konkrečių neteisėtų kiekvieno atsakovo veiksmų, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nenukreipė viešojo administravimo subjektui, kuris neteisėtus veiksmus atliko, nenurodė aiškiomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų neteisėtų veiksmų, kaip konkrečiai neturtinė žala pasireiškė, nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti neturtinės žalos pasireiškimą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nepašalino iš atsakovų valstybės institucijų, kurioms konkrečių reikalavimų dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo nereiškia, o teigia, jog byloje svarbūs prašomi išreikalauti ir pateikti įrodymai, siekiant išsiaiškinti dėl žalos, kurią savo galimai nusikalstamu veikimu ar tyčiniu neveikimu padarė ir toliau daro valstybės institucijos, nurodo, kad klausimai dėl atsakovais nurodytų asmenų padarytos ir toliau daromos žalos bus pateikti vėliau, tam bus reikalinga ekspertinė išvada, nurodo, kad visi šios neteisėtos valstybės institucijų veikos įrodymai yra tiesiogiai susijusių teisminių procesų ir bylų medžiagose.
Teismas sprendė, kad pareiškėjui skunde atsakovų nepatikslinus, turint tikslą tik teismo procese aiškintis dėl jų daromos ir / ar padarytos žalos, nebus užtikrintas proceso operatyvumo principas, teismo procesas nepagrįstai prailgintas, todėl pagal pareiškėjo skundą teismo procesas negali būti pradėtas.
Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą pareiga nurodyti aiškų ir konkretų skundo pagrindą bei dalyką tenka pareiškėjui, o šiuo atveju teismui 2026 m. kovo 3 d. nutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodžius skundo trūkumus ir kaip juos pašalinti, pareiškėjas atsakovų, skundo dalyko ir pagrindo nepatikslino, neprašė pratęsti nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti.
Teismas vertino, kad nors pareiškėjas formaliai pateikė patikslintą skundą, tačiau jo turinys iš esmės liko tapatus pirminiam skundui ir buvo papildytas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie teisinio išsilavinimo neturėjimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neprieinamumą, subjektyviai vertinamą teisinio reguliavimo neteisėtumą bei nepasitikėjimą teismu ir valstybės institucijomis, tačiau pareiškėjas taip ir nenurodė, dėl kokių priežasčių skundžiamas VGTPT Sprendimas turi būti panaikintas.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir kieno neteisėtais veiksmais ar neveikimu jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių naujų ar papildomų įrodymų, leidžiančių teismui preliminariai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą.
Teismas konstatavo, kad patikslintame skunde nebuvo pateikti jokie nauji duomenys, leidžiantys tinkamai identifikuoti konkretų ginčo dalyką ir pagrindą, atsakovą (atsakovus), taip pat duomenys, leidžiantys aiškiai nustatyti ginčo ribas ir teismo kompetenciją nagrinėti pareikštus reikalavimus, todėl, pareiškėjui skundo trūkumų nepašalinus, skundas negali būti priimtas nagrinėti, taigi laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teismas, laikęs skundą nepaduotu, nesprendė ir pareiškėjo procesinių prašymų bei pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.
III.
Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgus į esamas aplinkybes sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, bylą nagrinėti ją sujungiant su kitomis šiuo metu nagrinėjamomis bylomis ir tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų, kurie šiuo metu yra nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas kaip tiesioginius įrodymus; 2) atsižvelgus į tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų kiekį, sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iškyla interesų konfliktas ir teisėjai neturi reikiamos kvalifikacijos nagrinėti bylas, susijusias su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ypatumais; 3) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų ar Regionų administracinio teismo nutartis (esant interesų konfliktui) pagrįsta ABTĮ 9 straipsniu, 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, 25 ir 35 straipsniais, ar Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 11–20 punktai, 10 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30, 31 straipsnių nuostatas, ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17, 18 straipsnius, ar atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 3, 4, 5, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 33 straipsnius; 4) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį ir įpareigoti teismą nesudarinėti dirbtinių kliūčių įgyvendinant pareiškėjo procesines teises bei bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad jis aiškiai nurodė skundžiamą VGTPT Sprendimą, nurodė kur yra prašomi išreikalauti papildomi įrodymai bei ekonomiškesnis jų patekimo į teismą būdas, pateikė kaip skundo priedą skundžiamą Sprendimą bei kitus susijusius priedus, nurodė bylų sąrašą, kuriose yra susiję įrodymai. Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodomi atsakovai sukūrė, priiminėjo, įgyvendino, koordinavo bei ne kartą taikė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 11, 15–20 punktus, 10 dalį, dėl ko pareiškėjui atsirado ir toliau daroma turtinė ir neturtinė žala, kurią jis tikisi įrodyti teismo procese. Pareiškėjas teigia, kad prie skundo pridėjo duomenis, kurie pagrindžia jo teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pažymi, kad yra neįgalus, todėl turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, patikslintame skunde buvo paaiškinti faktiniai skundo motyvai. Pareiškėjo vertinimu, jis yra diskriminuojamas ir pateikia savo poziciją, kad teismai neatsižvelgia į susijusius teismų procesus, į pareiškėjo prašymus kreiptis į kompetentingas institucijas. Pareiškėjo teigimu, teismas yra šališkas, sprendžiant bylas teismui kyla interesų konfliktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui jam per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad byloje nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).
ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus: skunde aiškiai nurodyti, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, taip pat nurodyti, kokie konkretūs faktiniai duomenys patvirtina atsakovų atsakomybę ginče, t. y. paaiškinti teismui dėl kokios konkrečiai institucijos (institucijų) ir kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina neturtinę žalą, kokiu būdu, kada tie veiksmai pasireiškė ir kokie faktiniai duomenys tai patvirtina.
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas skundžia VGTPT Sprendimą, o patirtą neturtinę žalą iš esmės sieja su VGTPT Sprendimu. Pareiškėjas su skundu pateikė skundžiamą Sprendimą, patikslintame skunde nurodo nesutikimo su Sprendimu argumentus (pvz., kad VGTPT nagrinėjant jo prašymus kyla interesų konfliktas, nebuvo kreiptasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybą, netinkamai taikytos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 11 punktų normos ir kt.). Todėl vertintina, kad pareiškėjas iš esmės aiškiai nurodė skundžiamą aktą – Sprendimą ir pateikė nesutikimo su juo argumentus, taigi iš esmės nurodė ginčo dalyką ir pagrindą.
Pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, nurodo, kad dėl neteisėto Sprendimo priėmimo (atsisakymo suteikti jam teisinę pagalbą) jis patyrė diskriminaciją, prarado pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, nurodo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį – 5 000 Eur. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas patikslintame skunde iš esmės pateikė argumentus, jo vertinimu, pagrindžiančius neturtinės žalos atsiradimą, taigi šis pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės priimtinas nagrinėti.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi, nustatęs skundo trūkumus, pareiškėjui pasiūlė skunde paaiškinti ir pagrįsti, kokį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi gali turėti atsakovais nurodytos institucijos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimas), arba proceso šalis atitinkamai tikslinti. Skundžiamoje 2026 m. kovo 18 d. nutartyje teismas sprendė, kad pareiškėjui skunde atsakovų nepatikslinus, turint tikslą tik teismo procese aiškintis dėl jų daromos ir / ar padarytos žalos, nebus užtikrintas proceso operatyvumo principas, teismo procesas nepagrįstai prailgintas, todėl pagal pareiškėjo skundą teismo procesas negali būti pradėtas.
ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodomi viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, o pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punktą – atitinkami trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenys.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.
Atsižvelgdama į aptartas ABTĮ nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į priimtinų skundo reikalavimų apimtį, turi galimybę pats nutartimi pašalinti skundo trūkumus ir nurodyti atsakovą ir (ar) trečiuosius suinteresuotus asmenis, o šie skundo trūkumai nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo spręsti, jog teismo procesas negalimas.
Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo kreiptis į kompetentingas institucijas teisėjų kolegija, pažymi, kad šis prašymas abstraktus ir nekonkretus, iš jo nėra aišku į kokias institucijas pareiškėjas siekia kreiptis, todėl šis prašymas netenkintinas.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, yra grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; kt.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo skundą, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį ir pareiškėjo PRS1 skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.