Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-591-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00143-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam NUT1 paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-1220/2026, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, NUT1 šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, nuteistajam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme ir NUT1 paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlikta bausmė (jos dalis) pagal Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, su jame nurodytais įskaitytinais laikotarpiais. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 26 d.

Be to, NUT1 nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-878/2026, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 181 straipsnio 1 dalį. Už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, NUT1 paskirta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio pateiktame skunde dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutarties prašoma šią nutartį panaikinti ir perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įpareigojant teismą kartu su kita teikimo medžiaga nagrinėti ir nuteistojo NUT1 rašytinį prašymą dėl bausmių subendrinimo. Šio reikalavimo netenkinus, gynėjas prašo nuteistajam NUT1 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti apėmimo būdu ir paskirti nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo bei įskaityti bausmių dalis, atliktas pagal ankstesnius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį.

Dar gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė su ankstesniu Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, buvo subendrintos apėmimo būdu ir pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į paskirtą galutinę subendrintą bausmę buvo įskaityta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlikta bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, pakeistą 2025 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu. Anot advokato, būtent apėmimo principas taikytinas ir sprendžiant dėl bausmių, paskirtų pagal minėtą nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį. Minėtu nuosprendžiu NUT1 nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 181 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Lygiai kaip ir dėl bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį numatytos veikos bendrinimo su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, taikytinas apėmimo principas, kadangi į minėtą subendrintą bausmę įėjo ir bausmė, NUT1 paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo padarytos irgi per palyginti trumpą laikotarpį (nuo 2023 metų kovo iki 2023 metų rugsėjo mėnesio), o už tokias veikas paskirtos bausmės (nuo 2 metų 8 mėnesių iki 2 metų 10 mėnesių už kiekvieną šių veikų) labai smarkiai skiriasi nuo bausmės, paskirtos NUT1 pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (8 metų laisvės atėmimo bausmės). Taigi, yra teisinis pagrindas tokias veikas bendrinti apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu. Tačiau netgi jei būtų manoma kitaip, vertingas šiuo aspektu yra įsiteisėjusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio skirsnio „Dėl bausmės paskyrimo NUT1 “ motyvas dėl to, kad NUT1 jau buvo atlikęs ankstesniu nuteisimu jam skirtą bausmę dar 2024 m. balandžio 3 d., bei skaičiavimo principas, jog esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos prie griežčiausios bausmės pridedant po pusę švelnesnių bausmių. Deja, skundžiamoje nutartyje net ir į tokį bendrinimo principą neatsižvelgta, nors minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Kaip teisingai pastebėta Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, nusikaltimas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje, laikytinas sunkiu nusikaltimu, o BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios NUT1 yra pripažintas kaltu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, yra apysunkis nusikaltimas, t. y. priklauso skirtingo sunkumo nusikaltimų kategorijai, nei BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, dėl kurios NUT1 yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu. Dėl šios priežasties bausmė už tokią veiką gali būti bendrinama tik apėmimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmestinas.

Išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, apygardos teismas nustatė, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje numatyta tvarka buvo išspęstas klausimas dėl NUT1 atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių, bet dar neįvykdytų dviejų apkaltinamųjų nuosprendžių – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė buvo bendrinta su Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio – vykdymo tvarkos nustatymo. Apylinkės teismas šį klausimą išsprendė gavęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą, aptartą šios nutarties 3 punkte. Minėtas teikimas, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 5 dalimi, žemesnės instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengiant žodinio teismo posėdžio, suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir nuteistajam (pranešimą jam pateikiant per laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje yra laikomas NUT1 , administraciją), pranešus apie gauto teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (b. l. 73-74).

Išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismas nustatė ir tai, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2026 m. liepos 16 d., į apylinkės teismo suformuotą teikimo nagrinėjimo medžiagą buvo pridėtas tik vienas atsiliepimas, kurį pateikė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Čitavičiūtė. Tik apie prokurorės gautą atsiliepimą nurodoma ir apskųstoje nutartyje. 2026 m. liepos 22 d., t. y. jau po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutarties priėmimo, teikimą išnagrinėjusiam teismui buvo pateiktas nuteistojo NUT1 atsiliepimas. Nuteistojo jis įvardintas kaip prašymas, tačiau savo turiniu ir esme jis atitinka atsiliepimą į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjimo teikimą. Atsiliepime nuteistasis prašė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. NUT1 pažymėjo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo pripažintas recidyvistu, dėl ko prašė sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą nevertinti jo asmens kaip recidyvisto. Taip pat nuteistasis nurodė, kad visas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, jis įvykdė 2023 metais, todėl jam skirtina subendrinta bausmė turėtų būti tokia, kokia būtų buvusi paskirta, jei jo atsakomybės klausimas dėl visų padarytų nusikalstamų veikų būtų išnagrinėtas viename procese (b. l. 91-94). 2026 m. liepos 22 d. elektroniniame laiške, su kuriuo kartu apylinkės teisme ir buvo gautas bei užregistruotas NUT1 atsiliepimas, nurodyta, kad šis nuteistojo dokumentas siunčiamas teismui pakartotinai (b. l. 90). Kartu su skundu dėl apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties nuteistojo gynėjas taip pat pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, jog minėtas NUT1 atsiliepimas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams elektroninio ryšio priemonėmis į elektroninio pašto dėžutę alytaus.apylinkes@teismas.lt buvo išsiųstas dar 2026 m. liepos 13 d. (b. l. 115-116).

BPK 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą NUT1 nuteistas vėliausiu, t. y. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, buvo įvykdytos iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžio, o taip pat ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, priėmimo. Taigi, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais NUT1 paskirtas bausmes, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio, o ne BK 64 straipsnio nuostatomis. Nuteistojo gynėjo skunde nėra reiškiamas nesutikimas dėl bausmių bendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Vadovaujantis būtent BK 63 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu bendrinti jam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo prašoma ir NUT1 pateiktame atsiliepime. Todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Būtent su apylinkės teismo pritaikytu bausmių subendrinimo būdu ir nesutinkama advokato skunde, prašant NUT1 skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu. Bendrinti jam paskirtas bausmes apėmimo būdu savo atsiliepime prašė ir nuteistasis. Vis tik tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo įsitikinimas, kad taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, subendrinant NUT1 bausmes, paskirtas skirtingais nuosprendžiais, teismas privalėjo pasirinkti BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytą bausmių apėmimo būdą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė turėjo visiškai apimti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtą subendrintą bausmę, yra neteisingas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar BK 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

NUT1 įvykdytos nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, idealios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro. Taip pat nei už vieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų NUT1 nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu tik nustačius, jog jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, NUT1 nuteistas už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 redakcija) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija), padarymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą. Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje. Kadangi NUT1 padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas minėtais nuosprendžiais, nevertinant BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (apysunkiams ir sunkiems nusikaltimams), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme buvo visiškai pagrįstai subendrintos ne apėmimo, o sudėjimo būdu.

Gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės (kai kurios jų minimos ir nuteistojo atsiliepime), jog NUT1 jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė per sąlyginai trumpą laikotarpį, visas jas įvykdė dar iki Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio priėmimo, kaip ir tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo nuosprendis 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis buvo pakeistas, be kita ko, pašalinant iš jo NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, ar tai, jog pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistajam buvo paskirta ženkliai didesnė laisvės atėmimo bausmė, nei už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrindo daryti kitokios išvados nesudaro. Šios aplinkybės niekaip nekeičia paties fakto, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo nuteistasis buvo pripažintas kaltu aukščiau minėtais skirtingais nuosprendžiais, tarpusavyje sudaro ne idealią, o realią sutaptį. Šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo ignoruoti BK 11 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, pagal kurias nustatoma kokios atitinkamame BK Specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos kokioms nusikalstamų veikų kategorijoms, bei aptartos kasacinio teismo suformuotos praktikos, jog nuteistajam padarius nusikalstamas veikas priskiriamas tai pačiai ar gretimoms kategorijoms, kaip kad nustatyta šiuo atveju, bausmės turi būti bendrindamos būtent sudėjimo, o ne apėmimo būdu.

Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, jog šiuo atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtos subendrintos bausmės turėjo būti bendrintos apėmimo būdu, įvertinus tai, kad toks bausmių bendrinimo būdas buvo taikytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę bendrinant su Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme. Kaip jau buvo minėta, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, NUT1 buvo nuteistas ir už sunkius nusikaltimus. Taigi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytam nesunkiam nusikaltimui pagal savo pavojingumą labai skiriantis nuo sunkių nusikaltimų ir nesunkiems bei sunkiems nusikaltimams nesant toje pačioje ar gretimoje nusikaltimų kategorijose, už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę apėmė griežčiausia bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, už sunkų nusikaltimą, tačiau tai nereiškia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d nuosprendžiu paskirta subendrinta griežtesnė bausmė turėtų apimti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę.

Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, jog šiuo atveju buvo parinktas nuteistajam NUT1 palankesnis dalinis (o ne visiškas) bausmių sudėjimo būdas. Apylinkės teismas, motyvuodamas tiek tokį savo sprendimą, tiek prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedamos švelnesnės subendrintos bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, dalį, iš tiesų išdėstė itin lakoniškus motyvus, nurodydamas tik tai, kad įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kilusius padarinius, nuteistojo asmenybę, bylose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, išsamiau aplinkybių, į kurias nurodė atsižvelgiantis, nedetalizuodamas. Tačiau nenustatęs, jog apylinkės teismas netinkamai taikė dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą ar, kad pridėtos švelnesnės subendrintos bausmės dalis yra aiškiai per griežta, apygardos teismas tai vertina, kaip neesminį trukumą, nesudarančiu pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą žemesnės instancijos teismo nutartį.

Nors prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas pridėjo itin ženklią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 metus iš paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, apygardos teismo įsitikinimu, pridėta tokia bausmės dalis nėra per griežta, ji atitinka tiek proporcingumo, tiek teisingumo principo, todėl pagrindo jos mažinti nėra. Tokią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmes Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, o taip pat ir aplinkybes, kurios buvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, priimtu išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio. Iš jų turinio matyti, jog NUT1 , nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas šiais nuosprendžiais, įvykdė jau būdamas teistas net 17 kartų, turėdamas neišnykusį teistumą. Jis nusikalstamas veikas darė nuo itin jauno amžiaus – 14 metų.

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu NUT1 buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, bei vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimai įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia bei teismo įvertinti kaip itin pavojingi, nulemiantys įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu susiduria tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažinta viena NUT1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastaroji NUT1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pašalinta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu. Skirdamas nuteistajam bausmę, Kauno apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad būtent jis buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, buvo baustas ir administracine tvarka.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu padarius vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatyta. Skiriant NUT1 bausmę Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, be kita ko, atsižvelgta ir į tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administracijos jis apibūdinamas kaip nedrausmingas ir yra charakterizuojamas neigiamai.

Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, be kita ko, konstatuota, kad NUT1 veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir tris tyčinius sunkius nusikaltimus, siekdamas asmeninės naudos. Taip pat teismas atsižvelgė, kad ankstesnės bausmės atlikimo metu dėl vidaus tvarkos pažeidimų drausmine tvarka jis buvo baustas 41 kartą (2023 m. liepos 11 d. duomenimis), pažeidimai sistemingi, grubūs, jis neskatintas, nedirba, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdo. Šiuo nuosprendžiu NUT1 atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad visus nusikaltimus, išskyrus BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarytą 2023 m. rugsėjo 25 d., jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, be to, visus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu.

Ankstesnėje pastraipoje aptarti duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, kad NUT1 yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, nesistengia pasitaisyti, jo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, jų tyčinis pobūdis ir pavojingumas (padarytas ne tik nesunkus, bet ir apysunkiai ir sunkūs nusikaltimai), taip pat tai, kad tik vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei visais atvejais buvo nustatyta bent po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, patvirtina, jog šiuo atveju prie nuteistajam paskirtos griežtesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta ženkli švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalis.

Kaip matyti iš skundo argumentų, gynėjas mano, jog šiuo atveju, nustatant prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtos subendrintos griežtesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtiną švelnesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas NUT1 paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės buvo nuspręsta pridėta po pusę švelnesnių bausmių. Tokiai gynėjo pozicijai apygardos teismas nepritaria, nes teismas, bausmių vykdymo procese bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nėra saistomas ankstesniame teismo nuosprendyje taikyto matematinio modelio, o privalo savarankiškai įvertinti visą nusikalstamų veikų visumą ir nustatyti galutinę teisingą bausmę.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, jog, nustatant prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtos subendrintos griežtesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtiną švelnesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį, vertingas yra įsiteisėjusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžio motyvas dėl to, kad NUT1 , priimant 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendį, jau buvo atlikęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartimi jam paskirtą bausmę. Tačiau apygardos teismas neįžvelgia priežasčių, dėl kurių toks motyvas turėjo vienaip ar kitaip įtakoti žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl pridėtinos bausmės dalies dydžio. Tokių priežasčių skunde nenurodo ir advokatas.

Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, apylinkės teismas taip pat priėmė sprendimą į nuteistajam skundžiama nutartimi nustatytos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmių dalis, atliktas bei įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 25 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nuosprendžius. Gynėjas skunde šios Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutarties dalies neprašo keisti, tačiau nurodo, jog teismas nesiėmė tinkamai apskaičiuoti bausmių dalių, atliktų bei įskaitytų pagal ankstesnius nuosprendžius. Pasisakydamas dėl tokio skundo argumento apygardos teismas pažymi, kad į asmeniui paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitydamas jo kardomajame kalinime išbūtą ar (ir) pagal kitą teismo nuosprendį jo faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę (jos dalį), teismas įstatymo leidėjo nėra įpareigotas nustatyti po tokio įskaitymo likusios nuteistojo faktiškai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Kitaip tariant, teismas nėra įpareigotas, sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, tiksliai nustatyti kokią bausmių pagal anksčiau jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius dalį nuteistasis yra atlikęs ir kiek dienų buvo suimtas ar laikinai sulaikytas bei atimant šiuos skaičius apskaičiuoti (nustatyti) konkretų nuteistajam faktiškai likusį atlikti laisvės atėmimo bausmės dydį. Tokios teismo pareigos nenumato nei BK 66 straipsnis, reglamentuojantis suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę ypatumus, nei kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normos.

Priešingai, nei teigiama skunde, žemesnysis teismas pagrįstai nustatė ir tai, jog subendrintos bausmės pradžia NUT1 skaičiuotina nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, t. y. 2026 m. liepos 16 d. Gynėjas kvestionuodamas tokį sprendimą, tikina, jog toks bausmės pradžios skaičiavimo laikas prieštarauja teismų praktikai, minėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2008, 2K-66/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. 1S-159-177/2018. Tačiau vadovautis gynėjo minimose bylose priimtais sprendimais dėl bausmės pradžios skaičiavimo laiko nustatymo nėra pagrindo, nes jose skirtingais nuosprendžiais nuteistiems asmenims paskirtos bausmės buvo bendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio nuostatomis, kaip kad šiuo atveju. Be to, bausmės pradžios laiko nustatymas yra aktualus tik sprendžiant laiko, kuris įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką, klausimą ir iš esmės niekaip NUT1 padėties nekeičia.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas nuteistajam NUT1 pagal kelis nuosprendžius paskirtas ir neįvykdytas bausmes subendrino tinkamai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.