Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VV Statyba & Co“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektoriai 2022 m. liepos 27 d. apie 9 val. 15 min. atlikto patikrinimą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybvietė). Patikrinimo metu minėtoje statybvietėje nustatyti atliekantys stogo dengimo darbus Bendrovės darbuotojai, kurie remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenimis buvo įdarbinti minėtoje įmonėje, tačiau M. B. (toliau – ir Darbuotojas) Bendrovės apdraustųjų asmenų sąraše nebuvo. Darbuotojas nurodė, kad statybos objekte dirba antrą dieną, darbo sutarties su Bendrove dar nėra pasirašęs, susitarė, kad dirbs pilną darbo dieną. Pagal VSDFV duomenis, Darbuotojo draudiminio laikotarpio pradžia Bendrovėje 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Bendrovės direktorė V. D. nėra mačiusi ar bendravusi su Darbuotoju. Byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nelegalaus darbo faktą.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Nutarimas buvo motyvuotas tuo, kad įvertinus administracinėje byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad veikoje tarp juridinio asmens UAB „VV Statyba & Co“, atstovaujamos įmonės direktorės V. D. (pažeidimo padarymo laikotarpiui), ir darbuotojo M. B. buvo visi darbo sutarties požymiai, buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu. Juridinis asmuo UAB „VV Statyba & Co“, būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido (tikrinimo metu statybos objekte) darbuotojui M. B. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojo įdarbinimą. Tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė, kaip juridinis asmuo, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) 2 dalį ir DK 43 straipsnio (Darbo sutarties forma) 1 dalį ir jam yra taikytina administracinė atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Minėti motyvai buvo paneigti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-64-917/2023, kurioje konstatuota, jog V. D. nepadarė administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnį (nelegalų darbą). VDI 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu ROIK 24236207833 nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nurodant, kad nėra pakankamai duomenų kvalifikuoti nelegalaus darbo pažeidimo sudėtį. Šiuo atveju ginčijamas Nutarimas iš esmės buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybės, kaip ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-64-917/2023 panaikintas nutarimas, kas lemia, jog nėra pažeidimo sudėties šioje administracinėje byloje, todėl vadovaujantis nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad skundas yra visiškai pagrįstas.

2022 m. liepos 27 d. buvo atliktas patikrinimas statybvietėje. Patikrinimo metu minėtoje statybvietėje nustatyti atliekantys stogo dengimo darbus Bendrovės darbuotojai: I. F., B. K. ir V. M., kurie remiantis VSDFV duomenimis buvo įdarbinti minėtoje įmonėje bei M. B., kurio Bendrovės apdraustųjų asmenų sąraše nebuvo. Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusiu su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Patikrinimo metu M. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad statybos objekte dirba antrą dieną, darbo sutarties su Bendrove dar nėra pasirašęs, susitarė, kad dirbs pilną darbo dieną. Vadinasi, asmuo realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl nelegalaus darbo tai, kad tarp darbuotojo ir darbdavio nenustačius atlyginimo dydžio nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialusis žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatyti visi administracinio nusižengimo (ANK 95 str. 1 d. – nelegalus darbas) sudėties objektyvieji požymiai. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialusis subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalį, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Įvertinus tai, kad atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo Bendrovė atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, VDI pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėtai ginčijamu Nutarimu skyrė 868 Eur finansinę sankciją.

II.

III.

Patikrinimo metu M. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad statybos objekte dirba antrą dieną, darbo sutarties su Bendrove dar nėra pasirašęs, susitarė, kad dirbs pilną darbo dieną. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Darbuotojas realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pagal suformuotą teismų praktiką pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl nelegalaus darbo tai, kad tarp darbuotojo ir darbdavio nenustatytas atlyginimo dydis, nepanaikina atlygintinumo fakto. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt.

Vadovaujantis 2022 m. liepos 15 d. statybos subrangos sutarties Nr. 2022/07/15 1.1 papunkčiu Bendrovė statybvietėje atliko stogo šiltinimo darbus, t. y. tuos darbus, kuriuos atlikdamas ir buvo nustatytas nelegaliai dirbantis M. B.. Minėtus darbus Darbuotojas atliko kartu su kitais Bendrovės darbuotojais – I. F., B. K. ir V. M., taip sukurdamas naudą Bendrovei, savo veiksmais prisidėjo prie Bendrovės veiklos, siekiant gauti pelno pagal minėtą statybos subrangos sutartį. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė iš Darbuotojo darbo statybvietėje gavo naudą – atlygį pagal statybos subrangos sutartį ir išvengė prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. O nauda asmeniui (darbdaviui) yra vienas iš darbo sutarties požymių vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį. Darbuotojo nelegalus darbas buvo nukreiptas į Bendrovės interesų tenkinimą. Be to, Darbuotojas po patikrinimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo įdarbintas Bendrovėje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, be to, į tai, kad Bendrovė atitinka darbdavio statusą pagal DK 21 straipsnį, VDI pagrįstai ir motyvuotai priėmė Nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei Nutarime pagrįstai teigė, kad Bendrovė, nesudarydama darbo sutarties su Darbuotoju ir apie tai nepranešdama VSDFV pažeidė imperatyvias DK nuostatas, taip padarydama nusižengimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

VDI, atlikdama pažeidimo juridiniam asmeniui tyrimą bei priimdama nutarimą juridiniam asmeniui skirti baudą, konstatavo pažeidimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), jį padariusį juridinį asmenį, būtinuosius pažeidimo sudėties požymius, objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes bei turimus įrodymus (ANK 567 str. 1 ir 2 d., 569 str. 1, 2 ir 3 d.).

Finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda juridiniam asmeniui, tai represinio pobūdžio atsakomybės priemonė, taikoma už teisės pažeidimus, kuri skiriama pažeidimą padariusiam juridiniam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo pažeidimų darymo ir paveikti pažeidimą padariusį juridinį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų pažeidimų.

Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui NUĮPBJ20750 pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis VDI 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu ROIK 24236207833, kuriuo buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nurodant, kad nėra pakankamai duomenų kvalifikuoti nelegalaus darbo pažeidimo sudėtį, sprendė, jog nelegalaus įdarbinimo faktas UAB ,,VV Statyba & Co” nėra įrodytas, todėl Nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir negali būti laikytinas teisėtu, todėl naikintinas.

Atsakovas VDI nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo nelegalaus darbo sudėties požymiai, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą ir įrodymus, jų netyrė, sprendimą priėmė tik formaliai remdamasis 2024 m. balandžio 25 d. VDI nutarimu nutraukti administracinę teiseną V. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 24236207833, nepagrįstai nenagrinėjo administracinės bylos iš esmės ir nevertino VDI nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

Dėl teismo sprendimo formalumo pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta: priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi, teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; ir kt.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog Darbuotojas buvo pavaldus Bendrovei ir būtent jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrovė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad Darbuotojas pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir Darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012). Už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pažeidimo padarymą Inspekcija darbdaviui skiria baudą (Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės neįvertinęs skundžiamo Nutarimo turinio ir nepateikęs išvadą pagrindžiančių motyvų, formaliai pasisakė, kad nelegalaus įdarbinimo faktas Bendrovei nėra įrodytas, o Nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir negali būti laikytinas teisėtu. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino VDI 2024 m. balandžio 25 d. nutarimo ROIK 24236207833 turinį ir, nepagrįstai juo remdamasis konstatavo, kad nelegalaus įdarbinimo faktas Bendrovei nėra įrodytas. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą turėjo įvertintini VDI patikrinimo metu surinktų pirminių įrodymų visumą ir savarankiškai konstatuoti, ar egzistavo objektyvūs nelegalaus darbo pažymiai, nustatyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje ginčo dalykas buvo VDI 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr.VDI-ANR_N-791-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22181411178 V. D. nubausta už tai, kad atlikdama darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, UAB ,,VV Statyba & Co”, būdama darbuotojo M. B. darbdaviu, leido jam dirbti statybos darbus ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus bei leido jam dirbti be galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Taigi VDI 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr.VDI-ANR_N-791-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22181411178 yra priimtas fizinio asmens atžvilgiu.

Pagal bylos surinktus duomenis yra matyti, kad VDI 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas ROIK 24236207833 yra priimtas V. D. kaip fizinio asmens atžvilgiu, kuriame buvo sprendžiamas administracinės nuobaudos skyrimo fiziniam asmeniui klausimas, tačiau skundžiamas Nutarimas yra priimtas Bendrovės kaip juridinio asmens atžvilgiu, kuriame nagrinėjamas ekonominės sankcijos taikymas juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytus trūkumus, įvertinus tikrinamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylos esmės, nebuvo aktyvus, neatliko savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo, nenurodė motyvų, kodėl panaikino VDI Nutarimą, nenurodė, kokiais įrodymais grindė savo išvadas, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.