Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-278-1049/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-24
Bylos Nr.: eAN2-278-1049/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00306-2026-1
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Pažeidėjas: APA1
Institucija: Kauno apskrities VPK

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-278-1049/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00306-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.1; 21.11.10

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 24 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) APA1 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 450,00 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams dėl to, kad jis 2026 m. sausio 5 d. 23.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos, kai ši teisė yra atimta. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, APA1 pateikė skundą apylinkės teismui, kuriame prašė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis pakeisti Institucijos Nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba teismo nuožiūra skirti kuo trumpesnį terminą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi skundas netenkintas konstatavus, kad APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – APA1 apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo argumentu, jog apeliantas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks teismo motyvas yra nepagrįstas, priimtas nevertinant to, jog buvo suklaidintas AB „Regitra“ darbuotojų ir kitų aplinkybių. Taip pat teismas nevertino, jog administracinis nusižengimas nebuvo padarytas tyčia, o jau artėjant į pabaigą teisės vairuoti atėmimo terminui. Nurodoma, kad apeliantas ėmėsi priemonių atgauti prarastą teisę. Tyčios daryti nusižengimą neturėjo, kadangi kartu važiavo ir mama.

Skunde nurodomi teismų išaiškinimai dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo nei tai numatyta įstatyme. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2026 m. sausio 5 d. 23.00 val., susitarė susitikti su savo drauge. Kadangi buvo vėlus vakaras, paprašė, kad nuvežtų mama. Nuo gyvenamosios vietos iki stotelės yra apie 3 km atstumas. Tamsiu paros metu tuo keliu pėsčiomis eiti nesaugu nes nėra jokių šaligatvių, dėl ko ir sutiko pavežti mamą. Kadangi apeliantas nurodo, jog yra išlaikęs vairavimo teorijos egzaminą ir atsižvelgiant į tai, kad tiek VĮ „Regitra“ darbuotoja, tiek ARV vairavimo mokyklos darbuotojas buvo paaiškinę, kad galima mokytis vairuoti su lydinčiu vairuotoju (šeimos vairavimo instruktoriumi), nusprendė tai ir padaryti. Jokio pavojaus nesukėlė, vairavo saugiai. Nors savo elgesio nebando pateisinti, tačiau tokios aplinkybės rodo ženkliai mažesnį nusižengimo pavojingumą. Atkreipia dėmesį, kad vairavimo mokykloje su Instruktoriumi jam buvo leista vairuoti, nors teisių atėmimo terminas nebuvo pasibaigęs. Dėl ko manė, kad gali važinėti kartu su šeimos vairavimo instruktoriumi. Taip pat pažymi, kad 2026 m. kovo 6 d. sėkmingai išlaikė ir praktinį vairavimo egzaminą ir šiuo metu teisė vairuoti transporto priemones yra sugrąžinta.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas nurodo, kad aplinkybės apibūdinančios jo asmenybę gali sudaryti pagrindą išvadai, jog nuobaudų tikslai bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę nuobaudą.

Apeliantas nurodo, kad gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), viešojo transporto galimybė yra ribota. Iš gyvenamosios vietos autobusai į miesto teritoriją nevažiuoja. Artimiausia autobusų stotelė už 3 km, kur nėra šaligatvio ir kai kuriose vietose trūksta apšvietimo, todėl tamsiu paros metu ar blogomis oro sąlygomis toks judėjimas nėra saugus. Šiuo metu studijuoja, taip pat ruošiasi perlaikyti valstybinius brandos egzaminus, kadangi planuoja keisti studijų kryptį. Studijų metu siekia įgyti praktinių įgūdžių todėl nuvykimas į jas be nuosavos transporto priemonės yra sudėtingas. Turint vairuotojo pažymėjimą būtų žymiai paprasčiau laiku nuvykti į praktikos vietas ir derinti studijas su darbu ar praktika. Taip pat nurodo, kad apeliantas dirba. Dėl darbo vietų kaitos ir darbų vykdymo skirtingose teritorijose galimybė savarankiškai nuvykti į darbo vietą yra labai ribota. Iki šiol į darbą dažniausiai tekdavo vykti tėvų arba draugų pagalba.

Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas yra aktyvus ir daug dėmesio skiria sportui bei sveikam gyvenimo būdui, reguliariai lankosi sporto salėje kartu su savo tėčiu. Teisė vairuoti svarbi ne tik dėl asmeninių poreikių, bet ir dėl galimybės padėti savo šeimai, t. y. pasirūpinti broliu, kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) esančiuose slaugos namuose, iš kurių dažnai reikia jį parsivežti ar nuvežti. Per dieną gali reikėti kelis kartus brolį nuvežti į parduotuvę ar kitą jam įprastą vietą. Jei tokie poreikiai nėra patenkinami, jis gali tapti labai neramus ir agresyvus, todėl mobilumas ir galimybė greitai jį nuvežti į jam reikalingas vietas šeimai yra labai svarbu. Tėvai tuomet gali daugiau skirti laiko darbams, o apeliantas laisvu laiku pasirūpinti broliu.

Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad apelianto šeima rūpinasi vyresnio amžiaus giminaičiais, t. y. seneliais, kuriems dažnai reikia pagalbos nuvykstant į gydymo įstaigą, parduotuvę ar kitą būtiną nuvykimo vietą. Taip pat kiti seneliai gyvena (duomenys neskelbtini), maždaug už 7 km nuo namų, kuriems taip pat reikalinga pagalba.

Nurodoma, kad APA1 yra atsakingas ir stengiasi būti naudingas savo aplinkai. Vasaros metu yra dirbęs gelbėtoju prie (duomenys neskelbtini), kur darbas buvo susijęs su žmonių saugumo užtikrinimu. Ši patirtis išmokė atsakomybės, budrumo ir pareigos jausmo. Nurodoma, kad teismas nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmeninių savybių. Taip pat nurodoma, kad jis supranta savo anksčiau padarytas klaidas ir iš jų pasimokė. Ateityje yra pasiryžęs laikytis visų kelių eismo taisyklių ir elgtis atsakingai, nevengia atsakomybės, paskirtą baudą sumokėjo

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Sandra Ambraževičienė pateikė atsiliepimą į skundą bei prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų susijusių su administracinio nusižengimo byla. Visi apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, todėl Institucija pasilieka prie savo ankstesniame atsiliepime, pateiktame Kauno apylinkės teismui, pateiktų argumentų.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – APA1 iš esmės neginčija, to, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos, kai ši teisė yra atimta. Skunde iš esmės nėra ginčijama ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta bauda, tačiau nesutinkama su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 7 (septynių) mėnesių terminui. Apelianto teigimu, administracinio poveikio priemonė paskirta neatsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, nevertinant to, jog teisė vairuoti yra reikalinga tiek dėl asmeninių interesų, tiek ir siekiant pasirūpinti savo artimaisiais – broliu, seneliais. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad nusižengimą padarė neturėdamas tyčios, o buvo suklaidintas AB „Regitra“ darbuotojų. Skunde teigiama, jog padarytas nusižengimas laikytinas mažareikšmiu, dėl ko yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad APA1 pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas.

Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog už APA1 padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nagrinėjamu atveju, APA1 Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas minimalus sankcijoje numatytas baudos dydis – 450,00 eurų bei administracinio poveikio priemonė paskirta terminui, artimam sankcijoje numatytam minimaliam – 7 (septyniems) mėnesiams.

Teismų praktikoje pasisakoma, jog nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia daryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama ar iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant asmeniui administracinę nuobaudą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išreiškęs poziciją, jog teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuojant įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Visgi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvadą, jog APA1 paskyrus administracinio poveikio priemonę yra pažeidžiamos jo Konstitucinės teisės. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar administracinio poveikio priemonė. Visgi, tokiu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo ir protingumo principais.

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin šiurkštiems pažeidimams, bei APA1 padarytas administracinis nusižengimas sukėlė pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitų sveikatai ir saugumui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti yra numatęs itin griežtą nuobaudą, t. y. privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kas leidžia daryti išvadą, jog tokiu atveju yra pabrėžiamas pažeidimo sunkumas ir jo pasekmių svarba visuomenėje. Vien tai, jog administracinio nusižengimo padarymo metu nekilo jokių realių neigiamų pasekmių aplinkiniams ar pačiam APA1, nepaneigia šio administracinio nusižengimo pavojingumo. Juolab, jog ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus ar mažiau pavojingus. APA1 vairavimas nesukėlė jokios realios žalos paties vairuotojo ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi.

Skunde taip pat akcentuojama ir tai, kad pažeidimo padarymo metu APA1 buvo išlaikęs teorinį egzaminą AB „Regitra“, kur jis buvo informuotas, kad jis gali vairuoti su šeimos instruktoriumi, todėl pažeidimo metu ir vairavo transporto priemonę, siekdamas pasipraktikuoti.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2B-84 „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos parašo patvirtinimo“ 3.1 punkte įtvirtinta, kad „Šeimos vairavimo instruktorius“ – šeimos narys, kuris pagal Aprašo nustatytą tvarką moko praktinio vairavimo kitą šeimos narį. 18 punkte taip pat numatyta, kad šeimos narys, siekiantis įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo įgūdžių gali įgyti ir (ar) juos tobulinti su šeimos vairavimo instruktoriumi, turi būti ne jaunesnis kaip 17 metų ir atitikti vieną iš šių sąlygų: 1) arba yra išlaikęs teorijos žinių egzaminą VĮ „Regitra“; 2) arba turi teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemonę. Šio Aprašo 24 punkte numatyta, kad šeimos narių mokymo reikalavimai netaikomi asmenims (šeimos nariams), kuriems yra atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, priešingai nei su vairavimo mokyklos instruktoriumi, mokytis negali šeimos narys, kuriam yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Ir nors skunde nurodoma, jo, tai, kad APA1 gali vairuoti su šeimos instruktoriumi jam tai nurodė tiek AB „Regitra“, tiek vairavimo mokyklos darbuotojai, tačiau tokių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodomas aplinkybes, administracinio nusižengimo byloje nėra. APA1 žinodamas, kad jam yra atimta specialioji teisė – vairuoti transporto priemones, privalėjo laikytis šio draudimo bei nevairuoti jokios transporto priemonės, net ir važiuojant kartu su šeimos nariu.

Skunde apygardos teismui, nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones APA1 yra reikalinga vykti į paskaitas (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat vykti į darbą, užsiimti aktyvia veikla – sportuoti. Apeliantas nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) bei iš šios vietovės susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas, artimiausia autobusų stotelė yra už 3 km nuo gyvenamosios vietos.

Neabejotina, jog dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, APA1 šį laikotarpį patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymima ir tai, jog neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo bei visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.

Atkreiptinas dėmesys, jog iki šio administracinio nusižengimo padarymo APA1 jau ne kartą buvo netekęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nesutrukdė APA1 vykdyti darbinę veiklą, mokytis bei užsiimti aktyvia veikla, o toks jo elgesys kartojasi. Turėjimas teisę vairuoti transporto priemones neabejotinai palengvina susiekimo galimybę, tačiau tokios teisės neturėjimas neužkerta asmens judėjimo laisvės, t. y. tokiu atveju asmuo gali naudotis viešuoju transportu, pavežėjų paslaugomis ar artimųjų, draugų pagalba. Ir nors APA1 nurodo, kad iki artimiausios stotelės nuo namų yra 3 km atstumas, tačiau visgi, tai nepaneigia to, kad viešasis transportas minėtoje gyvenvietėje važiuoja, dėl ko teigti, kad APA1 paskyrus specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimą, būtų neproporcingai suvaržomos jo teisės, pagrindo nėra. Pagaliau ir pats asmuo sistemingai darydamas analogišką nusižengimą turi suvokti gręsiančios atsakomybės pasekmes.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad APA1 skunde nurodomos aplinkybės susijusios su teisės vairuoti reikalingumu nuvykstant į darbą, į mokymosi įstaigą, rūpinantis jo šeimos nariais buvo įvertintos, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą ar administracinio poveikio priemonės visai neskirti. Taigi, visos nurodomos aplinkybės, iš esmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, o naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad yra atsakingas ir stengiasi būti naudingas savo aplinkai, vasaros metu yra dirbęs gelbėtoju, kur darbas susijęs su žmonių saugumo užtikrinimu. Šios aplinkybės apelianto manymu, turėtų būti vertinamos kaip teigiamai jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžiantys jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visgi, nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo yra svarbu įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo elgesį praeityje. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad APA1 nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių. Iš minėto registro išrašo matyti, kad APA1 specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo taikomas jau ne kartą, t. y. dar 2023 m. balandžio 4 d. protokolu jam paskirtas 3 (trijų) mėnesių teisės vairuoti atėmimas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 2 d. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 32 km/val., t. y. važiavo 82 km/val. Be to, 2023 m. balandžio 3 d. APA1 vėlgi nesilaikė Kelių eismo taisyklių bei nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 47 km/val., t. y. važiavo 137 km/val., dėl ko jam taip pat buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 6 mėnesių terminui. Specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones APA1 buvo paskirtas ir 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu, už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę važiavo 134 km/val., kai leistinas ribotas greitis 70 km/val., dėl ko jam buvo taikomas specialiosios teisės atėmimas nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d. Be to, 2024 m. liepos 24 d. nutarimu APA1 taikytas specialiosios teisės atėmimas nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2026 m. vasario 12 d., už tai, kad jis 2024 m. vasario 19 d. chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, APA1 yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kas leidžia spręsti apie sistemingą naujų administracinių nusižengimų darymą ir nustatytų kelių eismo taisyklių ignoravimą. Atsižvelgiant į sistemingą nusižengimų darymą, ypatingai susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nėra jokio realaus pagrindo vertinti APA1 kaip atsakingo vairuotojo, ar juolab manyti, kad nagrinėjamu atveju nusižengimas padarytas atsitiktinai.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog iš esmės apeliantas deklaratyviai nurodo, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, rūpintis šeimos nariais (broliu, seneliais). Nėra jokių duomenų, kad APA1 būtų vienintelis asmuo galintis pasirūpinti savo artimaisiais, t. y. juos nuvežti į atitinkamas įstaigas ar pasirūpinti jų kasdieniniais poreikiais. Juolab, jog transporto priemonės vairavimas yra tik viena iš alternatyvių susisiekimo priemonių, o jos neturėjimas neužkerta kelio kitais būdais nuvykti iš vienos vietos į kitą. Juolab, atsižvelgtina į tai, kad specialiąja teise – vairuoti transporto priemones, nebus galima naudotis tik laikinai, be to, jau minėta, kad atitinkamų neigiamų pasekmių atsiradimas dėl sistemingai pažeidinėjamų valstybės nustatytų taisyklių ir yra tokiu nubaudimu siektinas rezultatas.

Nenustačius, jog dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo, APA1 praras darbą ar neteks galimybės mokytis, rūpintis artimaisiais, nėra pagrindo spręsti, jog taikoma administracinio poveikio priemonė yra neproporcingai suvaržanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, labiau nei tai yra būtina įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytas nuobaudos paskirtis. Pažymėtina ir tai, kad visos skunde nurodytos aplinkybės dėl ko yra apeliantui reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl APA1 privalėjo elgtis itin rūpestingai bei nedaryti naujų administracinių nusižengimų, kurių įvykdymas gali užtraukti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti APA1 apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Meilutis