Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-09 · Administracinė byla Nr. AS-2893-552/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-09
Bylos Nr.
AS-2893-552/2026
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-04918-2026-9
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. AS-2893-552/2026 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-04918-2026-9 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamento) generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2026 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 1PE-1823 „Dėl pripažinimo pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Šį prašymą ji grindė tuo, kad skundžiamas Įsakymas jau šiuo metu riboja pareiškėjos teisę būti skatinamai, priimamai, perkeliamai, skiriamai ar renkamai į lygiavertes ar aukštesnes pareigas, o šis ribojimas, jam pasibaigus per vienerius metus, taptų faktiškai nebeatšaukiamas ir sukeltų pareiškėjai sunkiai atitaisomą žalą (prarastas karjeros galimybes).

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, tačiau netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Įvertinęs pareiškėjos prašymo motyvus, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad šios bylos skundo dalyku yra Įsakymas, kurio 1 punktu pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) II ir III skirsnių reikalavimus; 2 punktu nustatyta, kad pareiškėja vienerius metus nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos negali būti skatinama, priimama, perkeliama, skiriama ar renkama į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje ji dirba, teismas sprendė, kad teismui nepateikti jokie faktiniai duomenys, kurie patvirtintų, kad yra reali neatitaisomos žalos rizika, kuri kiltų dėl ginčijamo Įsakymo priėmimo. Teismo vertinimu, pareiškėjai nėra taikomi ribojimai susiję su jos esama padėtimi, o nustatyti ribojimai, susiję su skatinimu ir karjeros galimybėmis, taigi reikalavimo užtikrinimo priemone iš esmės siekiama prevencijos ginčijamo akto atžvilgiu, o neigiamos pasekmės yra labiau tikėtino pobūdžio ir galimai kilsiančios ateityje. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde nurodė, kad jai kils neatitaisoma žala (prarastos karjeros galimybės), tačiau nenurodė jokių realių ir išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III.

Pareiškėja J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Įsakymas yra nukreiptas į ateitį ir šiuo metu nesukelia realios žalos. Jos teigimu, turi būti atsižvelgiama į tai, kad Įsakymas galioja tik vienerius metus ir tiesiogiai riboja galimybę pareiškėją skatinti, perkelti, skirti ar rinkti į lygiavertes ar aukštesnes pareigas. Todėl, netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, iki bylos išnagrinėjimo Įsakymo galiojimo terminas gali pasibaigti, o palankus teismo sprendimas nebegalėtų realiai atkurti pareiškėjos pažeistų teisių.

Pareiškėjos vertinimu, Įsakymas jau šiuo metu sudaro sąlygas atsirasti neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai žalai. Pareiškėja nurodo, kad 2026 m. gegužės 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-282 „Dėl J. K. veiklos“ ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra susiję su tolesnėmis jos tarnybos ir karjeros galimybėmis.

Atskirajame skunde esminę reikšmę pareiškėja teikia aplinkybei, kad jai einant Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkės pareigas būtina turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2026 m. liepos 30 d. informavo pareiškėją apie sprendimą nutraukti jos tikrinimo procedūrą ir 2026 m. liepos 28 d. pateikė atsakovui Departamentui siūlymą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovo veiksmų seka ir priimtų sprendimų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad egzistuoja reali rizika, jog Įsakymu nustatyti ribojimai bus panaudoti kaip pagrindas tolesniems neigiamiems sprendimams dėl pareiškėjos tarnybos. Pareiškėja pažymi, kad tokiu būdu buvo atleisti jau keletas vadovybei neįtikusių pareigūnų.

Taigi, pareiškėjos vertinimu, šių aplinkybių visuma rodo, kad Įsakymas nėra vien deklaratyvaus ar ateityje galimo poveikio priemonė. Jo galiojimas kartu su kitais priimtais sprendimais ir veiksmais gali sudaryti realias sąlygas pareiškėjos atleidimui iš einamų pareigų, o tokio atleidimo padariniai galėtų būti sunkiai atitaisomi.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad dėl tarnybinio patikrinimo pagrindu siūlomos tarnybinės nuobaudos šiuo metu nagrinėjamos dvi administracinės bylos. Tai, jos vertinimu, papildomai pagrindžia būtinybę iki ginčo išnagrinėjimo užtikrinti esamą teisinę ir faktinę padėtį ir leisti išvengti galimo papildomo ginčo dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo prie bylos prijungti naujus dokumentus – Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2026 m. liepos 13 d. protokolą Nr. 5BE-357 ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2026 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 1PE- 2068 „Dėl J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmę, šiuo metu nebeatitinka faktinės situacijos, nes nuo 2026 m. rugpjūčio 7 d. ji yra atleista iš tarnybos.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad Įsakymas gali turėti įtakos jos dalyvavimui tarnybinės veiklos vertinime ar su juo susijusioms skatinimo galimybėms, nėra aktualus. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja buvo atleista ne dėl ginčijamame Įsakyme nustatytų pažeidimų ar jų teisinių pasekmių, o dėl kitų savarankiškų pagrindų, todėl atskirajame skunde nurodyta būsimo atleidimo grėsmė nebegali būti laikoma aktualia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aplinkybe.

Atsakovo manymu, be kita ko, pagal ABTĮ 70 straipsnį būtina nustatyti ne tik tikėtiną reikalavimo pagrįstumą, bet ir realią neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę. Vien galimų neigiamų pasekmių nurodymo nepakanka – būtina pagrįsti jų realumą, mastą ir sunkų atitaisomumą. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad būtent ginčijamo Įsakymo galiojimas šiuo metu kelia tokias pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, pareiškėjos argumentai dėl būsimo atleidimo ir dar neįvykusio tarnybinės veiklos vertinimo nebeturi faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ginčijamą Įsakymą. Įsakymu atsakovas pripažino, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo II ir III skirsnių reikalavimus, taip pat nustatė, kad pareiškėja vienus metus nuo šio Įsakymo įsigaliojimo dienos negali būti skatinama, priimama, perkeliama, skiriama ar renkama į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje ji dirba.

Skunde pareiškėja taip pat prašė iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą. Šį prašymą grindė tuo, kad skundžiamas Įsakymas jau šiuo metu riboja pareiškėjos teisę būti skatinamai, priimamai, perkeliamai, skiriamai ar renkamai į lygiavertes ar aukštesnes pareigas, o šis ribojimas, jam pasibaigus per vienerius metus, taptų faktiškai nebeatšaukiamas ir sukeltų pareiškėjai sunkiai atitaisomą žalą (pareiškėja prarastų karjeros galimybes).

Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 28 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatęs, kad pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių realią neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu nustatyti ribojimai nėra susiję su pareiškėjos esama tarnybine padėtimi, o tik su jos skatinimo ir karjeros galimybėmis ateityje, todėl nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos ir galimos ateityje. Pareiškėjos teiginiai apie galimas prarastas karjeros galimybes, teismo vertinimu, nebuvo pagrįsti konkrečiomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis spręsti, kad nepritaikius prašomų priemonių jai ar visuomenės saugomiems interesams galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja, nesutikdama su minėta teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, taip pat ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų aiškinimą ir pritaikymą konkrečioms bylos aplinkybėms.

Pažymėtina, kad pareiškėja kartu su atskiruoju skundu, o atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus dokumentus. Atsižvelgusi į tai, kad dalis šių dokumentų atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, o jų visuma yra susijusi su pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsme ir po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitusia jos tarnybine padėtimi, teisėjų kolegija šiuos dokumentus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš tokių priemonių yra ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-824-502/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, įskaitant naujai pateiktus dokumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė vienos iš būtinųjų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų – realios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Nenustačius šios sąlygos, nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėja sunkiai atitaisomos žalos grėsmę iš esmės sieja su ginčijamu Įsakymu vieneriems metams nustatytais jos karjeros ribojimais ir galimybe, kad šie ribojimai, vertinami kartu su kitais jos atžvilgiu atliktais veiksmais, susijusiais su leidimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali lemti neigiamas pasekmes jos tarnybai ir karjerai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad Įsakymas galioja vienerius metus ir šiuo laikotarpiu riboja pareiškėjos galimybes būti skatinamai, perkeliamai, skiriamai ar renkamai į lygiavertes ar aukštesnes pareigas, savaime nepatvirtina realios neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai – 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašymas atsakovui dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo pateikimo, 2026 m. gegužės 31 d. raštas Valstybės saugumo departamentui, Valstybės saugumo departamento 2026 m. liepos 30 d. raštas, 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašymas atsakovui dėl informacijos ir susijusių dokumentų pateikimo bei pareiškėjos pareigybės aprašymas – patvirtina su pareiškėjos tarnybine padėtimi, tarnybinės veiklos vertinimu ir leidimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija susijusias aplinkybes, tačiau nepatvirtina, kad dėl ginčijamo Įsakymo galiojimo pareiškėja realiai neteko ar neišvengiamai neteks konkrečios karjeros galimybės. Nors pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas 2026 m. liepos 13 d., byloje nėra duomenų, kad šio vertinimo metu ar jo pagrindu būtų buvusi sprendžiama konkreti jos skatinimo, perkėlimo ar skyrimo į lygiavertes ar aukštesnes pareigas galimybė, kurios ji dėl ginčijamu Įsakymu nustatytų ribojimų negalėjo įgyvendinti. Taip pat nenustatyta kitos konkrečios ir realiai egzistavusios karjeros galimybės, kuri būtų prarasta dėl šių ribojimų. Todėl pareiškėjos nurodomos neigiamos pasekmės šiuo aspektu iš esmės grindžiamos prielaidomis.

Pareiškėjos argumentai, kad Įsakymo galiojimas kartu su veiksmais dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali sudaryti pagrindą ją atleisti iš tarnybos, taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikio apeliacinėje instancijoje, atsižvelgtina ir į po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pasikeitusią faktinę situaciją – 2026 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos. Taigi atskirajame skunde nurodyta būsimo atleidimo rizika šiuo metu nebeegzistuoja.

Iš atsakovo pateikto 2026 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo matyti, kad pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 74 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 2 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi bei 80 straipsniu. Ginčijamas Įsakymas šiame atleidimo įsakyme nenurodytas kaip pareiškėjos atleidimo teisinis pagrindas. Todėl byloje nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos atleidimas buvo tiesioginė ginčijamu Įsakymu nustatyto draudimo ją skatinti, perkelti, skirti ar rinkti į lygiavertes ar aukštesnes pareigas teisinė pasekmė.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirtis yra užkirsti kelią būsimai neatitaisomai ar sunkiai atitaisomai didelei žalai, o ne šioje proceso stadijoje šalinti jau įvykusio atleidimo pasekmes ar vertinti sprendimo dėl pareiškėjos atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl aplinkybės, susijusios su pareiškėjos jau įvykusiu atleidimu iš vidaus tarnybos, savaime nepagrindžia būtinybės laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.

Aplinkybė, kad ginčijamu Įsakymu nustatyti ribojimai galioja vienerius metus ir iki bylos išnagrinėjimo šis terminas gali iš dalies ar visiškai pasibaigti, taip pat savaime nepatvirtina neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja 2026 m. rugpjūčio 7 d. buvo atleista iš vidaus tarnybos, todėl jos nurodyti ribojimai, susiję su skatinimu ar perkėlimu einant pareigas, šiuo metu jai nebegali sukelti tokių pasekmių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos teisėtumas gali būti ginčijamas, todėl tuo atveju, jeigu atleidimo sprendimas būtų panaikintas ir pareiškėjos tarnybinė padėtis būtų atkurta, ginčijamu Įsakymu nustatyto vienerių metų ribojimo reikšmė jos tarnybinėms ir karjeros galimybėms galėtų vėl tapti aktuali. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako ir dėl pareiškėjos argumento, susijusio su ribojimo termino pasibaigimu iki bylos išnagrinėjimo, tačiau pažymi, kad vien tokia hipotetinė galimybė savaime nepatvirtina realios ir konkrečios neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą nėra vertinamas ginčijamo Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės ar kitų pareiškėjos atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumas. Šie klausimai turi būti sprendžiami nagrinėjant atitinkamus ginčus iš esmės. Todėl pareiškėjos nurodomas atsakovo veiksmų nuoseklumas ar tendencingumas bei aplinkybės, susijusios su kitais jos atžvilgiu priimtais ar kitose administracinėse bylose ginčijamais sprendimais, nesant konkrečių duomenų apie būtent dėl ginčijamo Įsakymo galiojimo gresiančią neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, nesudaro pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė realios ir konkrečios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri kiltų būtent dėl ginčijamo Įsakymo galiojimo ir kurios būtų galima išvengti laikinai sustabdžius šio Įsakymo galiojimą, grėsmės. Todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarties dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasBeata MartišienėEgidijus Šileikis