- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eTA-110-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00863-2025-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- A. P.
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 125,40 Eur dydžio nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą bei 3,57 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) ir taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. (toliau – ir Rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o Rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui. Atsakovui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. taikoma prievolė mokėti Rinkliavą už nuosavybes teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apskaičiuota atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą buvo suformuoti ir atsakovui išsiųsti mokėjimo pranešimai minėtu adresu. Taip atsakovui buvo siųstas įspėjimas. Atsakovas A. P. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdo savo mokėjimų apskaitą. Jei rinkliava iš tiesų nebuvo sumokėta, kodėl anksčiau nebuvo siųsti jokie priminimai. Priminimas dėl neįvykdyto 2020 m. mokėjimo buvo atsiųstas tik 2024 m. pradžioje. Be to, pareiškėjas pareikalavo pateikti papildomus mokėjimo įrodymus, tačiau daugiau čekių nepavyko rasti. Iki praėjusių metų visi mokėjimai buvo atliekami parduotuvės „Maxima“ kasose. Siekiant išvengti panašių problemų ateityje, tiek praėjusių, tiek šių metų mokėjimai buvo atlikti naudojant elektroninę bankininkystę.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui VASA iš atsakovo 125,40 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 3,57 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju bei turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjo pateikti mokėjimo pranešimai patvirtino, kad atsakovui 125,40 Eur vietinės rinkliavos skola apskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pranešimu Nr. MP1084022 (suformavimo data – 2023 m. vasario 22 d.), už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. spalio 31 d. mokėjimo pranešimu Nr. MP16697524 (suformavimo data – 2024 m. vasario 26 d.). Atsakovui buvo siųstas skolos įspėjimas: 2024 m. gruodžio 23 d. Nr. 68544. Atsakovo išdėstyti teiginiai dėl pareiškėjos veiksmų nepakankamo aktyvumo informuojant apie susidariusį įsiskolinimą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti vietinės rinkliavos. Vietinės rinkliavos mokėtojo pareiga atsiranda ne nuo priminimo ar įspėjimo gavimo, o nuo faktinės aplinkybės – atliekų turėjimo bei savivaldybės tarybos sprendimu nustatytų mokestinių prievolių taikymo konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Pagal galiojančius teisės aktus būtent rinkliavos mokėtojui tenka pareiga domėtis savo mokestinėmis prievolėmis ir jas vykdyti nustatytais terminais. Pareiškėjo veiksmų galimi trūkumai informuojant apie skolos susidarymą ar vėlavimas siųsti priminimus nepanaikina atsakovo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą bei nepanaikina skolos fakto. Be to, atsakovui buvo suformuoti mokėjimo pranešimai ir siųsti jam priklausančio nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktą informaciją apie tinkamai suformuotus ir išsiųstus mokėjimo pranešimus. Taigi, teismo vertinimu, atsakovui mokėjimo pranešimai buvo suformuoti ir išsiųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie susidariusią mokestinę prievolę ir turėjo visas galimybes ją įvykdyti, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, jog, atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti Rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, ar kad tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu.
III.
Atsakovas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog nors teismo sprendime nurodyta, kad Rinkliavos skola apskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (mokėjimo pranešimas Nr. MP1084022, kurio suformavimo data – 2023 m. vasario 22 d.), už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. spalio 31 d. (mokėjimo pranešimas Nr. MP16697524, kurio suformavimo data – 2024 m. vasario 26 d.), bet įsiskolinimas yra už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d., todėl aišku, koks yra ginčo laikotarpis ir nuo kada pradėti skaičiuoti delspinigiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendime nurodyta tik atsakovo mokestinė prievolė domėtis savo mokestinėmis prievolėmis, tačiau nenurodoma pareiškėjo pareiga informuoti apie pradelstus mokėjimus. Atsakovas neatsisako savo mokestinių prievolių, bet nesutinka su pareiškėjo vykdoma aplaidžia apskaita.
Atsiliepimas
Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad visi subjektai valdantys, naudojantys ir (ar) disponuojantys nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, privalo mokėti privalomą Rinkliavą už atliekų tvarkymą taip, kaip tai numatyta teisės aktuose. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovo nurodytas ir Rinkliava apmokestintas nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl jis laikytinas Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju bei turi pareigą mokėti Rinkliavą. Rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti Rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jam teisės aktai neturėtų būti taikomi ir neturėtų būti skaičiuojama Rinkliava.
Pareiškėjas pažymi, jog mokėjimo pranešimai pirmą kartą siunčiami neregistruota pašto siunta. Vėliau rinkliavos mokėtojo pasirinkimu mokėjimo pranešimai gali būti siunčiami ne tik paštu, bet ir elektroniniu paštu, talpinami tinklapio savitarnoje. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 11971938 su paskaičiuota Rinkliava už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išsiųstas 2022 m. vasario 28 d., mokėjimo pranešimas Nr. MP1084022 su paskaičiuota Rinkliava už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išsiųstas 2023 m. vasario 22 d., mokėjimo pranešimas Nr. MP16697524 su paskaičiuota Rinkliava už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. išsiųstas 2024 m. vasario 26 d. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto adresą, (duomenys neskelbtini). Nesulaukus mokėjimo, Rinkliavos mokėtojui buvo išsiųsti įspėjimai: 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo siųstas įspėjimas Nr. 00569689, 2023 m. spalio 11 d. buvo siųstas įspėjimas Nr. SI_182679, 2024 m. gruodžio 23 d. buvo siųstas įspėjimas Nr. SI_68544 dėl nesumokėtos rinkliavos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo priteista 125,40 Eur nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 3,57 Eur delspinigiai, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, dėl ko jis yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie praleistus mokėjimus.
Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024).
LVAT praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos spręsti, ar vykdyti šią pareigą, o nuo jos gali būti atleidžiamas tik teisės aktuose nustatytais pagrindais ir laikantis nustatytos procedūros. Kartu pripažįstama, kad jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog valdant ar naudojant konkretų nekilnojamojo turto objektą komunalinės atliekos nesusidaro ir objektyviai negali susidaryti, toks asmuo negali būti laikomas atliekų turėtoju. Tačiau įrodinėjimo pareiga šiuo aspektu tenka pačiam rinkliavos mokėtojui, kuris privalo pateikti pakankamus ir objektyvius duomenis, paneigiančius prezumpciją, kad valdant nekilnojamąjį turtą komunalinės atliekos paprastai susidaro (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020).
Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (t. y. Nuostatus), kurių 6.6 punkte (Savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 1-226 redakcija) nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.
Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
Nors LVAT praktikoje pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais netaikyti atitinkamos rinkliavos dalies, kai objektyviais duomenimis neabejotinai įrodoma, jog konkrečiame nekilnojamojo turto objekte komunalinės atliekos faktiškai nesusidaro, tačiau tokias aplinkybes privalo įrodyti pats rinkliavos mokėtojas. Šiuo atveju atsakovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų paneigti teisės aktuose įtvirtintą prezumpciją dėl galimo atliekų susidarymo. Be to, Nuostatuose aiškiai reglamentuota atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies taikymo tvarka. Rinkliavos mokėtojas, siekdamas pasinaudoti tokia lengvata, privalo kreiptis į rinkliavos administratorių, pateikti nustatytos formos prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas tokia tvarka į pareiškėją nesikreipė, nepateikė prašymo dėl atleidimo nuo rinkliavos ar jos perskaičiavimo, taip pat nėra duomenų, kad būtų deklaravęs nesinaudojimą ginčo nekilnojamojo turto objektu Nuostatų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl galimos lengvatos taikymo.
Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis negavo VASA pranešimų apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atsakovui periodiškai siuntė mokėjimo pranešimus ir įspėjimus (mokėjimo pranešimas Nr. 11971938 su paskaičiuota Rinkliava už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išsiųstas 2022 m. vasario 28 d., mokėjimo pranešimas Nr. MP1084022 su paskaičiuota Rinkliava už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išsiųstas 2023 m. vasario 22 d., mokėjimo pranešimas Nr. MP16697524 su paskaičiuota Rinkliava už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. išsiųstas 2024 m. vasario 26 d. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto adresą, o, nesulaukus mokėjimo, pareiškėjui buvo 2022 m. rugpjūčio 8 d., 2023 m. spalio 11 d., 2024 m. gruodžio 23 d. buvo išsiųsti įspėjimai dėl nesumokėtos rinkliavos), o vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas pagal galiojančius Nuostatus ir Nekilnojamojo turto registro duomenis. Be kita ko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimas nėra siejamas su pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą įteikimu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos mokėjimą. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad rinkliavos mokėtojo netinkamas informavimas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą negali būti pagrindu netenkinti prašymo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo (žr., 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.