- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- eA-1476-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06232-2024-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- UAB "Branda LT"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Branda LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2024 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (30-4)-A4E11576 „Dėl UAB „Branda LT“ taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 sąlygų peržiūros“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria UAB „Branda LT“ įpareigota per 30 darbo dienų pateikti paraišką 2014 m. rugpjūčio 22 d. taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 (toliau – ir Taršos leidimas) pakeitimui, kad būtų įrašyta sąlyga: „Nauji kompostavimo įrenginiuose dumblo ir kitų kartu įrenginiuose apdorojimui skirtų biologiškai skaidžių atliekų kiekiai gali būti priimami, laikomi ir kompostuojami įrengus uždaras patalpas, užtikrinant kvapų sklidimo prevenciją, dujų išvalymą prieš išleidžiant į aplinką“ (toliau – ir pirma sąlyga).
Be kita ko, Bendrovė patikslintame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Bendrovė šiuo aspektu nurodė, kad nėra įmanoma per 30 darbo dienų terminą, kurį Agentūra nustatė Bendrovei paraiškos Taršos leidimui pakeisti, kad teismas išnagrinėtų šį Bendrovės skundą, priimtų sprendimą ir jis įsiteisėtų. Pareiškėjas akcentavo, kad neturi pagrindo abejoti, kad Agentūra, suėjus terminui, tęs administracines procedūras (įspėjimas dėl Taršos leidimo panaikinimo bei Taršos leidimo panaikinimas). Dėl minėtų procedūrų Bendrovei gali būti padaryta neatitaisomai didelė žala, nes Taršos leidimo panaikinimas lemtų Bendrovės veiklos nutraukimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant darbuotojų atleidimą. Taršos leidimo panaikinimas reikštų ir tai, kad Bendrovė privalėtų neatidėliotinai vykdyti veiklos nutraukimo plano priemones. Tai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies prasme reiškia, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala prasme, nes veiklos plano priemonių vykdymui yra reikalingos lėšos. Jei būtų įvykdytos veiklos plano nutraukimo priemonės, o teismo sprendimas būtų palankus pareiškėjui, grįžimas į buvusią padėtį ir veiklos atnaujinimas būtų labai apsunkintas ir faktiškai neįmanomas. Vien tai, kad pareiškėjas galėtų teikti skundus dėl Agentūros sprendimo įspėti apie galimą Taršos leidimą panaikinimo ir sprendimo panaikinti Taršos leidimo, savaime neeliminuoja nepataisomos didelės žalos atsiradimo, nes naujai inicijuoti administraciniai ginčai būtų iššaukti reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje netaikymo ir esminę reikšmę susijusiose bylose turėtų šios bylos baigtis. Nauji administraciniai ginčai, kuriuos galėtų iššaukti reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas, būtų papildoma finansinė našta ne tik pareiškėjui, bet atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Dėl Taršos leidimo panaikinimo Bendrovė nebegalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis, kurių sąrašą (apie 100) pareiškėjas pateikė su skundu. Atitinkamai dumblo ir bioskaidžių atliekų turėtojai patektų į situaciją, kad neturi kam priduoti bioskaidžias atliekas (dalis jų greitai genda), nes Bendrovės ūkinė veikla atliekų apdorojimo srityje (dumblo ir bioskaidžių atliekų kompostavimas) Klaipėdos regiono įmonėms yra reikšminga dėl ūkinės veiklos specifikos ir yra susijusi su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtintų aplinkos apsaugos principų įgyvendinimu. Bendrovė pabrėžė, kad su skundu į teismą kreipėsi ne todėl, jog iš esmės nesutinka, kad jos nuotekų dumblo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo įrenginyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Įrenginys) būtų nustatytos papildomos kvapų valdymo priemonės, o todėl, kad Agentūra Sprendimu įpareigojo pakeisti Taršos leidimą, įrašant į jį neproporcingą priemonę. Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas ne tik padėtų išvengti Bendrovei nepataisomos didelės žalos, bet prisidėtų ir prie to, kad visoms proceso šalims bendradarbiaujant būtų surastas variantas, kokia proporcinga (-os) priemonė (-ės) galėtų būti numatytos kvapų valdymui ir teisės pažeidimų prevencijai. Bendrovė, pabrėždama, kad Bendrovės Įrenginys nėra toks plotinis kvapų šaltinis, kuris gali būti laikomas turinčiu įtaką artimiausių gyvenamųjų vietovių orui, atkreipė dėmesį, kad Įrenginio gretimybėje yra 3 stacionarūs kvapų šaltiniai (Klaipėdos regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas, Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai, Klaipėdos miesto nuotekų valykla).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pažymėdami, kad iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog Agentūra, įvertinusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) pranešime ir patikrinimo aktuose pateiktus duomenis bei informaciją, nustatė, kad vykdant nuotekų dumblo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo veiklą pagal Taršos leidime nustatytas sąlygas, taikant Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Kvapų valdymas“ numatytas priemones, nėra valdomi kvapai, t. y. nustatyti kvapų koncentracijų viršijimai: Taršos leidimo sąlygų pažeidimo nustatymo metu 2024 m. liepos 10 d. viršijo iki 30 kartų, o 2024 m. rugsėjo 18 d. pakartotinai nustatytas viršijimas iki 10 ir daugiau kartų viršijo Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Kvapų valdymas“ nurodytas kvapų koncentracijas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra 2 kartus per 12 mėnesių gavo NVSC duomenis apie labai didelius nustatytus Taršos leidimo specialiosios leidimo dalies „Kvapų valdymas“ sąlygų pažeidimus, susijusius su viršijamomis kvapų koncentracijomis, tuo daroma žala aplinkai ir tai tęsiasi ilgą laiką. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentai vertintini kaip hipotetinio pobūdžio, nesudarantys pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo interesai neturi būti aukščiau už visuomenės interesus.
Bendrovė dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-209-789/2025 Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, be kita ko, tai, kad pareiškėjas jau yra įvykdęs skundžiamu Sprendimu nustatytą įpareigojimą, t. y. pateikė Agentūrai reikalavimus atitinkančią paraišką dėl Taršos leidimo pakeitimo, bei atsižvelgęs į pareiškėjo patikslinto skundo, atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 19² str. 2 d., 9 d. 5 p., 10 d. 2 p.) ir teismų praktiką, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pripažinti, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjo nurodomos jam galinčios kilti neigiamos pasekmės, nesustabdžius Sprendimo dalies galiojimo, yra grindžiamos teisės aktuose numatytomis galimomis tolesnėmis administracinėmis procedūromis, tačiau šios galinčios kilti pasekmės, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomą specifinę veiklą, susijusią, be kita ko, su viešojo intereso užtikrinimu, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip neįmanomos atitaisyti (kompensuoti), o šių priemonių sąlygota galinti kilti žala negali būti vertinama kaip tokia, kurios nebūtų galima atlyginti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimo dalį, kuria Bendrovė įpareigota per 30 darbo dienų pateikti paraišką Taršos leidimo pakeitimui, kad būtų įrašyta sąlyga „Nauji kompostavimo įrenginiuose dumblo ir kitų kartu įrenginiuose apdorojimui skirtų biologiškai skaidžių atliekų kiekiai gali būti priimami, laikomi ir kompostuojami įrengus uždaras patalpas, užtikrinant kvapų sklidimo prevenciją, dujų išvalymą prieš išleidžiant į aplinką“ (pirmosios sąlygos).
II.
Bendrovė 2026 m. birželio 25 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Bendrovė laikosi pozicijos, kad egzistuoja abi ABTĮ 70 straipsnyje nurodytos būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Ji paaiškina, kad Agentūra dar nėra pabaigusi inicijuotos Taršos leidimo pakeitimo procedūros. Bendrovė, bendradarbiaudama su Agentūra, per nustatytus terminus teikė Agentūrai patikslintas paraiškas, papildomą informaciją ir paaiškinimus, toje dalyje, kurios neginčijo. Agentūra 2026 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (30-4)-A4E-6981 (toliau – ir 2026 m. birželio 19 d. sprendimas) nutarė nepriimti Bendrovės patikslintos 2026 m. gegužės 28 d. paraiškos, konstatavusi, kad Bendrovė neįvykdė Agentūros įpareigojimo pateikti paraišką Taršos leidimo pakeitimui pirmosios sąlygos. Bendrovė pažymėjo, kad šiam Agentūros sprendimui įvykdyti buvo nustatytas 20 darbo dienų terminas pateikti pataisytą paraišką, o jos nepateikus, Agentūra nurodė, kad inicijuos Taršos leidimo panaikinimo procedūrą. Bendrovė akcentuoja, kad teisine prasme yra nesuderinama tokia situacija, kad asmuo administracinį sprendimą (jo dalį), kuriuo nustatytas atitinkamas įpareigojimas, tuo pačiu metu ginčija teisme ir jį vykdo, nors ginčas teisme nėra išspręstas ir nėra skundą padavusiam asmeniui nepalankaus įsiteisėjusios teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje nevertino aplinkybių, kad Bendrovė pateikė reikalavimus atitinkančią paraišką tik dėl Sprendimo dalies, kuriai neprieštaravo, atitinkamai Taršos leidimo pakeitimo procedūra nėra pasibaigusi (Agentūra atsisakė priimti pareiškėjo paraišką). Pareiškėjas akcentuoja, kad suformulavo aiškų ir konkretų reikalavimą, kurį pagrindė skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų normomis bei pridėtais prie skundo įrodymais, todėl prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimo prasme Bendrovės skunde suformuluotas reikalavimas negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą atmetė, negali turėti jokios įtakos Bendrovės pakartotinio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateikto apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjimui. Pareiškėjas pažymi, kad nors Agentūros Sprendimas kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių, tačiau turi ir turtinį pobūdį, t. y. įpareigojimo įgyvendinimui yra reikalingi tam tikri Bendrovės finansiniai ištekliai. Bendrovė pabrėžia, kad ji neturi faktinio pagrindo atsisakyti skundo, o Agentūros 2026 m. birželio 19 d. sprendime išdėstytas įpareigojimas per 20 darbo dienų pateikti pataisytą paraišką, įrašant į ją ginčo Sprendime nurodytą sąlygą, iš esmės suponuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos Bendrovei atsiradimą. Bendrovė yra įspėta, kad Agentūra pradės Taršos leidimo panaikinimo procedūrą. Minėtas Agentūros sprendimas yra reali grėsmė neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai atsirasti, jei teismo nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Bendrovės veiklai vykdyti yra reikalingas Taršos leidimas, todėl panaikinus leidimą būtų sužlugdyta Bendrovės ūkinė veikla, o Bendrovei palankaus teismo sprendimo atveju šios veiklos atstatyti nebūtų įmanoma. Be to, panaikinus Taršos leidimą, Bendrovė turėtų aktyvuoti veiklos nutraukimo plano priemones ir investuoti lėšas į Renginio veiklos nutraukimą. Iš pareiškėjo pridedamos 2025 m. finansinių metų ataskaitos matyti, kad Bendrovės pajamų šaltinis – pardavimo pajamos (ataskaitiniu laikotarpiu – 871 329 Eur), t. y. perdirbtų nuotekų dumblo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo paslaugų pardavimo pajamos. Jei Bendrovė netektų Taršos leidimo, ji netektų šių pajamų per metus, taip pat netektų ir kito turto. Taip pat kyla papildoma rizika, kad Bendrovė turės atleisti 8 darbuotojus, taip pat žalos patirs valstybė – negaus pelno ir kitų mokesčių, mokamų už darbuotojus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas netruks ilgai, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimą, įsiteisės galutinis sprendimas. Bendrovė akcentuoja, kad Klaipėdos regione yra vienintelis žiedinės ekonomikos dalyvis, kuris atliekų tvarkyme nukreipia didelius perdirbtų nuotekų dumblo ir biologiškai skaidžių atliekų kiekius nuo sąvartynų ir paverčia juos organine trąša, kurią fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės tręšimui, todėl šiuo atveju labai svarbu įvertinti proporcingumo ir viešojo intereso kontekstą. Tokių atliekų turėtojai būtų priversti jas pristatyti į sąvartynus. Be kita ko, Bendrovė vertina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Šioje proceso stadijoje sprendžiamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas – pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nustatė, kad pareiškėjas ginčija Sprendimo dalį, kuria Bendrovė įpareigota pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti, kurioje būtų nurodyta Taršos leidimo specialiosios dalies „Kvapų valdymas“ sąlyga: „1. Nauji kompostavimo įrenginiuose dumblo ir kitų kartu įrenginiuose apdorojimų skirtų biologiškai skaidžių atliekų kiekiai gali būtų priimami, laikomi ir kompostuojami, įrengus uždaras patalpas, užtikrinant kvapų sklidimo prevenciją, dujų išvalymą prieš išleidžiant į aplinką“. Minėtas sprendimas buvo priimtas iš NVSC gavus pranešimus, kad 2024 m. liepos 10 d. ir 2024 m. rugsėjo 18 d. patikrinimų rezultatai patvirtino, jog Bendrovė veiklą vykdo pažeisdama Taršos leidimo specialiosios dalies „Kvapų valdymas“ sąlygas (viršijus Taršos leidime nustatytą leidžiamą kvapo, paimto iš pagaminto komposto laikymo, komposto brandinimo ir komposto gamybos zonų koncentracijos normas), koncentracijos viršijimai yra dideli ir NVSC priėmus sprendimą sugriežtinti nustatytas Taršos leidimo specialiosios leidimo dalies „Kvapų valdymas“ sąlygas, įvedant pareiškėjo ginčijamą pirmąją sąlygą. Pareiškėjas mano, kad ginčijama sąlyga yra neproporcinga ir sukels jam neatitaisomą ir sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl ginčijamos Sprendimo dalies – Bendrovės įpareigojimo pateikti paraišką, pataisant Taršos leidimą minėta pirmąja sąlyga – galiojimas turėtų būti sustabdytas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemone, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei atsižvelgusi į naujo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, pažymi, kad jie nekeičia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-209-789/2025 pateikto nagrinėjamos situacijos vertinimo ir padarytų išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų išvadą, jog nagrinėjamu nėra pagrindo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pripažinti, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjo nurodomos jam galinčios kilti neigiamos pasekmės, nesustabdžius Sprendimo dalies galiojimo, yra grindžiamos teisės aktuose numatytomis galimomis tolesnėmis administracinėmis procedūromis, tačiau šios galinčios kilti pasekmės, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomą specifinę veiklą, susijusią, be kita ko, su viešojo intereso užtikrinimu, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip neįmanomos atitaisyti (kompensuoti), o šių priemonių sąlygota galinti kilti žala negali būti vertinama kaip tokia, kurios nebūtų galima atlyginti teisės aktuose nustatyta tvarka. Šių išvadų nepaneigia ir Bendrovės pateikiamos prielaidos dėl jos ūkinės veiklos sustabdymo, veiklos nutraukimo plano priemonių aktyvavimo, darbuotojų atleidimo, Bendrovės vykdomos atliekų perdirbimo veiklos išskirtinumo ir tokiu būdu neva tenkinamo viešojo intereso Klaipėdos regione bei interesų pusiausvyros principo užtikrinimo.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo didžiąja dalimi grindžia iš naujo Agentūros 2026 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (30-4)-A4E-6981 kylančiomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad minėtas sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje vertinti iš jo kylančių pasekmių bei atitinkamai vertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas (finansines) pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimų užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti. Nutartis neskundžiama.