Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-07-01 · Administracinė byla Nr. eA-2148-662/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-01
Bylos Nr.
eA-2148-662/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09121-2022-2
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
G. V., V. Š., D. Ž.-D., S. D., V. N., E. V., K. V. A.-Ž., T. N., "Autoferma"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2148-662/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09121-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 1 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – G. V., V. Š., D. Ž.-D., S. D., V. N., E. V., K. V. A.-Ž., T. N. ir uždaroji akcinė bendrovė „Autoferma“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NMA) 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SKP-55 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nurodė, kad sankcijų taikymą lėmė NMA padarytos išvados dėl sukurtų neteisėtų sąlygų paramai gauti, nes, NMA vertinimu, pareiškėjos projektas atitinka du pagrindinius rizikos kriterijus – geografinius ir ekonominius ryšius, tačiau iš Sprendimo neaišku, kurį vieną iš dviejų rizikos kriterijų detalizuojančių požymių (toliau – ir RKDP) ar abu juos nustatė NMA. Pareiškėjos projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001 „Griovių kasimas ir padangų keitimas kaime“ (toliau – ir Projektas) susijęs su dviem veiklomis: griovių kasimu ir padangų keitimu. Pareiškėja teigė, kad griovių kasimas, lyginant su kitų paramos gavėjų vykdomomis veiklomis, yra visiškai nesusijusi veikla ir neatitinka jokio RKDP, tačiau NMA Sprendime to nevertino, be to, pagal Projektą, pareiškėjos vykdoma veikla yra padangų keitimas, kuri pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – ir EVRK) yra 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, o minėtas klasifikatorius sutampa su kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų vykdomų veiklų EVRK, tačiau klasifikatorių sutapimas nėra pagrindas pripažinti, jog nustatytas RKDP, kadangi būtina nustatyti, jog tai yra tokia pati veikla. Nors Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos veikla yra susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, nes sutampa klasifikatoriai, tačiau, pareiškėjos nuomone, nėra nustatytas veiklų tapatumas, o tik sąsajumas, todėl nėra pagrindo nustatyti pirmąjį RKDP.

Pareiškėja pažymėjo, kad vertinant jos veiklą (padangų keitimą), reikėjo atsižvelgti į šios veiklos specifiką, nes 45.20 klasifikatoriaus kodas iš esmės apima daug veiklų, kurios skiriasi, be to, kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų veiklos nėra tapačios, nes jos yra: automobilių geometrijos atstatymas, metalo apdirbimas, automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos, automobilių elektrinės įrangos remontas ir pan. Taigi, pareiškėja vertino, jog iš Sprendimo neaišku, ar NMA nustatė ir antrąjį RKDP, taip pat Sprendime nėra motyvų, kuriuose būtų atlikta pareiškėjos, kitų paramos gavėjų bei atitinkamos rinkos ir gretimų rinkų analizė. Pasak pareiškėjos, NMA Sprendime nenustatė antrojo RKDP arba toks sprendimas nėra motyvuotas, todėl nepagrįstas, be to, Sprendime nepagrįstai nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus – projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys).

Pareiškėja akcentavo, kad buvo nustatyti du rizikos kriterijai, iš kurių ji ginčija vieną, taigi tokiu būdu, net ir nustačius du rizikos kriterijus, pagal teisinį reguliavimą, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo Projekte vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. Todėl Projekto vertinimas, nustatant objektyvius ir subjektyvius elementus, buvo nepagrįstas ir neteisėtas, be to, Projektas turėjo būti toliau administruojamas. Nepaisant aplinkybių, jog NMA neturėjo jokio pagrindo Projektą vertinti nustatant subjektyviuosius ir objektyviuosius elementus, ir toks vertinimas pats savaime yra neteisėtas, pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, jog objektyvieji ir subjektyvieji elementai atitinka. Pasak pareiškėjos, aplinkybės dėl paraiškų pateikimo vienu metu, projektų įgyvendinimo vienoje vietoje ir vykdomų veiklų, atsakovui buvo žinomos jau pradinėje paraiškų vertinimo stadijoje, o NMA priėmus sprendimą dėl paramos neskyrimo nebūtų susiklosčiusi tokia situacija, kai pareiškėjai buvo paskirta pagal paskirtį panaudota parama, ir šiuo metu iš jos reikalaujama šią paramą grąžinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigė, kad kitoms paramos gavėjoms buvo siųstos užklausos paaiškinti, kaip bus užtikrintas savarankiškumas, o pateikus atsakymus, jog bus teikiamos skirtingos paslaugos, daugiau nebuvo pateikta užklausų ir buvo priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo. Pasak pareiškėjos, NMA, vertindama objektyviuosius elementus, padarė kitokias ir niekuo nepagrįstas išvadas dėl T. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autoferma“ galimybių gauti paramą ir dirbtinai sukurtų sąlygų, o tai nėra laikytina pagrindimu dėl nurodytų tikslų pasiekimo ar nepasiekimo, taigi Sprendime nenustatyti, nepagrįsti ir neįrodyti Projekto objektyvieji elementai.

Pareiškėja tvirtino, kad NMA, aprašydama geografinį ryšį, nors tiesiogiai to nenurodė, bet kaip galimą pažeidimą akcentavo tai, jog patikros metu nustatyta, kad dalis už paramos pinigus įsigytos įrangos (vikšrinis mini ekskavatorius bei mini ekskavatoriaus įrenginiai (du kaušai)) buvo rasti lauke, vidiniame kieme–sklype, kuris nuosavybės teise priklauso T. N.. Pareiškėja minėto fakto neginčijo, tačiau 2020 m. birželio 10 d. nuomos sutartyje (3.1.6 p.) numatyta jos teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypu 40 m atstumu, todėl ši įranga dėl jos gabaritų ir buvo laikoma lauke, o ne patalpoje. NMA, Sprendime, nurodydama ekonominį ryšį, konstatavo aplinkybę, kad iš pareiškėjos rakinamos patalpos galima patekti į kitų paramos gavėjų patalpas, yra įrengtas atskiras elektros skaitiklis, tačiau, pareiškėja teigė, jog neaišku, ką tokia faktinė aplinkybė pagrindžia, nes NMA neatliko jokio vertinimo. Pareiškėjos įsitikinimu, minėta aplinkybė pagrindė, kad jos vykdomos veiklos teritorija yra atskira nuo kitų paramos gavėjų, yra rakinamos durys, ribojančios patekimą, vykdoma atskira sunaudotos elektros energijos apskaita.

Šalies argumentai

Pareiškėja tvirtino, kad vertinant Sprendime nurodytus teisinius ir kitus ryšius bei sąsajas tarp jų, būtina atsižvelgti į tai, jog NMA nurodė tik faktines aplinkybes apie asmenų giminystės ryšius, sudarytus sandorius su nežymiais šių duomenų netikslumais, tačiau neatliko ir nepateikė jų vertinimo. NMA neatsižvelgė į tai, jog Projektas vykdomas kaimo vietovėje, kurioje yra sąlyginai nedidelis potencialių pirkėjų ir pardavėjų kiekis, maža rinka, asmenis sieja giminystės ir kitokie ryšiai. Pasak pareiškėjos, vykdant pirkimus Projekte nebuvo reikalavimų juos atlikti skelbiant viešuosius pirkimus, o Sprendime nenustatyta, jog, sudarant sandorius, jų vertė neatitiko rinkos vertės, kilo abejonių dėl šių sandorių realumo ar tikrumo, taip pat nebuvo nustatytos ir rastos įgytos prekės ar atlikti darbai. Taigi NMA Sprendime padarė nepagrįstą išvadą dėl subjektyvaus elemento. NMA faktines aplinkybes įvertino šališkai ir subjektyviai. Pareiškėja teigė, kad NMA darė nepagrįstas išvadas dėl sukurtų neteisėtų sąlygų paramai gauti, be to, pareiškėjai teikiant paraišką, UAB „Autoferma“ turėjo tik vieną darbuotoją – T. N., o vėliau darbuotojų kiekis didėjo. Todėl pareiškėja vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo sukurtas ekonominis vienetas, kuris išskaidytas į atskirus projektus, nes UAB „Autoferma“ nevykdė tokios veiklos, kurią pradėjo vykdyti pareiškėja ir neturėjo tokio darbuotojų skaičiaus, kad būtų galima išskaidyti į atskirus projektus.

Pareiškėjos nuomone, NMA jai pritaikė iš esmės pačias griežčiausias sankcijas, nemotyvuodama tokio sprendimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – ir Sankcijų metodika), taip pat nevertino paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumo, masto, trukmės ir pakartotinumo. Pasak pareiškėjos, jai nebuvo galima taikyti griežčiausių sankcijų atsižvelgiant į tai, jog visos Projekte numatytos lėšos buvo panaudotos tinkamai pagal Projekte numatytas įsigyti investicijas ir už rinkos kainą. Pareiškėja akcentavo, kad Projekte numatyta veikla pradėta vykdyti laiku, įdarbinti darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis ir pildomi visi dokumentai, o visi Projekte padaryti pakeitimai buvo iš anksto derinami su atsakovu, taip pat NMA atvyko nepranešusi, rado visą įrangą, įsigytą už paramos lėšas, paramos gavėjos veiklos vykdymo vietoje. Pareiškėjos vertinimu, iki atsakovo neigiamo sprendimo (daugiau nei 11 mėn.), pagal visus reikalavimus ir numatytus Projekto verslo plane išlaikytus rodiklius, buvo vykdoma veikla. Taigi, pareiškėjos įsitikinimu, net ir nustačius galimus jos padarytus pažeidimus, Sprendime paskirtos iš esmės pačios griežčiausios sankcijos neatitinka Sankcijų metodikos reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

NMA teigė, kad Sprendime detaliai nurodyti nustatyti faktai ir aplinkybės, kurios įvertintos ir pareiškėjai taikyta sankcija. NMA paaiškino, kad atlikus pažeidimo tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), tarp pareiškėjos ir paramos gavėjų buvo nustatyti du pagrindiniai rizikos kriterijai – geografinis ir ekonominis ryšiai. Kadangi pareiškėja skunde neginčijo NMA nustatyto geografinio ryšio tarp pareiškėjos ir paramos gavėjų, NMA apie tai atsiliepime detaliau nepasisakė.

NMA pažymėjo, kad Sprendimo 3–6 puslapiuose pateiktoje lentelėje nurodyta pareiškėjos ir paramos gavėjų veikla, EVRK kodas bei įsigytos investicijos, o pareiškėjos veikla susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių priežiūra, remontu, be to, sutampa EVRK kodai bei veiklos. Taigi rizikos kriterijus – „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ – pareiškėjos ir paramos gavėjų atžvilgiu atitinka. Pasak NMA, UAB „Autoferma“ (pagal Juridinių asmenų registro duomenis) užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, o EVRK yra toks pats kaip ir visų paramos gavėjų ir pareiškėjos – 45.20, tačiau tiek pareiškėja, tiek kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ sukūrė vieną ekonominį vienetą (projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vieno kitų projektus).

NMA nurodė, kad objektyvusis elementas įvertintas tinkamai ir įrodytas, nes nei T. N., nei UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, todėl buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos. Pasak NMA, T. N. kartu su pareiškėja ir kitomis paramos gavėjomis dirbtinai sukūrė sąlygas, kad atitiktų atrankos ir tinkamumo kriterijus bei reikalavimus, siekdamas gauti naudos, kurios negalėtų gauti nesukūręs tokių sąlygų, be to, T. N., kaip fizinis asmuo bei UAB „Autoferma“ ir Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovas, per kitus fizinius asmenis (paramos gavėjus) siekė ir prisidėjo prie paramos gavimo, prie naudos gavimo ir ją gavo, nes veikdamas savarankiškai nebūtų galėjęs (nebūtų pripažintas tinkamu paramos gavėju) gauti naudos arba būtų galėjęs gauti mažesnę naudą nei pasitelkęs kitus asmenis.

NMA akcentavo, kad 2020 m. birželio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 3, sudarytoje tarp pareiškėjos ir T. N., numatyta, jog išnuomojamos patalpos ir leidžiama neatlygintinai naudotis žeme, esančia 40 m nuo nuomojamo pastato (sutarties 1.1 ir 3.1.6 p.), tačiau minėta pareiškėjos technika rasta lauke (vidiniame kieme) – sklype, kuris priklauso T. N. NMA pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašų matyti, jog pareiškėjai ir kitoms paramos gavėjoms NTR nėra įregistruota teisė naudotis žemės sklypo dalimi, o dėl dalies sklypo panaudos sutartis sudaryta tik su UAB „Autoferma“, be to, į vidinį kiemą, kuriame laikoma technika, patekimas yra tik iš T. N. valdomo pastato, kuris jokia valdymo forma (panauda / nuoma) nėra perduotas pareiškėjai. Todėl aplinkybė, kad dalis investicijų buvo laikyta vidiniame kieme, laikytina pažeidimu ir nurodyta kaip viena iš aplinkybių, kuriomis pasireiškė sąmoningas veiksmų derinimas tarp paramos gavėjų, tačiau tai nebuvo užfiksuota kaip atskiras pažeidimas. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatyta, kad ekskavatoriaus mašinisto pareigas eina darbuotojas J. Š., kuris nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d. dirbo ir pas paramos gavėją V. N., be to, J. Š. yra paramos gavėjos V. Š. sutuoktinis. NMA nurodė, kad pareiškėja pažymėjo, jog vykdo griovių kasimo ir padangų keitimo veiklas, o pagal jos atsakymą „padangų keitimo veiklą vykdo ji pati, o griovių kasimo veiklą vykdo darbuotojas J. Š.“.

NMA paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant pareiškėjos Projekto patikrą dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, tačiau pareiškėja patikroje nedalyvavo. Minėta darbuotoja parodė visų kitų paramos gavėjų projektų vietas, įsigytas investicijas bei naudojamas investicijas, įleido (nesant paramos gavėjų) į patalpas, neturėdama įgaliojimo atstovauti. 2022 m. rugsėjo 29 d. atlikus patikrą vietoje (ataskaitos Nr. V-VM-1474708) (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 29 d. patikros ataskaita) nustatyta, kad patalpose veikla nevyko. NMA pažymėjo, kad pareiškėjos patalpos atskirtos nuo kitų paramos gavėjų patalpų sienomis, tačiau yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjų patalpas, be to, pareiškėjos patalpose įrengtas atskiras kontrolinis elektros skaitiklis, taip pat buvo pateiktas tarpusavio susitarimas dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, pagal kurį pareiškėja už elektrą atsiskaito patalpų savininkui T. N., vandens patalpose nėra, o jei vandens atsiranda nuo sušlapusių automobilių, naudojamasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais, šiukšles turi išsivežti pati.

NMA tvirtino, jog iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, jog būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukurdamas dirbtinų sąlygų, t. y. neišskaidydamas vieno projekto į aštuonis. Nors pareiškėja kartojo argumentą, jog NMA jau paraiškų vertinimo metu galėjo nustatyti geografinį ryšį ir jau tuomet neskirti paramos, NMA teigė, kad dirbtinės sąlygos retai išryškėja projektų pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas. Pasak NMA, ji priėmė Sprendimą po atlikto kompleksinio pažeidimo tyrimo, surinkusi pakankamai įrodymų pažeidimui pagrįsti, o paraiškų vertinimo etape neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp projektų (pvz., paslaugų teikimą vienas kitam, tų pačių asmenų figūravimą skirtinguose projektuose ir pan.), kurios išryškėjo tik projektus įgyvendinant. Taigi NMA vertino, kad tiek pareiškėjos, tiek kitų paramos gavėjų projektus sieja geografinis, ekonominis ryšiai, o su UAB „Autoferma“ atitinka ir objektyvius bei subjektyvius elementus (nustatyti sąmoningi veiksmų derinimo požymiai), todėl NMA pagrįstai tvirtino, kad Projektu buvo sukurtos neteisėtos sąlygos gauti paramą.

NMA laikėsi pozicijos, kad priėmė pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) jam keliamus reikalavimus, jame išsamiai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nurodytos teisės aktų nuostatos, be to, Sprendimas yra individualizuotas, išsamus, motyvuotas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos D. V. skundą atmetė.

Teismas, apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pasisakydamas dėl pažeidimo, nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja įgyvendina Projektą, kuriam parama skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, pasirašydama paraišką, be kita ko, įsipareigojo nuo paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, jog nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 23.14 p.).

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja Projektą, kaip ir kitos paramos gavėjos savus projektus, įgyvendina tuo pačiu adresu, kuriuo vykdo veiklą UAB „Autoferma“ – (duomenys neskelbtini), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, adresu: (duomenys neskelbtini), registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statiniai: ferma (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso T. N., be to, 2022 m. rugsėjo 29 d. atlikus patikrą vietoje (ataskaitos Nr. V-VM-1474708) nustatyta, kad patalpose veikla nevyko. Teismas akcentavo, kad byloje taip pat nustatyta, jog paramos gavėjos patalpos atskirtos nuo kitų paramos gavėjų patalpų sienomis, tačiau yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į kitų paramos gavėjų S. D. bei D. Ž. (D.) patalpas, be to, paramos gavėjos patalpose įrengtas atskiras kontrolinis elektros skaitiklis. Teismas pažymėjo, kad pateiktas tarpusavio susitarimas dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, pagal kurį paramos gavėja už elektrą atsiskaito patalpų savininkui T. N., vandens patalpose nėra, o jei vandens atsiranda nuo sušlapusių automobilių, naudojamasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais, paramos gavėja šiukšles turi išsivežti pati. Teismas akcentavo, kad paramos gavėja iš UAB „Autoferma“ už paramos lėšas įsigijo vikšrinį ekskavatorių (suma 8 900 Eur), kuris 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant patikrą buvo rastas ne paramos gavėjos nuomojamose patalpose, bet lauke (vidiniame kieme) – sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise priklauso T. N. (nuomos ar panaudos sutartis nesudaryta), taip pat UAB „Autoferma“ pagal paramos gavėjos Projektą atliko statybos darbus: pagal sąskaitas faktūras bei banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad UAB „Autoferma“ atliko sienų armavimo, sienų šiltinimo, sienų paruošimo ir dažymo darbus iš viso už 4 805 Eur, todėl iš viso UAB „Autoferma“ iš paramos gavėjos gavo 13 705 Eur paramos lėšų.

Teismas nurodė, kad UAB „Autoferma“ ir iš kitų paramos gavėjų (K. A. (Ž.), S. D., D. Ž. (D.), V. Š., E. V. ir G. V.) iš viso gavo 35 810,15 Eur, be to, 25 241 Eur paramos gavėjos D. Ž. (D.) ir V. Š. sumokėjo T. N. įmonei „Tadas & syed limited“ už investicijas (dažymo kamera ir mini krautuvas), todėl iš viso T. N., būdamas vieninteliu UAB „Autoferma“ akcininku ir vadovu bei Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovu, iš visų paramos gavėjų gavo 74 756,15 Eur, taip pat T. N. iš pareiškėjos kasmet, nuo 2020 m. birželio 10 d., gauna nuomos mokestį (27 Eur per mėnesį), be to, jis nuomos mokestį gauna ir iš kitų paramos gavėjų. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. rugsėjo 29 d., atliekant paramos gavėjos Projekto patikrą, dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo M. N. (įgaliojimo atstovauti nepateikė), o pati paramos gavėja nedalyvavo patikroje, t. y., M. N. dalyvavo ir parodė visų kitų paramos gavėjų projektų vietas, įsigytas ir naudojamas investicijas, įleido (nesant paramos gavėjų) į patalpas, neturėdama įgaliojimo atstovauti (įgaliojimas buvo pateiktas atstovauti paramos gavėjai D. Ž. (D.)).

Teismas nustatė, kad T. N. yra ne tik UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas, bet taip pat yra ir paramos gavėjos V. N. sūnus, o paramos gavėja bei kitos paramos gavėjos su T. N. tą pačią dieną (2020 m. birželio 10 d.) yra sudariusios patalpų nuomos sutartis, be to, įmonė UAB „Autoferma“ 2021 m. birželio 1 d. su T. N. yra sudariusi patalpų nuomos sutartį dėl 1 375,36 kv. m ploto, o Metodikos 1 priedo 2 lentelė „Pagrindinius rizikos kriterijus papildantys elementai“ – kelių pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų kontaktiniai duomenys (pvz., ūkininko registracijos vieta, elektroninio pašto adresai, kontaktinių telefonų numeriai) yra tie patys.

Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje, o visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra. Teismas nurodė, kad tokias aplinkybes patvirtina ir kitų paramos gavėjų paraiškos: 1) K. A. (Ž.) projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04844-PR001 – veikla „Metalo apdirbimas“ – EVRK 25.61 „Metalų apdorojimas ir dengimas“; EVRK 25.62 „Mechaninis apdirbimas; 2) V. N. projektas Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001 – veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 3) S. D. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 – veikla „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 4) D. Ž. (D.) projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001 – veikla „Kraštovaizdžio tvarkymas ir automobilių kėbulų meninis skardų lyginimas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, EVRK 81.30 „Kraštovaizdžio tvarkymas“; 5) V. Š. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03482-PR001 – veikla „Automobilių dalių dažymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 6) E. V. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001 – veikla „Automobilių dalių paruošimas dažymui“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. Taigi, teismas darė išvadą, kad visų paramos gavėjų veiklos vykdomos pastatuose, kurie yra viename ir tame pačiame žemės sklype, vienas šalia kito. Nors paramos gavėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų naudojamų patalpų sienomis, teismas akcentavo, kad yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjų E. V. ir V. N. patalpas, o paramos gavėjos patalpose vandens nėra, ji naudojasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais.

Teismas konstatavo, kad aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėją ir kitas minėtas paramos gavėjas sieja Metodikos 1 priedo 2 punkte nustatytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys (Metodikos 13.2. p.).

Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog paramos gavėjos Projektas atitinka du rizikos kriterijus, numatytus Metodikos 1 priedo 1 lentelėje, t. y. geografinį ir ekonominį. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023 konstatuota, jog NMA 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. SKP-56 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja S. D. kartu su kitomis paramos gavėjomis G. V., K. A. (Ž.), V. N., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-525/2023 buvo nustatyta, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja G. V. ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje, be to, bylos duomenys patvirtina, jog visų paramos gavėjų veiklos vykdomos pastatuose, kurie yra tame pačiame žemės sklype, vienas šalia kito ir nors paramos gavėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų naudojamų patalpų sienomis, yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjų E. V. ir V. N. patalpas, paramos gavėjos patalpose vandens nėra, ji naudojasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais. Taigi, pastarojoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju nustatyti Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 eilutėje įtvirtinti rizikos kriterijaus požymiai, todėl pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 2 eilutėje nurodytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys.

Teismas, remdamasis prejudiciniais faktais, nustatytais minėtomis įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, atsižvelgdamas į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad NMA nustačiusi, jog paramos gavėjos Projektas atitinka du pagrindinius rizikos kriterijus, pagrįstai vertino ir Projekto objektyvius bei subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.

Teismas nustatė ir pažymėjo, kad dėl to byloje nėra ginčo tarp šalių, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Autoferma“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra T. N., užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla (EVRK 45.20), o internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) reklamuojamos UAB „Autoferma“ teikiamos paslaugos: automobilių geometrijos atkūrimas, automobilių dažymas, paruošimas dažyti, automobilio surinkimas, automobilio valymas bei poliravimas, patvirtina, kad UAB „Autoferma“ teikia automobilių geometrijos atkūrimo paslaugas, kaip ir pareiškėja, be to, jog minėtas paslaugas teikia UAB „Autoferma“, UAB „Autoferma“ nurodo interneto svetainėje „Autoplius.lt“ ir kituose skelbimų portaluose. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Autoferma“ 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pateikusi paraišką Nr. 19VP-KM-19-1-11684-PR001 dėl paramos skyrimo, o UAB „Autoferma“ registracijos adresas yra toks pat kaip ir paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai ((duomenys neskelbtini)). UAB „Autoferma“ prašė 17 220 Eur paramos variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai (EVRK 45.20) ir ketino teikti automobilių dalių paruošimo dažymui ir automobilių dalių dažymo paslaugas, taip pat planavo veiklą reguliariai viešinti visoje Marijampolės apskrityje savaitraštyje „100 PROCENTŲ“, turėti savo internetinę svetainę, kurią reklamuotų socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir kt., o kelyje Marijampolė–Vilkaviškis būtų kelio ženklas – nuoroda į UAB „Autoferma“. Investicijos: vandens gręžinio įrengimas, vandens minkštinimo filtras, kanalizacijos įrengimas, statybinės medžiagos (statybinės medžiagos: 100 m profilio, 50 kv. m gipso plokštės, 600 kg gipsinio tinko, 2 vnt. tualetai, 3 vnt. durys; 100 kv. m sienų ir grindų plytelių; 300 kg plytelių klijų, plytelių pjaustymo staklės; 2 vnt. vandens praustuvai; 2 vnt. vandens maišytuvai), medžiagos ir įranga tualetui ir dušui, kompiuterinė technika (vaizdo kameros (20 vnt.), personalinis kompiuteris (1 vnt.), nešiojamas kompiuteris (1 vnt.), oro kondicionierius (2 vnt.), kasos aparatas (1 vnt.)“. Dėl lėšų trūkumų UAB „Autoferma“ paraiška buvo atmesta (nebuvo surinktas reikiamas balų skaičius, paraiška surinko 50 balų).

Teismas akcentavo, kad iš NMA Sprendimo matyti, jog tiek pareiškėja, tiek ir kitos paramos gavėjos gavo papildomus balus dėl to, kad yra moterys ir daugumos paramos gavėjų amžius iki 29 metų, o paramos gavėjos: G. V., K. A., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. paraiškas pateikė tuo pačiu laiku, t. y. 2020 metais: 2020 m. birželio 10 d. pateikė E. V. ir G. V., 2020 m. birželio 11 d. pateikė V. Š., 2020 m. birželio 12 d. pateikė D. V., 2020 m. birželio 15 d. pateikė K. A., D. Ž. (D.) ir S. D., pagal tą patį kvietimą ir priemonę.

Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja asmeniškai savarankiškai vykdo Projekte numatytą veiklą, be to, 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant Projekto patikrą vietoje dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo M. N.

Teismas akcentavo, kad NMA Sprendime pažymėta, jog iš viso pareiškėjai ir kitiems minėtiems paramos gavėjams išmokėta 280 420 Eur parama. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų byloje aplinkybių visumą, darė išvadą, kad NMA pagrįstai sprendė, jog pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui, dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti. Teismas vertino, kad pareiškėja, siekdama gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su kitomis paramos gavėjomis ir kitais asmenimis: 1) Projektą numatė įgyvendinti ir įgyvendina tuo pačiu adresu, tame pačiame pastate, kaip ir kitos paramos gavėjos; 2) pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje; 3) pareiškėja paraišką, kaip ir kitos paramos gavėjos, pateikė vienu metu pagal tą patį kvietimą ir priemonę; 4) pareiškėjos ir kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų investicijos, įsigytos už gautas paramos lėšas, papildo vieną kitą ir iš esmės naudojamos tai pačiai veiklai.

Teismas, įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nurodytus Sprendime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu, konstatavo, kad pareiškėja (paramos gavėja) konkurencingumo faktiškai neskatina, Projekte numatytą veiklą sąmoningai išskyrė į atskirą projektą, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekdama įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, tuo prisidėdama prie vieno bendro ekonominio vieneto sukūrimo.

Teismas, remdamasis prejudiciniais faktais, ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad paramos gavėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/2393 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 60 straipsniu, NMA pagrįstai konstatavo pažeidimą.

Teismas, pasisakydamas dėl sankcijos skyrimo, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nurodė, kad NMA Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Teismas vertino, kad NMA Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė, yra adekvati ir proporcinga. Teismas akcentavo, kad pareiškėja, nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų, jokių Projekto ir programos tikslų nepasiekė, o toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas.

Teismas, konstatavęs, kad NMA tinkamai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, o NMA pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra pakankamai motyvuotos, nurodė, jog neturi pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytų poveikių priemonių ar, juo labiau, jų visai neskirti. Teismas darė išvadą, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį nei remiantis skunde nurodytais, nei kitais motyvais nėra jokio pagrindo.

III.

Pareiškėja D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NMA Sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatyto rizikos kriterijaus – ekonominio ryšio, nes ji yra nepagrįsta ir nemotyvuota galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pareiškėja, pateikdama teismui skundą, jo III dalies B skyrių skyrė šio rizikos kriterijaus teisinio reguliavimo analizei ir vertinimui, tačiau skundžiamame sprendime teismas šių aplinkybių, kurios akivaizdžiai buvo ginčo dalykas, iš viso nevertino, apsiribodamas iš esmės tik klasifikatoriaus kodu ir pakartodamas aplinkybes, kuriuos susijusios su kitu kriterijumi – geografiniu ryšiu. Įvertinus Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra aišku, kurį vieną iš dviejų RKDP ar juos abu nustatė atsakovas. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar atsakovas nustatinėjo ir nustatė antrąjį RKDP, o Sprendime ir skundžiamame teismo sprendime, nėra jokių motyvų, kuriuose būtų atlikta pareiškėjos, kitų paramos gavėjų bei atitinkamos rinkos ir gretimų rinkų analizė. Todėl atsakovas Sprendime ir teismas skundžiamame sprendime nenustatė antrojo RKDP arba toks teismo sprendimas nėra motyvuotas, todėl nepagrįstas. Iš Sprendimo ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog RKDP nebuvo vertintas ir nustatytas. Taigi, darytina išvada, jog Sprendime ir skundžiamame teismo spendime nepagrįstai nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus – Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas dėl projekto vertinimo pagal objektyvius ir subjektyvius elementus. Metodikoje nustatytas teisinis reguliavimas nėra aiškus ir nuoseklus dėl galimų tam tikrų naudojamų sąvokų nenuoseklumo ir neišaiškinimo. Iš teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriais atvejais būtina vertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, taip pat kaip sisteminio aiškinimo atveju turi būti suprantamas Metodikos 7 punktas, t. y. ar jame nurodomi savarankiški pagrindai nustatant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, ar tai tik papildomi požymiai, kurie gali būti nustatomi papildomai prie jau privalomai nustatytų pagrindinių rizikos kriterijų ir ar tokiu atveju turi būti vertinami objektyvieji ir subjektyvieji elementai. Tačiau teismas minėtų aplinkybių nesuprato ir skundžiamame sprendime neatliko vertinimo bei tiesiog apie tai nepasisakė. Iš Sprendimo ir skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad buvo nustatyti du rizikos kriterijai, iš kurių pareiškėja ginčija vieną, todėl net ir nustačius du rizikos kriterijus pagal Metodikoje nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjos vykdomame Projekte vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. Todėl Sprendime atliktas pareiškėjos Projekto vertinimas nustatant objektyvius ir subjektyvius elementus buvo nepagrįstas ir neteisėtas, nes Projektas turėjo būti toliau administruojamas, nebent jis būtų pažymėtas kaip rizikingas.

Šalies argumentai

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė nesutikimo su Sprendimu motyvus, kurie leidžia daryti išvadą, jog Sprendime nėra nustatyti, nepagrįsti ir neįrodyti Projekto objektyvieji elementai, t. y. atsakovas jų nevertino ir nenustatinėjo. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad Sprendime nėra motyvų, kaip buvo nustatyti objektyvieji kriterijai, ir siekdamas pagrįsti Sprendimo teisėtumą, pats už atsakovą ėmėsi vertinti ir nustatinėti šiuos kriterijus. Tačiau teismas šių elementų neatribojo, o išdėstė faktines aplinkybes kartu su jų subjektyviu vertinimu ir padarė išvadą, kad anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia abiejų elementų (objektyvaus ir subjektyvaus) buvimą, to detaliau nemotyvuodamas. Pareiškėjos paraiška įtvirtino detalizuotas priemonės veiklos srities kompleksinius tikslus, kurių atsakovas Sprendime ir teismas skundžiamame sprendime nepaminėjo ir nepagrindė, todėl laikytina, jog tikslai buvo pasiekti. Iš Sprendimo ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad juose yra nurodomos tos pačios faktines aplinkybės dėl geografinio ryšio, UAB „Autoferma“ vykdomos veiklos, jos akcininko ir vadovo, turto priklausymo nuosavybės teise, giminystės ryšių, pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų gautų papildomų balų vertinant paraišką dėl amžiaus ir pan., kurios buvo žinomos ar galėjo būti nustatytos atsakovui jau pradinėje paraiškų vertinimo stadijoje, tačiau tuo metu, dėl nežinomų priežasčių šios aplinkybės neleido atsakovui padaryti analogiškų išvadų, kurios buvo padarytos Sprendime. Taigi Sprendime ir skundžiamame teismo sprendime nebuvo nustatyta ir įrodyta, kokių 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, 4 straipsnyje nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti įgyvendinant Projektą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime subjektyvių ir objektyvių elementų nustatymas buvo atliekamas kartu padarant bendrą išvadą apie abiejų elementų buvimą, todėl neaišku, kurie motyvai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės skirtos kiekvieno elemento vertinimui. Atsakovas Sprendime vieną iš sąlygų – sąmoningą veiksmų derinimą, įrodinėjo per jo nurodytus keturis ryšius: geografinį, ekonominį, teisinį ir kitą, bet Sprendime visiškai nenurodė jokių aplinkybių apie antrosios būtinos sąlygos nustatymą – pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nenurodžius ir neįrodžius antrosios būtinos sąlygos, negalima daryti išvados dėl subjektyvaus elemento nustatymo. Pareiškėja nesutinka su Sprendime ir skundžiamame teismo sprendime nurodytomis išvadomis, jog yra nustatyta viena iš sąlygų – sąmoningas veiksmų derinimas.

Nurodytos aplinkybės dėl projekto geografinio ryšio atsakovui buvo aiškios jau paraiškų vertinimo metu. Šios aplinkybės pagrindžia faktus, jog pareiškėja ir kitos 7 paramos gavėjos Projektą įgyvendina tuo pačiu adresu, kuriame veikia ir UAB „Autoferma“. Patalpas veiklai vykdyti pareiškėja ir kitos 7 paramos gavėjos nuomojasi iš T. N., kuris yra statinių, žemės sklypo savininku. UAB „Autoferma“ savo veiklą vykdo kitame statinyje, kuriame pareiškėja nevykdo veiklos, o T. N. yra UAB „Autoferma“ akcininkas ir vadovas. Vien tokie faktai nepagrindžia pirmosios sąlygos, būtinos nustatant subjektyvų elementą. Pasak pareiškėjos, UAB „Autoferma“ atliekamo patikrinimo metu atsakovui buvo pateikusi įstatus ir paaiškinimus, iš kurių matyti, jog UAB „Autoferma“ atlieka ne tik EVRK 45.20 numatytą veiklą, bet ir kitas veiklas. UAB „Autoferma“ faktiškai vykdo veiklas pagal EVRK 45.20 – draudiminio įvykio žalos administravimą, prekybą detalėmis, automobilio surinkimą, kurios nesusijusios su pareiškėjos vykdomomis veiklomis. Be to, UAB „Autoferma“ internetiniame puslapyje www.autoferma.eu/lt/ yra nurodomos teikiamos paslaugos, tarp kurių nėra nurodytų pareiškėjos vykdomų veiklų (padangų keitimas ir griovių kasimas), todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatytos šios aplinkybės.

Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog Projektas vykdomas kaimo vietovėje, kurioje yra sąlyginai nedidelis potencialių pirkėjų ir pardavėjų kiekis, maža rinka, taip pat jog asmenis sieja giminystės ir kitokie ryšiai. Vykdant pirkimus Projekte nebuvo reikalavimų juos atlikti skelbiant viešuosius pirkimus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog sudarant sandorius jų vertė neatitiko rinkos vertės, kad būtų kilę abejonių dėl šių sandorių realumo ir tikrumo, taip pat jog nebūtų nustatytos ir rastos įgytos prekės ar atlikti darbai, o tai leistų padaryti išvadas apie poreikį priimti šioje byloje ginčijamą Sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja asmeniškai savarankiškai vykdo Projekte numatytą veiklą. Vykdant Projektą nebuvo reikalavimo, jog faktiškai veiklą privalo vykdyti tik asmeniškai pareiškėja. Pareiškėja buvo savarankiškai dirbanti verslininkė ir jos darbas buvo prižiūrėti, kaip atliekami darbai, bendrauti su buhaltere, rengti ir pasirašinėti dokumentus, bendrauti su klientais ir pan. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog gautos paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai, nes buvo įgyta įranga, įrengtos patalpos veiklai. Patikrinimas buvo atliekamas 12:00 val., kai tuo metu nuo 12:00 val. iki 13:00 val. buvo darbuotojo pietų pertrauka apie kurią buvo nurodyta ant pastato pakabintoje darbo laiko lentelėje, todėl tuo metu ir nebuvo patalpoje vykdoma veikla. Darbuotojas, kuris atsakingas už padangų keitimą, patikrinimo metu su atsakovu pasisveikino, atsakė į keletą klausimų ir išėjo pietauti. Darbuotojas, kuris atlieka kasimo darbus su ekskavatoriumi, turėjo nedarbingumą dėl ligos. Atsakovui tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti. Teismo nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog iš vykdomos veiklos buvo gaunamos pajamos, darbuotojams mokamas darbo užmokestis. Taigi, Projektas buvo vykdomas, gautos paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai ir pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepaaiškinęs savo išvadų motyvų ir nurodęs tik faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl subjektyvaus elemento, nes yra sąmoningo veiksmų derinimo požymių.

2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant patikrinimą vietoje, pareiškėja apie tai nebuvo informuota ir tuo metu nebuvo Projekto vykdymo vietoje. Tikrintojams patalpas parodė M. N., kuri yra UAB „Autoferma“ darbuotoja ir patalpų savininko T. N. sesuo. Patalpos tuo metu nebuvo užrakintos, todėl pavyko į jas patekti ir atsakovo atstovams, taip pat pavyko įsitikinti įrangos buvimu, vykdomos veiklos realumu. Priešingai nei vertino atsakovas, ši situacija patvirtina, kad M. N., dirbdama šalia esančiose patalpose ir žinodama apie pareiškėjos dalyvavimą Projekte, pastebėjusi atvykusius atsakovo atstovus, geranoriškai sutiko padėti įleisdama į neužrakintas patalpas, tokiu būdu įsitikinant, jog nėra slepiamos jokios aplinkybės nuo atsakovo atstovų jiems atvykus be išankstinio informavimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta visa įranga patalpoje ir ja nesinaudojo kitos paramos gavėjos, be kita ko, ir UAB „Autoferma“ darbuotojai.

Pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl pritaikytų sankcijų neproporcingumo pagrindžia, jog teismas neatsakė į jos skundo argumentus. Teismo motyvai nėra individualizuoti pareiškėjos situacijai ir byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, tai yra bendro pobūdžio teiginiai, kurie gali būti naudojami kiekvienai bylai. Kadangi teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų dėl pareiškėjos šiuo aspektu nurodytų aplinkybių, pareiškėja juos nurodė apeliacinės instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

NMA atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad rizikos kriterijus – ekonominis ryšys nagrinėjamu atveju nustatytas nepagrįstai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų projektuose bei UAB „Autoferma“ atveju yra susiklosčiusi analogiška situacija, kai kuriuose projektuose nežymiai skiriasi tik tam tikros faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius bylos aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas pareiškėjos skundo neišnagrinėjo ir kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas. NMA Sprendime detaliai nurodyti nustatyti faktai ir aplinkybės, kurias įvertinus pareiškėjai taikyta sankcija, o vadovaujantis Metodika atlikus pažeidimo tyrimą tarp pareiškėjos ir paramos gavėjų buvo nustatyti du pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. geografinis ir ekonominis ryšiai. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jai nėra aišku, kurį iš rizikos kriterijų detalizuojančių požymių NMA nustatė, tačiau kaip matyti iš Metodikos 1 priedo 1 lentelės yra pateikti ekonominį ryšį detalizuojantys du požymiai. Iš Sprendimo matyti, kad nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai – vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus) ir veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto). Pareiškėjos argumentai, kad jos Projektas susijęs su dvejomis veiklomis: griovių kasimu ir padangų keitimu, o griovių kasimas yra visiškai nesusijusi veikla su kitų paramos gavėjų veiklomis, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi viena iš vykdomų veiklų – padangų keitimas, sutampa su kitų paramos gavėjų, taip pat ir UAB „Autoferma“, vykdomomis veiklomis, t. y. automobilių techninės priežiūros ir remonto aptarnavimo veikla. Taigi projektuose vykdoma veikla atitinka.

Atsižvelgiant į Metodikos 7 punktą, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nustačius du rizikos kriterijus, NMA neturėjo teisinio pagrindo vertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų. Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nurodyti Sprendimo 9–13 puslapiuose. NMA gali remtis ne vien tokiais elementais kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Sprendime vertinta pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma, kuri pagrindžia nustatytą pažeidimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Naujoje Metodikos redakcijoje sukonkretinama, jog esminis požymis nustatant galimai neteisėtas sąlygas (dirbtinai sukurtas sąlygas) yra sąmoningas veiksmų derinimas dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus išsamų 16 puslapių NMA Sprendimą, jame išdėstytus motyvus, akivaizdu, kad pareiškėja su kitomis paramos gavėjomis ir UAB „Autoferma“ (jos vieninteliu akcininku T. N.) sukūrė dirbtines sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Įgyvendinimo taisyklėse nustatyti priemonės veiklos kompleksiniai tikslai buvo pasiekti. Įgyvendinimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad „vienose rankose“ sutelkta dirbtinai išskaidytų aštuonių projektų veikla nepatenka į priemonės tikslinę sritį, nes faktiškai viena didelė įmonė buvo formaliai išskaidyta į devynias mažas, siekiant apeiti ribojimus vienam paramos gavėjui, kurie ir nustatyti tam, kad parama pasiektų tikslinę auditoriją – mažas įmones ir skatintų jų kūrimąsi kaimo vietovėse. Nagrinėjamu atveju objektyvusis elementas įvertintas tinkamai ir įrodytas, nes nei fizinis asmuo T. N., nei juridinis asmuo UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, todėl buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos.

Pareiškėja taip pat nepagrįstai tvirtina, kad Sprendime nenustatyta, kokių Reglamento 1350/2013 4 straipsnyje nurodytų tikslų nebus galima pasiekti įgyvendinant Projektą. Įvertinus Sprendimo turinį, akivaizdu, kad įgyvendinant pareiškėjos ir paramos gavėjų projektus nebus pasiekiami Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnio a) ir c) punktuose nurodyti tikslai, t. y. įgyvendinant aštuonis paramą gavusius pareiškėjos ir paramos gavėjų projektus nėra skatinamas konkurencingumas, nes paramos gavėjos veikia viena kitą papildydamos, išskaidant vienos įmonės teikiamas paslaugas per devynias, taip pat nėra užtikrinama subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra, nes aštuoniems projektams skirta parama naudojama vienam ekonominiam vienetui, o tai prieštarauja paramos tikslams ir tik apsunkina kitų smulkių paslaugos tiekėjų steigimąsi šioje kaimo vietovėje.

Pareiškėjos argumentą, jog patalpoje veikla nebuvo vykdoma, nes buvo pietų pertraukos laikas, paneigia 2022 m. rugsėjo 29 d. patikros ataskaitoje užfiksuotos darbuotojo Arnoldo Vasiliausko nurodytos aplinkybės, kad jis užsakymo neturi, todėl neatlieka jokių darbų. Nustatytų bei papildomai NMA surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Atitinkamai, tiek geografinio, tiek ekonominio ir kitų ryšių bei objektyvių ir subjektyvių elementų dalyse nurodytos reikšmingos aplinkybės, kurių visuma ir sudaro bendrą pažeidimo kontekstą. Kiekvieną iš šių aplinkybių vertinama atskirai, nelaikytina pažeidimu, tačiau jų visuma leidžia konstatuoti pažeidimą.

Pareiškėjos argumentas, kad Sprendime nenurodyta aplinkybių apie išimtinai įgytą schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukūręs dirbtinių sąlygų, t. y. neišskaidęs vieno projekto į aštuonis. Nors pareiškėja nurodo, jog NMA jau paraiškų vertinimo metu galėjo nustatyti geografinį ryšį ir jau tuomet neskirti paramos, tačiau dirbtinės sąlygos retai išryškėja projektų pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas, reikalinga įvertinti, kaip vykdoma veikla, kuri atsiskleidžia tik per tam tikrą laiką vykdant projektus. Šiuo atveju NMA priėmė Sprendimą po atlikto kompleksinio pažeidimo tyrimo, surinkusi pakankamai įrodymų pažeidimui pagrįsti. NMA paraiškų vertinimo etape neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp projektų (pvz., paslaugų teikimą vienas kitam, tų pačių asmenų figūravimą skirtinguose projektuose ir pan.), kurios išryškėjo tik įgyvendinant projektus. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad UAB „Autoferma“ vykdo su jos ir kitomis paramos gavėjomis nesusijusią veiklą.

Projektas atitinka subjektyvųjį elementą, nes yra sąmoningo veiksmų derinimo požymių. Pagrindinis naudos gavėjas yra T. N. ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Tiek pareiškėjos, tiek kitų paramos gavėjų projektus sieja geografinis, ekonominis ryšiai, o su UAB „Autoferma“ atitinka ir objektyvius (nei T. N., nei UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, todėl buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (pareiškėja, kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos) bei subjektyvius elementus (nustatyti sąmoningi veiksmų derinimo požymiai), todėl darytina išvada, kad teikiant Projektą buvo sukurtos neteisėtos sąlygos gauti paramą.

Pareiškėjos pozicija, kad jai Sprendimu taikyta griežčiausia sankcija yra neproporcinga, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, 1 priedo lentelės 20 punkte nustatyta konkretaus dydžio sankcija – „paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos“. NMA, įvertinusi paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, pritaikė ir papildomą sankciją – paramos neskyrimą pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Nagrinėjamu atveju NMA neturėjo galimybės taikyti mažesnę sankciją, nei visos paramos susigrąžinimas, nes tai pažeistų lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu. NMA pagrįstai priėmė Sprendimą, kuris atitinka VAĮ jam keliamus reikalavimus, jame išsamiai išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai, nurodytos teisės aktų nuostatos, Sprendimas yra individualizuotas, išsamus, motyvuotas, pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo sankcijos proporcingumo, atmestini. Teismas aiškiai išdėstė savo motyvus dėl sankcijos proporcingumo, taip pat išsamiai išnagrinėjo ginčo situaciją ir nurodė teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis NMA Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką dėl analogiškų pažeidimų, kuriuos padarė kitos paramos gavėjos, su kuriomis pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2019-525/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-453-815/2025, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1125-442/2024, 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-385-463/2025).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SKP-55 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Sprendimu nuspręsta susigrąžinti paramos gavėjai (pareiškėjai) išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520 Eur paramos sumos bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. NMA, vadovaujantis Metodika, padarė išvadą, kad tiek paramos gavėjos, tiek kitų paramos gavėjų projektus sieja geografinis, ekonominis ryšiai, o su UAB „Autoferma“ atitinka ir objektyvius (nei T. N., nei UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnė paramos sumos, tad buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (paramos gavėja, kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos) bei subjektyvius elementus (nustatyti sąmoningi veiksmų derinimo požymiai), todėl konstatuotina, kad teikiant Projektą buvo sukurtos neteisėtos sąlygos gauti paramą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, padarė išvadą, jog Sprendime nurodyta pakankamai faktinių ir teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, o jos atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga.

Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog atmesdamas jos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taikė teisinį reguliavimą. Pareiškėja ginčija išvadą dėl nustatyto rizikos kriterijaus – ekonominio ryšio, nes ji yra nepagrįsta ir nemotyvuota galiojančiu teisiniu reguliavimu. Nėra aišku, kurį vieną iš dviejų RKDP ar juos abu nustatė atsakovas. Teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas dėl Projekto vertinimo pagal objektyvius ir subjektyvius elementus. Metodikoje nustatytas teisinis reguliavimas nėra aiškus ir nuoseklus dėl galimų tam tikrų naudojamų sąvokų nenuoseklumo ir neišaiškinimo, ypatingai Metodikos 7 punkto. Sprendime nėra motyvų, kaip buvo nustatyti objektyvieji kriterijai, ir siekdamas pagrįsti Sprendimo teisėtumą, teismas pats už atsakovą ėmėsi vertinti ir nustatinėti šiuos kriterijus. Teismo sprendime subjektyvių ir objektyvių elementų nustatymas buvo atliekamas kartu ir padarant bendrą išvadą apie abiejų elementų buvimą, todėl išlieka neaišku, kurie motyvai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės skirtos kiekvieno elemento vertinimui. Pareiškėja nesutinka su Sprendime ir skundžiamame teismo sprendime nurodytomis išvadomis, jog yra nustatyta viena iš sąlygų – sąmoningas veiksmų derinimas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl pritaikytų sankcijų neproporcingumo pagrindžia, jog teismas neatsakė į jos skundo argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. birželio 12 d. NMA pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Įgyvendinimo taisykles. NMA 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. KM-1436 pareiškėjos projektui Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001 „Griovių kasimas ir padangų keitimas kaime“ skyrė iki 37 600 Eur paramos. NMA 2020 m. spalio 2 d. išmokėjo pareiškėjai 30 080 Eur avansą. Pareiškėja 2022 m. sausio 26 d. pateikė mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 7 520 Eur. NMA minėtą mokėjimą sustabdė ir, įtarusi, kad paramos gavėja įgyvendindama Projektą padarė pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuris iš esmės grindžiamas išvada, jog pareiškėja, paramos gavėja, įgyvendindama Projektą su kitomis paramos gavėjomis (G. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001), K. A. (Ž.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04844-PR001), V. N. (projekto Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001), S. D. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001), D. Ž. (D.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001), V. Š. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03482-PR001) ir E. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001) sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Ši administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo plačiąja prasme yra dalis administracinio ginčo tarp NMA ir šios nutarties 41 punkte nurodytų paramos gavėjų (pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų) dėl paramos susigrąžinimo ir sankcijų taikymo, ginčo dalyku esant aplinkybei, jog paramos gavėjai, remiantis jų tarpusavyje nustatytais ryšiais, sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-2077-575/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-2019-525/2023, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1125-442/2024, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-385-463/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-385-463/2025 ir 2025 m. spalio 15 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-453-815/2025. Visose paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose pareiškėjų S. D., G. V., D. Ž. (D.), E. V. ir K. A. (Ž.) (šioje byloje turinčių trečiojo suinteresuoto asmens statusus) skundai dėl iš esmės analogiško NMA sprendimo kaip nagrinėjamoje byloje buvo netenkinti, o NMA sprendimai palikti galioti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023 konstatavo, kad ginčijamame sprendime yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis G. V., K. A. (Ž.), V. N., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-525/2023 konstatavo, kad pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis (be kita ko, ir D. V.) sieja Metodikos 1 priedo 2 eilutėje nurodytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys. Be kita ko, minėtoje nutartyje nurodyta, kad pagal Metodikos 7 punktą nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024).

Teisėjų kolegija, remdamasi prejudiciniais faktais, nustatytais minėtomis įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NMA Sprendimu buvo pagrįstai konstatuotas padarytas pažeidimas, nes teikiant Projektą buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja, kad ginčijamame Sprendime nepagrįstai nustatytas ekonominis ryšys, be kita ko, neaišku kokie kiti rizikos kriterijai nustatyti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjos pozicija, kad iš Sprendimo turinio neaišku kokie rizikos kriterijai nustatyti, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš Sprendimo, aiškiai nustatyti ir individualiai įvertinti geografinio ir ekonominio ryšio kriterijai, be kita ko, atsižvelgta į tai, kad yra požymių dėl sąmoningo veiksmų derinimo. Ginčijamame Sprendime, vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, išdėstytos faktinės aplinkybės lėmusios išvadą, kad tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų egzistuoja ekonominis ryšys, sąmoningas veiksmų derinimas (dėl geografinio ryšio byloje ginčo nėra). Pareiškėjos veikla „Griovių kasimas ir padangų keitimas kaime“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, EVRK 43.12 „Statybvietės paruošimas“ yra susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių remontu. Konstatuotina, kad paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje. Visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu.

Pareiškėja taip pat tvirtina, kad Sprendime nėra motyvuota išvada dėl objektyviųjų kriterijų nustatymo. Vadovaujantis Metodikos 6 punktu papildomai vertinami objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, Sprendimo 9–11 puslapiuose aprašytos ir įvertinos objektyvaus elemento aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti objektyvųjį elementą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėja apeliaciniame skunde nurodytais argumentais šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina, kad byloje surinktų duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad nei fizinis asmuo T. N., nei juridinis asmuo UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, tad buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos. T. N. kartu su paramos gavėjomis dirbtinai sukūrė sąlygas, kad atitiktų atrankos ir tinkamumo kriterijus bei reikalavimus, siekdamas gauti naudos, kurios negalėtų gauti nesukūręs tokių sąlygų. T. N., kaip fizinis asmuo bei UAB „Autoferma“ ir Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovas, per kitus fizinius asmenis (paramos gavėjas) siekė ir prisidėjo prie paramos gavimo, prie naudos gavimo ir ją gavo, nes veikdamas savarankiškai nebūtų galėjęs (nebūtų pripažintas tinkamu paramos gavėju) gauti naudos arba būtų galėjęs gauti mažesnę naudą nei pasitelkęs kitus asmenis.

Įvertinus NMA Sprendime nurodytas aplinkybes ir atliktą vertinimą dėl subjektyvaus elemento egzistavimo (sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas paramai gauti), teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl jų individualaus vertinimo, išsamumo ir pakankamumo. Jų visuma nuosekliai patvirtina, kad pareiškėja ir kiti tretieji asmenys sąmoningai derino veiksmus. Be kita ko, minėtos aplinkybės konstatuotos anksčiau aptartais įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Pagal Sankcijų metodikos 17 punktą paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Sankcijų metodikoje.

Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą ir tuo pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunktį. Jai skirta poveikio priemonė yra numatyta teisės akte (Sankcijų metodikos 1 priedo 20 p.).

Nors pareiškėja nesutinka, kad taikyta sankcija yra proporcinga, be kita ko teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatliko individualaus vertinimo šiuo aspektu, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad anksčiau aptartais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais kitoms paramos gavėjoms (šioje byloje turinčioms trečiųjų suinteresuotų asmenų statusą) taikytos analogiškos poveikio priemonės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teisės aktuose numatytos poveikio priemonės taikymo. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pareiškėjos argumentai, kad projekte numatytos lėšos buvo panaudotos tinkamai pagal projekte numatytas įsigyti investicijas ir už rinkos kainą, laiku buvo pradėta vykdyti projekte numatyta veikla, įdarbinti darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis ir pildomi visi dokumentai, visi projekte daromi pakeitimai buvo iš anksto derinami su atsakovu, atsakovas, atvykęs nepranešus, rado visą įrangą, įsigytą už paramos lėšas, paramos gavėjos veiklos vykdymo vietoje, šių išskirtinių aplinkybių nepatvirtina.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumu bei tinkamai taikydamas teisės normas, reguliuojančias sankcijos skyrimą, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjai paskirta pagrindinė sankcija yra proporcinga, taip pat, kad pagrįstai taikyta ir papildoma sankcija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sankcijų skyrimo pripažinti nepagrįstomis, nes sankcijos skirtos tokio dydžio bei pobūdžio, kaip numatyta teisės aktuose. Pareiškėjai NMA pritaikė sankciją, įvertinus tai, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Taigi visų lėšų grąžinimas yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė nustatytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasJolanta MalijauskienėArūnas Sutkevičius