Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės GNS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei visu bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei visu bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta NUT1 naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie tai informuojant AB „Regitra“.

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą –12 760 Eur.

Baudą įpareigotas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykyti bausmę, nuspręsta panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu NUT1 nuteistas pagal:

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis NUT1 ir jo gynėja advokatė GNS1 prašė apeliacinį skundą tenkinti, PRK1 prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės GNS1 apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėja, nesutikdama su NUT1 pripažinimu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prašo nuteistojo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo sumažinti priteistą konfiskuotino turto vertę, atitinkančią sumą.

Dėl įrodymų vertinimo ir NUT1 kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, o kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo, nurodė, kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį NUT1 atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, rėmėsi liudytojų LUD2, LUD4, LUD1 parodymais, iš dalies liudytojos LUD3 parodymais, LUD5 parodymais, specialisto SPC1 paaiškinimais bei kitais rašytiniais įrodymais. Liudytoja LUD2, apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, nes nuteistasis NUT1 atsitrenkė į jos sodo tvorą. Įvykio metu kartu su kaimynu buvo prie liudytojos agurkų, kurie auga ties išvažiavimu, apžiūrinėjo juos ir išgirdo didelį trenksmą bei pamatė, kad automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į LUD3 elektros skydinę, po ko nuteistasis, važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į liudytojos tvorą. LUD2 pradėjo bėgti į kelią stabdyti automobilį, nes automobilio vairuotojas nesuprato kas įvyko ir norėjo išvažiuoti. Liudytojai sustabdžius automobilį, jame buvę nuteistasis su LUD3, išlipo, ji aiškino, kad jie atsitrenkė, sugadino turtą ir paminėjo, kad kvies policiją. Liudytoja patvirtino, kad iš automobilio vairuotojo pusės priekio išlipo vyras, t. y. NUT1, kuris žadėjo atlyginti padarytą žalą. LUD2 paskambino savo sutuoktiniui, klausė, ką daryti, liepė jam greitai atvažiuoti, užstatyti su automobiliu, kad kaltininkai nepabėgtų. Liudytoja iškvietė policiją, jos laukė, o nuteistasis kartu su LUD3 nuėjo į namą, automobilį palikę užrakintą. Po dešimties minučių LUD3 sėdo į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. automobilį įvarė į savo namų kiemą. Kalbant su nuteistuoju, tarp liudytojos ir jo atstumas buvo maždaug 1 metras, matėsi, kad jis išgėręs iš jo elgesio, kalbėsenos, o taip pat buvo nerišli kalba. LUD3 buvo blaivesnė. Nuo policijos iškvietimo iki atvykimo praėjo 20-30 minučių. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas LUD4 parodė, jog įvykio dieną kartu su LUD2 buvo jos sode, kieme, žiūrėjo šiltnamį, kalbėjosi, staiga išgirdo bakstelėjimą ir pamatė kaip nuteistasis NUT1 išvažinėjo atbulas iš kaimynų kiemo, pataikė į elektros skydinę, pavažiavo atgal, o pradėjus vėl važiuoti atsitrenkė į tvoros kampą. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo nuteistasis, o iš keleivio pusės LUD3. Liudytojas kaimynei LUD2 sakė tikrai kviesti policijos pareigūnus, nes akivaizdu, kad automobilio vairuotojas neblaivus. Po šių liudytojo išsakytų žodžių, nuteistasis jiems pradėjo siūlyti žalos už tvorą atlyginimą ir už tai, kad nekviestų pareigūnų. LUD4 taip pat nurodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog nuteistasis neblaivus, t. y. iš jo kalbos, iš elgsenos, išlipęs iš automobilio lyg šiek tiek svyravo. LUD2 iškvietus policiją, LUD3 automobilį parvairavo į savo kiemą ir jį pastatė. Liudytojas LUD1, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną sulaukęs sutuoktinės skambučio, jai pasakė kviesti policijos pareigūnus ir pats į įvykio vietą atvyko po 10-13 minučių. Liudytojas atvykęs sustojo prie savo sklypo, kelias minutes stebėjo ir matė kaip automobilis Audi pavažiavo kieme ir įvažiavo gilyn į kiemą.

Taigi, nors apeliaciniame skunde nuteistojo NUT1 gynėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje remdamasis aukščiau aptartų liudytojų parodymų, padarė neteisingas išvadas dėl nuteistojo vairavimo neblaiviam ir įvažiavimo į elektros skydinę bei kaimynų tvorą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais skundo argumentais. Pirmiausia, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojai LUD2 ir LUD4 nuo tvoros dalies, į kurią įvažiavo nuteistasis, buvo visai netoliese, t. y. liudytojos kieme, o atkreipė dėmesį į įvykį, kai išgirdo didelį triukšmą, t. y. NUT1 vairuoto automobilio atsitrenkimo į elektros skydinę momentą. Pastebėtina, jog abu liudytojai automobilio Audi įvažiavimą į LUD2 namų tvorą matė tiesiogiai, nes šis veiksmas sekė po automobilio įvažiavimo į elektros skydinę. Taip pat aptartų liudytojų parodymais paneigta nuteistojo NUT1 pirmosios instancijos teisme išsakyta versija, jog pinigų už tvorą jis siūlė siekdamas išspręsti tarp kaimynų įsivyravusį konfliktą, kadangi liudytojas LUD4 apklausiamas patvirtino, kad nuteistasis, išgirdęs, kad bus kviečiami policijos pareigūnai, siūlė pinigų už tvoros sugadinimą, o taip pat ir už pareigūnų nekvietimą. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nors apeliantė nurodo, jog minėtų liudytojų parodymai apie nuteistojo neblaivumą subjektyvūs, tačiau, priešingai, iš aukščiau aptarto akivaizdu, jog abu liudytojai, kurie įvykį matė tiesiogiai, o taip pat su nuteistuoju bendravo iškart po įvažiavimo į elektros skydinę ir namo tvorą, patvirtino, kad NUT1 atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, netgi svirduliavo.

Kaip matyti, aptariamu atveju, kai automobilio vairavimo neblaivaus asmens faktas yra nustatytas ne policijos pareigūnų, o kitų asmenų, šiuo atveju liudytojų LUD2, LUD4, LUD1 parodymais, objektyviai nėra galimybės patikrinti tokio asmens neblaivumą iš karto, kai nustatomas vairavimo faktas, bet tai nėra kliūtis jo kaltės nustatymui remtis kitais byloje surinktais įrodymais. Tokiu atveju, teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-813/2026). Nors šioje byloje nustatyta, kad nuo vairavimo fakto iki neblaivumo nustatymo praėjo apie kiek ilgesinis laiko tarpas, tačiau šiuo atveju svarbūs teismo medicinos eksperto SPC1 paaiškinimai, ypač apie asmens blaivėjimo aspektus.

Kaip byloje nustatyta, pirmuoju tikrinimu 14.37 val. NUT1 buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, o 14.56 val. – 2,18 promilių neblaivumas, t. y. mažesnis nei pirmuoju tikrinimu. Teismo medicinos ekspertas SPC1 paaiškino, jog alkotesteriu kaltinamajam nustatytas neblaivumas rodo, kad buvo nusistovėjusi plato fazė, t. y. organizmas ėjo link fazės, kai alkoholio savinimosi procesas baigiasi ir vyksta vien tik šalinimo iš organizmo procesas, kas pagal medicininius duomenis rodo, jog alkoholį asmuo nustojo vartoti maždaug 1,5 valandos iki tikrinimo. Geriant stiprų alkoholį pusiausvyros periodas nusistovi ne anksčiau nei viena valanda po paskutinio alkoholio dozės suvartojimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie eksperto paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad NUT1 iki pirmo tikrinimo jau alkoholio nevartojo nuo 1 valandos iki 1,5 valandos, o tai reiškia, kad jis automobilį vairavo būdamas jau neblaivus, ką patvirtino ir minėti liudytojai, ir jo neblaivumas viršijo 1,51 promiles, nes, kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu ekspertas, mokslui prieštarauja tokios aplinkybės, kad asmuo galėjo išgerti tokį didelį kiekį per tokį trumpą laiką ir pasiekti būtent tokį apsvaigimo laipsnį be ekstremalių organizmo sutrikimų. Pažymėtina, kad liudytojai nenurodė, jog NUT1, išlipęs iš automobilio, buvo būtent tokios būsenos.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, 2026 m. sausio 26 d. protokoline nutartimi prie bylos prijungęs teismo medicinos specialisto Pauliaus Petreikio konsultacinę išvadą (4 t., b. l. 123-125), nuosprendyje dėl jos nepasisakė ir jos nevertino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėta specialisto išvada, konstatuoja, jog ji nepaneigia NUT1 kaltės vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio.

Kaip matyti, teismo medicinos konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje nurodyta, kad vyriškos giminės 88 kg žmogus, kad po pusės valandos po alkoholio vartojimo galėtų pasiekti 2,19 procentų girtumo laipsnį, turėtų išgerti ne mažiau 310-460 ml stipraus alkoholio (40-60 proc. stiprumo). Šios aplinkybės turi didelę reikšmę alkoholio absorbcijai, alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK) kilimui ir intoksikacijos stiprinimui. Teismo medicinoje tai labai svarbu vertinant neblaivumo laipsnį, laiką nuo alkoholio vartojimo bei elgesio adekvatumą. Jei alkoholis vartojamas iš karto dideliu kiekiu, jis greitai patenka į kraują, todėl AKK staigia apkyla, intoksikacija būna stipresnė, o apsinuodijimo rizika stipresnė. Jei vartojama lėčiau, AKK kyla tolygiau, o dali alkoholio jau metabolizuojasi dar vartojimo metu. Svarbi ir mitybos būklė. Esant tuščiam skrandžiui, absorbcija vyksta labai sparčiai. Svarbi ir vartojimo forma, užsigėrimas vaisvandeniais mažina alkoholio koncentraciją, greitina skrandžio ištuštinimą ir pagreitina absorbciją. Gazuoti gėrimai dar labiau skatina šį procesą. Per pusvalandį ar net greičiau nuo paskutinio alkoholio vartojimo, žmogus, gerdamas stiprų alkoholį, galėtų pasiekti 2,19 procentų girtumo laipsnį.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. Ir nors specialiųjų žinių pagrindu surašyta konsultacinė išvada gali būti reikšmingas duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, bet kuriuo atveju teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018, 10 punktas).

Nors ekspertas P. P. ir yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąrašą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti būtent eksperto SPC1, turinčio daugiau nei 26 metų darbo patirtį gyvų ir mirusių žmonių kūno ir jų dalių tyrimo srityje, paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, o būtent liudytojų parodymai apie nuteistojo elgesį ir jo būseną. Juo labiau, kad ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo išvados paremtos vaistų, nuodų ir kito į žmogaus kūno įliejamų skysčių proporcinių paskirstymų ir mokslo pažintąją fiziologija ir kepenų funkcijos pažinimu. Teismui nekyla abejonių dėl SPC1 kompetencijos teikti paaiškinimus būtent toksikologijos srityje. Priešingai, byloje nėra duomenų, jog P. P. turėtų reikšmingą patirtį teikti išvadas šioje srityje, o jo pateiktos išvados nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti kiti įrodymai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, sulyginęs juos tarpusavyje, padarė pagrįstą išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, kad NUT1 vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis bei 1,5 promilių neblaivumas ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl ko, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, individualizuodamas NUT1 paskirtą bausmę, pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad NUT1 padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, o taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų sumokėta. Teismas įvertino ir tai, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų kilusios pasekmės nebuvo sunkios ar ilgalaikės, o iš esmės pats NUT1 charakterizuojamas gana teigiamai. Šių duomenų visumoje, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskiriant vienas švelniausių sankcijose numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimą ir baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, NUT1 paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde.

Dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertės

Apeliaciniame skunde nuteistojo NUT1 gynėja advokatė GNS1 teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė transporto priemonės vertę, ignoruodamas aplinkybę, kad rinkoje tokios pat transporto priemonės vertė yra žemesnė.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis NUT1 vairavo ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (1 t., b. l. 54-55). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, rėmėsi VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės Audi A5 2.0 TFSI, 2013 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 12 760 Eur su PVM, be PVM – 10 080,40 Eur, ir nusprendė, kad iš nuteistojo NUT1 išieškotina ši konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kartu su apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė pateikė du automobilio Audi A5 pardavimo skelbimus, kuriuose automobilis, pagamintas 2016 m., parduodamas už 8 700 Eur, o automobilis, pagamintas 2013 m., parduodamas už 8 000 Eur (3 t., 174-176).

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Šiuo atveju, nusikalstama veika padaryta 2025 m. rugpjūčio 12 d., o apeliacinis skundas kartu su aukščiau aptartais automobilio pardavimo skelbimais pateiktas 2026 m. balandžio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina ir tai, jog priteistina konfiskuotino turto vertė yra skaičiuojama kartu su PVM. Skelbimuose PVM suma neaptariama. Be to asmenys automobilį gali parduoti pasirinkdami jiems priimtiną kainą, netgi žemenę nei rinkos. Šiuo atveju, specialisto įvertinimas dėl konkrečios transporto priemonės nebuvo atliktas. Taigi, apygardos teismo vertinimu, juridinio asmens pažyma, o būtent VŠĮ „Emprekis“ pažyma apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę, kuria rėmėsi teismas, šiuo atveju atitinka konfiskuotino automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę vertę. Atsižvelgiant į tai, ir šioje dalyje keisti skundžiamo nuosprendžio nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės GNS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.