- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eAS-1211-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04457-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Naujosios Vilnios, Naujosios Vilnios poliklinika
- Pareiškėjas
- J. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Naujosios Vilnios polikliniką (toliau – ir Poliklinika) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti 2024 m. liepos 2 d. skundo „Dėl nesuteiktų gydymo paslaugų ir sukeltų pasekmių“ (toliau – ir Skundas) 1, 2 ir 3 prašymus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo dalykas yra Poliklinikos vilkinimas atlikti pareigas ir jos
kompetencijai priskirtus veiksmus, o pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas yra gauti ne bet kokį, o teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (informaciją) ir/ar administracinį sprendimą į Skundo 1–3 prašymus.
Atsiliepimas
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. rezoliucija pareiškėjo skundą priėmė ir įpareigojo atsakovą Polikliniką per 14 kalendorinių dienų pateikti atsiliepimą ir visą su skundu susijusią medžiagą.
Atsakovas Poliklinika 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į skundą ir pridėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1-522 „Atsakymas į skundą“ su priedu (toliau – ir Raštas), kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo pateiktas dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, akivaizdu, jog pareiškėjas liko nepatenkintas suteiktomis paslaugomis. Pareiškėjo teigimu, asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo suteiktos netinkamai, jis prašo spręsti klausimą dėl gydytojo profesinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai skunde teismui pareiškėjas neginčija jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo ar suteiktų paslaugų kokybės, toks ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju skundo teismui ginčo dalykas yra atsakovo vilkinimas atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas yra gauti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (informaciją) ir/ar administracinį sprendimą į pareiškėjo Skundo 1–3 prašymus.
Pareiškėjas 2026 m. balandžio 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame prašė administracinę bylą nutraukti ir priteisti 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad Poliklinika geruoju patenkino skundo teismui reikalavimus, po kreipimosi į teismą pateikė atsakymą. Pareiškėjas nurodė, kad jam bylos nutraukimo pasekmės yra išaiškintos ir žinomos.
Atsiliepimas
Atsakovas Poliklinika 2026 m. balandžio 24 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą priteisti iš Poliklinikos pareiškėjui patirtas 1 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atmesti; tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad išlaidų priteisimui yra pagrindas, jas reikšmingai sumažinti iki protingos ir minimalios sumos.
Atsakovas nurodė, kad Poliklinika pagal savo steigimo dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1074 patvirtintus viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos įstatus (toliau – ir Įstatai)) nevykdo viešojo administravimo, jai nėra pavesta vykdyti viešojo administravimo funkcijas, ji tik teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjo skundas buvo pateiktas būtent dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Administracinėje byloje ginčas išnyko ne dėl skundo pagrįstumo pripažinimo, o dėl to, kad pareiškėjas pats pasirinko atsisakyti skundo. Atsakovo teigimu, deklaruojamų išlaidų perkėlimas atsakovui neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei faktiniu, nei teisiniu aspektu. Ginčas kilo iš esmės dėl atsakymo į kreipimąsi pateikimo termino. Pareiškėjas, kaip profesionalus teisininkas, objektyviai turėjo visas galimybes pats parengti procesinius dokumentus ir ginti savo teises be papildomų išlaidų samdomam atstovui.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Poliklinikos 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas, įvertinęs ABTĮ 50 straipsnio nuostatas, nenustatęs ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių bylą nutraukti, pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė ir bylą nutraukė. Teismas, įvertinęs ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, nustatęs, jog Poliklinika pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 5 d. atsiliepimą į skundą, pridėjo Raštą, o pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo skundo, kadangi atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimus, padarė išvadą, kad Poliklinika geruoju patenkino reikalavimą padavus skundą teismui, o motyvai, dėl ko atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, neturi esminės reikšmės, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti 1 100 Eur už 2024 m. rugpjūčio 14 d. skundo surašymą teismui; 250 Eur už 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytinių paaiškinimų – prašymo (atsikirtimų) ir 200 Eur už 2026 m. balandžio 10 d. pareiškimo – prašymo surašymą. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.16 punktais, atsižvelgęs, kad pareiškėjas su advokatu Telesforu Urbaičiu 2024 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią advokatas įsipareigojo pareiškėjui teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas, pateiktus rašytinius įrodymus dėl išlaidų apmokėjimo, priteisė 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Atsakovas Poliklinika atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šį klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjo 2026 m. balandžio 21 d. prašymą priteisti patirtas 1 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atmesti; tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad egzistuoja pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti, pareiškėjui priteistiną 1 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą reikšmingai sumažinti, ją nustatant pagal teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, proceso apimtį, pareiškėjo pasirinktą netinkamą teisių gynimo būdą bei nebūtinas ir perteklines proceso išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas esmine aplinkybe laikė patį Poliklinikos atsakymo pateikimo faktą, nevertindamas skundo esmės bei aplinkybės, jog pateiktu atsakymu pareiškėjo reikalavimai iš esmės nebuvo tenkinti, nebuvo konstatuoti jo nurodomi pažeidimai ir nebuvo atlikti jo prašyti veiksmai. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytus teiginius bei reikalavimus atlikti LOR gydytojo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) dėl LOR gydytojo medicinos praktikos licencijos panaikinimo, nutraukti darbo sutartį su LOR gydytoju, akivaizdu, jog pareiškėjas liko nepatenkintas suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnis (šio straipsnio 5 dalis) nustato pacientų skundų dėl pacientų teisių pažeidimo pateikimo tvarką bei nagrinėjimo terminus. Pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. kreipimasis kilo iš paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos teisinių santykių bei buvo susijęs su tariamu jo, kaip paciento, teisių pažeidimu, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas specialusis teisinis reguliavimas – Įstatymas, o ne bendrosios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime aiškiai nurodė, kad ginčui taikytinas specialusis reglamentavimas, jog atsakovas nepatenkino pareiškėjo reikalavimų, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, jog administraciniame teisme inicijavo kelias analogiškas bylas dėl to paties faktinio pagrindo ir kad bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos ir proporcingos. Teismas šių argumentų iš esmės nevertino ir nepateikė motyvų, kodėl juos atmeta.
Pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. spalio 3 d. teisme inicijavęs kelias administracines bylas dėl iš esmės to paties faktinio pagrindo ir to paties kreipimosi atsakovo atžvilgiu, t. y. administracinės bylos Nr. eI3-132266-952/2024; Nr. eI2-15075-535/2024; Nr. eI3-3273-484/2025. Nors kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, ši teisė turi būti įgyvendinama sąžiningai, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
Pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas, turintis ilgametę patirtį administraciniuose procesuose, o jo atstovas advokatas Telesforas Urbaitis sistemingai atstovauja pareiškėją, dalyvaujant administracinėse bylose dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas kartu su profesionaliu atstovu puikiai išmano administracinių bylų teiseną, proceso pasekmes bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo mechanizmą. Pareiškėjas sąmoningai pasirinko būtent administracinį teisminį procesą, nors jo keliamas ginčas kilo iš pacientų teisių ir žalos atlyginimo santykių, kuriems taikomas specialusis Įstatymas. Tokios aplinkybės reikšmingos vertinant, ar pasirinktas procesinis modelis atitiko proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas apsiribojo vien aplinkybe, kad pareiškėjo sumokėtos sumos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau nevertino: ar tokios išlaidos buvo būtinos; ar jos buvo proporcingos; ar procesinių dokumentų apimtis nebuvo perteklinė; ar ginčas nebuvo dirbtinai komplikuojamas. Vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas nepasinaudojo specialiajame teisiniame reguliavime nustatyta greita ir efektyvia pacientų teisių gynimo procedūra Akreditavimo tarnyboje.
Net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, kad egzistuoja pagrindas išlaidoms priteisti, prašoma 1 550 Eur suma yra aiškiai perteklinė ir neproporcinga bylos pobūdžiui bei apimčiai. Nagrinėta byla nebuvo sudėtinga: nevyko žodinis bylos nagrinėjimas; nebuvo renkami sudėtingi įrodymai; nebuvo sprendžiami kompleksiniai teisės klausimai; pareiškėjas pats atsisakė skundo dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Tokio pobūdžio byloje standartinio procesinio skundo ir kelių trumpų procesinių dokumentų parengimas nepagrindžia 1 550 Eur dydžio būtinų ir proporcingų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš Poliklinikos pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas bei išlaidas, susijusias ir su šio atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu ir atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu, įskaitant patirtas ir apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame procese).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai skunde teismui pareiškėjas neginčija jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo ar suteiktų paslaugų kokybės, toks ginčas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme. Atsakovas atskirajame skunde klaidingai vertina, kad ginčas kilo iš paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos teisinių santykių, nes pareiškėjas skundu teismui nekelia netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo klausimo ir jokios žalos atlyginti (priteisti) neprašo, o kelią klausimus tik dėl savalaikio Skundo 1–3 prašymų išnagrinėjimo ir bet kokio atsakymo į juos pateikimo. Nagrinėjamu atveju skundo teismui ginčo dalykas yra atsakovo vilkinimas (laiku neišnagrinėjimas ir jokio atsakymo neteikimas į Skundo 1–3 prašymus) atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas yra gauti bet kokį atsakymą (informaciją) ir/ar administracinį sprendimą į Skundo 1–3 prašymus. Kaip teisingai nustatė teismas, tokį atsakymą Raštu atsakovas pateikė tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atmestini argumentai ir dėl VAĮ nuostatų netaikymo, kaip ir dėl pareiškėjo pareigos kreiptis į Akreditavimo tarnybą, nes priešingai, pasirinkti gynimo būdą tai pareiškėjo teisė, o tokiu atveju taikytinas ir VAĮ reglamentavimas.
Pareiškėjo teigimu, jo siekis ginti savo pažeistas teises teisme nėra netinkamas procesinis elgesys ar piktnaudžiavimas proceso teisėmis ir administraciniu procesu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjo turimas teisinis išsilavinimas savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Šiuo konkrečiu atveju sumažinant pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas iš esmės būtų pažeistas ir principas „pralaimėjęs moka“, pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą bei paneigtas ir teisingumo teisėtumas, o pareiškėjas siekdamas apginti savo pažeistas teises ir pasiekęs norimo rezultato (tik po kreipimosi į teismą gavęs atsakymą), galiausiai atsidurtų daug blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, ko negali būti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo Poliklinikos priteistos 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidos, konstatavus, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą jam kreipusi į teismą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundo atsisakymą ir nutraukęs bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo Poliklinikos bylinėjimosi išlaidas, nes nusprendė, kad atsakovo veiksmai (2024 m. rugsėjo 3 d. atsakymo Nr. 1-522 su priedu pateikimas teismui) reiškia pareiškėjo pareikšto skundo patenkinimą geruoju po kreipimosi į teismą dienos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).
Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ginčo situacijoje negalima daryti išvados, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas geruoju, nes atsakovo pateiktu atsakymu pareiškėjo reikalavimai iš esmės nebuvo tenkinti, nebuvo konstatuoti jo nurodomi pažeidimai ir nebuvo atlikti jo prašyti veiksmai. Pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. kreipimasis kilo iš paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos teisinių santykių bei buvo susijęs su tariamu jo, kaip paciento, teisių pažeidimu, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas specialusis teisinis reguliavimas – Įstatymas, o ne bendrosios VAĮ nuostatos.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju skundo teismui ginčo dalykas yra atsakovo vilkinimas atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas yra gauti bet kokį atsakymą (informaciją) ir/ar administracinį sprendimą į Skundo 1–3 prašymus.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-575/2025; 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-624/2026; kt.).
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1250-662/2025).
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių.
Nagrinėjamoje atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kaip jis teigė skunde, po apsilankymo Poliklinikoje kreipėsi į Poliklinikos direktorių su 2024 m. liepos 2 d. skundu, kuriame išdėstė nusiskundimus dėl konkretaus gydytojo būklės darbo metu, nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir nepaskirto jokio gydymo. Šiame skunde pareiškėjas detalizavo, kad dėl gydytojo pareigų neatlikimo pareiškėjui kilo dar didesni (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimai, jis itin blogai jautėsi, patyrė turtinę žalą (turėjo pirkti vaistus) ir labai didelę neturtinę žalą (patyrė kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinį ir nervinį stresą ir pan.). Pareiškėjas skunde Poliklinikai suformulavo šiuos reikalavimus: 1) pradėti ir atlikti LOR gydytojo darbo drausmės pažeidimo tyrimą; 2) kreiptis į Akreditavimo tarnybą ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl LOR gydytojo medicinos praktikos licencijos panaikinimo; 3) nutraukti darbo sutartį su gydytoju; 4) atlyginti pareiškėjui gydytojo padarytą 3 000 Eur neturtinę žalą ir pervesti ją į pareiškėjo banko sąskaitą; 5) atlyginus žalą, Poliklinikai regresu išsireikalauti neturtinės žalos sumą iš gydytojo.
Atsakovas apie tai, kad gavo Skundą, informavo pareiškėją 2024 m. liepos 3 d. elektroniniu paštu. Poliklinika nurodė, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas skundas nepasirašytas elektroniniu parašu bei prie jo nepridėtas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, tai šiuo metu Poliklinika gali pradėti nagrinėti tik jos darbuotojo darbo drausmės pažeidimo klausimą, o klausimas dėl padarytos žalos bus pradėtas nagrinėti pašalinus per 30 kalendorinių dienų nurodytus skundo trūkumus. Poliklinika taip pat 2024 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu pareiškėją informavo, kad jo prašymas bus išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, kaip nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, negavęs atsakymo į Skundo 1–3 prašymus, su skundu 2024 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą Polikliniką teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti 2024 m. liepos 2 d. skundo „Dėl nesuteiktų gydymo paslaugų ir sukeltų pasekmių“ 1–3 prašymus, kurie susiję su gydytojo drausmine atsakomybe. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Poliklinika pareiškėjo Skundo 1–3 prašymus nagrinėti priėmė, tačiau nepriėmė sprendimo per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatytą 20 darbo dienų terminą nuo Skundo gavimo Poliklinikoje dienos; iki kreipimosi į teismą pareiškėjas iš Poliklinikos į Skundo 1–3 prašymus jokio atsakymo ir/ar administracinio sprendimo nėra gavęs, kuo yra varžomos pareiškėjo teisės laiku bei tinkamai gauti informaciją (atsakymą). Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat rėmėsi Įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, teigdamas, kad, atsakovui vilkinant išnagrinėti paciento (pareiškėjo) Skundo 1–3 prašymus, jis turi teisę tokį atsakovo neveikimą nagrinėjant jo skundą skųsti tiesiai teismui, ko bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėja.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. rezoliucija pareiškėjo skundą priėmė ir įpareigojo atsakovą Polikliniką per 14 kalendorinių dienų pateikti atsiliepimą ir visą su skundu susijusią medžiagą.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovas Poliklinika po skundo pateikimo 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į skundą ir pridėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1-522 „Atsakymas į skundą“, kuriuo pareiškėją informavo, kad 2024 m. liepos 2 d. jo skundo pagrindu bei Poliklinikos direktoriaus pavedimu atliko patikrinimą dėl galimo gydytojo darbo pareigų pažeidimo. Kartu su šiuo Raštu Poliklinika pateikė Poliklinikos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos atlikto tyrimo 2024 m. liepos 26 d. išvados dėl gydytojų veiksmų kopiją. Išvadoje, be kita ko, pateikti argumentai dėl 2024 m. liepos 2 d. skundo teiginių, jog galbūt gydytojas teikė paslaugas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad išsamiai įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes komisija padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo gydytoją traukti drausminėn atsakomybėn bei atleisti jį iš darbo.
Pareiškėjas 2026 m. balandžio 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame prašė administracinę bylą nutraukti ir priteisti 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino skundo teismui reikalavimus.
Įvertinus pareiškėjo skundo reikalavimo pobūdį, darytina išvada, kad jis patenka į ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto taikymo sritį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai priėmė skundą, nes Poliklinika neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Poliklinikos santykiai su pacientais (įskaitant vidaus tyrimus dėl gydytojų drausmės / neblaivumo, kilusius iš paciento skundo) yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eAS-11-575/2025, kurioje pareiškėjas prašė įpareigoti viešąją įstaigą Naujosios Vilnios polikliniką teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo to paties 2024 m. liepos 2 d. skundo, kaip ir šioje byloje, tik kitus 4 ir 5 punktų prašymus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje taip pat priėjo prie išvados, kad Poliklinikos Įstatuose įtvirtintos šios įstaigos funkcijos nepatvirtina (teisėjų kolegija taip pat nenustatė), jog nagrinėjamu atveju Poliklinikai yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai Viešojo administravimo įstatyme nustatyta forma (VAĮ 5 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamos bylos kontekste LVAT pažymėjo, kad Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriomis pareiškėjas grindžia savo teisės tiesiai kreiptis į teismą įgyvendinimą, aiškiai neįtvirtina, kad administracinis teismas yra kompetentingas nagrinėti paciento skundą dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), kai ji neišnagrinėja paciento skundo per Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Teisinio santykio pobūdžio nepaneigia ir aptarto vertinimo nekeičia pareiškėjo skundo, pateikto teismui, formuluotė dėl Poliklinikos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytus konkrečius reikalavimus / prašymus.
Įvertinus, tai, kad ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo spręsti klausimo dėl reikalavimo patenkinimo geruoju. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Poliklinikos 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą jam kreipusi į teismą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ABTĮ nuostatas dėl reikalavimo patenkinimo geruoju.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovo Poliklinikos vilkinimo atlikti veiksmus, kadangi tokių klausimų vertinimas negalimas administraciniuose teismuose, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmęs nagrinėti tokio pobūdžio pareiškėjo skundo reikalavimą (dėl įpareigojimo atsakovą Polikliniką teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti Skundo 1, 2 ir 3 prašymus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą), turėjo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis visa apimtimi naikinama ir byla nutraukiama vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo atlyginti 680 Eur bylinėjimosi išlaidas susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Šis prašymas netenkinamas, kadangi nėra priimamas palankus pareiškėjui galutinis teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti. Administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu. Nutartis neskundžiama.