Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2024 m. gegužės 7 d. rašto Nr. (1.23 Mr) 7R-1553, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 23 d. prašymą, remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, siekdamas susipažinti su Bylų medžiaga, ir naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio atsakovo 2024 m. balandžio 22 d. atsakymo pagrįstumu, nepateikė ir nenurodė. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikius aktualias teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2024 m. gruodžio 5 d. 9.00 val., teismo sprendimo paskelbimas atidėtas 2024 m. gruodžio 19 d. 13.00 val. Atsižvelgiant į bylos šalių prašymus, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bylai nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai: Remigijus Arminas, Romanas Klišauskas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglė Kiaurakytė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šios sudėties teisėjų kolegija dalyvavo administracinę bylą nagrinėjant 2024 m. gruodžio 5 d., 2024 m. gruodžio 19 d. pasirašė teismo sprendimą ir jį paskelbė, o sprendimo nuorašai tą pačią 2024 m. gruodžio 19 d. 14.20 val. buvo išsiųsti bylos šalims.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų tariantis pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai (ABTĮ 84 str. 1 d.). Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo (ABTĮ 84 str. 3 d.). Kai teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto teismo sprendimo pateikimas teismo rūmų, kuriems priskirta byla, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną (ABTĮ 84 str. 6 d.) Pažymėtina, jog ABTĮ 84 straipsnio nuostatos labai aiškiai apibrėžia sprendimo pasirašymo ir paskelbimo momentą, todėl jas aiškinti kitaip, atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytus teiginius, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo paskelbtas tada, kai 2024 m. gruodžio 19 d. su visais bylą išnagrinėjusių kolegijos teisėjų parašais buvo pateiktas teismo rūmų raštinei ir toks sprendimo paskelbimas atitinka aukščiau nurodytas ABTĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo yra atmestini.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais laikytini ir kiti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus teismui būti aktyviam, netenkino prašymo išreikalauti įrodymus, buvo šališkas ir pan. Aplinkybė, kad nebuvo tenkintas prašymas dėl pareiškėjo nurodytų duomenų išreikalavimo, savaime nepatvirtina, jog teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą: pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą buvo pakankama teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl šioje byloje nagrinėtinų pareiškėjo reikalavimų priėmimui, dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad teisėjas neišreikalavo pareiškėjo nurodytų įrodymų (dėl 2022 m. registruoto prašymo susipažinti su byla, kuris buvo patenkintas), nėra pagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartimi prie bylos buvo pridėti iš proceso dalyvių gauti dokumentai, o, pareiškėjo teigimu, neaiški teisėjo rezoliucija „į bylą“ reiškia, jog pateikti dokumentai buvo pridėti prie bylos. Nors pareiškėjas nurodo, jog teismas netinkamai išsprendė pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą klausimus ir sukliudė pareiškėjui įgyvendinti ABTĮ 52 straipsnyje nustatytas proceso šalies teises, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad proceso dalyviai buvo informuoti apie galimybę baigti ginčą taikos sutartimi, pareiškėjas aktyviai naudojosi teise teikti įrodymus ir reikšti prašymus dėl jų išreikalavimo. Pareiškėjas nenurodo, kokių kitų šiame straipsnyje nurodytų procesinių teisių jis negalėjo realizuoti, todėl negalima sutikti su pareiškėju, jog teismo sprendimas naikintinas dėl procesinių pažeidimų.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją, 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 nurodė, kad VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas) yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir (ar) ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-408-662/2025; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; kt.). Vertinant, ar pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas pagrįstai, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Be to, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku bei 2024 m. balandžio 23 d. raštu pateiktus prašymus, kurių esmė leisti susipažinti su Bylų medžiaga. Teismas pripažino, jog egzistavo teisinės prielaidos bei sąlygos, nustatytos VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte, atsakovui priimti ginčijamą Sprendimą.

Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pakartotinį pareiškėjo prašymą sudaryti galimybę susipažinti su EŽTT bylomis Abu Zubaydah prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 46454/11) ir Mustafa Al-Hawsawi prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 6383/17). Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog į prašymuose keliamus klausimus jam (pareiškėjui) buvo atsakyta 2024 m. balandžio 18 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniais laiškais, išsiųstais pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu. Pareiškėjas buvo informuotas, kokia tvarka galima susipažinti su EŽTT nagrinėjamomis bylomis, t. y. buvo išaiškinta susipažinimo su EŽTT nagrinėjamomis bylomis tvarka ir paaiškinta, jog su prašymu tuo klausimu pareiškėjas turėtų kreiptis į EŽTT.

Įvertinusi pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. prašymų turinį, 2024 m. balandžio 22 d. elektroninio laiško ir 2024 m. balandžio 23 d. rašto turinį bei atsakovo 2024 m. balandžio 18 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. pateiktų atsakymų, kuriuose išdėstyta, kaip ir kokia tvarka pareiškėjas gali susipažinti su Bylų medžiaga, turinį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pareiškėjas paskesniame prašyme nenurodė naujų aplinkybių ar prašymų, todėl atsakovas pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinai pateiktą prašymą. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl Lietuvos Respublikos iždui padarytos žalos, savaime nesuponuoja, jog prašymas pateiktas kitu, nei susipažinimo su Bylų medžiaga, klausimu ar galėtų lemti kitokį, nei pateiktas Sprendime prašymo išsprendimą, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino 2022 m. lapkričio 21 d. susirašinėjimo su atsakovu ir 2022 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl susipažinimo su byla, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, suformuluodamas reikalavimą panaikinti atsakovo Sprendimą, pats apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas, t. y. teismas šioje byloje turėjo vertinti, ar buvo prielaidos atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą, remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su tuo, jog teismas nepasisakė dėl ankstesnio susirašinėjimo su atsakovu (žr. šios nutarties 26 p.), neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo Sprendimo ir nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino minėtų pareiškėjo argumentų.

Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į EŽTT, prašant pateikti konsultacinę išvadą dėl klausimų, ar atsakovas neapribojo pareiškėjo teisės mokslinio pažinimo tikslais susipažinti su bylų, esančių jos žinioje, medžiaga (žr. šios nutarties 21 p.).

ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. EŽTK protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti EŽTT pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, kurios yra svarbios sprendžiant dėl pareiškėjo pakartotinio kreipimosi į atsakovą, siekiant susipažinti su Bylų medžiaga, todėl šiuo atveju nėra poreikio kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados pateikimo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą pareiškėjo nurodytu klausimu.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.