- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- eAS-1152-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03129-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- B. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. E. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 26S73758 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis), kadangi byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas. Nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus, negalima jo išsiųsti į kilmės šalį, nes kilmės šalyje gali kilti realus pavojus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei, be to, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą. Todėl Sprendimo dalies dėl išsiuntimo vykdymas turi būti sustabdytas, kol byloje galutinai neišsiaiškinta, ar pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir sprendė, kad byloje tenkinama pirmoji iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas skundo pagrįstumas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo uždrausti vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės šalį, o skundas teismui teikiamas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Kadangi byloje sprendžiamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, teismas vertino, jog pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas vertino, jog pareiškėjo argumentai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – pareiškėjo išsiuntimą sustabdyti, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia šiais argumentais:
Migracijos departamento sprendimas apima ne tik prieglobsčio suteikimo klausimą, bet ir klausimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį. Sprendime šis klausimas išspręstas vadovaujantis galiojančia 2020 m. liepos 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1N-1870/2020 dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), naujai šio klausimo neperžiūrėjus, nors privalėjus tai padaryti. Pareiškėjo išsiuntimas yra ginčo dalykas šioje byloje ir teismas klaidingai nusprendė, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu.
Kol teisme nagrinėjama byla dėl prieglobsčio suteikimo turėtų būti priimamas sprendimas dėl draudimo išsiųsti pareiškėją. Byloje yra pateiktas Migracijos departamento 2026 m. kovo 19 d. raštas Nr. 26SD5639, kuriame nurodyta, kad „Remiantis naujausia kilmės šalies informacija, išsiuntus B. E. į (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini), t. y. išsiuntus B. E. į kilmės valstybę, tikėtina, bus pažeistas 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintas negrąžinimo (angl. non-refoulment) principas. Atitinkamai, jeigu užsieniečiui būtų taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnio 2 dalis, jis įgytų teisę į leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.
Migracijos departamento Sprendime perkelta (duomenys neskelbtini) medžiaga (kurios tikrumas yra patvirtintas Lietuvos prokuratūros ir teismų), kurioje matoma, kad pareiškėjui gresia (duomenys neskelbtini). Taigi, neatitaisomos pasekmės ir didelė žala pareiškėjui jo perdavimo atveju yra ne tik įrodyta, ji nėra ginčo dalykas šioje byloje. Pareiškėją perdavus (duomenys neskelbtini) iki prieglobsčio bylos nagrinėjimo pabaigos, byla nebetektų jokios praktinės prasmės, nes pareiškėjas atsidurtų (duomenys neskelbtini).
Bylos nagrinėjimo metu tiek Migracijos departamentas, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) bet kada gali priimti atskirą sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį. Pareiškėjas yra apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Jis nuolatos yra (duomenys neskelbtini). Išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) gali būti įvykdytas nedelsiant, nes vykdomas žemės transportu ir nereikalauja papildomų derinimų su kitų šalių pareigūnais. Tokiu atveju pareiškėjas niekaip nespės apskųsti sprendimo dėl išsiuntimo ir jis bus įvykdytas. Nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – pareiškėjo išsiuntimą sustabdyti, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:
Sprendimas dėl pareiškėjo teisinės padėties po (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, tačiau ne Migracijos departamento. Migracijos departamentas neturi įgaliojimų tikrinti ar keisti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Jeigu pareiškėjas mano, kad pasikeitė aplinkybės po Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis išspręsto (duomenys neskelbtini) klausimo, jis turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas Migracijos departamento Sprendimui nesustabdys Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių vykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrindė jam galinčios kilti žalos, o deklaratyvūs teiginiai, kad visose prieglobsčio bylose egzistuoja grįžimo klausimas nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių sąlygų. Migracijos departamento 2026 m. kovo 19 d. raštas Nr. 26SD5639 yra vidinėje komunikacijoje egzistavęs raštas, surašytas pradžioje tyrimo, renkant duomenis, tačiau tai nėra nei Sprendimas, nei jo dalis.
Migracijos departamento Sprendime (duomenys neskelbtini) B. E., pagal faktines aplinkybes atitinka (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) B. E. būtų (duomenys neskelbtini). Reikalavimo užtikrinimo priemonės prašomos taikyti į ateitį galimai būsimiems Migracijos departamento sprendimams dėl pareiškėjo teisinės padėties, tačiau jų paskirtis nėra tokia.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.
VSD atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su skundžiama teismo nutartimi ir akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Sprendimo nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę. Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Pareiškėjo atskiruoju skundu išdėstyti argumentai nenusveria nacionalinio saugumo intereso ir prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo Sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti B. E. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus (Migracijos departamento 2025 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 25S161190 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės šalį. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kadangi kilmės šalyje gali kilti realus pavojus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei, be to, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą.
Įvertinusi keliamo ginčo pobūdį ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje vertinamas Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas, o galimos žalos atsiradimas siejamas iš esmės ne su skundžiamu Sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su jo išsiuntimu, vertintini kaip bendro pobūdžio, susiję su tikėtinais Migracijos departamento ar VSAT veiksmais, todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarties dalį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. E. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.