- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eAS-2631-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04843-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- J. W.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. W. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. W. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. W. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) 2026 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 26S120490 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo išvykimo į užsienio valstybę klausimą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai stabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad šiuo atveju egzistuoja abi reikalavimo užtikrinimo priemonės sąlygos: teismui teikiami pareiškėjo darbo dienų važtaraščiai patvirtina jo 2026 m. sausio–birželio mėnesiais Latvijos Respublikoje (toliau – ir Latvija) išdirbtą laiką, t. y. paneigia atsakovo nustatytas aplinkybes apie buvimo Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) laikotarpius; pareiškėjui grįžus į Latvijos Respubliką, jis negalės vykdyti darbdavio įsipareigojimų, todėl kils grėsmė būti atleistam iš darbo dėl pareigų nevykdymo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. W. skundą bei netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Įvertinęs pareiškėjo skunde pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų, kurie aiškiai pagrįstų reikalavimo užtikrinimo būtinybę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl to, kad jis „negalės vykdyti darbdavio įsipareigojimų“ yra bendro pobūdžio ir nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, leidžiančiais spręsti apie neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos realią grėsmę. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas J. W. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą tenkinti – iki bylos išnagrinėjimo laikinai stabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino susiklosčiusių aplinkybių, apsiribojo teisės aktų nuostatų bei teismų praktikos citavimu. Teismas neįvertino, kad atsakovas savo Sprendimo nemotyvavo, nėra nustatyta jokių įrodymų ar duomenų, kad pareiškėjas gali slėptis, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę. Pareiškėjas pažymi, kad jis dirba Latvijos Respublikoje, darbovietė nuolat jį komandiruoja į kitas šalis, taip pat ir į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas neturi jokios minties prarasti darbą ar nevykdyti institucijų sprendimų. Pasak pareiškėjo, teismas atmestinai sprendė jo prašymą. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos sukelia jam teisines pasekmes – pareiškėjas jaučiasi nepageidaujamas šalyje, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas nėra teistas, baustas administracine tvarka ar apskritai keltų grėsmę viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su Lietuvos Respublikos institucijomis ir pan., todėl teismo „siūlymas“ laukti, kol prieš pareiškėją bus pradėti priverstinio pobūdžio veiksmai, tokie kaip išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, neatitinka administracinių bylų nagrinėjimo principų. Atsakovas VSAT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė nė vienos iš ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė pakankamų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, leidžiančių spręsti apie skundžiamo administracinio sprendimo galimą neteisėtumą. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Skunde apskritai nenurodyta, kokia konkreti žala jam grėstų ir kodėl jos nebūtų galima pašalinti ar kompensuoti vėliau, jeigu skundas būtų patenkintas. Vien abstraktūs teiginiai apie galimas neigiamas pasekmes nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas yra įvykdęs Sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir yra išvykęs į Latvijos Respubliką. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nebeturi teisinio pagrindo, kadangi skundžiamas administracinis sprendimas jau yra įvykdytas, o jo galiojimo sustabdymas nebegalėtų sukelti teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai stabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 26S120490 vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti VSAT Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2026 m. birželio 18 d. išvykti iš Lietuvos į Latviją, vykdymą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jis turės grįžti į Latviją, todėl negalės vykdyti darbdavio įsipareigojimų ir kils grėsmė būti atleistam iš darbo dėl pareigų nevykdymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl sprendimų, kuriais užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai, t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-643-575/2019). Jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, galėtų būti sprendžiamas jo išsiuntimo klausimas. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo galėtų būti skundžiamas teismui, kartu prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir sustabdyti šio sprendimo vykdymą (Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2–4 punktai). Pareiškėjo ginčijamo Sprendimo galiojimo sustabdymas reikštų, kad pareiškėjo galbūt pažeistos teisės ginamos prevenciškai, nesant tam teisinio pagrindo, o tai pagal nustatytas aplinkybes pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-968/2022; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5097-552/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-585-502/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-278-525/2020).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo darbo praradimo, negalėjimo vykdyti profesinės veiklos, yra bendro pobūdžio ir hipotetinės. Pareiškėjas nepagrindė, kad išvykimas iš Lietuvos neišvengiamai lemtų jo darbo santykių nutraukimą ar sukeltų tokias pasekmes, kurių nebūtų galima pašalinti tuo atveju, jeigu jo skundas būtų patenkintas.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Šios aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos bylos kontekste, be kita ko, reikšminga aplinkybė, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjas jau yra įvykdęs Sprendimą ir išvykęs į užsienio valstybę (Latvijos Respubliką). Nors vien ši aplinkybė savaime neeliminuoja galimybės spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, šiuo atveju ji papildomai patvirtina, kad prašomos priemonės taikymas nebesukeltų pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. W. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo J. W. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.