Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-429 buvo patvirtintas Pusiaukelės namų plėtros 2022–2024 metų priemonių planas (toliau – ir Priemonių planas), kuriuo suplanuota pusiaukelės namų plėtra Girionių kaime ir nurodyti šios plėtros įgyvendinimo veiksmai (2 punktas). Dėl Priemonių plano 2 punkto kilo ginčas (administracinė byla Nr. eI2-3068-811/2022), kurio metu Kalėjimų departamentas nutarė pakeisti Priemonių planą, jį išdėstydamas nauja redakcija (2022 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. V-112) ir pakoreguodamas pusiaukelės namų plėtros priemones Kauno regione. Naujoje Priemonių plano redakcijoje nebeliko konkretaus Kauno pusiaukelės namų adreso ar konkretizuotos teritorijos (seniūnijos, kaimo ar pan.).

Pareiškėjai neturi pagrindo skųsti administracinio akto, kuriuo patvirtintas Priemonių planas, kadangi naujos redakcijos Priemonių planas nepažeidžia pareiškėjų teisių. Priemonių planu patvirtintas tik tam tikrų organizacinių priemonių, reikalingų įsteigiant Kauno pusiaukelės namus, planas. Šis administracinis aktas negali būti laikomas administraciniu aktu, kuriuo Kauno pusiaukelės namai yra įsteigti konkrečiu adresu. Nėra jokio administracinio akto, kuriuo Kauno pusiaukelės namai būtų įsteigti Stumbro g. 3, Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, ir kuris galėtų būti skundžiamas teismui. Tokie atsakovo veiksmai užkerta kelią pareiškėjams ginti savo teises teisme, todėl negali būti pripažinti teisėtais. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekia, jog būtų išnagrinėtas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumas, įsteigiant Pusiaukelės namus konkrečiu adresu Stumbro g. 3, Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, patalpas pritaikant bausmių vykdymo veiklai bei įkeliant į jas gyventi nuteistuosius.

Kauno pusiaukelės namai įsteigti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 17.5 papunkčiu. Įvykdžius Kalėjimo departamento reorganizaciją, minėti nuostatai nuo 2023 m. sausio 1 d. neteko galios. Tačiau analogiška teisės norma buvo perkelta į naujai įsigaliojusių Lietuvos kalėjimo tarnybos nuostatų 23.5 punktą, nustatantį, jog Tarnybos direktorius sprendžia savo kompetencijai priskirtus klausimus. Kilus visuomenės nepasitenkinimui ir prasidėjus teismo procesui, atsakovai atsisakė sumanymo Kauno pusiaukelės namus įsteigti Kauno rajono Girionių kaime, todėl suinteresuotos visuomenės inicijuota administracinė byla, ginčijant Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymo dalį dėl Kauno pusiaukelės namų įsteigimo Girionių kaime, buvo nutraukta.

Atsakovas paskelbė informaciją, jog valstybei priklausančiame Pastate ketinama įsteigti Kauno pusiaukelės namus ir Probacijos tarnybą. Kilus visuomenės nepasitenkinimui po Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės susitikimo su visuomene, buvo pranešta, kad atsisakyta Patalpose įsteigti Probacijos tarnybą, tačiau Kauno pusiaukelės namai bus steigiami. Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Priemonių planas, nesudaro pagrindo atsakovui įsteigti Kauno pusiaukelės namus Pastate.

Kauno pusiaukelės namai, kaip atviro tipo bausmės atlikimo vieta, priklauso Kauno kalėjimui, kuris yra uždaro tipo bausmės atlikimo vieta. Tai sąlygoja nepagrįstą ir neteisėtą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšių supainiojimą viename juridiniame subjekte. Kauno pusiaukelės namų, kaip laisvės atėmimo vietos ir juridinio asmens struktūrinio padalinio, įsteigimas yra nemotyvuotas savo turiniu ir pažeidžia fundamentalų ultra vires (viršijant kompetenciją) teisės principą. Atsakovas įsteigė Kauno pusiaukelės namus, kurie turėtų padėti integruoti bausmes atlikusius asmenis į Kauno rajono vietos bendruomenės gyvenimą. Atsakovas savo veiksmais siekia daryti poveikį Kauno rajono socialiniam gyvenimui ir šios vietos regioninei plėtrai.

Atsakovas, pradėdamas Kauno pusiaukelės namų steigimo veiksmus Patalpose, nesikreipė į Kauno rajono savivaldybės institucijas dėl informacijos, susijusios su galimu Kauno pusiaukelės namų steigimu. Atsakovas neinformavo Kauno rajono savivaldybės administracijos, vietos bendruomenės ir gretimų namų valdų gyventojų apie rengiamą įsakymą. Šakių kaime veikia švietimo įstaigos – Domeikavos lopšelis-darželis „Luknė“, Šv. Kazimiero progimnazija, keli privatūs vaikų darželiai. Pastatas stovi tankiai gyvenamame ir nuolat besiplečiančiame nuosavų gyvenamųjų namų rajone, šalia viešojo transporto susisiekimo stotelės, iš kurios kiekvieną rytą didelė dalis vaikų važiuoja į mokyklas, eina į būrelius, o vakarais iš jų grįžta. Vietos bendruomenė yra pakankamai maža, todėl atviro tipo nuteistųjų bausmių atlikimo vietos filialo – Kauno pusiaukelės namų – įsteigimas neišvengiamai turės įtakos teritorijos socialinei plėtrai.

Iš anksto nepriimdamas jokio administracinio akto, atsakovas išvengė teisėkūros procedūrose nustatytų būtinųjų priimamų teisės aktų teisėtumo bei pagrįstumo saugiklių. Net jeigu atsakovas būtų norėjęs priimti atitinkamus teisės aktus siekdamas prieš tai įteisinti savo veikimą įsteigiant Kauno pusiaukelės namus, tokių aktų priėmimo procedūra negalėtų būti laikoma teisėta, jeigu parengtam teisės akto projektui nebūtų atliktas privalomas teisės akto projekto poveikio regiono plėtrai vertinimas, kurio metu, atsižvelgiant į numatomą Kauno pusiaukelės namų įsteigimą bei su tuo susijusį teisinio reguliavimo pobūdį, turėjo būti įvertinamas poveikis vietos ekonomikai, konkurencijai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, kriminogeninei situacijai, administracinei naštai, regiono plėtrai ir kitoms sritims.

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, Pastatas yra svečių namai, pagrindinė jo naudojimo paskirtis – viešbučių, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovas pritaikė Pastatą bausmių vykdymo veiklai vykdyti ir naudoja Pastatą nepakeitęs nei jo, nei žemės sklypo paskirties. Šį pažeidimą atsakovas ištaisė tik po to, kai pareiškėjai kreipėsi į teismą. Žemės sklypo valdytojas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ir Kauno rajono savivaldybės mero 2024 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. MP-194 Kauno pusiaukelės namų žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas į visuomeninės paskirties teritoriją. Pareiškėjai administracinį aktą, kuriuo yra pakeista žemės naudojimo paskirtis, apskundė teismui (administracinė byla Nr. eI3-8110-983/2024, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00491-2024-6). Bausmių vykdymo, kaip laisvės atėmimo vietos, įstaigos funkcija gali ir turi būti vykdoma tik specialiosios, o ne gyvenamosios paskirties pastatuose.

Kai atsakovas paskelbė apie ketinimą įsteigti Kauno pusiaukelės namus Pastate, pareiškėjai patiria žalą, nes ši informacija sukėlė vietos gyventojų bendruomenės (įskaitant pareiškėjus) emocinę įtampą. Ateityje yra realus pavojus patirti dar didesnį neigiamą poveikį ne tik gyvenamajai aplinkai bei gyvenimo kokybei, bet ir nekilnojamojo turto vertei. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo įspėjo Tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų, t. y. nepakeitus žemės sklypo Kauno r., Domeikavos sen., Šakių k., Stumbro g. 3 naudojimo būdo, iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties teritoriją, nepradėti atviro tipo bausmės atlikimo vietos – pusiaukelės namų ir Probacijos tarnybos veiklos bei nurodė griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių visuomenės interesams užtikrinti. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. SD-6021 yra konstatuoti teisės pažeidimai, susiję su neteisėtu Pastato bei žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį.

Pareiškėjų suinteresuotumas grindžiamas jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, turėjimu. Pareiškėjai siekia apginti savo subjektinę materialiąją teisę į saugią aplinką, kuri nebūtų dirbtinai susieta su nuteistų už nusikaltimus asmenų bausmių vykdymo aplinka, o būtų tinkamai nuo jos izoliuota. Atviro tipo bausmės atlikimo vietos – Kauno pusiaukelės namų – įsteigimas pareiškėjams gyvenamojoje aplinkoje sukuria savarankišką kriminogeninį rizikos veiksnį, kuris lemia nesaugumo jausmą pareiškėjams ir jų šeimos nariams dėl naujų neigiamų veiksnių, tokių kaip dažnas bausmę atliekančių asmenų polinkis į pakartotinį nusikaltimų darymą, bei galimo nusikalstamumo išaugimo, dėl nusikaltimus padariusių asmenų neigiamų įpročių, galimo alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimo, jų prieinamumo išplitimo, dėl objektyvios baimės, jog saugi aplinka gali patirti neigiamų pokyčių bei kitų nepageidaujamų pasekmių.

Tarnybos direktoriaus ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-497/V-163 „Dėl pusiaukelės namų veiklos aprašo patvirtinimo“ 2.3 punkte Tarnybos Kauno kalėjimo viršininkui nurodyta, praėjus 6 mėnesiams nuo Kauno kalėjimo pusiaukelės namų veiklos pradžios, organizuoti susitikimą su Domeikavos seniūnijos bendruomene ir per 3 darbo dienas nuo šio susitikimo dienos pateikti protokolą Tarnybos direktoriui. Šis teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjai, kaip Domeikavos gyventojų bendruomenės nariai, yra eksperimento dalyviai, kuriems poveikis turės būti tiriamas praėjus 6 mėnesiams nuo Kauno kalėjimo pusiaukelės namų veiklos pradžios.

Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 pritarta Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai (toliau – ir Vyriausybės programa), kurioje numatyta plėsti atviro ir pusiau atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų tinklą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginiame veiklos plane numatyta Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje plėsti pusiaukelės namų ir atvirų kolonijų tinklą. Pusiaukelės namų tinklo plėtra numatyta ir vėlesniuose strateginiuose veiklos plano dokumentuose.

Tarnyba yra atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą, vykdant laisvės atėmimo bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose vienas iš Kalėjimo departamento (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) veiklos tikslų – dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą bausmių vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose. Kalėjimų departamentas pagal kompetenciją rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ministrų įsakymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kitus bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Kalėjimų departamento direktorius, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, priimtas Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-429 „Dėl pusiaukelės namų plėtros 2022–2024 m. priemonių plano patvirtinimo“, kuriame suplanuota pusiaukelės namų plėtra ir numatyti veiksmai šios plėtros įgyvendinimui. Planuojant pusiaukelės namų plėtrą Kauno regione, Kalėjimų departamentas 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1S-699 ,,Dėl patalpų pusiaukelės namams“, 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1S-761 ,,Dėl patalpų pusiaukelės namams“, 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1S-765 ,,Dėl patalpų pusiaukelės namams“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, Kauno rajono savivaldybės administraciją ir VĮ Turto banką, pranešdamas apie numatomą pusiaukelės namų plėtrą Kauno regione (Kauno miesto arba Kauno rajono savivaldybėse), paaiškindamas pusiaukelės namų tikslus ir jų veiklos specifiką. Minėtais raštais Kalėjimų departamentas taip pat prašė pateikti informaciją apie kiekvienos iš minėtų institucijų disponuojamas gyvenamąsias, administracines ir kitas patalpas (nurodant pageidaujamas patalpų charakteristikas), kurias galima būtų perduoti Kalėjimų departamentui valdyti patikėjimo teise atviro tipo bausmės atlikimo vietai įkurti. Atsakydamos į Kalėjimų departamento raštus, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad neturi tinkamo dydžio patalpų. VĮ Turto bankas nurodė, kad patikėjimo teise valdo gyvenamosios paskirties patalpas, esančias Kauno r. sav., Girionių k., Liepų g. 2, kurias būtų galima perduoti Kalėjimų departamento veiklai. Šis adresas buvo nurodytas Priemonių plane, kadangi pasiūlytos patalpos iš esmės atitiko Kauno regione planuojamų įkurti pusiaukelės namų poreikius. Siūlymas dėl galimybės nurodytas patalpas perduoti Kalėjimų departamento veiklai vėliau buvo atsiimtas, kadangi minėtas gyvenamosios paskirties patalpas VĮ Turto bankas perdavė karo pabėgėlių iš Ukrainos reikmėms. Nesant kitų konkrečių patalpų, kuriose būtų galima įkurti pusiaukelės namus Kauno regione, Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-112 buvo pakeistas Priemonių planas, kurio 2 punkte numatyta įkurti pusiaukelės namus Kauno regione, nenurodant konkretaus jų adreso. Dėl šių faktinių aplinkybių buvo nutraukta administracinė byla Nr. eI3-3068-811/2022.

Vertinant nekilnojamojo turto pardavimo rinkoje esančių ir tinkamų pusiaukelės namų veiklai pastatų Kauno regione pasiūlą, rastas vienintelis šiam tikslui tinkamas nekilnojamojo turto objektas – ginčo Pastatas, nuspręsta inicijuoti jo įsigijimo procedūras. Tarnybos direktorius 2023 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtino pastato Kauno rajono savivaldybėje pirkimo ekonominį ir socialinį pagrindimą. Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-459 buvo sudaryta pirkimo komisija, patvirtintas jos darbo reglamentas. 2023 m. spalio 12 d. pasirašyta Pirkimo pardavimo sutartis Nr. ST-457. Visi reikalingi administraciniai sprendimai, susiję su Kauno pusiaukelės namų įkūrimu Pastate, buvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka Kalėjimų tarnybai veikiant pagal jai nustatytą kompetenciją. Įrengiant atviro tipo bausmės atlikimo vietą nėra steigiamas naujas juridinis asmuo ar Kalėjimų tarnybos filialas, kurių steigimą reglamentuoja teisės aktai ir dėl kurių steigimo priimamas atitinkamas administracinis aktas. Teisės aktai nenustato specialių procedūrinių reikalavimų įrengiant atviro tipo bausmės atlikimo vietas. Jos steigiamos vadovaujantis Kalėjimų tarnybos vidiniais administraciniais sprendimais.

Kauno pusiaukelės namai nėra laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaiga, kuriai steigti būtų taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir procedūros. Tai yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta. Kauno pusiaukelės namai kuriami atsižvelgiant į Vyriausybės programos, strateginio veiklos plano nuostatas, numatančias atviro ir pusiau atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų tinklo plėtrą, siekiant tikslo užtikrinti palankesnes laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos galimybes. Tarnyba yra vienas juridinis asmuo, kurio administracijos struktūroje nurodytuose padaliniuose – kalėjimuose – laisvės atėmimo bausmė vykdoma visų rūšių bausmės atlikimo vietose. Kauno kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietos yra įrengtos Kauno ir Kauno rajono savivaldybėse.

Kauno rajono savivaldybei buvo žinoma apie planus Kauno regione įkurti atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Užbaigus Pastato įsigijimo ir perėmimo procedūras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos probacijos tarnybos vadovybė 2023 m. lapkričio 8 d. susitiko su Kauno rajono savivaldybės vadovais ir Domeikavos seniūnijos gyventojais, jiems išsamiai pristatė Pastato veiklos planus, pusiaukelės namų ir Lietuvos probacijos tarnybos veiklos specifiką, atsakė į pateiktus klausimus. Konsultavimasis su visuomene, nors teisės aktai esamoje situacijoje to daryti ir neįpareigoja, buvo tęsiamas ir 2023 m. lapkričio 20 d. vykusiame teisingumo ministrės susitikime su Domeikavos seniūnijos gyventojais. Po konsultavimosi pirminiai planai dėl nurodytų pusiaukelės namų veiklos pakoreguoti taip, kad taikant papildomas saugumą didinančias priemones, būtų maksimaliai atliepti visi gyventojų išsakyti nuogąstavimai: 1) į šiuos pusiaukelės namus negalės būti perkeliami nuteistieji, atliekantys bausmę už smurtinius nusikaltimus, nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikaltimus, padarytus prieš nepilnametį asmenį; 2) pirmus šešis mėnesius šie pusiaukelės namai savo veiklą vykdys daugiau kaip du kartus mažesne apimtimi, t. y. juose galės būti apgyvendinama ne daugiau 10 nuteistųjų; 3) pirmus šešis mėnesius visi į šiuos pusiaukelės namus perkelti nuteistieji privalės visą parą būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykojėmis); 4) pusiaukelės namų teritorijai ir jos prieigoms stebėti įrengtos papildomos vaizdo stebėjimo priemonės, papildomas apšvietimas, sustiprintas visų įėjimų ir išėjimų į / iš teritorijos stebėjimas. Atsižvelgiant į vietos bendruomenės atstovų lūkesčius, atsisakyta planų į Pastatą perkelti Lietuvos probacijos tarnybos padalinį.

Lietuvoje įvairių tipų laisvės atėmimo vietos jau daugelį metų veikia šalia ugdymo įstaigų, gyvenamųjų rajonų ir nepilnamečiai turi galimybę nuolat matyti / sutikti laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis. Nėra duomenų, kad šiose teritorijose nuteistieji būtų priekabiavę, užpuolę ar sukėlę neigiamų emocijų nepilnamečiams asmenims. Kauno pusiaukelės namų lokacija nėra išskirtinė, lyginant su kitais, jau ne vienus metus veikiančiais pusiaukelės namais. Šiuo metu jau surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių objektyviai įvertinti ir apibendrinti pusiaukelės namų poveikį teritorijų, kuriose jie yra įsikūrę, kriminogeninei situacijai, socialinei aplinkai ir bendram nusikalstamumo lygiui. Pradėjus vykdyti pusiaukelės namų veiklą Kauno rajone nebuvo sukurti nauji ir iki tol nereglamentuoti teisiniai santykiai, todėl pareigos atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Kalėjimų tarnyba neturėjo. Priemonių planas yra organizacinio pobūdžio dokumentas, o Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas – teisės taikymo aktas, kuriuo patvirtintos numatytos priemonės. Įsakymas nėra daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. įsakymas nėra norminis administracinis aktas.

Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis Pastato pirkimo metu buvo kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, žemės sklype įregistruotas viešbučių paskirties pastatas – svečių namai ir gyvenamosios paskirties patalpos. Žemės sklypo valdytojas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Kauno rajono savivaldybės mero 2024 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. MP-194 Kauno pusiaukelės namų žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas į visuomeninės paskirties teritoriją. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyresniojo patarėjo 2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 3VĮ-817-(15.3.1 E) 0,6749 ha valstybinės žemės sklypas kadastro Nr. 5217/0014:186, esantis Kauno rajono savivaldybėje, Domeikavos seniūnijoje, Šakių kaime, Stumbro g. 3, 62 metams perduotas neatlygintinai naudotis Kalėjimų tarnybai.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 8 d. nutarimu buvo panaikintas kaip neteisėtas, priimtas nesurinkus visų faktinių duomenų ir neatlikus jų teisinio vertinimo, taip pat iš esmės neįvertinus galimybės ginti viešąjį interesą.

Šiuo konkrečiu atveju turi būti vertinamas ne tik tam tikros Kauno rajono bendruomenės pageidavimas, kad jų gyvenamojoje teritorijoje tokia veikla nebūtų vykdoma, bet ir valstybės valdžios interesas vykdyti tinkamą ir šiuolaikišką bausmių vykdymo politiką ir nuteistųjų integraciją į visuomenę.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-429 buvo pakeistas Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-112, šio įsakymo preambulėje yra nurodyti visi aukštesnės galios teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimamas. Šis įsakymas yra pakankamas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis ginčo Pastate įkurti Kauno pusiaukelės namai. Pareiškėjai teismo neprašo įvertinti šio įsakymo teisėtumo, o abstraktūs ir subjektyvia nuomone grindžiami teiginiai apie tai, kad turėjo būti priimtas kitas teisės aktas Kauno pusiaukelės namams Pastate įsteigti, nesudaro pagrindo vertinti Kalėjimų tarnybos veiksmus kaip neteisėtus. Pusiaukelės namų plėtros planui priimti netaikytinos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos teisės aktų projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros.

Pusiaukelės namų plėtros 2022–2024 metų priemonių planas pagal savo pobūdį yra veiklos lygmens planavimo dokumentas, priskirtinas veiklos planų tipui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 patvirtintos Strateginio valdymo metodikos 201 ir 202 punktais, veiksmų planai rengiami strateginio valdymo sistemos dalyvio pasirinkta forma, jei reikia, jie gali būti derinami tik su kitais suinteresuotais strateginio valdymo sistemos dalyviais (jei tokie paskiriami atsakingais už veiklos plane numatytų priemonių įgyvendinimą). Atsižvelgiant į tai, kad pusiaukelės namų plėtros 2022–2024 metų priemonių plano nuostatos nesukuria privalomų elgesio taisyklių neapibrėžtam subjektų ratui, jis nelaikytinas norminiu teisės aktu. Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, tokiam teisės akto projektui rengti netaikomos nuostatos, susijusios su teisės akto projekto viešo paskelbimo ir derinimo su visuomene procedūromis. Įsteigiant Kauno pusiaukelės namus nėra sukuriami iki tol nereglamentuoti teisiniai santykiai, todėl netaikytina Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje numatyta prievolė atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 32 straipsnyje nurodytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšys – uždaro, pusiau uždaro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. Nr. įsakymu 1R-303 Kalėjimo departamentui pavaldžios biudžetinės įstaigos buvo reorganizuotos jas prijungiant prie Kalėjimų departamento ir pastarojo pavadinimą pakeičiant į Lietuvos kalėjimų tarnybą, t. y. įsakymo 7 punkte nurodytos įstaigos (pataisos namai, tardymo izoliatoriai, atvirosios kolonijos ir kt.) po reorganizacijos laikomos pasibaigusiomis, o 8 punkte nurodyta, kad po reorganizavimo veikia viena biudžetinė įstaiga – Tarnyba. Tarnyba yra vienas juridinis asmuo, kurio administracijos struktūroje nurodytuose padaliniuose – kalėjimuose – laisvės atėmimo bausmė vykdoma visų tipų bausmės atlikimo vietose.

Kauno pusiaukelės namai savo veiklą vykdo Pastato dalyje, kurios naudojimo paskirtis – gyvenamoji. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.16 punkte nurodomos anksčiau egzistavusių subjektų formos, kurių veiklai vykdyti būtina, kad atitinkamos patalpos būtų specialiosios paskirties, t. y. šios nuostatos buvo taikomos tik kalėjimams (pagal šiuo metu vartojamą terminologiją – uždaro tipo bausmės atlikimo vietoms), tardymo izoliatoriams (pagal šiuo metu vartojamą terminologiją – suėmimo vykdymo vietoms) ir pataisos darbų kolonijoms (pagal šiuo metu vartojamą terminologiją – pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoms). Tuo metu veikusioms atvirosioms kolonijoms (pagal šiuo metu vartojamą terminologiją – atviro tipo bausmės atlikimo vietoms) reikalavimas turėti specialiąją pastato paskirtį nebuvo taikomos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 41 punktą pusiaukelės namai yra atviro tipo bausmės atlikimo vieta, t. y. ne kalėjimas ir ne pataisos darbų kolonija. Taigi niekada nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad patalpos, kuriose vykdoma pusiaukelės namų veikla, būtų specialiosios paskirties. Pagal savo funkcinį pobūdį, atviro tipo bausmės atlikimo vietos, taigi ir pusiaukelės namai, gali veikti gyvenamosios paskirties patalpose.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, surinkusi papildomus duomenis, 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo išvadomis paneigė visus pareiškėjų patikslinto skundo argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas pripažinti Kauno pusiaukelės namų įsteigimą neteisėtu ir įpareigoti nutraukti jų veiklą.

Teisingumo ministerija supranta bendruomenės susirūpinimą, tačiau laikosi statistiniais duomenimis paremtos pozicijos, jog pusiaukelės namai pagal savo veiklos tikslus ir principus, taip pat įvertinus kitų pusiaukelės namų pavyzdžius ir praktiką, nesukelia realaus pavojaus bendruomenei. Esant taikomoms saugumo, veiklos organizavimo ir priežiūros priemonėms, negalima teigti, jog Kauno pusiaukelės namų įkūrimas savaime pažeidžia bendruomenės interesus. Tokia prezumpcija apskritai neleistų įgyvendinti pusiaukelės namų projekto, kaip alternatyvaus kalinimui bausmių vykdymo būdo, kuris yra pasaulyje paplitęs gerosios praktikos pavyzdys. Daugybės bendruomenių aplinkoje esama pusiaukelės namų ir tai yra įprasta praktika, nesukelianti jokių pagrįstų rizikų kriminogeninei situacijai pablogėti. Todėl pareiškėjų nurodoma žala yra paremta atskirų asmenų subjektyviu ir, manytina, neigiamu nusiteikimu ar asmeniniais įsitikinimais (nuomonėmis) dėl pusiaukelės namų, kurios nebūtinai ir ne visada sutampa su visos ar dalies bendruomenės interesais arba viešuoju interesu. Teisės aktai nenumato pareiškėjams išskirtinės garantijos į subjektinę materialiąją teisę, kuri reikštų teisę į saugią socialinę aplinką, kurioje nebūtų bausmių vykdymo sistemos priemonių ar tikslų. Bausmių vykdymo politika ir priemonės taip pat yra saugios socialinės aplinkos sistemos dalis, prisideda prie visuomenės tikslų, ypač integracijos ir resocializacijos, mažinančios nusikalstamumą ir didinančios visuomenės saugumą. Pareiškėjų privatus interesas ar įsitikinimai negali būti svarbesni už visos bendruomenės ar valstybės (viešąjį) interesą vykdyti nuteistųjų resocializaciją ir tinkamą jų integraciją į visuomenę.

Kalėjimų departamentas 2021 m. kovą kreipėsi į Kauno miesto ir rajono savivaldybių administracijas, pranešdamas apie numatomą pusiaukelės namų plėtrą, paaiškindamas, koks yra pusiaukelės namų tikslas. Savivaldybių administracijos disponavo informacija, su kuria galėjo supažindinti Kauno miesto ir rajono gyventojus. Šiuo klausimu atitinkamą vaidmenį efektyviai turėtų atlikti ir vietos savivalda. Nors darbas su bendruomenėmis nėra bausmių vykdymo sistemos institucijoms būdinga ir įprasta funkcija, Tarnyba įsitraukė į projekto pristatymą ir dialogą su bendruomenės atstovais – 2023 m. lapkričio 8 ir 20 d. vyko susitikimai ir konsultacijos su Domeikavos seniūnijos gyventojais, įvertinus jų pastabas, buvo priimti atitinkami sprendimai.

Kalėjimų departamentas 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1S-765 ,,Dėl patalpų pusiaukelės namams“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją informuodamas, kad Kalėjimų departamentas įgyvendina 2014–2021 m. Europos ekonomikos erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos tobulinimas“, kuriuo planuojama įsteigti keturis pusiaukelės namus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje, bei paprašė pateikti informaciją apie Kauno rajono savivaldybės administracijos disponuojamas 400–600 kv. m gyvenamosios, administracinės ar kitos paskirties patalpas Kauno rajone, pageidautina kuo arčiau Kauno miesto ribos, kurias būtų galima perduoti Kalėjimų departamentui valdyti patikėjimo teise ir juose įsteigti pusiaukelės namus. Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. kovą raštu informavo, kad neturi tinkamo dydžio ir arti Kauno miesto esančių patalpų, kurias būtų galima perduoti Kalėjimų departamentui valdyti patikėjimo teise ir juose įsteigti pusiaukelės namus.

Kauno rajono savivaldybės administracija nedalyvavo Pastato įsigijimo procese, jo perėmimo ir įkūrimo procedūrose. Po 2023 m. lapkričio 8 d. įvykusio susitikimo su Kauno rajono savivaldybės vadovais ir Domeikavos seniūnijos gyventojais Kauno rajono savivaldybės meras, atsižvelgdamas į Domeikavos seniūnijos gyventojų pasipriešinimą bei išsakytus nuogąstavimus dėl galbūt neteisėto Kauno pusiaukelės namų steigimo ir žalos visuomenei, 2023 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. MSD-819 ir 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. MSD-992 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrę, prašydamas pateikti atsakymus į Kauno rajono savivaldybės mero užduotus konkrečius klausimus, susijusius su Kauno pusiaukelės namų įsteigimu ir kt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.22 E)7R-4921 informavo, kad atsižvelgiant į bendruomenės išsakytus argumentus, iki pusiaukelės namų veiklos pradžios bus sumažintos suplanuotos projekto apimtys ir įgyvendintos papildomos saugumą didinančios priemonės.

Kauno rajono savivaldybės taryba atsižvelgdama į viešosios įstaigos „Domeikavos vienybė“ 2024 m. sausio 3 d. kreipimąsi, bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos seniūnaičių sueigos 2024 m. sausio 3 d. protokolinį sprendimą Nr. 17-1 dėl nepritarimo Stumbro g. 3, Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone planuojamai veiklai vykdyti, 2024 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą sutikti perimti Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn savivaldybės savarankiškajai funkcijai – vaikų ir suaugusiųjų neformaliajam švietimui bei vaikų ir jaunimo užimtumui organizuoti – vykdyti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį ir Tarnybos patikėjimo teise valdomą turtą – Pastatą ir kitus inžinerinius kiemo statinius. Kauno rajono savivaldybės meras 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. MSD-103 kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę ir Tarnybą, informuodamas apie minėtą Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2024 m. vasario 15 d. informavo, kad valstybė 2023 m. spalio 31 d. įsigijo pusiaukelės namų veiklai vykdyti tinkantį nekilnojamąjį turtą ir perdavė jį patikėjimo teise valdyti Tarnybai. Nekilnojamojo turto reikia valstybės funkcijoms (bausmių vykdymo veiklai) vykdyti, nėra galimybių jį perduoti Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti.

Pareiškėjai neturi įgaliojimų pareikšti patikslintą skundą, siekdami apginti viešąjį interesą. Kadangi pareiškėjai neturi materialinio suinteresuotumo ginti viešąjį interesą, patikslintas skundas negali būti nagrinėjamas.

Tarnybos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjai neskundė teismų nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti jų prevencinį ieškinį. Be to, šioje administracinėje byloje teismas nenagrinėjo pareiškėjų prevencinio ieškinio nepriėmimo teismuose klausimų, tai nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo objektas. Todėl priešingai, negu teigia pareiškėjai, nagrinėjamu atveju nėra aktualu tai, kad analogišką pareiškėjų ieškinį dėl netinkamai pasirinkto teismingumo teismai net du kartus atsisakė priimti, nurodydami kitą teismą, kuriam byla yra teisminga.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ginčo pobūdis nagrinėjamu atveju konstatuotas Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartimi ir būtent nuo šios dienos ginčui taikomos ABTĮ nuostatos dėl kreipimosi į teismą termino. Aplinkybė, kad pareiškėjai ginčą laikė teismingu bendrosios kompetencijos teismui ir iš pradžių pasirinko savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, negali būti vertinama termino kreiptis teisminės gynybos praleidimu ABTĮ prasme, nes iki minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo teisės kreiptis teisminės gynybos terminas vertinamas ne pagal ABTĮ, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo.

Išvada, kad pareiškėjų skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami kaip savarankiški materialiniai reikalavimai, yra pagrįsta. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad apibrėžęs reikalavimo turinį pirmosios instancijos teismas apribojo skundo dalyką, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų įsteigiant Kauno pusiaukelės namus, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą nutraukti jų veiklą.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Kauno pusiaukelės namų įsteigimo, 2024 m. gegužės 7 d. nutarime aiškiai konstatavo, kad nebuvo nustatyta Kauno pusiaukelės namų įsteigimo neteisėtumo, visi veiksmai atlikti esant tinkamam teisiniam pagrindui.

Kauno rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis yra pareikštas teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą.

Pareiškėjai, siekdami apginti viešąjį interesą patikslintame skunde ir apeliaciniame skunde nenurodė konkrečios įstatymo normos, kuria būtų įtvirtinta pareiškėjų teisė ginti viešąjį interesą dėl valstybės įstaigos veiksmų, kuriais įsteigtos atviro tipo bausmės atlikimo vietos, bausmių vykdymo veiklai vykdyti bei įkeliant į jas gyventi nuteistuosius, pripažinimo neteisėtais. Nepakanka tik kreiptis į teismą su reikalavimu, kuriuo iš esmės siekiama apginti viešąjį interesą, kadangi įstatymo leidėjas imperatyviai ABTĮ įtvirtino, kad tais atvejais, kai yra ginamas viešasis interesas, turi būti dviejų elementų sutaptis, t. y. kad viešąjį interesą gintų tinkamas subjektas ir tokio subjekto teisė ginti viešąjį interesą konkrečiu atveju būtų nustatyta įstatyme. Nesant bent vieno elemento, asmens reikalavimas ginti viešąjį interesą yra nepagrįstas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės patys pripažįsta, jog jie nagrinėjamoje byloje neturi teisės ir kompetencijos ginti viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjai ėmėsi teisinių priemonių aktyviai ginti savo galbūt pažeistas teises, nebuvo pasyvūs, pirminiu ieškiniu į teismą kreipėsi laiku, o gavę apylinkės teismų nutartis dėl pažeisto teritorinio teismingumo, operatyviai teikė naujus ieškinius. Pareiškėjai buvo suklaidinti teismų nurodyto teritorinio teismingumo, o rūšinis bylos teismingumas apskritai paaiškėjo tik 2024 m. vasario 28 d. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi ir (ar) piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 66 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą savo iniciatyva atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog pareiškėjų reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais negali būti vertinamas kaip savarankiškas reikalavimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad reikalavimų, kuriais siekiama tik pripažinti tam tikrus faktus, aplinkybes ar viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo arba vilkinimo neteisėtumą nagrinėjimas administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas. Toks pripažinimas savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nedaro konkretaus poveikio materialiesiems teisiniams santykiams, todėl negali būti savarankiškas skundo dalykas (žr., pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2729-520/2020; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2881-789/2022; kt.). Administracinis teismas nagrinėja reikalavimus, kuriais siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, pavyzdžiui, panaikinti administracinį sprendimą, įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus ar priteisti žalos atlyginimą (žr., pvz., 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-799-552/2020; 2022 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-698-520/2022; kt.).

Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pusiaukelės namai yra savarankiška naujai įsteigta įstaiga, turinti personalizuotą administracinę struktūrą ir vidaus tvarką bei įgyvendinanti savarankiškas funkcijas.

Biudžetinių įstaigų steigimą ir bausmių vykdymo sistemos veiklos organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymas, Tarnybos nuostatai, taip pat Pusiaukelės namų veiklos aprašas.

Biudžetinių įstaigų įstatyme (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-666 redakcija) nustatyta, kad biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (2 str. 1 d.). Iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu (5 str. 2 d.). Steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama biudžetinė įstaiga, nurodyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (6 str. 4 d.). Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas (9 str. 1 d.). Biudžetinės įstaigos vadovo pareigos: organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (9 str. 2 d. 1 p.).

Bausmių vykdymo sistemos įstatyme (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1197 redakcija) nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga – bausmių vykdymo sistemos įstaiga, vykdanti arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir (ar) kardomąją priemonę – suėmimą (2 str. 2 d.). Bausmių vykdymo sistemos įstaigos yra šios: 1) Lietuvos probacijos tarnyba, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant probaciją, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio priemones (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos) ir auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), atliekant asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą; 2) Lietuvos kalėjimų tarnyba, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą (4 str. 1 d. 1–2 p.). Bausmių vykdymo sistemos įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisingumo ministro teikimu (4 str. 2 d.). Bausmių vykdymo sistemos įstaigų administracijos padaliniai gali būti kalėjimas, valdyba, skyrius (5 str. 1 d.). Kalėjimas yra Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinys, vykdantis suėmimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kalėjimą sudaro ne mažiau kaip 2 skyriai (5 str. 2 d.). Bausmių vykdymo sistemos įstaigų struktūrą nustato teisingumo ministras (5 str. 6 d.). Lietuvos kalėjimų tarnybos uždaviniai, be kita ko, dirbti socialinį darbą su suimtaisiais ir vykdyti nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, resocializacijos ir jų nusikalstamų veikų recidyvą mažinančias priemones (10 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtintuose Tarnybos nuostatuose (originali 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1R-303 redakcija) įtvirtinta, kad Tarnyba yra biudžetinė įstaiga (2 p.). Tarnybos savininkė yra valstybė. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas (išskyrus sprendimo dėl Tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) funkcijas (4 p.). Tarnybos veiklos tikslai, be kita ko, dirbti socialinį darbą su suimtaisiais ir vykdyti nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, resocializaciją bei jų nusikalstamų veikų recidyvą mažinančias priemones (8.1 p.). Tarnyba, siekdama 8.1 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: planuoja nuteistųjų resocializacijos procesą ir tikslines nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymo priemones, kartu su nuteistuoju įgyvendina suplanuotas priemones (9.2 p.); kartu su Lietuvos probacijos tarnyba analizuoja užsienio valstybių patirtį nuteistųjų resocializacijos srityje, planuoja, diegia ir įgyvendina pažangias nuteistųjų resocializacijos priemones ir vertina jų veiksmingumą (9.7 p.). Tarnybos veikla organizuojama vadovaujantis teisingumo ministro tvirtinamu metiniu veiklos planu (18 p.). Tarnybos struktūrą tvirtina teisingumo ministras (19 p.). Tarnybos direktorius sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą (23.1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą Tarnybos struktūrą, Tarnybą, be kita ko, sudaro Pravieniškių 1-asis, Pravieniškių 2-asis, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės kalėjimai. Kiekviename iš šių kalėjimų yra po Resocializacijos skyrių ir Saugumo valdymo skyrių.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-497/V-163 patvirtintame Pusiaukelės namų veiklos apraše (2023 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1021/V-334 redakcija) nustatyta, kad pusiaukelės namų darbuotojas – pusiaukelės namuose pagal darbo sutartį dirbantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos skyriaus darbuotojas.

Įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog savarankiška biudžetinė bausmių vykdymo sistemos įstaiga yra Tarnyba, o ne atskiros jos veiklos vietos. Būtent Tarnybai steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti taikomos įstatymuose nustatytos specialiosios procedūros. Teisės aktuose yra pateiktas baigtinis bausmių vykdymo sistemos įstaigų sąrašas, pagal kurį šioms įstaigoms priskiriamos tik Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Atitinkamai Tarnybos paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką vykdant suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes, taip pat dirbti socialinį darbą su suimtaisiais ir vykdyti nuteistųjų resocializaciją bei jų nusikalstamų veikų recidyvą mažinančias priemones. Tarnybos direktorius, kaip vienasmenis jos valdymo organas, organizuoja Tarnybos veiklą taip, kad būtų pasiekti jos tikslai ir atliktos pavestos funkcijos. Šias funkcijas Tarnyba įgyvendina per savo administracijos padalinius – kalėjimus, valdybas ir skyrius. Kalėjimas yra ne savarankiška bausmių vykdymo sistemos įstaiga, o Tarnybos administracijos padalinys, vykdantis jam pavestas konkrečias funkcijas. Vadinasi, pusiaukelės namai yra ne naujai įsteigta savarankiška bausmių vykdymo sistemos įstaiga, o viena iš Tarnybos administracijos padalinio – atitinkamo kalėjimo – atviro tipo bausmės atlikimo veiklos vietų, kurioje Tarnyba atlieka jai priskirtas socialinio darbo ir nuteistųjų resocializacijos funkcijas, atitinkamai pasitelkdama Tarnybos Resocializacijos skyriaus darbuotojus. Nuteistųjų apgyvendinimas pusiaukelės namuose yra viena iš Tarnybos diegiamų resocializacijos priemonių, kuria, organizuojant Tarnybos vidaus veiklą pagal teisingumo ministro nustatytą jos struktūrą ir patvirtintus veiklos planus, įgyvendinamos Tarnybai pavestos socialinio darbo su nuteistaisiais ir jų resocializacijos funkcijos.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintus veiklos planus, Kalėjimų departamento (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktorius 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos strateginės veiklos gaires 2022–2030 metams, kuriose, be kita ko, numatė sukurti 5 universalių (uždaro, pusiau uždaro ir atviro režimo) kalėjimų tinklą atsisakant didelių kalėjimų modelio: suformuoti 5 kalėjimų tinklą regioniniu pagrindu, išdėstant laisvės atėmimo vietas pagal suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamąją vietą, teisėsaugos institucijų ir teismų teritorinį išsidėstymą kiekvienoje apygardoje, siekiant palengvinti nuteistųjų socialinių ryšių palaikymą, lengvesnį resocializacijos proceso tęstinumą, sumažinti logistikos ir konvojavimo kaštus ir kita; sukurti tipinį-klasterinį kalėjimo modelį (uždaro tipo klasteris, pusiau uždaro tipo klasteris ir atviro tipo klasteris); pereiti prie standarto, kad viename kalėjime turėtų būti apie 400 vietų uždarame ir pusiau uždarame režime bei apie 100 vietų atvirame režime (C1.1 p.). Išplėsti pusiaukelės namų tinklą: siekti, kad būtų įsteigta 20 pusiaukelės namų (ne daugiau kaip po 20 vietų), juos tolygiai paskirstant Lietuvos teritorijoje; parengti pusiaukelės namų standartą; pusiaukelės namų darbą koordinuoja arčiausiai esantis kalėjimas (C1.5 p.). Atitinkamai Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-112 nauja redakcija buvo patvirtintas Pusiaukelės namų plėtros 2022–2024 metų priemonių planas, kurio 2 punktu numatyta iki 2023 m. rugsėjo atidaryti pusiaukelės namus Kauno regione, parengiant ir patvirtinant nekilnojamojo daikto pirkimo ekonominį ir (ar) socialinį pagrindimą, įvykdant nekilnojamojo daikto pirkimą, remonto darbus.

Kaip minėta, Tarnyba savo veiklą privalo organizuoti, vadovaudamasi teisingumo ministro tvirtinamu metiniu veiklos planu. Nagrinėjamu atveju teisingumo ministro patvirtintame Tarnybos 2023 metų veiklos plane buvo aiškiai numatyta, jog Tarnyba savo veiklą turi organizuoti taip, kad būtų plečiamas pusiaukelės namų tinklas ir palaipsniui didinamas į juos perkeliamų nuteistųjų skaičius. Taigi pusiaukelės namų tinklo plėtra yra Tarnybos veiklos organizavimo priemonė – nekeičiant teisingumo ministro patvirtintos Tarnybos struktūros ir nesteigiant naujų administracijos padalinių, Tarnybai pavestos socialinio darbo ir nuteistųjų resocializacijos funkcijos pradedamos vykdyti naujose atitinkamų kalėjimų veiklos vietose. Kauno pusiaukelės namai buvo ne ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) Tarnybos sprendimas, o dalis nuosekliai vykdytos valstybės bausmių vykdymo sistemos reformos, suplanuotos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir pačios Tarnybos dokumentuose.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog pagal BVK (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija) 30 straipsnio 1–2 dalis atskiru Tarnybos, kaip laisvės atėmimo vietų įstaigos, sprendimu yra parenkama tik konkreti bausmės atlikimo vieta. Tokios vietos parinkimo tvarka ir reikalavimai ginčo laikotarpiu buvo detalizuoti Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtintuose Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąraše bei Arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo vietų priskyrimo sąraše. Atitinkamai, Arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo vietų priskyrimo sąrašo (2023 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-1012 redakcija) 5.5 papunktyje nustatyta, kad atrinkti nuteistieji (vyrai ir moterys), kuriems reikalingas intensyvus rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paskiriami (perkeliami) į pusiaukelės namus Kauno kalėjime, išskyrus nuteistuosius atliekančius bausmę už smurtinius nusikaltimus, nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikaltimus, padarytus prieš nepilnametį asmenį. Taigi teisiniame reguliavime Kauno pusiaukelės namai nuo jų veiklos pradžios buvo integruoti į Tarnybos bausmės atlikimo vietų sistemą.

Be to, kaip matyti, aplinkybė, kad Kauno pusiaukelės namų veiklos vietos adresas teisės aktuose buvo detalizuotas po to, kai šie pusiaukelės namai pradėjo veiklą, nebuvo kliūtis pareiškėjams dėl savo teisių gynybos kreiptis į teismą.

Pareiškėjai Tarnybos veiksmų neteisėtumą, be kita ko, grindžia tuo, kad pusiaukelės namų veikla Pastate pradėta nepakeitus žemės sklypo ir Pastato naudojimo paskirties. Pažymėtina, jog šis argumentas susijęs ne su Tarnybos kompetencija organizuoti jai pavestų bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos funkcijų įgyvendinimą, o su žemės sklypo ir Pastato naudojimo atitiktimi žemės ir statinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Šių reikalavimų laikymosi priežiūra teisės aktuose pavesta specialiąją kompetenciją turintiems viešojo administravimo subjektams, kurių sprendimų, veiksmų ar neveikimo teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo ir Pastato naudojimo paskirties pakeitimo procedūros užbaigtos jau pradėjus pusiaukelės namų veiklą, savaime nesudaro pagrindo šioje byloje Tarnybos veiklos organizavimo veiksmus pripažinti neteisėtais ir įpareigoti ją nutraukti pusiaukelės namų veiklą žemės sklype ir Pastate, kurių naudojimo paskirtis šiuo metu jau yra pakeista. Šiomis aplinkybėmis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-197, kuriuo nauja redakcija išdėstytas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, teisėtumo tyrimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas pusiaukelės namų veiklos vietos derinimo su vietos bendruomene klausimas. Pareiškėjų teigimu, prieš imdamasis pusiaukelės namų veiklai Pastate pradėti reikalingų veiksmų, atsakovas nesikreipė nei į Kauno rajono savivaldybės institucijas, nei į vietos bendruomenę, taip pat nevertino planuojamos veiklos poveikio. Taigi pareiškėjai iš esmės skundžiasi, kad apie planuojamą Kauno pusiaukelės namų veiklą Pastate nebuvo tinkamai informuoti ir prieš pradedant šią veiklą jiems nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę.