Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-330-876/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-14
Bylos Nr.: eAN2-330-876/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00547-2026-8
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Judita Sungailaitė
Pažeidėjas: APA1
Institucija: Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-330-876/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00547-2026-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10

Kauno apygardos teismasN u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 14 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir Apeliantas, Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), atmestas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos Nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. spalio mėn. 14 d. 16.53 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tokiais savo veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1 950 (toliau – ir KET), 140.1 punktą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 paskirta nuobauda – 170 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutinkant su Institucijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 pateikė skundą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti, tai yra, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti Institucijos Nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi APA1 skundas netenkintas ir skundžiamas Nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už APA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas, o ne alternatyvus ir turi būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Institucija nutarimu APA1 paskyrė minimaliam terminui numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors APA1 nurodė, kad jam teisė vairuoti yra būtina norint atlikti žemės ūkio darbus savo augalininkystės ūkyje, dukrai nuvežti pas gydytojus, darbo paieškoms ir kitiems poreikiams, tačiau būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas poreikį vairuoti transporto priemonę, APA1 nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo pačio interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinimui. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

Šalies argumentai

Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį ir pakeisti Institucijos Nutarimą: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kitą Nutarimo dalį paliekant nepakeistą. Jeigu teismas nenustatytų pakankamo pagrindo visiškai netaikyti teisės vairuoti atėmimo, APA1 prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio arba kito teismo nustatyto trumpesnio nei įstatyme numatytas minimalus terminas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. spalio 14 d., o Institucijos Nutarimas priimtas tik 2026 m. balandžio 27 d., taigi visa tolesnė proceso eiga ir galimas priemonės vykdymas persikėlė į sėjos, purškimo, tręšimo ir javapjūtės laikotarpį. Jei Nutarimas būtų buvęs priimtas operatyviai, APA1 būtų turėjęs realią galimybę priemonę vykdyti žiemą, o trijų mėnesių terminas iki pagrindinių 2026 m. sezono darbų būtų pasibaigęs arba artėjęs prie pabaigos.

Apeliantas APA1 vykdo žemės ūkio veiklą ir pats prižiūri apie 50 ha augalininkystės ūkį (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini). Atstumas iki ūkio yra apie 130 km, kelionė trunka apie 1 val. 45 min. Ūkio vietoje nėra gyvenamojo namo ar kitų tinkamų nuolatiniam apsistojimui patalpų. Viešasis transportas nėra alternatyva. Sėjos, purškimo, tręšimo, pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbų negalima atlikti bet kuriuo iš anksto pasirinktu laiku, nes pavėlavus nukulti derlių gali pablogėti grūdų kokybė ir klasė, sumažėti realizavimo pajamos, o vėliau susidariusios sąlygos gali nebeleisti nuostolių išvengti. Panašiai pavėlavus purkšti ar tręšti gali išplisti ligos, kenkėjai ir piktžolės, sumažėti derlingumas bei padidėti sąnaudos. Šių pasekmių nebūtų galima pašalinti vien pasibaigus trijų mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminui.

Pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendru argumentu, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti svarbi, turi iš anksto pasirūpinti pavaduojančiu asmeniu. Apeliantas valdo traktorių (duomenys neskelbtini), prižiūri ir remontuoja techniką, sėja, tręšia, purškia pasėlius bei organizuoja derliaus nuėmimą. Tam reikalinga ne vien teisė vairuoti traktorius, bet ir konkrečių reikalavimų išmanymas. Ūkio veikloje kylančių sunkumų neįmanoma išspręsti vienkartiniu APA1 nuvežimu į ūkį ar atsitiktinio asmens pagalba. Ūkio darbai reikalauja asmeninio Apelianto dalyvavimo viso darbų proceso metu. Sezono metu trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o atsitiktiniam asmeniui negalima saugiai patikėti brangios technikos, sandėlio, augalų apsaugos produktų ir atsakomybės už 50 ha pasėlių priežiūrą. Todėl teismo nurodyta abstrakti galimybė iš anksto susirasti pavaduojantį asmenį neatitinka realios Apelianto ūkio situacijos.

Apeliantas po pirmosios instancijos nagrinėjimo neteko samdomo darbo ir maždaug 4 200 Eur dydžio reguliarių mėnesio pajamų. Ūkio pajamos yra sezoninės ir kintančios. Apeliantas turi apie 15 000 Eur įsipareigojimų bendrovei ,, (Duomenys neskelbtini)“, taip pat būsto ir jo įrengimo finansinių įsipareigojimų. Šiomis aplinkybėmis jis neturi realių finansinių galimybių trims mėnesiams samdyti kvalifikuotą, patikimą ir nuolat pagal oro sąlygas pasirengusį dirbti asmenį, net jei tokį asmenį šiuo metu ir būtų galima surasti. Teisės vairuoti atėmimas sutrikdytų pagrindinę šiuo metu realiai tęsiamą ekonominę veiklą ir apsunkintų visų Apelianto finansinių įsipareigojimų vykdymą.

APA1 nuo pat bylos pradžios pripažino pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir sumokėjo 170 Eur baudą. Baudos sumokėjimas, ilgas administracinės atsakomybės procesas ir reali teisės vairuoti netekimo grėsmė jau turėjo reikšmingą baudžiamąjį ir prevencinį poveikį. Todėl atsakomybės tikslai gali būti pasiekti netaikant teisės vairuoti atėmimo arba bent iš esmės sutrumpinant jo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad per penkerius metus Apeliantas baustas keturis kartus, įskaitant šioje byloje nagrinėjamą nusižengimą, ir iš ankstesnių įrašų padarė išvadą, kad nagrinėjamas pažeidimas nėra atsitiktinis. Apeliantas ankstesnių nuobaudų teisėtumo šiame procese neginčija, tačiau šių epizodų konkrečios aplinkybės nepatvirtina vieningo sistemingo, piktybiško ar sąmoningai pavojingo vairavimo modelio. Todėl ankstesni įrašai neturėtų automatiškai paneigti galimybes individualizuoti poveikio priemonę, ypač kai nagrinėjamoje byloje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o paskirta bauda jau sumokėta.

Apeliantas supranta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma išimtiniais atvejais ir kad teisės vairuoti atėmimas turi sukelti realių nepatogumų, tačiau šiuo atveju priemonės poveikis peržengtų įprastų nepatogumų ribas: dėl proceso trukmės ji būtų vykdoma pačiame darbų įkarštyje, kai Apeliantas neteko reguliarių darbo pajamų, neturi realaus pavaduojančio asmens, negali viešuoju transportu pasiekti ūkio ir pats privalo atlikti nuo trumpų oro sąlygų laikotarpių priklausančius darbus. Teisės vairuoti atėmimas šiuo metu sukeltų ne tik laikinus organizacinius sunkumus, realią grėsmę derliaus kiekiui bei kokybei, ūkio tęstinumui, apie 15 000 Eur įsipareigojimų tiekėjui ir šeimos finansiniam stabilumui. Pasekmės galėtų išlikti ilgiau nei pats trijų mėnesių terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas pripažintas, 170 Eur bauda sumokėta, žalos ar eismo įvykio nekilo, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o Apeliantas padarė konkrečias išvadas, teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų teisės vairuoti atėmimo neskyrimas. Jeigu teismas tam nepritartų, prašoma bent sutrumpinti terminą iki vieno mėnesio arba kito teismo nustatyto trumpesnio termino.

Taip pat APA1 prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pateikti papildomus paaiškinimus apie ūkio darbų organizavimą, sezoniškumą, pavaduojančio asmens suradimo galimybes bei policijos nutarimo priėmimo laiko pasekmes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą Institucijos vyriausioji tyrėja Augtarė Sasnauskaitė nurodė, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes Apelianto svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Apeliantui buvo paskirtas baudos minimumas ir pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam terminui. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Taigi, byloje sprendžiamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 klausimas. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, prieš pateikdama argumentus bei motyvus, kuriais remiantis jo skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 16 d. nutarties atmetamas, pažymi, jog ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi ANK 651 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti du atvejai, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka: 1) bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai priskirta teisė nuspręsti, kada žodinis nagrinėjimas yra būtinas; 2) imperatyvusis pagrindas – kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-48-719/2020, 2AT-20-697/2025). ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuotina, kad Pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, taip pat nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skunde pirmosios instancijos teismui bei bylos nagrinėjimo metu išdėstyti argumentai yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Kaip matyti iš aukščiau aptarto, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 Institucijos Nutarimu pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 170 Eur ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio, be kita ko, administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą, 3 dalis reglamentuoja, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje

Nr. 2AT-47-976/2022).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei administracinės teisės pažeidėjo apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių APA1 netaikyti ar trumpinti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad APA1 prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nurodo, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant žemės ūkio veiklą. Teisės vairuoti atėmimas šiuo metu jam sukeltų ne tik laikinus organizacinius sunkumus, bet ir realią grėsmę derliaus kiekiui bei kokybei, ūkio tęstinumui, apie 15 000 Eur įsipareigojimų tiekėjui ir šeimos finansiniam stabilumui. Šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Šiame kontekste pažymima, kad visas šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino ir dėl jų argumentuotai pasisakė.

Skundžiamos nutarties neteisėtumą Apeliantas grindžia tuo, jog nepaaiškintas 195 dienų laikotarpis iki Institucijos nutarimo priėmimo, dėl kurio galimas administracinio poveikio priemonės vykdymas persikėlė į aktyviausią žemės ūkio sezoną, kai APA1 neteko reguliarių darbo pajamų ir neturi pavaduojančio asmens.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartyje Nr. 2K-177-942/2017 nurodyta, kad baudžiamųjų bylų teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. spalio 14 d., o Institucijos nutarimas priimtas 2026 m. balandžio 27 d. Administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (ANK 616 straipsnio 5 dalis). Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos dokumentais, nustatyta, jog Institucijoje 2025 m. spalio 14 d. buvo gauta administracinė medžiaga (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. lapkričio 21 d., tačiau patikrinus administracinio nusižengimo bylos duomenis, buvo nustatyta, kad byloje nėra surinkta pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta protokolą surašiusiam pareigūnui. 2026 m. vasario 28 d. APA1 buvo pranešta, kad jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyks 2026 m. balandžio 27 d. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija nesiekė kuo operatyviau užbaigti administracinio nusižengimo bylos, tačiau priešingai, siekė papildomai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti surinktus duomenis ir užtikrinti, kad Nutarimas būtų priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Todėl užtrukusio termino nuo administracinio nusižengimo padarymo iki Nutarimo priėmimo vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant ne vien į formalų laiko tarpą, tačiau ir į būtinybę tinkamai įvertinti visas administracinio nusižengimo aplinkybes. ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Taigi, nors administracinio nusižengimo tyrimas ir užtruko, tačiau administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas, todėl negalima daryti išvados, kad buvo neužtikrintas administracinių nusižengimų tyrimo operatyvumo principas ir šiuo pagrindu būtų galima švelninti APA1 paskirtą administracinę nuobaudą.

Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, kadangi jam paskirtos priemonės poveikis peržengtų įprastų nepatogumų ribas - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų vykdomas pačiame ūkio darbų įkarštyje, kai Apeliantas negali viešuoju transportu pasiekti ūkio, yra netekęs reguliarių darbo pajamų, neturi realaus pavaduojančio asmens ir pats privalo atlikti nuo oro sąlygų priklausančius darbus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino tai, kad APA1 teisė vairuoti yra būtina norint atlikti žemės ūkio darbus savo augalininkystės ūkyje ir kitiems poreikiams. Vis dėl to, kaip jau minėta, tai nelaikytina ypatingomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar paskirti trumpesnį nei minimalus terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinio skundo išnagrinėjimo metu ūkio darbai jau turėtų būti besibaigiantys, juolab, kad Apeliantas, žinodamas apie paskirtą administracinio poveikio priemonę, galėjo ūkio darbus atlikti iki šio laiko.

Akivaizdu, kad Apeliantas dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms jo ūkyje atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą pasisakyta, kad net jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Atkreipiamas dėmesys, jog dar skunde dėl Institucijos Nutarimo pirmosios instancijos teismui, APA1 nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) bei vadovauja (duomenys neskelbtini), tačiau jo tuometinė profesinė situacija buvo nestabili: esamoje darbovietėje pasiektos profesinės augimo galimybės („lubos“), o įmonės ateities perspektyvos nėra aiškios, todėl pareiškėjas skundo pateikimo metu buvo aktyviose naujo darbo paieškose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog Pareiškėjas šiuo metu neturi darbo, šiame kontekste, negali būti vertinama kaip priežastis švelninti nuobaudos taikymą. Skunde, be kita ko, teigiama, kad šiuo metu Apeliantas yra netekęs darbo, turi kreditorinių įsipareigojimų ir teisė vairuoti jam reikalinga šeimos finansiniam stabilumui, tačiau ir šie argumentai neleidžia daryti išvados, jog paskirtos nuobaudos skyrimas asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda APA1 sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog teisė vairuoti reikalinga pažeidėjo poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau už padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą; ir tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-38-387/2023 ir kt.).

Apygardos teismas daro išvadą, kad administracinio poveikio priemonė APA1 individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už Apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Net ir atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka, kas apeliaciniame skunde išsamiai įvertinta, jam paskirtas tik minimaliam terminui numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui, kuris ir taip yra minimalus. Taigi, dar labiau švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti teisinio pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Judita Sungailaitė