- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eA-480-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02354-2024-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-72228/23(3.3315.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, ir kuria nuspręsta, kad buvusio Buchta rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra; 2) įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytas buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijas ir pažymėtas prie šio prašymo pridėtose schemose, ar šiose teritorijose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžinti natūra žemės sklypai pareiškėjai, bei apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei pareiškėją; 3) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 1.2 ir 2 punktai ta apimtimi, kuria jie yra susiję su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, atitinka: a) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, pagal kuriuos žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei; b) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą; c) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisėtumo principą; 4) nustačius, jog Potvarkio 1.2 ir 2 punktai neatitinka nurodytų teisės aktų, pripažinti šio Potvarkio 1.2 ir 2 punktus ta apimtimi, kuria jie yra susiję su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, prieštaraujančiais šiems teisės aktams.
Pareiškėja nurodė, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko KTA1 žemę, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą Buchta rėžiniame kaime. Pareiškėja 2024 m. balandžio 8 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių, prašydama suformuoti ir perduoti nuosavybėn teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame Buchta rėžiniame kaime prašyme nurodytose teritorijose ir pažymėtose prie prašymo pridėtose schemose bei persiųsti Administracijai jos prašymo su priedais kopiją. Pareiškėja teigė, kad atsakydama į jos prašymą NŽT 2024 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SD-18618-(15.2.48 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjos prašyme keliami klausimai dėl laisvos ir neužstatytos (valstybės neišperkamos) žemės pažymėjimo kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, o Administracija 2023 m. balandžio 25 d. raštu (Raštu) informavo NŽT, kad Buchta (Paneriai) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra, Potvarkiu iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas yra baigtas.
Pareiškėjos vertinimu, Administracija atliko neišsamią buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijos analizę, todėl Rašte padarė klaidingą ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, neatitinkančią išvadą. Pareiškėja teigė, kad jos prašyme nurodytos teritorijos nėra suformuotos žemės sklypais, jose nėra jokių pastatų, statinių ar įrenginių (statomų ir pastatytų), priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims, todėl minėtos teritorijos nėra reikalingos pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį ir joms nėra konkretaus bei aiškiai išreikšto visuomenės poreikio, susijusio su pastatų, statinių ar jų įrenginių eksploatavimu, kuris turėtų būti užtikrintas, taigi Raštas ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos nurodytomis teritorijomis, priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nėra sąlygos, dėl kurios būtų pagrindas minėtas teritorijas priskirti valstybės išperkamai žemei, užimtai pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pareiškėja pažymėjo, kad jos prašyme nurodytoms teritorijoms nėra parengto detaliojo plano, tai reiškia, kad joms nėra konkrečiai ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio, kuris turėtų būti užtikrintas, neatkūrus pareiškėjai nuosavybės teisių natūra, o pagal bendrojo plano sprendinius pareiškėjos nurodytos teritorijos patenka į funkcine zonas, kuriose dominuoja mažo ir vidutinio užstatymo gyvenamoji zona, todėl jose leidžiama mišri veikla. Pareiškėjos teigimu, Raštas, susijęs su pareiškėjos prašyme nurodytomis teritorijomis, yra neteisėtas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo savivaldybių institucijoms grąžintus natūra žemės sklypus projektuoti tuose žemės plotuose, iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose ir taip, kaip pretendentai ar juos atstovaujantys asmenys nurodo savivaldybės administracijai pateikiamose schemose ar planuose, pirmiausia turi būti vertinama racionalaus naudojimo žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei būdo aspektu. Atsakovas nurodė, kad iki nacionalizacijos buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorija yra detaliai ir kompleksiškai išnagrinėta pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. I-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius bei kitus ginčo teritorijai aktualius teritorijų planavimo dokumentus, o laisvuose (neužstatytuose) ir natūra grąžintinuose žemės plotuose buvo suprojektuoti ir grąžinimui perduoti visi laisvi (neužstatyti) bei nepriskirti valstybės išperkamai žemės sklypai. Atsakovas pažymėjo, kad Administracijos direktorius Raštu informavo NŽT Vilniaus skyrių, kuriose iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra, o apie šį Raštą pretendentus, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises nurodytuose rėžiniuose kaimuose, pagal kompetenciją turėjo informuoti NŽT. Atsakovas nurodė, kad iki nacionalizacijos buvęs Buchta rėžinis kaimas įtrauktas į sąrašą kaimų, kurių ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra, pareiškėjos skunde nurodomi plotai, kuriuose galima suprojektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, buvo atidžiai išanalizuoti, tačiau minėtose teritorijose nėra galimybės suprojektuoti natūra grąžintinų žemės sklypų, nes neįmanoma suprojektuoti racionalių, tinkamų naudoti pagal paskirtį grąžintinų natūra žemės sklypų, dalis jų yra užstatyta arba patenka į galiojančio detaliojo plano ribas. Atsakovas pažymėjo, kad jam įstatymų leidėjas yra suteikęs kompetenciją vertinti ir spręsti, ar atitinkamoje teritorijoje galima suprojektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra ir jis nėra įpareigotas priimti sprendimų taip, kaip to pageidaujama, jei tai prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms, t. y. žemė nėra laisva ir (arba) yra valstybės išperkama. Atsakovo teigimu, šiuo atveju už Buchta rėžinio kaimo ribose išperkamą žemę pretendentams, taip pat ir pareiškėjai, turi būti atlyginama kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
NŽT paaiškino, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos KTA1 priklausiusią žemę buvusiame Buchta rėžiniame kaime, NŽT 2024 m. balandžio 8 d. gavo pareiškėjos prašymą, kuriuo prašoma kreiptis į Administraciją su prašymu suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame Buchta rėžiniame kaime, NŽT 2024 m. balandžio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos prašyme keliami klausimai dėl laisvos ir neužstatytos žemės pažymėjimo kartografinėje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijoje yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, jog atsakovas raštu informavo NŽT, kad Buchta rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra. NŽT paaiškino pareiškėjai, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei pagal kompetenciją atsakovo raštu ir Potvarkiu pateikta informacija nėra teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Administraciją, kad pastaroji nagrinėtų pareiškėjos prašymą dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo. NŽT nurodė, jog sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, o NŽT nepaisant savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, tai reikštų kompetencijos išplėtimą, būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas. NŽT teigė, kad teisės aktai nesuteikia NŽT vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui. NŽT nurodė, kad atsakovas raštu informavo NŽT, kad Buchta (Paneriai) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomai grąžintini natūra žemės sklypai, nėra ir prašė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus rėžinio kaimo pretendentams pagal kompetenciją spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos PRS1 skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“, likusią skundo dalį atmetė bei priteisė pareiškėjai iš atsakovo Administracijos 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
2024 m. kovo 29 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių, prašydama kreiptis į Administraciją su prašymu formuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prašyme nurodytose teritorijose. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SD-18618-(15.2.48 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ pareiškėjai nurodė, jog Administracija 2023 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo NŽT, kad rėžinių kaimų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra. NŽT prie atsakymo taip pat pridėjo Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (Potvarkis), kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas.
NŽT 2024 m. balandžio 18 d. rašte pareiškėjai nurodė, jog prie jo pridedamas Administracijos 2023 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“, tačiau pareiškėjai pateikė 2023 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ (Raštas). Teismo posėdžio metu, tiek atsakovo Administracijos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovai nurodė, jog 2024 m. balandžio 18 d. NŽT rašte nurodytas pridedamas 2023 m. rugsėjo 29 d. raštas yra rašymo apsirikimo klaida, o prie minėto rašto pridėtas ir pareiškėjai pateiktas 2023 m. balandžio 25 d. Administracijos raštas Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) (Raštas) yra tas administracinis aktas, dėl kurio yra kilęs šis ginčas, todėl teismas laikė, jog NŽT 2024 m. balandžio 18 d. rašte nurodyta pridedamo dokumento data ir numeris yra rašymo apsirikimo klaida, o pareiškėjai pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 25 d. raštas Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) yra šios administracinės bylos ginčo dalykas.
Teismas aptarė ginčui aktualias Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.) (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) nuostatas (106¹ p.) ir konstatavo, kad Administracijos argumentai, jog pareiškėjai Raštas nesukelia teisinių pasekmių, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta, nepagrįsti.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-635-463/2023 nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Raštu nusprendus, kad Šaltūnų rėžinio ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, pareiškėja neteko teisės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, todėl būtent šis raštas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir pažeidžia jos teisėtus interesus atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad Rašte informacija pateikiama apie teritorijas buvusių rėžinių kaimų ribose, tarp jų ir dėl Buchta (Paneriai) rėžinio kaimo, sprendė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eAS-635-463/2024 nurodžius, jog Raštas sukelia teisines pasekmes, šis faktas iš naujo nėra įrodinėjamas, o kadangi Raštas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, jam turi būti taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos, reglamentuojančios tokiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Teismas nustatė, kad Rašte atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir Įgyvendinimo tvarka informuoja, jog iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų ribose (išvardinti kaimai) daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra.
Teismas, įvertinęs Rašto turinį, sprendė, jog atsakovas nenurodė tinkamo teisinio reguliavimo, kurio pagrindu priimtas skundžiamas aktas, Rašte nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl išvardintose teritorijose, tarp jų ir Buchta (Paneriai), rėžinių kaimų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė priimto sprendimo motyvus, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad Administracija nesilaikė numatytos pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, todėl Raštas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas Rašte nepateikė jokių sprendimo motyvų, nenurodė, kokios konkrečios teisės aktų normos reglamentuoja priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo prašo įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytas buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijas ir pažymėtas prie šio prašymo pridėtose schemose, ar šiose teritorijose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai pareiškėjai bei apie priimtą sprendimą informuoti NŽT bei pareiškėją. Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja nesikreipė į atsakovą Administraciją su 2024 m. balandžio 8 d. prašymu, NŽT, gavusi pareiškėjos prašymą, jo nepersiuntė Administracijai nagrinėti, tačiau atsakė į jį 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SD-18618-(15.2.48 E.), taigi atsakovas nėra gavęs 2024 m. balandžio 8 d. prašymo, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. prašymą.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 94 straipsniu nurodė, kad pripažinus, jog atsakovo Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsakovas turės iš naujo priimti individualų administracinį aktą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl Potvarkio (norminio administracinio akto) teisėtumo ištyrimo, pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėja apie Potvarkį sužinojo iš NŽT 2024 m. balandžio 18 d. rašto, kuris kartu su skundžiamu Raštu buvo persiųstas jai. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, nesivadovavo Potvarkiu, nes minėtas aktas buvo priimtas vėliau, nei skundžiamas sprendimas, todėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla negali būti pradėta, nes prašomas ištirti norminis aktas šioje konkrečioje situacijoje nebuvo pritaikytas ir nenulėmė pareiškėjos teisių pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, netenkino ir išvestinio reikalavimo pripažinti Potvarkio 1.2 ir 2 punktus ta apimtimi, kuria jie susiję su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, prieštaraujančiais teisės aktams.
Teismas, atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų apimtį, pareiškėjai iš atsakovo priteisė 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (pusę sumokėto žyminio mokesčio).
III.
Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nesikreipė į jį tiesiogiai su prašymu, o Raštą, kurį skundė teismui, gavo iš NŽT, kuri Raštą pridėjo kaip priedą prie savo atsakymo į pareiškėjos prašymą. Atsakovas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl Raštu sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjai, nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, nes teismo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eAS-635-463/2023 nėra tapačios proceso šalys, byloje buvo sprendžiama apie kitame kaime esančią žemę, sprendžiamas kito pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, todėl nutartis bei joje padarytos išvados nedarė pagrindo nebevertinti ginčijamo Rašto panaikinimu (ne)sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjai sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl Rašto panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad 2023 m. birželio 29 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2126 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) buvo nustatyta, jog jei nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi būti priimamas mero sprendimas pripažinti, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės (3 str. 3 d.), atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė Potvarkį, jog nuosavybės teisių žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtas, pripažinta, kad daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra. Atsakovo vertinimu, net ir teismui šioje byloje tenkinus pareiškėjos reikalavimą bei panaikinus ginčijamą Administracijos Raštą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis realiai nepasikeis, kadangi lieka galioti Pakeitimo įstatymo ir Potvarkio nuostatos, kurių pareiškėja neginčijo ir remiantis kuriomis atitinkamos procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinus, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Atsakovo teigimu, teismas neturėjo pagrindo preziumuoti, kad ginčijamas Raštas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, remdamasis kitoje administracinėje byloje padarytomis išvadomis, turėjo įvertinti pareiškėjos skundo reikalavimų apimtį, susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisės aktų reikalavimus ir kitus galiojančius administracinius aktus, priimtus jau po ginčijamo Rašto surašymo dienos, o pareiškėjai neįrodžius, kad nepaisant pasibaigusios žemės sklypų formavimo procedūros, jos reikalavimų tenkinimas jai sukels kokias nors realias teisines pasekmes, administracinė byla turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja neįrodė Rašto neteisėtumo, todėl teismas neturėjo pagrindo jį panaikinti, o panaikindamas Raštą visa apimtimi, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovas pažymi, kad Raštas buvo adresuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui – NŽT, kuri jo neskundė, byloje palaikė Administracijos poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti, taigi teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Raštas nemotyvuotas.
Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas prieštaringas, nes nors byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėja į Administraciją apskritai nesikreipė, dėl ko nėra pagrindo Administraciją įpareigoti nagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. prašymą, tačiau Rašto neteisėtumą siejo su argumentų, atsakančių į pareiškėjos prašymą, nebuvimu. Atsakovas teigia, kad dėl to, jog pareiškėja į jį nesikreipė, išsamius paaiškinimus apie pareiškėjos nurodytas teritorijas pateikė tik atsiliepime į skundą, kadangi tik iš pareiškėjos skundo apie tai sužinojo.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja skundu prašė panaikinti Raštą ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis, tačiau teismas skundžiamu sprendimu panaikino jį visa apimtimi. Atsakovas nurodo, kad Rašte NŽT buvo pateikta informacija apie daugelį buvusių rėžinių kaimų, į kuriuose esančią žemę pareiškėja nepretenduoja ir pretenzijų šioje byloje nereiškė, taigi teismo sprendimu panaikinta ir ginčijamo Rašto dalis, dėl kurios ginčo tarp šalių nebuvo, teismas nemotyvavo kodėl priėmė sprendimą platesne apimtimi, nei buvo skundu suformuluotos šios bylos nagrinėjimo ribos.
Atsiliepimas
Pareiškėja PRS1 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad teismų nagrinėtose bylose buvo pasisakyta ne dėl panašaus pobūdžio raštų įtakos pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisėms, bet dėl šioje byloje ginčijamo Rašto, todėl teiginiai, kad Raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių yra nepagrįsti, priešingu atveju susidarytų situacija, kad vienoje teismų nagrinėjamoje byloje tas pats Raštas pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą sukelia pasekmes, o šioje konkrečioje byloje esant toms pačios aplinkybėms, pareiškėjai nesukelia. Pareiškėja pažymi, kad turi teisę kreiptis į NŽT arba Administraciją su prašymu suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra Buchta rėžiniame kaime, o šioms institucijoms atsisakius tokius veiksmus atlikti pareiškėja turės teisę ginčyti tiek Potvarkio pagrindu priimto individualaus sprendimo teisėtumą, tiek kreiptis dėl paties Potvarkio teisėtumo patikros. Pareiškėja teigia, kad kitas bylas nagrinėjantys teismai jau yra kreipęsi į Regionų administracinį teismą dėl Potvarkio teisėtumo, o vien tai, jog yra priimtas Potvarkis, nereiškia, jog pareiškėja ateityje neturės galimybių atkurti nuosavybės teisių natūra Buchta rėžiniame kaime. Pareiškėja nurodo, kad Raštas yra individualaus pobūdžio sprendimas, kuris daro įtaką ne Rašto adresato (NŽT) o asmenų, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į Rašte nurodytas teritorijas, teisėms ir pareigoms. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Raštas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, teigia, jog atsakovas netinkamai atliko priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo srityje, nes atsižvelgiant į prašymus ginčo teritorijoje vis atsirasdavo laisvos žemės, o Rašte nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl Buchta rėžinio kaimo teritorijos ribose nėra daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
NŽT pažymi, kad atsakovas Raštu informavo NŽT, jog Buchta (Paneriai) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra ir prašoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus rėžinio kaimo pretendentams pagal kompetenciją spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. NŽT pritaria apeliacinio skundo argumentas ir atsakovo pozicijai bei teigia, kad teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti Raštą nei iš dalies, nei visa apimtimi. NŽT nurodo, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi Raštu Administracija pateikė informaciją apie daugelį buvusių rėžinių kaimų, į kuriuos pareiškėja apskritai nepretenduoja ir pretenzijų šioje byloje nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. rašto Nr. A51-72228/23(3.3315.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, ir kuria nuspręsta, kad buvusio Buchta rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytas buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijas ir pažymėtas prie šio prašymo pridėtose schemose, ar šiose teritorijose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžinti natūra žemės sklypai pareiškėjai, bei apie priimtą sprendimą informuoti NŽT bei pareiškėją.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Raštą, likusią skundo dalį atmetė, konstatavęs, kad Raštas nepagrįstas teisės aktais ir nemotyvuotas.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, pareiškėjai žemė natūra negalės būti grąžinta nepriklausomai nuo Rašto panaikinimo, be to, teismas peržengė administracinio ginčo ribas, nes panaikino visą Raštą, nors juo buvo pasisakyta ir dėl kitų buvusių rėžinių kaimų, į kuriuose buvusią žemę pareiškėja neturi teisės atkurti nuosavybės teises, ir pareiškėja neprašė panaikinti Rašto visa apimtimi.
Nustatyta, kad skundžiamą Raštą Administracija adresavo NŽT Vilniaus miesto skyriui. Rašte nurodyta, kad: ,,Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ bei siekdami sklandesnio bei spartesnio nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso Vilniaus mieste užbaigimo informuojame, kad iki nacionalizacijos buvusių Buchta (Paneriai), Novosiolkų-Poniary (Paneriai), Salininkų (Naujininkai), Viršuliškių (Viršuliškės), Jočionių (Paneriai), Leščiniaki (Karoliniškės), Žvirble Dolna (Naujoji Vilnia), Jankiškių (Vilkpėdė), Neskučių (Paneriai), Novosiolkų (Naujasodžio, Paneriai), Žeša Verkovska (Verkiai), Baltupių (Verkiai), Kremplių (Verkiai), Prašiškių (Verkiai), Turniškių (Verkiai), Novosiolkų (Verkiai, Baltupiuose), Šeškinska Gura (Šeškinė), Lūžių (Justiniškės), Buchta III (Lazdynai), Šaltūnų (Lazdynai), Šeškinės (Lazdynai), Fabijoniškių (Fabijoniškės), Karačiuny Dolna (Antakalnis), Karačuny Gurna (Antakalnis), Vismaliukų (Antakalnis), Varžuvka Dolna (Antakalnis), Gurancy Poriemby (Antakalnis), Staviškių (Verkiai), Solonicų (Grigiškės), Dvariškių (Verkiai), Gury (Juodasis kelias – Naujoji Vilnia), Buchta II (Lazdynai) rėžinių kaimų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra. Pažymime, kad teikiant šią informaciją nenagrinėta galimybė projektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus valstybinėje žemėje, kurioje valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valstybinės žemės sklypai išnuomoti esamiems pastatams eksploatuoti, taip pat ir tais atvejais, jei bus priimti atitinkami teismų sprendimai dėl grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo. Atsižvelgdami į tai, prašome nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus minėtų rėžinių kaimo pretendentams pagal kompetenciją spręsti kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais“.
Pareiškėja 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi į NŽT su prašymu, prašydama kreiptis į Administraciją su prašymu suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus šiame prašyme nurodytose teritorijose. Į pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. prašymą NŽT atsakė 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SD-18618-(15.2.48 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašyme keliami klausimai dėl laisvos ir neužstatytos (valstybės neišperkamos) žemės pažymėjimo kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, o Administracija Raštu informavo NŽT, kad rėžinių kaimų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, Potvarkiu iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas yra baigtas, NŽT skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Administraciją, kad pastaroji nagrinėtų pareiškėjos prašymą dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo.
Įgyvendinimo tvarkos, galiojusios skundžiamo Rašto priėmimo metu, 106¹ punktas nustatė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka (1 pastraipa). Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (2 pastraipa). Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius (3 pastraipa). Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899); patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą (5 pastraipa).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, Rašto turinį, aptartas Įgyvendinimo tvarkos nuostatas, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais paduoto apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Rašto panaikinimo.
Pirmiausia, iš Rašto turinio nėra pagrindo spręsti, kad jis yra priimtas vykdant Įgyvendinimo tvarkoje aptartus veiksmus (kaip nustatyta šios tvarkos 106¹ p.), taip pat susijusius su pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio Buchta rėžinio kaimo ribose realizavimu, todėl, išnagrinėjus šią administracinę bylą iš esmės, nebuvo pagrindo teigti, jog Raštas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus, taip pat, jog šis Raštas turi atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nustatytus administracinio sprendimo turiniui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl Rašto sukeliamų teisinių pasekmių laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi išnagrinėjęs panašią faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis administracinę bylą Nr. eA-824-624/2026. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Raštas buvo įvertintas kaip informacinės paskirties, skirtas NŽT Vilniaus miesto skyriui, siekiant sklandesnio bei spartesnio nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso, o ne atliekant veiksmus / priimant sprendimus Įgyvendinimo tvarkos nustatyta tvarka, dėl to jis (ginčijama jo dalis) nelaikytinas administraciniu aktu, kuris gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (ABTĮ 15 str. 1 d.), ir, vadovaudamasi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, konstatuoja, kad administracinės bylos dalis dėl skundžiamos Rašto dalies panaikinimo yra nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Be kita ko, sutinkant su atsakovo apeliacinio skundo argumentais pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu panaikindamas visą Raštą, iš tiesų peržengė ginčo ribas (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), nes pareiškėja savo suformuluotame skundo reikalavime prašė panaikinti ne visą Raštą, o tik ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, ir kuria nuspręsta, kad buvusio Buchta rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai panaikino visą Raštą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies ir jai priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra naikinama, administracinės bylos dalis pagal pareiškėjos skundo dalį dėl Rašto dalies panaikinimo yra nutraukiama, o likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštas Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ ir pareiškėjai PRS1 iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. rašto Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su pareiškėjos PRS1 2024 m. balandžio 8 d. prašyme nurodytomis buvusio Buchta rėžinio kaimo teritorijomis ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtose schemose, ir kuria nuspręsta, kad buvusio Buchta rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra, panaikinimo.
Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.