Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

APA1 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2026 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 900,00 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 (dvidešimt vienam) mėnesiui, o taip pat transporto priemonės „Toyota Highlander Hybrid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, už tai, kad 2026 m. vasario 3 d., 10.05 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai teisė buvo atimta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo iš esmės neginčija to, jog padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirtos baudos dydžio už šį nusižengimą taip pat neginčija, tačiau skunde apygardos teismui, nesutinkama su paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 (dvidešimt vienam) mėnesiui bei transporto priemonės „Toyota Highlander Hybrid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog APA1 pagrįstai Institucijos Nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvačios, todėl teisėtos ir pagrįstos.

Dėl turto konfiskavimo

ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas nėra imperatyvus. Vis tik, tai savaime nereiškia, kad šiuo atveju ši administracinio poveikio priemonė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – APA1 buvo paskirta nepagrįstai ar yra neadekvati padarytam nusižengimui.

ANK 29 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Institucija nustatė, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo metu APA1 vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Highlander Hybrid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės to daryti, kai tokia teisė jam yra atimta. Taigi, minėta transporto priemonė yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo priemonė.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus, neturi pagrindo spręsti, jog padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis, ar tai, jog APA1 transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, vairavo dėl objektyvių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad būtų kilusi reali grėsmė apelianto anūko sveikatai, ar tai, kad vaiku nebūtų galėjęs pasirūpinti jo tėvas, t. y. APA1 sūnus, kaip ir apskritai, kad tokia situacija buvo kilusi. Be to, APA1 net ir turint pagrįstą nerimą dėl anūko sveikatos, apeliantas galėjo imtis kitų veiksmų, t. y. iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar pasinaudoti pavežėjo paslaugomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas fiksuotas 10.05 val., t. y. ne nakties metu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad APA1 suprasdamas bei žinodamas, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, galėjo pasirinkti kitą susisiekimo būdą bei kitomis priemonėmis, pavyzdžiui pasinaudojant pavežėjų, taksi paslaugomis ar kitų asmenų pagalba nuvykti pas sūnų į namus. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apeliantas taip bando sumenkinti savo padarytą administracinį nusižengimą, visgi nenurodo, jokių objektyvių bei pateisinančių tokį jo elgesį, priežasčių.

Skunde apygardos teismui apeliantas save apibūdina kaip atsakingą ir sąžiningą bei nelinkusį piktybiškai nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Visgi, susipažinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančia medžiaga darytina priešinga išvada. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad APA1 nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių. Iš minėto išrašo matyti, kad APA1 ne kartą buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, be to, ne kartą yra baustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį. 2025 m. vasario 9 d. APA1 vairuodamas transporto priemonę apgadino du automobilius ir pasitraukė iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Gavus pranešimą dėl eismo įvykio, policijos patrulių surastas ir jam nustatytas 0,72 promilių neblaivumas. Už šio nusižengimo padarymą APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) nuo 2025 m. vasario 9 d. iki 2029 m. vasario 8 d., tačiau nepaisydamas jam skirtų draudimų, jau sekančią dieną, t. y. 2025 m. vasario 10 d. APA1 ne tik, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui yra sustabdyta, tačiau ir viršijo leistiną 50km/val. greitį, t. y. važiavo 72 km/val. greičiu. Ir nors skunde apeliantas nurodo, kad 2025 m. vasario 9 d. pritaikius teisės vairuoti sustabdymą, jis buvo suklaidintas ir tinkamai neinformuotas apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, dėl ko ir vairavo transporto priemonę sekančią dieną, tačiau tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Priešingai, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nutarimas dėl šio administracinio nusižengimo įvykdymo yra įsiteisėjęs, t. y. paskirta bauda yra sumokėta, dėl ko aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog APA1 būdamas informuotas apie jo atžvilgiu taikomą apribojimą, t. y. specialiosios teisės sustabdymą, privalėjo laikytis jam skirtų draudimų bei nevairuoti transporto priemonės. Nepaisant šių aplinkybių, APA1 2026 m. vasario 3 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė buvo atimta, o pažeidimą padarė pakartotinai.

Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, jog vien tai, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, ši aplinkybė neturi būti reikšminga svarstant administracinio poveikio priemonių skyrimą, kadangi tai yra ANK 424 straipsnio 5 dalies kvalifikuojantis požymis. Visgi pažymėtina tai, kad pakartotinis nusižengimo padarymas nebuvo papildomai vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tiek Institucija priimdama Nutarimą, tiek ir apylinkės teismas vertindamas Nutarimo pagrįstumą, vertino pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie yra reikšmingi individualizuojant skiriama nuobaudą bei administracinio poveikio priemones.

Pažymėtina ir tai, kad APA1 skunde nurodo, kad tik 2026 m. vasario 3 d. jis gavo Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Institucijos skundas ir jam buvo palikta galioti nuobauda dėl 2025 m. vasario 9 d. įvykio. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2025 m. birželio 20 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2025 m. vasario 9 d. iki 2029 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimu šis nutarimas buvo panaikintas. Tačiau minėtas apylinkės teismo nutarimas buvo apskųstas, dėl ko jis neįsiteisėjo bei Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi panaikintas bei paliktas galioti Institucijos priimtas 2025 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas ir nurodo, kad šį teismo sprendimą jis gavo tik 2026 m. vasario 3 d. bei jį perskaitė tik vakare, tačiau tai nepaneigia to, kad APA1 2026 m. vasario 3 d. buvo žinoma apie jo atžvilgiu taikomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), APA1 paskirta 375,00 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2026 m. kovo 16 d., už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta bei viršijo leistiną nustatytą 50 km/val. greitį, važiuodamas 72 km/val. greičiu. Paskirta bauda sumokėta 2025 m. liepos 10 d. Taigi, neabejotina, kad APA1 2026 m. vasario 3 d. buvo žinoma apie jo atžvilgiu vis dar taikomą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog APA1 yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, sistemingai daro administracinius nusižengimus, kas neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Šiame kontekste pažymėtina, kad APA1 neabejotinai žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau sąmoningai, nepaisydamas įstatymų nuostatų, rinkosi tai daryti bei savo tokį elgesį siekia pateisinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turto konfiskavimo paskirtis yra užkirsti kelią naujiems administraciniams nusižengimams. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad APA1 yra linkęs daryti administracinius nusižengimus bei nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, šis tikslas gali būti pasiektas tik konfiskavus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodyti argumentai, jog transporto priemonė yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, pasirūpinti senyvo amžiaus mama bei naminiais gyvūnais, esančiais sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone. Visų pirma, aukštesnysis teismas pažymi, kad pasirinkdamas vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės, APA1 prisiėmė ir galimą savo turto netekimo riziką, tai yra valstybės numatytas pasekme už nusižengimo padarymą. Vertinant skunde nurodytas aplinkybes, jog transporto priemonė yra reikalinga apeliantui vykdyti darbines funkcijas, aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad netekęs transporto priemonės apeliantas neteks ir darbo ar juolab, kad darbo neteks ir kiti jam pavaldūs darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad APA1 teigimu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, konfiskuojama transporto priemonė priklauso pačiam apeliantui, o ne įmonei, kurioje jis dirba, todėl vien tai, kad APA1 vykdydamas darbines funkcijas naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, nepagrindžia, to, kad konfiskavus šį automobilį, jis praras ir darbą. Juolab, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad APA1 yra įsipareigojęs darbines pareigas vykdyti išimtinai su jam nuosavybes teise priklausančia transporto priemone.

Neabejotina, kad transporto priemonės konfiskavimas neigiamai paveiks APA1 kasdieninius poreikius, t. y. neturint automobilio yra sudėtingiau nuvykti iš vienos vietos į kitą. Visgi, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu būtų neproporcinga konfiskuoti minėtą transporto priemonę. Asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Manytina, jog šiuo atveju patiriamos pasekmės dėl padaryto administracinio nusižengimo yra adekvačios ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina siekiant užkirsti kelią toliau asmeniui daryti analogiškus administracinius nusižengimus.

Skunde pažymima ir tai, kad konfiskuotinas automobilis yra vienintelis šeimos automobilis, ir nors apelianto vardu yra registruotos dar dvi transporto priemonės, kaip tai pažymima apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje, tačiau jos yra nenaudojamos, o vienintelis automobilis ir buvo „Toyota Highlander Hybrid“, kuriuo naudojosi jo gyvenimo draugė. Visgi, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad APA1 su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu padarė ne vieną administracinį nusižengimą, kas patvirtina, kad APA1 net ir neturėdamas teisės vairuoti naudojosi šiuo automobiliu. Duomenų, kad konfiskuotinu automobiliu naudojosi apelianto draugė nėra. Juolab, pažymėtina tai, kad pats APA1 savo skunde apygardos teismui nurodo, kad šiuo automobiliu naudojosi jis pats vykdydamas darbines funkcijas bei šį automobilį vairuodavo brigados meistras. Taigi, akivaizdu, kad būtent APA1 net tik yra automobilio savininkas, tačiau ir jo valdytojas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai spręstina, kad taikoma administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei dėl to galimai patiriami nuostoliai ir nepatogumai yra adekvatus jo nerūpestingumo, kaip automobilio savininko, poelgio rezultatas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija skirdama administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, o skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas motyvuotai pagrindė savo teisines išvadas dėl paliekamos galioti Institucijos Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo

Institucijos Nutarimu APA1 už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, nustatant 21 mėnesio terminą.

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybių visuma leidžia padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, negu paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį vertinti išskirtinai teigiamai. Vien įprasti socialiniai ar ekonominiai nepatogumai, kylantys dėl paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Šioje nutartyje aukščiau aptartais duomenimis, nėra pagrindo APA1 padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje vertinti kaip mažiau pavojingu nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Be to, ir APA1 vertinti išskirtinai teigiamai, taip pat nėra jokio pagrindo. Šioje nutartyje aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad APA1 nėra atidus ir rūpestingas vairuotojas, sistemingai daro naujus administracinius nusižengimus pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog ir šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis. Skundą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių, jog apeliantas išties sugebės laikytis Kelių eismo taisyklių bei nedaryti naujų administracinių nusižengimų. Taigi, iš esmės, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimą bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju APA1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi pripažinta APA1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi, nagrinėjamu atveju, APA1 paskiriant specialiosios teisės atėmimą ir nustatant jos terminą sankcijoje numatytam vidurkiui, ANK 34 straipsnio nuostatos nepažeistos. Šiuo atveju, vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, kuris nustatytas 21 mėnesių terminui, yra neproporcinga ar pernelyg griežta.

Šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, kad APA1 administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo taikytas jau ne kartą. Visgi, akivaizdu, kad reikšmingos įtakos apelianto elgesiui tai neturėjo, kadangi nepaisydamas to, kad ši teisė jam yra sustabdyta ar atimta, jis ir toliau vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bei tuo pačiu nesilaikė ir kitų Kelių eismo taisyklių, t. y. vairuodamas transporto priemonę važiavo didesniu nei leistinas greičiu. Šios aplinkybės rodo atsainų APA1 požiūrį į Kelių eismo taisykles, į savo bei kitų eisme dalyvaujančių asmenų saugumą. Nors skunde pažymima, kad apeliantas turi 42 metų vairavimo stažą, tačiau būtent ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina, kad APA1 turėtų gerai išmanyti Kelių eismo taisykles bei suvokti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą tiek sau pačiam, tiek ir kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 (dvidešimt vienam) mėnesiui yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežta, ar būtų netinkamai individualizuota. Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti švelniausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, ar juolab taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Aukštesnysis teismas, nenustatęs jokių aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje nebūtų aptaręs apylinkės teismas, nei išskirtinai teigiamo APA1 asmenybės charakterizuojančių duomenų ar kitų ypatingų aplinkybių, konstatuoja, kad neskirti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo ar sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo. Dėl ko, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti APA1 apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.