- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- eAN2-337-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00133-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. liepos 21 d. nutarties, kuria APA1 skundas netenkintas ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2026 m. gegužės 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, APA1 buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2026 m. balandžio 18 d. 22.05 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz– 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda
Žemesnės instancijos teismas
APA1 nesutikdamas su šiuo nutarimu apskundė jį Alytaus apylinkės teismui prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. liepos 21 d. priėmė nutartį, kuria APA1 skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės minimalus terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartimi APA1 (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo pakeisti šią nutartį ir Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Skunde pareiškėjas pažymi, jog jis visiškai sutinka su jam paskirta administracine nuobauda, t. y. 300 Eur bauda, kurią iš kart sumokėjo, bet mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones ) 6 mėnesiams neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas detaliai neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių pateiktų prašyme su priedais bei kituose administracinio nusižengimo bylos procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu paminėtuose dokumentuose išdėstytos faktinės aplinkybės turėjo lemiamą juridinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl galimybės neskirti jam administracinio poveikio priemonės, todėl turėjo būti detaliai išanalizuotos ir įvertintos. Tačiau priimant procesinius sprendimus nebuvo tinkamai atsižvelgta į visus jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę padėtį, darbinės veiklos specifiką ir kita. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis administracinio nusižengimo padarymo fakto visiškai neginčijo ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, tai yra pergyveno dėl savo neatsakingo poelgio. Nuo pat administracinio nusižengimo padarymo momento suprato savo priešingų teisei veiksmų pasekmes ir kritiškai vertino tokį savo elgesį. Jo padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis, jokių realių padarinių, turinčių įtakos eismo ir žmonių saugumui, įvykio vietoje sukelta nebuvo. Dėl to tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nevisiškai pagrįstai padarė išvadą, kad jis nenurodė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau jokie teisės aktai, taip pat ir teismų praktika nenurodo jokių ypatingų ir išskirtinių aplinkybių sąrašo, nes tai yra individualaus vertinimo konkrečiu atveju dalykas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jo argumentų, jog pagal ANK 424 straipsnio 3 dalies dispoziciją kvalifikuojami ir žymiai didesnio pavojingumo priešingi teisei veiksmai. Todėl svarbu įvertinti, kad jo padaryti priešingi teisei veiksmai buvo žymiai mažesnio pavojingumo, nesukėlę jokių skaudžių pasekmių – nebuvo sugadintas svetimas turtas, nenukentėjo kiti asmenys, nepažeisti kiti KET reikalavimai, nenustatytos kitos aplinkybės, didinančios administracinio nusižengimo pavojingumą ir rodančios jo piktybiškumą. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į teismų praktiką (nurodytą skunde), patvirtinančią, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teismai taiko už iš esmės analogiškus, o kartais net ir už daug grubesnius (pavojingesnius) administracinius nusižengimus. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Pasak pareiškėjo, neteisinga apylinkės teismo išvada, kad jis nėra drausmingas ir pavyzdingas vairuotojas, savo elgesio kritiškai nevertina bei nepasimoko iš savo veiksmų, o skiriamos administracinės nuobaudos jokio teigiamo poveikio jam nedaro. Jis neneigia, jog per paskutinius penkis metus buvo nubaustas administracine tvarka už įvairius KET nusižengimus, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra grubūs. Jis tikrai neigiamai vertina savo tokius neatsakingus veiksmus ir labai gailisi, pasižada, jog ateityje daugiau tai nepasikartos.
Skunde pareiškėjas akcentuoja, jog jam automobilis yra būtinas nuvykimui į darbą ir vykdant darbines funkcijas, kadangi jis nuo 2014 m. gegužės 13 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Į jo tiesiogines pareigas įeina susitikimai su klientais, užsakymo projektų derinimai, užsakymų priėmimai, žaliavų ir prekių pirkimų su tiekėjais derinimai. Jis, kaip (duomenys neskelbtini), vyksta į susitikimus su klientais po visą Lietuvą. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, jis negalės savarankiškai atlikti savo tiesioginių pareigų, nukentės ne tik jo asmeninės pajamos, bet ir įmonės veikla. Jo materialinė padėtis taip pat nėra gera. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Turi kreditorinių įsipareigojimų, iki 2037 m. gruodžio 15 d. turės mokėti būsto paskolą (kas mėnesį po 45134 Eur). Tuo tarpu jo sutuoktinė T. J. turi rimtų sveikatos problemų, jos darbingumo lygis yra (duomenys neskelbtini) proc. Ir dėl eilės diagnozuotų ligų ji yra nedirbanti, jai pastoviai tenka lankytis gydymo įstaigose. Pati transporto priemonės nevairuoja, todėl tenka ją vežioti. Dėl šių priežasčių jam taip pat reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę. Ir šios aplinkybės, anot pareiškėjo, turėtų būti įvertintos protingumo principo kontekste, apsvarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Skunde pareiškėjas cituodamas teismų praktiką susijusią su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu prašo dar kartą atsižvelgti į tai, kad jis iš esmės visiškai prisipažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir gailisi dėl savo neteisėto elgesio. Institucija tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, o jo padaryti priešingi teisei veiksmai nesukėlė realių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams ir akivaizdžios bei realios grėsmės konkrečioje kelių eismo situacijoje. Todėl vadovautis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pasižadėdamas, kad ateityje jis griežtai laikysis įstatymų ir kitų teisės aktų normų, vairuos daug atidžiau ir dės maksimalias pastangas, kad nepažeis KET reikalavimų. Kadangi šis įvykis jam jau buvo didžiulė pamoka ir ateityje tai nepasikartos.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į APA1 apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad turimų įrodymų visumoje APA1 apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai ir argumentai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą Alytaus apylinkės teisme ir teismas priėmė pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). APA1 skunde apygardos teismui neginčija savo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 300 eurų dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Ir už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju APA1 Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 eurų dydžio bauda bei jam paskirta privaloma skirti minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Analizuojant apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje įsakmiai ir nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.
Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo APA1 taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, aukštesniojo teismo vertinimu, neįrodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė poveikio priemonė pažeidėjui turėtų būti švelninama. Be to visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos tiek Institucijos priimant 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą, tiek apylinkės teismo priimant skundžiamą nutartį.
Iš Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo matyti, kad nenustačius sunkinančių aplinkybių ir nustačius vieną APA1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltės pripažinimą ir galėjimąsi, jam buvo nustatyta minimali specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė, t. y. 6 mėnesiai. Institucija taip pat vertino APA1 nurodytas aplinkybes susijusias su darbo pobūdžiu, šeimos ir finansiniais interesais, bei konstatavo, jog išskirtinių aplinkybių APA1 administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakydamas dėl APA1 prašomų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų įvertino paties pažeidėjo asmenybę ir skunde dėstomų aplinkybių susijusių su darbine veikla, finansiniais įsipareigojimais bei žmonos sveikata nelaikė išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas.
Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą pažymėtina, kad nors skunde ir nurodoma, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažiau pavojingas, nesukėlęs jokių skaudžių pasekmių ir buvo atsitiktinis, tačiau įstatymų leidėjas už šį nusižengimą numatęs ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei nustatęs konkrečias jo ribas, neabejotinai vertino nusižengimo pavojingumą, nereikalaudamas padarinių kilimo ir siekė ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Todėl jį laikyti mažiau pavojingu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas kitas alternatyvias veikas apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad APA1 per 5 metų laikotarpį teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, iš viso administracine tvarka baudas 13 kartų, pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus susijusius su greičio viršijimu. Nors visos baudos yra sumokėtos, tačiau ne viena administracinė nuobauda vis dar galioja. O tai APA1 necharakterizuoja teigiamai, kaip asmens preciziškai besilaikančio įstatymų reikalavimų ir kritiškai vertinančio savo elgesį. Priešingai, leidžia abejoti, jog tolimesniu savo požiūriu ir elgesiu pareiškėjas įrodys, kad ateityje jis griežtai laikysis įstatymų ir kitų teisės aktų normų reikalavimų, taip pat nepažeidinės Kelių eismo taisyklių.
Neabejotina, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas šešis mėnesius APA1 sukels tam tikrus nepatogumus. Tačiau akcentuotina, jog apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos aplinkybės, susijusios tiek su jo darbine veikla, užimamomis pareigomis, tiek su finansiniais įsipareigojimais, šeimos išlaikymu bei rūpinimusi ja nelaikytinos ypatingai švelninančiomis atsakomybę ir nesudarančiomis pagrindo pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo netaikyti. Kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to pareiškėjui taikoma administracinio poveikio priemonė yra laikina, o darbiniai ir asmeniniai poreikiai, kurie buvo žinomi ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Taigi, apygardos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo atsirasiančios neigiamos pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Pasisakant dėl apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos, pabrėžiama, jog pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, tik Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl pareiškėjo skunde nurodomos apylinkės ir apygardos teismų nutartys precedento galios neturi. Be to teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad APA1 paskirta 6 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu APA1 būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apygardos teismas nenustatė. Dėl to administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, skundžiamą teismo nutartį bei Institucijos nutarimą paliekant galioti be pakeitimų, kaip teisėtus ir pagrįstus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.