- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eA-405-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00844-2024-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Viešosios tvarkos biuro 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 5-IL13078 „Dėl D. G. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo ir ginklo paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) panaikinti pareiškėjo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas 1) laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas 2) galiojimą; 2) paimti pareiškėjui priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimą ir ginklų pažymėjimus bei perduoti laikinam saugojimui į ginklų saugyklą; 3) paimtus ginklus ir šaudmenis realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka.
Policijos departamentas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad duomenys apie pareiškėjo nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. padarytą 131 administracinį nusižengimą patvirtina, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) vadovas. Įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais ir teikia krovinių gabenimo paslaugas Skandinavijos šalyse bei kitose Europos šalyse. Įmonė įvairiu laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 13 d.) vidutiniškai turėjo jos vardu registruotų apie 130 vilkikų ir apie 150 puspriekabių. Įmonėje nuo nurodyto laikotarpio vidutiniškai dirbo virš 200 darbuotojų (vairuotojų). Todėl beveik visos administracinės baudos, susijusios su transporto priemonių padaromais pažeidimais būdavo skiriamos pareiškėjui kaip įmonės vadovui. Pareiškėjas ne visada laiku spėdavo nurodyti už pažeidimą atsakingą asmenį, todėl bauda likdavo paskirta būtent jam kaip įmonės vadovui, o ne už administracinį pažeidimą tiesiogiai atsakingam asmeniui. Be to, dalis Policijos departamento nurodytų pareiškėjui paskirtų baudų vėliau buvo atšauktos kaip paskirtos per klaidą. Didžioji dalis atsakovo nurodytų baudų buvo skirtos už tai, kad Įmonei priklausančios transporto priemonės dalyvavo eisme neturėdamos privalomo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir (ar) dalyvavo eisme neturėdamos atliktos techninės apžiūros. Įmonėje už šių pareigų vykdymą buvo atsakingas kitas asmuo, tačiau jis ne visada jas atlikdavo laiku, todėl baudos turėjo būti skiriamos būtent jam. Tačiau nenorėdamas dėl to prarasti reikalingo specialisto, pareiškėjas kaip įmonės vadovas manė, kad geriau baudos tegul lieka jam kaip Įmonės vadovui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad Policijos departamento nurodytos pareiškėjui paskirtos baudos už administracinius nusižengimus savaime patvirtina, jog būtent jo veiksmai kelia ar gali kelti grėsmę kitų asmenų ar jo paties gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir todėl sudaro pakankamą pagrindą panaikinti jam išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendime nepagrįstai vertintas pareiškėjo administracinių nusižengimų laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., nors administracinio nusižengimo nuobaudos galiojimo terminas yra vieneri metai.
Sprendime nepagrįstai remtasi ir duomenimis apie pareiškėjui registruotus 165 administracinius nusižengimus, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai, nes, nesant priimto sprendimo dėl administracinio nusižengimo, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas už tokį nusižengimą buvo baustas.
Pareiškėjas nėra padaręs administracinių ar baudžiamųjų teisės pažeidimų, susijusių su netinkamu ginklų laikymu ar naudojimu, medžioklės taisyklių pažeidimais ar kitais panašaus pobūdžio veiksmais, nėra teistas, o jo elgesys nekelia grėsmės kitų asmenų ar jo paties gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas pareiškėjas nelaikytinas asmeniu, neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, taip pat nėra padaręs neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti taikomas specialiosios teisės medžioti atėmimas.
Pareiškėjui Leidimas 1 buvo išduotas 2021 m. gegužės 10 d. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl tuo metu, išduodamas šį leidimą, Policijos departamentas nevertino pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 13 d. paskirtų baudų už administracinius nusižengimus ir nepriėmė sprendimo atsisakyti išduoti leidimą, nors duomenys apie šias nuobaudas jau egzistavo.
Skundžiamame Sprendime Policijos departamentas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, kuriuose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo atvejo ir nėra su juo tapačios.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
Pareiškėjui 2024 m. balandžio 24 d. pateikus pranešimą apie pasikeitusią ginklų laikymo vietą ir atlikus Įstatyme bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintame Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytus patikrinimus, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. pareiškėjas buvo baustas už 131 administracinį nusižengimą: 2 kartus – už laiku Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nepateiktą nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 str. 2 d.); 60 kartų – už pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymą (ANK 415 str. 1, 2 d.); 21 kartą – už tai, kad, būdamas juridinio asmens vadovu, per nustatytą terminą nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę (ANK 431 str. 1, 2 d.); 36 kartus – už tai, kad, būdamas atsakingas už transporto priemonių techninę būklę, leido viešajame eisme dalyvauti transporto priemonei, kuriai nebuvo atlikta techninė apžiūra (ANK 429 str. 1 d.); 6 kartus – už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 str. 2, 3, 5 d.), iš jų vieną kartą greitį viršijus daugiau kaip 40 km/h; 2 kartus – už stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) draudžiama stovėti; 1 kartą – už mobiliojo ryšio priemonės laikymą ir naudojimą rankoje vairuojant transporto priemonę (ANK 417 str. 2, 3 d.); 1 kartą – už oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimą (ANK 394 str. 7 d.); 1 kartą – už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos (ANK 463 str. 1 d.); 1 kartą – už tai, kad, būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, jog atleistiems darbuotojams su darbo santykiais susijusios išmokos būtų sumokėtos ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną (ANK 99 str. 1 d.).
Pareiškėjo padaryti daugybiniai administraciniai nusižengimai leido spręsti, kad jo elgesys teisės ir moralės požiūriu yra nepriimtinas, jis yra linkęs nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o tai rodo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Sistemingas administracinių nusižengimų darymas taip pat leidžia abejoti pareiškėjo rūpestingumu ir atidumu, kurių reikalaujama iš ginklo turėtojo, bei vertinti jį kaip asmenį, galintį kelti grėsmę Įstatyme saugomiems teisiniams gėriams.
Administracinių nusižengimų registre pareiškėjo vardu esantys 165 įrašai apie administracinius nusižengimus, dėl kurių dar nėra priimti sprendimai ir nėra suėję ANK 39 straipsnyje nustatyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai, iš kurių didžioji dalis susijusi su krovininiu transportu, patvirtina pareiškėjo daromų pažeidimų tęstinumą ir mastą.
Iš duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas sistemingai nesilaiko visuomenėje priimtinų socialinio elgesio taisyklių, KET ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl buvo pakankamas pagrindas vertinti jį kaip asmenį, galintį kelti grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, neatitinkantiems Įstatyme nustatytų reikalavimų. Įstatymo saugomi teisiniai gėriai – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas – yra svarbesni už asmens interesą disponuoti ginklu.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad:
Pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. išduotas Europos šaunamojo ginklo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (Leidimas 2), o 2021 m. gegužės 10 d. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus (Leidimas 1). Pareiškėjas savo vardu turi registruotus ginklus: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo padaliniui pateikė 2024 m. balandžio 29 d. pranešimą, kuriuo pranešė, jog pasikeitė ginklų laikymo vieta. Prašyme pareiškėjas nurodė naują ginklų laikymo vietą, be to, sutiko, kad policija teisės aktų nustatyta tvarka atliktų patikrinimus, susijusius su ginklų apyvarta.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuras priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) panaikinti pareiškėjo Leidimo 1 ir Leidimo 2 galiojimą; 2) paimti pareiškėjui priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimą ir ginklų pažymėjimus bei perduoti laikinam saugojimui į ginklų saugyklą; 3) paimtus ginklus ir šaudmenis realizuoti Įstatymo nustatyta tvarka. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjui 2024 m. balandžio 29 d. pateikus pranešimą apie pasikeitusią ginklų laikymo vietą ir atlikus Įstatyme ir Apraše nustatytus patikrinimus, Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. pareiškėjas buvo baustas už 131 administracinį nusižengimą. Didžiąją jų dalį sudarė pažeidimai, susiję su transporto priemonių privalomuoju draudimu (60), technine būkle (36), juridinio asmens vadovo pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį nevykdymu (21) ir nustatyto greičio viršijimu (6), taip pat nustatyti pavieniai pažeidimai, susiję su mokesčių deklaravimu, stovėjimo ir mobiliojo ryšio priemonės naudojimo vairuojant taisyklių nesilaikymu, oro erdvės naudojimu, kelių naudotojo mokesčiu ir atsiskaitymu su atleistais darbuotojais. Be to, pareiškėjo vardu registre buvo 165 įrašai apie administracinius nusižengimus, dėl kurių sprendimai dar nebuvo priimti. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų skaičių, jų pobūdį ir tęstinumą, Policijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas sistemingai nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o toks elgesys neatitinka ginklo turėtojui keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų bei sudaro pagrindą vertinti jį kaip galintį kelti grėsmę Įstatyme saugomiems teisiniams gėriams.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2024 m. balandžio 29 d. išrašas patvirtina, kad pareiškėjas yra Įmonės, įregistruotos 1996 m. gegužės 29 d., akcininkas ir vadovas (nuo 2020 m. vasario 12 d.).
Administracinių nusižengimų registro 2024 m. gegužės 13 d. išrašas Nr. 02-ANR_I-17048-2024 patvirtina duomenis apie per penkerių metų laikotarpį pareiškėjo vardu registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir dėl jų priimtus sprendimus.
Įmonės 2019 m. sausio 4 d. įsakymu A. N. paskirtas vadybininku, atsakingu už savalaikį transporto priemonių apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą. 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. įsakymais A. N. už laiku neapdraustas transporto priemones ir neatliktas technines apžiūras skirtos drausminės nuobaudos – pastabos.
Įmonės 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymu R. K. paskirta personalo administratore, atsakinga už savalaikį duomenų apie asmenis, kurie administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo savininkui (valdytojui) priklausančias transporto priemones, pateikimą Informatikos ir ryšių departamento portale bei atsakant į paštu gaunamas užklausas. 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymu R. K. už pavėluotą šių duomenų pateikimą skirta drausminė nuobauda – pastaba.
Medžiotojų būrelių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. yra šių būrelių narys ir dėl gerų bei patikimų asmeninių savybių paskirtas valdybos nariu. Pareiškėjas apibūdinamas kaip strategiškai mąstantis, gebantis operatyviai priimti su būrelių veikla susijusius sprendimus, rūpestingas, pareigingas, kruopštus, imlus naujovėms ir pasiūlymams, gebantis savarankiškai planuoti veiklą bei rūpintis kitų narių sauga ir mokymais. Taip pat pažymėta, kad jis turi tvirtą charakterį, valios jėgą ir geras dalykines savybes, yra autoritetas tarp būrelių narių, kilusias problemas siekia spręsti teisėtais ir visoms pusėms priimtinais būdais, yra jautrus kitų narių atžvilgiu. Pareiškėjas nuobaudų ar įspėjimų neturi, ne kartą buvo skatintas už veiklą ir gerą elgesį, o jo narystės laikotarpiu pagerėjo būrelių visuomeninė ir edukacinė veikla.
Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ vadovo charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2005 m. yra šio būrelio narys, jame gerbiamas, pelnęs kitų narių pasitikėjimą ir autoritetą, todėl buvo išrinktas valdybos nariu. Pareiškėjas apibūdinamas kaip kruopštus, pareigingas, imlus naujovėms ir pasiūlymams, turintis tvirtą charakterį, valios jėgą ir dalykines savybes. Taip pat pažymėta, kad kilusias problemas jis siekia spręsti teisėtai ir visoms pusėms priimtinu būdu, būrelyje yra užsirekomendavęs teigiamai, nuobaudų ir įspėjimų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis Įstatyme ir Apraše įtvirtintu ginklų apyvartos, leidimų galiojimo panaikinimo ir asmens keliamos grėsmės teisiniu reguliavimu, aptaręs pareiškėjui taikytas ANK nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nepritarė pareiškėjo argumentams, kad administracinės nuobaudos jam buvo skiriamos tik kaip Įmonės vadovui už kitų asmenų padarytus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų apie atskirus pažeidimus ir nepagrindė, jog atsakomybė už juos turėjo tekti kitiems asmenims. Be to, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo vadovaujamos Įmonės veikla tiesiogiai susijusi su didelio skaičiaus krovininių transporto priemonių, laikomų padidinto pavojaus šaltiniais, dalyvavimu eisme, teismas sprendė, kad pareiškėjui kaip Įmonės vadovui kilo pareiga būti apdairiam ir rūpestingam bei užtikrinti, kad kelių eisme nedalyvautų galiojančios techninės apžiūros ar privalomojo draudimo neturinčios transporto priemonės. Teismo vertinimu, Policijos departamento nurodytos pareiškėjui skirtos baudos už administracinius nusižengimus pagrįstai siejamos su jo paties asmeniu ir veiksmais.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl vertinto administracinių nusižengimų laikotarpio, nustatęs, kad buvo vertinti per maždaug penkerių metų laikotarpį padaryti pažeidimai, o duomenys apie juos laikytini pareiškėjo biografijos faktais, reikšmingais vertinant jo asmenines savybes. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje reikšmingi buvo duomenys apie 131 administracinį nusižengimą, dėl kurių buvo priimti sprendimai, todėl aplinkybė, jog Administracinių nusižengimų registre buvo nurodytas didesnis registruotų administracinių nusižengimų skaičius, ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturėjo.
Teismas nurodė, kad Įstatyme nustatytas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas nėra siejamas vien su pažeidimais, tiesiogiai susijusiais su ginklų laikymu, naudojimu ar medžiokle. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra teistas, nėra padaręs su ginklų laikymu, naudojimu ar medžioklės taisyklėmis susijusių pažeidimų ir nėra atlikęs neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti atimta teisė medžioti, savaime nepatvirtina, jog jis nekelia ir negali kelti grėsmės Įstatyme saugomoms vertybėms. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad po Leidimo 1 išdavimo 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjas padarė dar 36 administracinius nusižengimus, daugiausia susijusius su transporto priemonių privalomuoju draudimu, pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį nevykdymu ir KET pažeidimais.
Įvertinęs pareiškėjo padaryto 131 administracinio nusižengimo skaičių, pobūdį, pasikartojimą ir sistemiškumą, teismas sprendė, kad toks elgesys rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių teisinės tvarkos taisyklių bei apibūdina jį kaip asmenį, galintį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams – kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas pabrėžė, kad asmenims, norintiems įsigyti ar turintiems ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o žmogaus gyvybės, sveikatos ir visuomenės saugumo apsauga yra svarbesnė už asmens interesą disponuoti ginklu. Todėl nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių leidimų panaikinimas pareiškėjui galėtų būti laikomas akivaizdžiai neproporcinga priemone, ir sprendė, kad Policijos departamentas, siekdamas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, taikė adekvačią ir proporcingą prevencinę priemonę. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu, teismo vertinimu, nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ginčijamame Policijos departamento Sprendime buvo nurodytos jo priėmimo faktinės aplinkybės, teisinis pagrindas ir pakankami motyvai, pareiškėjui buvo suprantamos Sprendimo priėmimo priežastys ir jis turėjo galimybę jas ginčyti. Dėl to teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jo panaikinti.
III.
Pareiškėjas D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir reikšmę, neatliko individualaus jų vertinimo, neatsižvelgė į pažeidimų sunkumą, pakartotinumą, laiką, praėjusį nuo jų padarymo, ir jais pažeistus teisinius gėrius. Teismas iš esmės apsiribojo 131 administracinio nusižengimo skaičiumi ir jų sistemiškumu, tačiau nepagrindė, kodėl būtent šie nusižengimai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte saugomiems teisiniams gėriams. Pareiškėjo teigimu, nė vienas iš šių nusižengimų pagal savo objektą nėra tiesiogiai susijęs su grėsme kitų asmenų ar jo paties gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, nuo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau ši aplinkybė, reikšminga vertinant jo galimą elgesį ateityje, liko neįvertinta.
Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad didžioji dalis administracinių nusižengimų buvo susiję su pareiškėjo vadovaujamos transporto įmonės veikla. Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, buvo ėmęsis priemonių transporto priemonių draudimo ir techninės priežiūros kontrolei užtikrinti: paskyrė už šių funkcijų vykdymą atsakingus darbuotojus, o už netinkamą pareigų atlikimą jiems taikė drausmines nuobaudas. Taigi pareiškėjas ėmėsi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti, tačiau nei Policijos departamentas, nei teismas šių jo elgesį individualizuojančių aplinkybių tinkamai neįvertino. Taip pat nebuvo tinkamai įvertintos byloje pateiktos medžiotojų būrelių charakteristikos, teigiamai apibūdinančios pareiškėjo asmenines savybes ir elgesį.
Nei Policijos departamento Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nepaaiškinta, kodėl pareiškėjo administraciniai nusižengimai buvo vertinami būtent laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. ir kuo remiantis pasirinktas tokios trukmės, o ne trumpesnis ar ilgesnis laikotarpis. Pagal ANK 40 straipsnį administracinės nuobaudos galioja tik 1 metus. Nepaisant to, Sprendimas buvo grindžiamas ir 114 administracinių nuobaudų, kurių galiojimas jau buvo pasibaigęs, nepaaiškinus šių duomenų aktualumo vertinant galimą pareiškėjo elgesį ateityje.
Nagrinėjamu atveju neatskleistas konkretus ryšys tarp pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų ir išvados, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo teigimu, nebuvo tinkamai įvertinta, kad jis nėra teistas, nėra padaręs su ginklų laikymu ar naudojimu arba medžioklės taisyklėmis susijusių pažeidimų, laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir nėra atlikęs neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti atimta specialioji teisė medžioti. Šios aplinkybės paneigia išvadą, kad pareiškėjo elgesys kelia Įstatyme nurodytą grėsmę.
Policijos departamentas Sprendime iš esmės rėmėsi pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų skaičiumi, tačiau nepakankamai paaiškino, kurios konkrečios veikos, jų pobūdis ir kitos individualios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę. Pareiškėjo vertinimu, toks motyvavimas neatitinka individualaus vertinimo reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Sprendimo motyvus pakankamais ir tinkamai neįvertino jo atitikties Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotiems reikalavimams.
Sprendime nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl jose pateiktais išaiškinimais negalėjo būti remiamasi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“, 109 straipsnio 2 daliai „konstitucinis teisinės valstybės principas“. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytose Įstatymo nuostatose nenustatyta aiškių kriterijų, kokie duomenys, kokio pobūdžio pažeidimai ir už kokį laikotarpį turi būti vertinami sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Dėl to policijos įstaigai paliekama pernelyg plati diskrecija, nenustatant, kada neigiami duomenys apie asmenį praranda aktualumą, o tai, pareiškėjo vertinimu, neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo, teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų. Be to, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą grindžiant administraciniais nusižengimais, už kuriuos pareiškėjas jau buvo nubaustas, keliama abejonė ir dėl tokio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam draudimui bausti už tą pačią veiką antrą kartą.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Teisė turėti ir laikyti ginklą nėra konstitucinė teisė; ji įgyjama tik įstatymo nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į ginklų keliamą pavojų visuomenės saugumui, juos turintiems asmenims keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Per kiek daugiau nei penkerius metus padarytų 131 administracinio nusižengimo skaičius, pobūdis, pasikartojimas ir sistemiškumas pagrindžia išvadą apie pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir galimą grėsmę Įstatyme saugomiems teisiniams gėriams. Teigiamai asmenį apibūdinančios aplinkybės šios išvados nepaneigia, nes leidimui panaikinti pakanka pagrįstos galimos grėsmės – ji neprivalo būti jau realiai kilusi.
Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui tuo aspektu, kad jame nenustatytas konkretus vertinamų duomenų laikotarpis, nes Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime jau pripažino tokį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas taip pat nelaikytinas pakartotiniu baudimu už tuos pačius administracinius nusižengimus, nes tai yra ne sankcija už padarytą pažeidimą, o prevencinio pobūdžio viešojo administravimo priemonė, taikoma ginklų apyvartos kontrolės srityje, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą patį teisės pažeidimą) principas nepažeidžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento Sprendimo, kuriuo, be kita ko, panaikintas pareiškėjui išduotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų skaičius, pobūdis ir sistemiškumas sudarė pakankamą pagrindą vertinti jį kaip galintį kelti grėsmę Įstatyme saugomiems teisiniams gėriams, o leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas buvo pagrįsta ir proporcinga prevencinė priemonė. Teismas taip pat konstatavo, kad Sprendimas buvo pakankamai individualizuotas ir motyvuotas bei atitiko individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ginčija Policijos departamento išvadą, kad jis gali kelti grėsmę, administracinių nusižengimų vertinimą, Sprendimo motyvų pakankamumą, jo asmeninių aplinkybių įvertinimą ir leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo proporcingumą. Taip pat jis prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuras priėmė šioje byloje ginčijamą 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 5-IL13078 „Dėl D. G. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo ir ginklo paėmimo“ (Sprendimas). Minėtu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Aprašo 55 punktu ir 55.1 papunkčiu, Policijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (Leidimas 1) laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimo Nr. L1-16-0096 (Leidimas 2) galiojimą, paimti pareiškėjui priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimą ir ginklų pažymėjimus bei perduoti laikinam saugojimui į ginklų saugyklą, paimtus ginklus ir šaudmenis realizuoti Įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiais atvejais policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo ir gebėjimo laikytis teisės aktų reikalavimų naudojantis ginklu kyla akivaizdžių ir pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir sprendžiant dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, prognozuojant galimą asmens elgesį ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020 ir kt.).
Byloje iš esmės nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. pareiškėjas buvo baustas už 131 administracinį nusižengimą: 2 kartus – už laiku VMI nepateiktą nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (ANK 187 str. 2 d.); 60 kartų – už pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymą (ANK 415 str. 1, 2 d.); 21 kartą – už tai, kad, būdamas juridinio asmens vadovu, per nustatytą terminą nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę (ANK 431 str. 1, 2 d.); 36 kartus – už tai, kad, būdamas atsakingas už transporto priemonių techninę būklę, leido viešajame eisme dalyvauti transporto priemonei, kuriai nebuvo atlikta techninė apžiūra (ANK 429 str. 1 d.); 6 kartus – už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 str. 2, 3, 5 d.), iš jų vieną kartą greitį viršijus daugiau kaip 40 km/h; 2 kartus – už stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama stovėti; 1 kartą – už mobiliojo ryšio priemonės laikymą ir naudojimą rankoje vairuojant transporto priemonę (ANK 417 str. 2, 3 d.); 1 kartą – už oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimą (ANK 394 str. 7 d.); 1 kartą – už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos (ANK 463 str. 1 d.); 1 kartą – už tai, kad, būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, jog atleistiems darbuotojams su darbo santykiais susijusios išmokos būtų sumokėtos ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną (ANK 99 str. 1 d.). Taip pat pareiškėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad po Leidimo 1 išdavimo 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjas padarė dar 36 administracinius nusižengimus, daugiausia susijusius su transporto priemonių privalomuoju draudimu, pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį nevykdymu ir KET pažeidimais. Pažymėtina, kad šalių ginčas iš esmės kyla dėl šių administracinių nusižengimų pobūdžio ir reikšmės vertinant pareiškėjo asmenines savybes bei dėl to, ar jų visuma sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas gali kelti Įstatyme nurodytą grėsmę, ir panaikinti jam išduotus leidimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėją charakterizuojančių duomenų vertinimas leidžia spręsti apie jo moralines nuostatas ir taikomus elgesio standartus, be kita ko, požiūrį į viešosios tvarkos ir teisėtumo reikalavimų laikymąsi. Byloje surinktų duomenų visuma įrodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Policijos departamento išvada dėl jo galimos grėsmės grindžiama vien administracinių nusižengimų skaičiumi ir yra nepakankamai individualizuota. Skundžiamame sprendime vertintas ne tik pažeidimų skaičius, bet ir jų pobūdis, pasikartojimas bei tęstinumas. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo baustas už 131 administracinį nusižengimą, tarp kurių daugkartiniai pažeidimai, susiję su transporto priemonių privalomuoju draudimu, jų technine būkle, pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį nevykdymu, nustatyto greičio viršijimu, taip pat kiti KET ir teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Pažeidimai, susiję su techniškai nepatikrintų ar privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių dalyvavimu eisme ir nustatyto greičio viršijimu, yra reikšmingi vertinant asmens požiūrį į kitų eismo dalyvių gyvybės, sveikatos ir turto apsaugą, o pakartotinis pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį nevykdymas apibūdina jo požiūrį į teisės aktuose nustatytų pareigų ir viešosios tvarkos reikalavimų laikymąsi. Be to, dalis administracinių nusižengimų buvo padaryta ir po 2021 m. gegužės 10 d., kai pareiškėjui jau buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Taigi vertinta ne pavienė ar atsitiktinė veika, bet ilgesnį laiką pasikartojantis pareiškėjo elgesys, rodantis, kad pastovūs teisinės tvarkos pažeidimai yra įprastinis pareiškėjo elgesio modelis. Šių duomenų visuma, o ne vien formalus nusižengimų skaičius, leido vertinti pareiškėjo rūpestingumą, atsakingumą ir polinkį laikytis teisės aktų reikalavimų.
Aplinkybė, kad didelė dalis nusižengimų nėra tiesiogiai susiję su ginklų laikymu, naudojimu ar medžiokle, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepaneigia jų reikšmės Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto aspektu. Šioje nuostatoje galimos grėsmės vertinimas nėra apribotas vien pažeidimais, susijusiais su ginklais. Vertinama apie asmenį turimų duomenų visuma, šių duomenų aktualumas ir tai, ką jie parodo apie jo elgesį, rūpestingumą, atsakingumą bei polinkį laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad padarytų administracinių nusižengimų sistemiškumas vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį – gali patvirtinti asmens polinkį nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo ir demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką (žr., pvz., 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-294-968/2025). Taigi nusižengimų reikšmę nagrinėjamu atveju lemia ne vien jų tiesioginis objektas, bet ir tai, kokias išvadas jų pobūdis, dažnumas bei pasikartojimas leidžia daryti apie bendrą pareiškėjo elgesio modelį ir galimą jo elgesį ateityje.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad dalis administracinių nuobaudų negali būti siejama su jo asmeniu, nes jos paskirtos jam kaip Įmonės vadovui už kitų darbuotojų veiksmus. Byloje vertinti administraciniai nusižengimai, dėl kurių kompetentingų institucijų sprendimais atsakomybė buvo pritaikyta būtent pareiškėjui. Pareiškėjo pateikti duomenys apie Įmonės vidaus dokumentus, kuriais atskiri darbuotojai buvo paskirti atsakingais už transporto priemonių draudimą, technines apžiūras ar informacijos apie transporto priemones vairavusius asmenis pateikimą ir jiems už pareigų nevykdymą taikytos drausminės nuobaudos, savaime nepaneigia įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotos paties pareiškėjo administracinės atsakomybės. Be to, šie dokumentai nepagrindžia, kad visais ar konkrečiais Policijos departamento vertintais atvejais pareiškėjui administracinė atsakomybė buvo pritaikyta nepagrįstai.
Apeliacinio skundo argumentai dėl vertinto administracinių nusižengimų laikotarpio, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti Sprendimo. Administracinės nuobaudos galiojimo terminas ir anksčiau padaryto administracinio nusižengimo, kaip asmens elgesį apibūdinančio fakto, reikšmė sprendžiant dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos galimos grėsmės nėra tapatūs dalykai. Todėl net ir pasibaigus administracinės nuobaudos galiojimui pats nusižengimo padarymo faktas nepraranda įrodomosios reikšmės ir gali būti vertinamas kartu su kitais asmens elgesį apibūdinančiais duomenimis. ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas savaime nereiškia, kad jam pasibaigus duomenys apie anksčiau padarytą nusižengimą negali būti vertinami sprendžiant dėl asmens atitikties specialiosios teisės subjektui keliamiems reikalavimams. Dėl to aplinkybė, kad Sprendimo priėmimo metu 114 nuobaudų galiojimas buvo pasibaigęs, savaime nepašalina šių nusižengimų reikšmės vertinant ilgalaikį pareiškėjo elgesio modelį.
Kaip minėta, vertinant galimą asmens elgesį ateityje reikšminga ne vien konkrečios nuobaudos galiojimo trukmė, bet ir pažeidimų pobūdis, jų dažnumas, pasikartojimas ir tai, ar vėlesnis asmens elgesys rodo jo požiūrio į teisės aktų laikymąsi pasikeitimą. Nors nei Įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nenustatytas konkretus laikotarpis, kurio duomenys turi būti vertinami šiuo tikslu, pasirinktas laikotarpis negali būti savitikslis ir turi būti reikšmingas sprendžiant dėl asmens galimo elgesio ateityje. Nagrinėjamu atveju laikotarpio nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. duomenys leido įvertinti, ar nusižengimai buvo pavieniai ir atsitiktiniai, ar sudarė ilgesnį laiką pasikartojantį elgesio modelį, taip pat palyginti pareiškėjo elgesį iki Leidimo 1 išdavimo ir po jo. Nagrinėjamu atveju pažeidimai nėra susitelkę vien tolimoje praeityje – dalis jų padaryta ir po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vertinti duomenys buvo praradę aktualumą.
Pareiškėjo pateiktos teigiamos medžiotojų būrelių charakteristikos ir aplinkybės, kad jis nėra teistas, neturi nuobaudų ar įspėjimų medžioklės veikloje ir nėra nustatyta netinkamo elgesio su ginklais atvejų, yra pareiškėją teigiamai apibūdinantys duomenys ir turi būti vertinami kartu su kitomis aplinkybėmis. Tačiau jie savaime nepaneigia objektyvių duomenų apie daugkartinius ir pasikartojančius administracinius nusižengimus. Aplinkybės, kad pareiškėjas pagal kitus Įstatyme nustatytus kriterijus laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam nebuvo atimta specialioji teisė medžioti, taip pat savaime nepatvirtina Sprendimo neteisėtumo. Nepriekaištingos reputacijos, specialiosios teisės medžioti atėmimo ir galimos grėsmės vertinimo pagrindai bei jų taikymo sąlygos nėra tapatūs, todėl vien tai, kad nėra pagrindo pareiškėją laikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitinkančiu asmeniu ar atimti jam teisę medžioti, nepaneigia galimybės panaikinti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.
Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo išduotas 2021 m. gegužės 10 d., nors dalis vertintų administracinių nusižengimų buvo padaryta iki šios datos, taip pat nepaneigia Sprendimo teisėtumo. Sprendžiant dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo reikalavimams buvo vertinama aktuali teisinių faktų visuma, be kita ko, ir po leidimo išdavimo padaryti nauji administraciniai nusižengimai. Taigi 2021 m. gegužės 10 d. buvusi faktinė padėtis nebuvo tapati vertintai Sprendimo priėmimo metu, nes po Leidimo 1 išdavimo pareiškėjas padarė naujų administracinių nusižengimų, kurie kartu su ankstesniais duomenimis sudarė pagrindą iš naujo įvertinti jo elgesio tęstinumą ir atitiktį Įstatymo reikalavimams. Todėl ankstesnis leidimo išdavimas savaime nesukuria pagrindo manyti, kad policijos įstaiga ateityje nebegali iš naujo įvertinti asmens atitikties Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytam reikalavimui, kai atsiranda ar nustatomi nauji reikšmingi duomenys.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo rėmimosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat atmestini. Nors atsakovo Sprendime nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vien tai nesudaro pagrindo jose pateiktais teisės aiškinimo išaiškinimais nesivadovauti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotomis bendrosiomis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto aiškinimo taisyklėmis. Pagal šias taisykles kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai ir kokybiniu aspektu įvertinta apie asmenį turimų duomenų visuma, šių duomenų pobūdis, pakankamumas bei aktualumas prognozuojant galimą asmens elgesį ateityje. Todėl pareiškėjo akcentuojami bylų faktinių aplinkybių skirtumai savaime nepaneigia galimybės vadovautis jose pateiktais bendro pobūdžio teisės aiškinimo išaiškinimais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir ištirti, ar Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Šį prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamose Įstatymo nuostatose nenustatyti konkretūs duomenys, jų vertinimo kriterijai ir laikotarpis, kuriuo remiantis asmuo gali būti pripažintas galinčiu kelti grėsmę, taip pat tuo, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas, remiantis administraciniais nusižengimais, už kuriuos jis jau buvo nubaustas, reiškia pakartotinį baudimą už tuos pačius pažeidimus.
Įvertinusi minėtus pareiškėjo prašymo argumentus, atsižvelgdama į tai, kad dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nenustatyto duomenų vertinimo laikotarpio Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs (žr., Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. KT14-A-N2/2023), o pareiškėjo keliamas non bis in idem klausimas gali būti išspręstas remiantis suformuota Konstitucinio Teismo (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-1188/2023) jurisprudencija, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nagrinėjamoje byloje taikytinų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl to pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino pareiškėjui taikytos priemonės proporcingumą bei pagrįstai pripažino Policijos departamento Sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių, pripažinti pareiškėjui taikytą ribojimą neproporcingu ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.