Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutarties TRA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2026 m. gegužės 25 d. nutarimu TRA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2026 m. balandžio 24 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai. Už šio nusižengimo padarymą TRA1 buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

TRA1 apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama TRA1 kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniu skundu nekvestionuojama ir už šį pažeidimą jam paskirta nuobauda – 800 Eur bauda. Skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo iki 9 mėnesių sutrumpinti specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o netenkinus tokio reikalavimo – šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti bent tiek, kiek teismas laikytų teisinga ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje esančius įrodymus, abejonių pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla. Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui, apygardos teismas taip pat nenustatė, jog skiriant TRA1 administracinę nuobaudą (800 Eur baudą), būtų pažeistos ANK 34 straipsnio nuostatos. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliaciniame skunde bei apskųstoje teismo nutartyje išdėstytais argumentais ir motyvais, apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su TRA1 , jog, nagrinėdamas klausimą dėl institucijos 2026 m. gegužės 25 d. nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, apylinkės teismas realiai neįvertino visų tokio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai nemotyvavo, kodėl pažeidėjo akcentuotos aplinkybės negali lemti administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Iš bylos medžiagos iš tiesų matyti, kad TRA1 nebandė išvengti administracinės atsakomybės, prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vis tik, daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir jo padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Aplinkybių, jog vairuodamas transporto priemonę TRA1 buvo visiškai blaivus, neviršijo leistino važiavimo greičio, nesukėlė jokio eismo įvykio, pavojaus kitiems eismo dalyviams bei žalos tretiesiems asmenims, apygardos teismas neginčija. Tačiau pažymėtina, jog ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė pagal šią normą nėra siejama su neigiamų pasekmių kilimu, nusižengimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pradeda vairuoti transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį taip pat nebūtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė kokius nors kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi šios aplinkybės nėra pagrindas lengvinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, vertinti nubaustojo padarytą pažeidimą mažiau pavojingu. Kartu pastebėtina, kad Kelių eismo taisyklių laikymasis, situacijų, kuriomis būtų padaryta žala kitų asmenų sveikatai bei turtui, vengimas, yra normalus, kiekvienam eismo dalyviui privalomas elgesio standartas, o ne elgesys, kuris turėtų būti vertinamas kaip išskirtinis, juo labiau, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Apygardos teismo įsitikinimu, vertindamas galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas apeliantui, apylinkės teismas taip pat pagrįstai nusprendė neatsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes dėl vairavimo dieną neva susiklosčiusios išskirtinės gyvenimiškos aplinkybės. Kaip matyti, pažeidėjas tvirtino ir tvirtina, kad nagrinėjamu atveju automobilį jis vairavo tik dėl to, kad jo sutuoktinė po artimo šeimos nario laidotuvių buvo sudėtingoje emocinėje būsenoje, dėl ko sprendimas vairuoti transporto priemonę buvo spontaniškas ir priimtas siekiant saugiai parvykti namo su šeima, o ne sąmoningai ignoruojant įstatymus ar demonstruojant nepagarbą teisės aktams. Tikėti tokia TRA1 nurodyta transporto priemonės vairavimo priežastimi apygardos teismas neturi pagrindo, nes ji nepatvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais duomenimis – pavyzdžiui, mirties liudijimu, kitų asmenų, buvusių tariamose laidotuvėse, paaiškinimais. Nors pažeidėjas pateikė savo sutuoktinės rašytinį paaiškinimą, kuriame užfiksuoti teiginiai atitinka jo pateiktą versiją, tačiau toks dokumentas nelaikytinas patikimu įrodymu, įvertinus jo autorės ryšį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. Sutuoktinė, būdama artima TRA1 šeimos narė, yra tiesiogiai suinteresuota palankia bylos baigtimi, todėl tik jos ir nubaustojo paaiškinimai, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų apie 2026 m. balandžio 24 d. vykusias laidotuves bei apelianto sutuoktinės dalyvavimą jose, negali būti laikomi absoliučiai nešališku įrodymų šaltiniu. Taip pat pastebėtina, kad emocinis nuovargis ar liūdesys po laidotuvių, nors ir suprantamas žmogiškuoju aspektu, nesudaro objektyvių sąlygų tvirtinti, jog kilo tiesioginė grėsmė, reikalaujanti pažeisti įstatymus. Šiuo atveju TRA1 galėjo iškviesti taksi, pavėžėjus, paprašyti kitų laidotuvių dalyvių pagalbos ar palaukti, kol sutuoktinės emocinė būklė pagerės. Pasirinkimas sėsti prie vairo, neturint tam teisės, rodo sąmoningą (nors ir spontanišką) teisinių apribojimų ignoravimą, o ne vienintelę įmanomą išeitį susiklosčiusioje situacijoje. Todėl šios aplinkybės, net jeigu jos ir iš tiesų egzistavo, negali būti pagrindas trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apygardos teismas taip pat sutinka su žemesnės instancijos teismu, kad šiuo atveju negalima išskirtinai vertinti ir TRA1 asmenybės. Nors apeliantas neteistas, dirba, tačiau neigiamai jį charakterizuoja turimi duomenys apie baustumą ANK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus per penkerių metų laikotarpį apeliantas buvo baustas aštuonis kartus. Pažeidėjas tikina, kad dalį nusižengimų padarė sutuoktinė, naudodamasi jam priklausančia transporto priemone, tačiau tai yra tik jo nurodoma versija, kurios nepatvirtina jokie kiti įrodymų šaltiniai, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Nors anksčiau padaryti TRA1 nusižengimai ypatingu pavojingumu ir šiurkštumu nepasižymėjo, nėra duomenų, kad per pakankamai ilgą vairavimo stažą jis būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus, chuliganiškai, sukėlęs eismo įvykį, tačiau pats nevienkartinio baustumo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus faktas, o juo labiau, faktas, kad šiuo atveju transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, TRA1 vairavo jau antrą kartą, po kelis kartus buvo baustas ir už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant transporto priemonę bei sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, rodo neigiamą ir neatsakingą apelianto požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles, o kartu ir sistemingą šių taisyklių pažeidinėjimą. Tai, kad po to, kai buvo nubaustas už motociklo vairavimą, neturint tam teisės, pažeidėjas išsilaikė A kategorijos egzaminus ir įgijo teisę vairuoti motociklus, priešingos išvados daryti pagrindo nesudaro ir, priešingai, nei nurodoma skunde, nėra aplinkybė, kuri turėtų būti vertinama TRA1 naudai, analizuojant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę.

Tiek skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties minima, jog teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga kasdienėms darbo ir šeimos pareigoms vykdyti, teigiama, kad apeliantas yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, dirba dviejose darbovietėse, rūpinasi nepilnamečiais vaikais bei neįgaliu tėvu, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių sukels pasekmes jam ir jo šeimai. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės TRA1 buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Nuspręsdamas vairuoti automobilį, apeliantas privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes jo asmeniniam gyvenimui, darbo funkcijų atlikimui, rūpinantis šeimos nariais, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniams ir šeimos interesams.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nubaustajam buvo paskirta ir 2025 m. birželio 9 d. nutarimu, dėl ko jis negalėjo naudotis šia specialia teise nuo 2025 m. lapkričio 6 d. iki 2026 m. gegužės 5 d. Nei apylinkės teismui, nei aukštesnės instancijos teismui apeliantas taip ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad dėl jam ankstesniu institucijos nutarimu paskirtos ir faktiškai daugiau nei 5 mėnesius iki šioje byloje jam inkriminuoto nusižengimo padarymo taikytos administracinio poveikio priemonės jis būtų negalėjęs tinkamai pasirūpinti neįgaliu tėvu bei vaikais ir sutuoktine, netekęs turimo darbo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog dėl šioje byloje paskirtos analogiškos administracinio poveikio priemonės kilsiantys padariniai iš tiesų gali būti neadekvatūs pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, jo asmenybei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas (o taip pat ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija), netaikęs TRA1 atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. TRA1 paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pažeidėjo asmenybę, administracinei atsakomybei taikyti reikšmingus kriterijus bei teisingumo ir protingumo principus. Administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Ir nors apeliantas teigia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nes ši byla jam ir taip tapo rimta gyvenimo pamoka, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tai, kad pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones jau buvo atimta anksčiau už transporto priemonės variavimą, neturint tokios teisės, tačiau pažeidėjas vis tiek nusižengė teisės aktų reikalavimams, kas rodo, jog iš savo klaidų jis nesimoko, neįžvelgia pagrindo sutikti su tokiu iš esmės deklaratyviu skundo argumentu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

TRA1 apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.