Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams G. B. ir R. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Atsakovai faktiškai nesinaudoja gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamojo turto objektas nėra baigtas statyti, vyksta šio objekto statybos ir įrengimo darbai, niekas šiame objekte negyvena ir juo nesinaudoja, todėl atsakovai nėra sukūrę atliekų nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, atsakovams nekyla pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl vietinė rinkliava priteista neteisėtai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Apeliantas G. B. apeliaciniame skunde patvirtino, kad naudojasi EPP sistema, todėl yra pagrindas teigti, kad jis yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektorinių paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, jeigu apeliantas nepageidavo gauti dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo pateikti prašymą į konkrečią bylą. Apeliantas nepateikė tokio prašymo į šią administracinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, nuostatomis (23¹ punktu) ir Taisyklėmis, nepažeisdamas apelianto teisių ir matydamas, kad apeliantas naudojasi EPP sistema, pateikė procesinius dokumentus į apelianto EPP paskyrą.

Apeliantas nepateikė teismui dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis yra atsakovės R. B. įgaliotas atstovas, todėl neturėjo teisės teikti argumentus jos vardu.

Aplinkybė, kad apeliantui ir atsakovei R. B. priklausančiame nekilnojamojo turto objekte atliekos nesusidaro, nes patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamos, savaime nepaneigia vertinimo, jog atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais Rinkliavos nuostatų prasme, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovams vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet kuris yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl kitų nekilnojamojo turto objektų ir jiems priskaičiuotos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą.

Apeliantas 2025 m. gegužės 9 d. sumokėjo 327,67 Eur, taigi įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalyko nebeliko.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo VASA 2025 m. gegužės 16 d. prašymas nutraukti administracinę bylą, kadangi atsakovai įvykdė prievolę, sumokėjo priteistą rinkliavos sumą ir delspinigius, atsižvelgiant į tai, neliko skundo dalyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo G. B. priteista 150,96 Eur vietinė rinkliava ir 6,40 Eur delspinigiai ir solidariai iš atsakovų G. B. ir R. B. priteista 163,90 Eur vietinė rinkliava ir 6,40 Eur delspinigiai, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovų pareiškėjo prašomas priteisti nesumokėtas vietinės rinkliavos sumas ir delspinigius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik vienas iš atsakovų, t. y. G. B. (apeliantas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrins G. B. apeliacinio skundo ribose, nenustačiusi ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržengti šias ribas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įteikė jam procesinius dokumentus, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas namas dar nėra baigtas statyti ir jame komunalinės atliekos nesusidaro.

VASA 2025 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą nutraukti administracinę bylą. Iš esmės tapatus prašymas gautas 2026 m. rugsėjo 1 d., apeliacinės instancijos teismui pasiūlius patikslinti pareiškėjo valią. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas sumokėjo vietinės rinkliavos skolą ir delspinigius, todėl neliko skundo dalyko. Pažymėtina, kad bylos nutraukimo pagrindai nurodyti ABTĮ 103 straipsnyje. Įvertinusi minėtą teisės normą bei pateiktų prašymų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie prašymai nelaikytini skundo atsisakymu ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto prasme, kadangi pareiškėjas neišreiškė aiškios pozicijos dėl skundo (prašymo) atsisakymo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įteikė procesinius dokumentus, todėl apeliantas neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo bei pranešimas apie bylos nagrinėjimą apeliantui buvo išsiųsti per EPP sistemą. Apeliantas neginčija, kad turi paskyrą EPP sistemoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad jis EPP sistema naudojasi kaip advokatas, o asmeninė EPP paskyra naudojasi tik išimtinais atvejais, nepaneigia fakto, kad apeliantas turi EPP paskyrą bei, vadovaujantis Taisyklių 7.2 papunkčiu, davė sutikimą gauti procesinius dokumentus joje. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta duomenų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu apelianto EPP paskyra būtų neaktyvi ar kad šioje byloje jis atšaukė sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP paskyrą (Taisyklių 35 p.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas įteikė procesinius dokumentus apeliantui tinkamai (per EPP sistemą), šiuo aspektu nepadarė esminių proceso teisės normų pažeidimų. Aplinkybė, kad apeliantas retai tikrino savo aktyvią EPP paskyrą, nepaneigia procesinių dokumentų įteikimo teisėtumo ir yra susijusi su paties apelianto pasirinktu naudojimosi EPP paskyra būdu.

Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą informuoti apie teisminį procesą atsakovę R. B.. Teisėjų kolegija, pažymėdama, kad atsakovė R. B. nepateikė apeliacinio skundo, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nėra baigtas statyti, vyksta šio objekto statybos ir įrengimo darbai, niekas šiame objekte negyvena ir nesinaudoja juo, atsakovai nėra sukūrę atliekų nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu, todėl atsakovams nekyla pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas grindžia aplinkybes, kad minėto nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu atsakovai nėra sukūrę atliekų, išskirtinai Nekilnojamo turto registro išrašų duomenimis apie nekilnojamojo turto objekto baigtumą. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis minėto gyvenamojo namo būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 81 proc., statybos pradžios metai 2001 m., statybos pabaigos metai 2006 m., rekonstravimo pradžios metai 2020 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2022 m.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą diskreciją, 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Rinkliavos nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurių 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtojų – jis yra nekilnojamojo turto objekto savininkas (Rinkliavos nuostatų 8.1 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys: pastovioji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objektui, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal nekilnojamojo turto objekto rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). (Rinkliavos nuostatų 52.1 p.). Kintamoji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objekto, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama taip: kai nekilnojamojo turto objekto rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Rinkliavos nuostatų 52.2.1 p.). Rinkliavos nuostatų 72.2 papunktyje nurodyta, kad rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, jog tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, taikomas 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies. Rinkliavos nuostatų 74 punkte numatyta, kad lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui. Pagal Rinkliavos nuostatų 76 punktą, kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Taigi, pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nebaigtos statybos savaime nesuponuoja išvados, kad jam nekilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Apelianto pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina statinio teisinę būklę ir jo 81 proc. baigtumą, tačiau nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektu faktiškai nebuvo naudojamasi ir jame nesusidarė komunalinių atliekų. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nebuvo kreipęsis dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravęs nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu ir kreipęsis dėl kintamosios rinkliavos dalies neskaičiavimo. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo G. B. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.