- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eAS-2898-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03388-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 44.3Tretieji suinteresuoti asmenys
- 59.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 59.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal apelianto A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. (L. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. A. (L. A.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išbraukti jos duomenis iš nacionalinio sąrašo, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, ir jos prašymą išnagrinėti iš naujo. Byla nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, kuris įvyko 2026 m. birželio 25 d., teismas protokoline nutartimi nusprendė A. Z. (A. Z.) (toliau – ir apeliantas) neįtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes jam byloje ginčijamas Sprendimas tiesioginių pasekmių nesukelia. Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priimtas nagrinėti ir administracinė byla su apeliaciniu skundu perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-2851-815/2026). Apeliaciniame skunde pareiškėja prašė: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą; 2) pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. sprendimą ir Migracijos departamento Sprendimą, sutrumpinant nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 12 mėnesių; 3) įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu apeliantą. Teismui apeliacinį skundą pateikė ir į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtrauktas apeliantas. Minėtu apeliaciniu skundu jis prašė: 1) pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. sprendimą ir Migracijos departamento Sprendimą, sutrumpinant nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 12 mėnesių; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjos duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo; 3) įtraukti apeliantą į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu; 4) nagrinėti apeliacinį skundą kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu; 5) ištirti 2026 m. birželio 25 d. teismo posėdžio garso įrašą dėl apelianto pašalinimo iš internetinės konferencijos aplinkybių.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad 2026 m. birželio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nutarė apelianto nelaikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, kadangi jam ginčijamas Sprendimas nesukelia tiesioginių pasekmių. Šį asmenį teismas nutarė apklausti liudytoju. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 1 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad apelianto paduotas apeliacinis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. sprendimo negali būti priimtas, nes apeliantas nėra administracinės bylos proceso šalis, t. y. yra asmuo, kuris neturi teisės tokio skundo paduoti.
III.
Apeliantas A. Z. (A. Z.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 16 d. sprendimo priimti ir jį nagrinėti kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu.
Apeliantas paaiškina, kad 2023 m. balandžio 28 d. jis sudarė santuoką su pareiškėja, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė. Migracijos departamento 2025 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto sutuoktinei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, o jos duomenys įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. 2026 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta išbraukti jos duomenis iš šio sąrašo ir sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį. Dėl šių sprendimų apeliantas neteko galimybės gyventi kartu su sutuoktine savo pilietybės valstybės teritorijoje. 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą pareiškėja apskundė Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjos skunde apeliantas buvo nurodytas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kurio teises ir pareigas bylos išsprendimas paliečia tiesiogiai. 2026 m. birželio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu jis buvo pašalintas iš teismo posėdžio internetinės konferencijos. Minėtame teismo posėdyje teismas protokoline nutartimi nutarė apelianto nelaikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, kadangi tiesioginių pasekmių ginčijamas Sprendimas jam nesukelia. Nutartis dėl apelianto neįtraukimo į bylos nagrinėjimą atskiro procesinio dokumento forma nebuvo priimta, apeliantui nebuvo įteikta, jos apskundimo tvarka ir terminas apeliantui nebuvo išaiškinti. Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Kartu sprendimo 27–33 punktuose teismas pasisakė dėl apelianto teisių ir pareigų, būtent: dėl galimybės perkelti jo šeimos gyvenimą už Lietuvos Respublikos ribų (29, 31 p.), dėl jam tenkančių tėvų priežiūros pareigų ir jų vykdymo būdų (30 p.), dėl jo šeiminių ryšių tvirtumo ir santuokos trukmės (29 p.), taip pat dėl jo emocinės būklės (30 p.). Dėl nurodyto sprendimo apeliantas padavė apeliacinį skundą kaip į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo, dėl kurio teisių ir pareigų teismas pasisakė.
Apeliantas akcentuoja, kad sprendimas dėl jo sutuoktinei nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą lemia ir jo galimybę gyventi šeimos gyvenimą savo pilietybės valstybėje, todėl bylos baigtis neišvengiamai daro poveikį jo teisėms.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pozicija yra prieštaringa. Nors teismas nurodė, kad bylos išsprendimas neturi įtakos apelianto teisėms ir pareigoms, kartu įvertino jo šeiminių ryšių tvirtumą, santuokos trukmę, pareigos rūpintis tėvais vykdymo būdus ir galimybę susitikti su sutuoktine trečiosiose valstybėse. Taigi teismas faktiškai pasisakė dėl apelianto teisių, pareigų ir šeimos gyvenimo, nors jo neįtraukė į bylos nagrinėjimą ir neapklausė. Apeliantas taip pat teigia, kad draudimas jo sutuoktinei atvykti į Lietuvą tiesiogiai veikia jo šeimos teisinius santykius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7, 3.27 ir 3.28 straipsnius santuoka grindžiama bendru gyvenimu, sutuoktinių tarpusavio parama ir bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Priemonė, dėl kurios sutuoktiniai priversti gyventi skyrium skirtingose valstybėse, riboja ne tik sutuoktinės, bet ir apelianto galimybę įgyvendinti iš santuokos kylančias teises ir pareigas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą, tačiau pasisakęs dėl jo šeimos gyvenimo, teisių ir pareigų, pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 4 dalį ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Tai sudaro ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad 2026 m. birželio 25 d. protokolinė nutartis, kuria jis pašalintas iš bylos nagrinėjimo, nebuvo įforminta atskiru procesiniu dokumentu, jam įteikta ar nurodyta kaip savarankiškai skundžiama, todėl prieštaravimus dėl jos pagrįstumo jis turėjo teisę pareikšti apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, tačiau šį skundą atsisakyta priimti. Taip paties teismo veiksmais jam užkirstas kelias perduoti nutarties teisėtumo klausimą patikrinti aukštesnės instancijos teismui, nors byla susijusi su jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, galimybe gyventi šeimos gyvenimą savo valstybėje. Dėl to, apelianto vertinimu, jam neužtikrinta praktiškai prieinama ir veiksminga teisminės gynybos priemonė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti.
VSD vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas nekeičia apelianto teisinės padėties, nes jis priimtas tik pareiškėjos atžvilgiu ir daro poveikį tik jos teisėms bei pareigoms. Šis sprendimas neapriboja ir nepanaikina jokių apelianto teisių ar pareigų, todėl apelianto interesas byloje yra faktinio (šeiminio), o ne teisinio pobūdžio.
VSD įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti apeliantą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes tokiam procesiniam statusui įgyti nepakanka galimų faktinių padarinių ar santuokinio ryšio su pareiškėja – bylos baigtis turi daryti tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai.
VSD akcentuoja, kad materialiojo teisinio santykio dalyviai yra tik pareiškėja ir Migracijos departamentas. Pareiškėja pati įgyvendina teisę teisme ginti savo šeimos gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
VSD atkreipia dėmesį, kad šeimos gyvenimo ribojimo proporcingumas jau įvertintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025, įvertinęs pareiškėjos santuoką, šeiminius ryšius ir nacionalinio saugumo interesus, pripažino jai nustatytą draudimą atvykti proporcingu ir nepažeidžiančiu teisės į šeimos gyvenimo gerbimą.
VSD pažymi, kad atskirajame skunde nepaneigta išvada, jog apeliantas neturi teisės paduoti apeliacinio skundo. Kadangi jis nebuvo bylos proceso šalis, o teismo sprendimu nebuvo išspręstas jo teisių ar pareigų klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
A. Z. 2026 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo nagrinėjamą administracinę bylą kartu su joje pateiktu atskiruoju skundu ir šį skundą nagrinėti kartu su pareiškėjos L. A. apeliaciniu skundu. Apeliantas taip pat prašo atidėti pareiškėjos apeliacinio skundo nagrinėjimą, kol bus išspręstas jo procesinės padėties klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto apeliacinį skundą, konstatavęs, kad apeliantas nebuvo administracinės bylos proceso šalis ir neturi teisės paduoti apeliacinio skundo (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p.).
Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą, ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei teisę dalyvauti byloje, nepagrįstai paneigė ginčijamo Sprendimo poveikį jo teisėms ir pareigoms, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias į bylą neįtrauktų asmenų teisių apsaugą ir apeliacinio skundo priėmimą, taip pat neužtikrino jam teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija pirmiausia mano, kad tikslinga pasisakyti dėl apelianto 2026 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto prašymo išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo nagrinėjamą administracinę bylą kartu su joje pateiktu atskiruoju skundu ir šį skundą nagrinėti kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu. Apeliantas taip pat prašo atidėti pareiškėjos apeliacinio skundo nagrinėjimą, kol bus išspręstas jo procesinės padėties klausimas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, o pirmosios instancijos teismas tiek apelianto atskirąjį skundą, tiek pareiškėjos apeliacinį skundą ABTĮ nustatyta tvarka perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi šia nutartimi sprendžiama dėl atskirojo skundo pagrįstumo, prašymas išreikalauti administracinę bylą neteko aktualumo. Šia nutartimi išsprendus apelianto atskirąjį skundą ir kartu jo procesinės padėties klausimą, nebelieka pagrindo spręsti ir prašymų nagrinėti atskirąjį skundą kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu bei atidėti pareiškėjos apeliacinio skundo nagrinėjimą.
ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
Pagal ABTĮ 134 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai.
ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). To pačio straipsnio 3 dalis numato, kad administracinės bylos proceso dalyviai yra proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Nustatyta, kad byloje ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti išbraukti L. A. duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, nes neišnyko pagrindas uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Įvertinusi bylos medžiagą ir joje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju šis asmuo nėra bylos proceso dalyvis, todėl vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 1 dalimi neturėjo teisės pateikti apeliacinį skundą. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, kadangi apeliacinį skundą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pateikė pareiškėja.
Byloje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl apelianto procesinės padėties, nustatė, kad ginčijamas Sprendimas jam tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis neįtrauktinas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir negali pateikti apeliacinio skundo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip proceso šalis tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą. (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-215-520/2020).
Nors kaip teisingai pastebi apeliantas, nagrinėjamu atveju poveikis asmens teisėms, pareigoms ir interesams neprivalo būti tiesioginis, tačiau jis turi būti teisinio, o ne vien faktinio pobūdžio ir pakankamai susijęs su asmens materialiosiomis teisėmis ar pareigomis. Pareiškėjai nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką neabejotinai gali turėti faktinės įtakos jos ir apelianto šeimos gyvenimo organizavimui, tačiau vien tokio poveikio nepakanka apelianto teisiniam suinteresuotumui pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį konstatuoti. Nagrinėjamo ginčo materialusis teisinis santykis susiklostė tarp pareiškėjos ir Migracijos departamento ir yra susijęs su pareiškėjos teise atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiama dėl kokios nors savarankiškos apelianto teisės ar pareigos: jam nenustatomi draudimai ar įpareigojimai, nekeičiama jo teisinė padėtis ir nesprendžiama dėl jo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ar pasirinkti gyvenamąją vietą. Aplinkybė, kad dėl pareiškėjai taikomo draudimo sutuoktiniams gali būti sudėtingiau kartu gyventi ar palaikyti šeimos ryšius Lietuvoje, yra ginčijamo Sprendimo faktinis padarinys apeliantui, tačiau jis nekyla iš apelianto ir Migracijos departamento materialiojo teisinio santykio. Pareiškėjos santuoka su apeliantu ir jų šeimos gyvenimo aplinkybės byloje vertinamos tiek, kiek jos reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai taikytos priemonės proporcingumo. Toks vertinimas savaime nereiškia, kad teismas sprendžia dėl apelianto materialiųjų subjektinių teisių ar pareigų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad panašią išvadą analogišku trečiojo suinteresuoto asmens procesinio statuso aspektu padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026. Šioje nutartyje teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atsisakymo išduoti užsienietei vizą, nepritarė prašymui įtraukti jos sutuoktinį į bylą ir konstatavo, kad galutinis teismo sprendimas teisinių pasekmių sukels pareiškėjai, o ne jos sutuoktiniui.
Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, perėmė apeliacinės instancijos teismo kompetenciją tikrinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sprendimo negaliojimo pagrindą. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 1 dalį būtent pirmosios instancijos teismas sprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą, o pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą apeliacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jį paduoda tokios teisės neturintis asmuo. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga savo iniciatyva patikrinti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus taikoma jau pradėtame apeliaciniame procese ir nepanaikina pirmosios instancijos teismo pareigos patikrinti, ar apeliacinį skundą padavė tokią teisę turintis subjektas.
Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pripažįsta, kad paprastai pirmosios instancijos teismo nutartis dėl subjektų neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į nagrinėjamos bylos procesą neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas, todėl tokia teismo nutartis negali būti skundžiama (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-648/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-776/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-575/2024, 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-1188/2024, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2025, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-178-821/2025). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesudarė sąlygų jam apskųsti teismo nutarties dėl jo neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Nustačius, kad apeliantas nebuvo bylos proceso šalis ir kad bylos išsprendimas neturi tokios teisiškai reikšmingos įtakos jo materialiosioms teisėms ar pareigoms, kuri pagrįstų trečiojo suinteresuoto asmens statusą, atsisakymas priimti jo apeliacinį skundą laikytinas įstatyme nustatytų apeliacijos priimtinumo sąlygų taikymu, o ne teisės į teisminę gynybą paneigimu. Be to, pats nesutikimas su teismo išvada dėl procesinio statuso nesuteikia asmeniui teisės naudotis tomis procesinėmis teisių gynimo priemonėmis, kurios pagal įstatymą skirtos tik bylos proceso dalyviams. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantui buvo nepagrįstai ar neproporcingai apribota galimybė ginti savo teises teisme.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. Z. apeliacinį skundą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.