- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eAS-974-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01806-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2026 m. vasario 11 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, bei įpareigoti Lietuvos kariuomenę pašalinti arba visiškai nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir šaukimo eigos statusą viešai prieinamame interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamą atsakymą gavo 2026 m. vasario 11 d., todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti baigėsi 2026 m. kovo 12 d., atsižvelgiant į tai, kad kovo 11 d. – valstybinė šventė. Skundą pareiškėjas pateikė praleidęs terminą 1 diena. Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas grindė aplinkybe, kad gavęs neigiamą sprendimą nenorėjo skubotai apkrauti teismo sistemos, kadangi tuo pat metu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė jau buvo pradėjusi oficialų tarpininkavimą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) dėl pareiškėjui aktualios problemos išsprendimo. Būdamas sąmoningas pilietis, pareiškėjas siekė išnaudoti visas neteismines ginčo sprendimo galimybes, tikėdamasis, kad KAM pakeis praktiką ir teismo įsikišimo apskritai neprireiks. Pareiškėjui objektyviai trūko laiko – Seimo kontrolierė įpareigojo KAM pateikti atsakymą per 30 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į faktą, kad tarpininkavimo raštas iš Seimo kontrolierės gautas 2026 m. vasario 6 d., KAM atsakymą turėjo pateikti kovo 9 d., t. y. prieš pasibaigiant galimybei apskųsti ginčijamą sprendimą. Tačiau galutinį ir nepalankų KAM atsakymą pareiškėjas gavo tik termino išvakarių vakarą – kovo 10 dieną, o perskaitė tik kovo 11-osios vidurdienį. Kadangi kovo 11-oji buvo nedarbo diena, pareiškėjas buvo priverstas per itin trumpą laiką, nesinaudodamas profesionalia teisine pagalba, savarankiškai parengti skundą. Siekdamas teismui pateikti tvarkingą, argumentuotą ir atidžiai parengtą dokumentą, pareiškėjas nespėjo jo pateikti iki kovo 12 d. pabaigos. Pareiškėjas akcentavo, kad termino praleidimą lėmė siekis ginčą išspręsti taikiai bei netikėtai vėlai gautas KAM atsakymas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsniu. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde pripažino, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ir ginčas dėl šios aplinkybės nekeliamas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesinį terminą, teismas pažymėjo, kad jos negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis ir sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pats dėl subjektyvių priežasčių tinkamai ir laiku (įstatyme nustatyta tvarka) neįgyvendino savo teisės. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas iš esmės laiku sužinojęs, kad jo atžvilgiu yra priimtas jam teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, dar apskundimo termino laikotarpiu pasirinko teisę neteikti skundo teismui, o toks veiksmas (neveikimas), teismo įsitikinimu, vertintinas kaip subjektyvus nerūpestingumas. Teismas darė išvadą, kad pats pareiškėjas dėl savo neapdairumo, laiku neįgyvendino savo teisės kreiptis į teismą dėl skundžiamo sprendimo ir tai sudarė pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali būti atnaujintas. Pažymėjęs, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai reikalauja proceso dalyvius naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašymo atnaujinti šį terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino pareiškėjo norą išspręsti problemą neteisminiu keliu kaip subjektyvų nerūpestingumą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant termino praleidimo priežastis, pareiškėjui taikomi rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai, kurie neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas nebuvo pasyvus – jis aktyviai siekė problemą išspręsti taikiai, išnaudodamas neteismines valstybės institucijų procedūras, siekdamas neapkrauti teismų sistemos ir išvengti teisminio ginčo. Kaip nurodyta skunde, Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija buvo pateikusi skundą, susijusį su teisiniu reguliavimu, iš kurio kilo šio teisminio ginčo objektas, Seimo kontrolierių įstaigai, kuri 2026 m. vasario 6 d. įpareigojo KAM per 30 dienų įvertinti susidariusią problemą ir imtis veiksmų ją ištaisyti. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro viešus pasisakymus (krašto apsaugos ministras R. K. žiniasklaidoje nurodė, kad teisinio reguliavimo, susijusio su šauktinių sąrašų viešinimu, keitimas yra būtinas ir ministerija ieško sprendimų) ir tikėdamasis taikios ginčo baigties, nenorėdamas apkrauti teismų, nusprendė neskųsti atsakovo 2026 m. vasario 11 d. sprendimo. Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą, KAM turėjo atsakymą pateikti 2026 m. kovo 9 d., tačiau KAM priėmė neigiamą sprendimą savo 2026 m. kovo 10 d. vakarą atsiųstu raštu. Elektroninį laišką pareiškėjas perskaitė tik kitos dienos vidurdienį. Netinkamas teisių gynimo būdų pasirinkimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas nėra pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir aktyvus. Pareiškėjas skundą turėjo ruošti pats, siekdamas teismui pateikti tvarkingą, argumentuotą ir atidžiai parengtą dokumentą, sąžiningai nespėjo pateikti skundo iki termino pabaigos. Pareiškėjas neturi jokio aukštesniojo išsilavinimo ir nestudijuoja teisės, taip pat pareiškėjas tuo metu neturėjo jokios bylos ruošimo ir teikimo teismui patirties, todėl vertinimas, kad skundą asmuo savarankiškai paruoš ir pateiks per mažiau negu pusantros dienos, pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus. Gavus KAM atsakymą valstybinės šventės išvakarėse, o patį skundą perskaičius per valstybinę šventę, tik dieną prieš termino pabaigą, kilo objektyvi, nuo pareiškėjo valios nepriklausanti kliūtis laiku pasikonsultuoti su teisininkais ir operatyviai paruošti skundą teismui. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, kreipdamasis į kitas institucijas, siekė vilkinti procesą ar piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Priešingai – tai įrodo jo sąžiningą, nuoseklų ir aktyvų savo pažeistų teisių gynimą, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sudaro pagrindą atnaujinti terminą. Pareiškėjas pažymi, kad terminas skundui praleistas minimaliai (vos 1 diena). Pareiškėjo vos 1 dienos vėlavimas yra neginčijamas operatyvumo ir itin greitos reakcijos įrodymas, ypač atsižvelgiant į institucijų atstovų viešą pasisakymą, kad ginčo objekto problema bus išspręsta taikiai. Maža termino praleidimo trukmė apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių. Įvertinus aplinkybių visumą – pareiškėjo aktyvumą siekiant taikaus ginčo sprendimo ir minimalų vėlavimą, atsisakymas priimti skundą vertintinas kaip visiškai neproporcingas formalizmas, tiesiogiai pažeidžiantis asmens fundamentalią teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors teismas šioje stadijoje sprendžia tik procesinį klausimą, vertinant termino atnaujinimo proporcingumą būtina atsižvelgti į tai, kokią fundamentalią teisę pareiškėjas siekia apginti, pažeidimo tęstinumą ir kokią reikšmę ši byla turi administracinių teismų praktikai. Skundas paduotas siekiant apginti pareiškėjo teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 21 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos teismų praktika dėl BDAR 21 straipsnio 1 dalies taikymo apimties, ypač kai tai susiję su valstybės (krašto apsaugos) institucijų vykdomu asmens duomenų viešinimu, dar nesuformuota. Šioje byloje keliamas naujas ir sudėtingas teisės taikymo klausimas – asmens teisės į privatumą (BDAR) santykis su valstybės pareiga vykdyti karo prievolės administravimą. Formalus teismo atsisakymas nagrinėti bylą dėl 1 dienos vėlavimo iš esmės ne tik atima iš pareiškėjo galimybę teismine tvarka nutraukti tęstinį jo duomenų viešinimą, bet ir užkerta kelią teismui suformuoti aiškią ir vienodą teismų praktiką šiuo BDAR taikymo klausimu. Pareiškėjo įsitikinimu, teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad tokios teisinės reikšmės byla nebūtų atmesta dėl absoliučiai minimalaus, teisingumo vykdymui jokios žalos nepadariusio procedūrinio trūkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą neatnaujinus teismo skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde akcentuoja, kad teismo nutartis formali, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad susiklostė objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios lėmė, kad pareiškėjas nežymiai pavėlavo pateikti skundą. Pareiškėjas terminą praleido tik viena diena, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, keliamo ginčo pobūdį ir svarbą, menkas procesinis netikslumas neturėtų paneigti pareiškėjo konstitucinės teisės į pažeistų interesų (teisių) teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas skundą, kuriame formulavo reikalavimą, be kita ko, ir dėl 2026 m. vasario 11 d. atsakymo panaikinimo, teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2026 m. kovo 14 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamą sprendimą elektroniniu paštu gavo 2026 m. vasario 11 d. (ginčo dėl šios aplinkybės nėra). Taigi, pareiškėjas paduodamas skundą 2026 m. kovo 14 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, taip pat atskirajame skunde nurodytus argumentus, pirmiausia pažymi, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.).
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar, siekdamas apginti savo pažeistas teises, asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-667-525/2025). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-386-520/2025).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, šiuo atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis – gavęs jo netenkinantį 2026 m. vasario 11 d. atsakymą, pareiškėjas laukė kito skundo Seimo kontrolierei išnagrinėjimo rezultato, atitinkamo KAM atsakymo, tikėjosi keliamo klausimo išsprendimo neteisminiu keliu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl krašto apsaugos ministro viešai skleidžiamos informacijos pareiškėjui rūpimu klausimu ar tai, kad pareiškėjas KAM atsakymą gavo besibaigiant terminui apskųsti teismui 2026 m. vasario 11 d. sprendimą, užtruko, kad parengtų išsamų procesinį dokumentą, taip pat nelaikytinos iškirtinimės aplinkybėmis, objektyviai sukliudžiusiomis laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, laiku nesiėmė visų veiksmų, siekdamas tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Pareiškėjas akcentuoja, kad skundą teismui dėl 2026 m. vasario 11 d. atsakymo paduoti praleido itin nežymiai (pareiškėjo teigimu, 1 dieną), tačiau maža termino praleidimo trukmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, bet ne kaip pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-10-502/2016, 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-339-261/2018). Byloje nenustačius svarbių, išskirtinių aplinkybių, akivaizdžiai sukliudžiusių pareiškėjui laiku įgyvendinti teisę į teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą, nėra pagrindo vertinti, kad vien tai, kad terminas praleistas nežymiai, savaime yra pakankama priežastis atnaujinti terminą.
Nors pareiškėjas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neproporcingai suvaržė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, atsižvelgiant į siekiamų apginti teisių pobūdį, keliamo ginčo svarbą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vien atsisakius priimti skundą dėl skundžiamo atsakymo panaikinimo, pareiškėjui ribojama teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo teisės ir interesai.
Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos kariuomenės 2026 m. vasrio 11 d. sprendimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad skunde pareiškėjas suformulavo reikalavimą Lietuvos kariuomenei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – pašalinti arba visiškai nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir šaukimo eigos statusą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt, tačiau teismui atsisakius priimti skundą dėl 2026 m. vasrio 11 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta nusameninti pareiškėjo asmens duomenis, nebuvo pagrindo priimti ir šią skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (t. y. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisinis rezultatas – skundo nepriėmimas – yra teisingas).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.