- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- eAS-666-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04086-2025-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- BĮ Konstitucinis Teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės; 3) pripažinti, kad situacija, kai teisme nenagrinėjami administraciniai / tarnybiniai ginčai, ginčai susiję su darbo santykiais, sąmoninga tyčia įšaldomos bylos, neatitinka Teisėjų etikos kodekso, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės bei demokratinės valstybės sampratos / esmės; 4) pripažinti, kad, organizuotam asmenų susivienijimui veikiant tikslingai ir tęstinai, vilkinamas administracinių ginčų nagrinėjimas, ir priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti Mažeikių RSA elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą) laikytis įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir vykdyti teisingumą; 6) neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme; 7) užtikrinti pareiškėjui teisę į teismą, apginti jo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 8) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas (24 str. 1–2, 5 d., 26 str. 1 d.); 9) priimti akivaizdų faktą, kad nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių RSA įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus, ir priimti teismui reiškiamą nepasitikėjimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kadangi jis nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė atsakovu Konstitucinį Teismą bei kelia ginčą dėl šio teismo veiksmų neteisėtumo, vykdant teisingumą. Teismas akcentavo, kad reikalavimai teismui, kaip atsakovui, gali būti reiškiami ir nagrinėjami tik dėl jo veiksmų viešojo administravimo srityje. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti ginčą, susijusį su Konstitucinio Teismo veikla ir šio teismo teisėjų veiksmais, atliekant teisingumo vykdymo funkcijas, teismas priėjo prie išvados, kad tokie klausimai nepatenka į viešojo administravimo sritį ir nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), todėl negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo ar jo dalies, taikytinos nagrinėjamoje byloje, prieštaravimo Konstitucijai teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Abstraktus ar bendro pobūdžio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti laikomas tinkamu pagrindu inicijuoti šią procesinę procedūrą, nes tai neatitinka nei Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti prašymų, kuriais siekiama ne apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, o tik pripažinti arba konstatuoti tam tikrus faktus. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi jis neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų. Teismo vertinimu, skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo ar konstatavimo, todėl atsisakė priimti skundo dalis dėl reikalavimų pripažinti įvairius faktus, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sieja neturtinės žalos atsiradimą su Konstitucinio Teismo veiksmais, vykdant teisingumą, o, pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš Konstitucinio Teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, teismas atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Kartu pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimo tuo atveju, kai prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos.
Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose šiuo aspektu nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2026, 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-556/2026, 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-525/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, nenurodė naujų argumentų, kurių teismas nebūtų įvertinęs, todėl minėti prašymai netenkinami.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.