- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- eA-2881-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00019-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Pareiškėjas
- V. B.
- Advokatai
- Zita Jurgaitienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. Sp-304 „Dėl (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narės V. B.“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad:
2.1. Sprendimas, kuriuo ji pripažinta nesilaikiusia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų (rašytinio pasižadėjimo) ir atleista iš (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos (toliau – ir Rinkimų komisija, komisija) nario pareigų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis arba Rinkimų komisijos pirmininko 2020 m. lapkričio 9 d. skundo teiginiais, priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus (Sprendimo turinys yra analogiškas Sprendimo projekto, parengto iki jai pateikiant savo paaiškinimus, turiniui; VRK posėdyje pareiškėjos paaiškinimai nebuvo visiškai pagarsinti, išnagrinėti), neištyrus ginčui svarbių aplinkybių, nesuteikiant jai protingo termino pateikti atsikirtimus (el. laišku, gautu 16.07 val., paprašyta pateikti paaiškinimus iki kitos dienos 10 val., prie jo nepridėtas pats skundas) bei dalyvauti posėdyje (susiderinti su darboviete dėl nedarbo dienos; kvietimas dalyvauti 2020 m. gruodžio 2 d. 13 val. įvyksiančiame posėdyje išsiųstas 2020 m. gruodžio 1 d. 12.59 val.).
2.2. Pareiškėjai pateikti kaltinimai melagingi. Rinkimų komisijos pirmininko skunde kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojanti savybė nurodytas skundų teikimas VRK, bet pareiškėja neteikė jokių skundų, o 2020 m. lapkričio 5 d. el. laišku tik informavo Rinkimų komisijos narius ir pirmininką apie pirmininko dar lapkričio 2 d. užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį lapkričio 3‑6 d. laikotarpiui. Rinkimų komisijos pirmininko skundas VRK laikytinas jo atsakomuoju veiksmu. Sprendime padaryta neteisinga išvada apie pareiškėjos keliamus darbo trikdymus visą politinės rinkimų kampanijos laikotarpį, vienašališkai įvertinus Rinkimų komisijos pirmininko skunde pateiktus duomenis. VRK nepatvirtino, kad gavo kokį nors pareiškėjos skundą. Nors Rinkimų komisijos pirmininko skundą palaikė 7 iš 12 Rinkimų komisijos narių (įskaičiuojant pirmininką), nė viename iš palaikymo laiškų nėra nurodyta, kad pareiškėja dirbo blogai ar netinkamai atliko savo pareigas.
2.3. Rinkimų komisijos pirmininkas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui apie pareiškėjos alkoholio vartojimą pagrįsti, o pareiškėja Seimo rinkimų dieną (2020 m. spalio 11 d.) dirbo visą dieną, ji nebuvo nušalinta ir nenusišalino nuo Rinkimų komisijos narės pareigų vykdymo dėl alkoholio vartojimo. Pretenzijos šiuo aspektu pareikštos tik VRK pateiktame 2020 m. lapkričio 9 d. skunde. Pareiškėja dirbo nuo spalio 11 d. ryto iki spalio 12 d. 4 val. ryto, todėl akivaizdu, jog ji net negalėjo būti neblaivi beveik visą parą. Nors pareiškėja Rinkimų komisijos pirmininko 2020 m. spalio 11 d. prašymu buvo nupirkusi alkoholinio gėrimo butelį, ji perdavė butelį pirmininkui, pati nevartojo alkoholio, jai nepareikšti jokie įtarimai, neatliktas patikrinimas alkotesteriu ar pan. Teismui pateikti kitų Rinkimų komisijos narių paaiškinimai patvirtina, jog spalio 11 d. pareiškėja buvo blaivi.
2.4. Nuo pasižadėjimo pasirašymo 2020 m. liepos 21 d. faktiškai įvyko 8 posėdžiai, 2 iš jų nereikėjo dalyvauti komisijos nariams (pagal sekretorės pateiktą informaciją). Iš likusių 6 posėdžių pareiškėja nedalyvavo 2 posėdžiuose – rugpjūčio 5 d. ir spalio 2 d. Pareiškėja nespėjo atvykti į rugpjūčio 5 d. posėdį dėl vasarą susidarančių didelių eilių į keltą. Pareiškėja nebuvo spalio 2 d. posėdyje, nes dalyvavo išankstinio balsavimo patalpų Neringos savivaldybėje ruošime, todėl jos nedalyvavimas posėdyje buvo susijęs su kitų pareigų vykdymu. Pareiškėjos nedalyvavimas minėtuose posėdžiuose neturėjo neigiamos įtakos jos pareigų vykdymui rinkimų metu. Ji nebaigdavo darbo anksčiau nei 20 val., pati užrakindavo Neringos savivaldybės patalpas.
2.5. Dėl teiginių apie pareiškėjos skambučius Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretorei ne darbo metu su reiškiama kritika nurodė, jog, organizuojant rinkimus, ne kartą teko dirbti ne darbo valandomis vėlyvu metu, tai yra įprasta visų komisijos narių darbo praktika. Pareiškėja pati sulaukdavo skambučių po darbo valandų. 2020 m. spalio 16 d. 18.24 val. pareiškėja sulaukė skambučio iš sekretorės dėl budėjimo pasižymėjimo grafike. Iškilus klausimams, pareiškėja bandė susisiekti su pirmininku telefonu, bet nesėkmingai. Vėliau ji gavo žinutę iš pirmininko, informuojančią, jog jis jai perskambins. Pareiškėja pirmininko skambučio sulaukė 21.10 val.
2.6. Pareiškėja, siekdama atsakingai vykdyti Rinkimų komisijos narės pareigas, Seimo rinkimų išankstinio balsavimo laikotarpiui (spalio 5–8 d.) buvo pasiėmusi dalines kasmetines atostogas. Pareiškėja stengiasi visus darbus atlikti maksimaliai gerai, turi ilgą darbo stažą vienoje darbovietėje, nėra likusi konfliktuoti ar trukdyti darbui, tai patvirtina Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus parengta charakteristika. Pareiškėja visą rinkiminės kampanijos laikotarpį laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, sąžiningai ir garbingai vykdė savo pareigas.
2.7. Ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kurią konkrečiai savo pasižadėjimo nuostatą pažeidė pareiškėja. Pareiškėja nedalyvavo dviejuose Rinkimų komisijos posėdžiuose dėl pateisinamų priežasčių. Ji neturėjo duomenų apie nusiskundimus iš rinkėjų ar politinių partijų dėl netinkamo darbo organizavimo, negavo kitų pretenzijų. Rinkimų komisijos darbo apskaitos žiniaraštyje paskutinė jos darbo diena pažymėta 2020 m. spalio 27 d., o Rinkimų komisijos pirmininko skundas surašytas 2020 m. lapkričio 9 d., taigi skundas surašytas faktiškai nutrūkus jos įgaliojimams ir nebebuvo jokio teisinio pagrindo atleisti ją iš pareigų. Be to, minėti pirmininko veiksmai nepaaiškinami logiškai, nesuderinami su jo pareiga koordinuoti darbą (t. y. jei pareiškėja savo pareigas rinkimų metu atliko netinkamai, ji turėjo būti atleista ir pakeista kitu nariu). Rinkimų komisijos pirmininko pateiktas skundas, tikėtina, susijęs tik su jo asmeniniu nepasitenkinimu dėl pareiškėjos išsakytų pastabų dėl tam tikrų darbo organizavimo problemų, pavyzdžiui, netinkamo darbo laiko žymėjimo. Siūlymą atleisti pareiškėją iš apygardos rinkimų komisijos narės pareigų pateikė ne ją delegavusi Neringos savivaldybės administracija (Seimo rinkimų įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. pažeidimas).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėja buvo informuota apie VRK gautą Rinkimų komisijos pirmininko raštą el. paštu, tiesiogiai cituojant gautame rašte išdėstytus teiginius. 2020 m. lapkričio 19 d. 16.07 val. prašymu pareiškėjos buvo prašoma iki 2020 m. lapkričio 20 d. 10 val. pateikti paaiškinimus (paaiškinimų pateikimo terminas anksčiau aptartas su pareiškėja telefonu) bei 2020 m. lapkričio 20 d. 12.26 val. priminimu, kad dar laukiama pareiškėjos pozicijos į rašte išsakytus teiginius. Pareiškėja atsakė 2020 m. lapkričio 20 d. 13.20 val. el. laišku, kuriame nurodė, kad ji nepateiks komentarų, nes nurodytos aplinkybės neatitinka realių faktų. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 1 d. 12.58 val. el. laišku buvo informuota apie 2020 m. gruodžio 2 d. 13 val. vyksiantį VRK posėdį, kuriame bus nagrinėjimas klausimas dėl jos veiksmų atliekant Rinkimų komisijos narės pareigas. Taigi pareiškėja apie vyksiantį VRK posėdį ir galimybę jame dalyvauti, taip pat ir nuotoliniu būdu, bei iš anksto susipažinti su siūlomu Sprendimo projektu buvo informuota prieš 24 val. 2 min. iki VRK posėdžio. Pareiškėja savo paaiškinimus atsiuntė tik 2020 m. gruodžio 2 d. 12.12 val., šie paaiškinimai buvo visa apimtimi pagarsinti VRK posėdyje. VRK posėdis buvo transliuojamas viešai VRK interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Youtube“. Taigi pareiškėja turėjo visas galimybes išdėstyti savo argumentus VRK, ji tinkamai suprato VRK el. laiškus dėl gauto Rinkimų komisijos pirmininko rašto, kurį pati persiuntė Rinkimų komisijos nariams su savo vertinimu.
4.2. Rinkimų komisijos pirmininko rašte nurodyta, jog pareiškėja 2020 m. spalio 11 d. apie 10.30 val., dirbdama Rinkimų komisijos būstinėje, išsitraukė stipraus alkoholinio gėrimo butelį, išgėrė pati ir siūlė „pasivaišinti“ kitiems komisijos nariams; vėliau (duomenys neskelbtini)s rinkimų komisijos nariai informavo Rinkimų komisijos pirmininką, kad nuo pareiškėjos sklinda stiprus alkoholio kvapas, todėl jos buvo paprašyta važiuoti namo, o kiti komisijos nariai liko dirbti (vieni iki 8.00 val., kiti iki 10.30 val.). Pareiškėja savo paaiškinimuose VRK bei el. laiške Rinkimų komisijos nariams neneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo Seimo rinkimų dieną. Pareiškėja taip pat neneigė, jog ji minėtą dieną nupirko ir atsinešė alkoholinio gėrimo butelį į Rinkimų komisiją. Kreipimąsi į VRK dėl darbą trikdančių pareiškėjos veiksmų, įskaitant alkoholinio gėrimo atsinešimą ir atsidarymą Rinkimų komisijos darbo metu Seimo rinkimų dieną, patvirtino daugiau nei pusė šios komisijos narių. VRK nariai 2020 m. gruodžio 2 d. posėdyje itin atidžiai vertino su alkoholio vartojimu susijusias aplinkybes.
4.3. Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, jog ji negalėjo būti atleista iš Rinkimų komisijos nario pareigų, nes, priimant Sprendimą, jos įgaliojimai jau buvo pasibaigę, ir akcentavo, kad VRK 2020 m. gruodžio 10 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. Sp-320 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų ir narių įgaliojimų nutraukimo“, kuriame nurodyta paskutinė Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų įgaliojimų diena – 2020 m. gruodžio 11 d. Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, iki to laiko VRK turėjo teisę atleisti apygardos komisijos narius. Priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi Rinkimų komisijos pirmininko pateikta informacija dėl pareiškėjos aplaidaus požiūrio į darbą šioje komisijoje, kurią patvirtino el. laiškais kiti Rinkimų komisijos nariai, deleguoti į šią komisiją skirtingų partijų ir institucijų atstovų. Atsakovas atidžiai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir nustatė, jog pareiškėja neginčija pačių faktų, išdėstytų pirmininko rašte, tik aiškina kitokias jų priežastis.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino bei priteisė jos naudai 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlė pareiškėją dalyvauti 2020 m. spalio 11 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Rinkimų komisijos nare. 2020 m. liepos 21 d. pareiškėja pasirašė rašytinį pasižadėjimą.
6.2. Rinkimų komisijos pirmininkas M. Z. 2020 m. lapkričio 9 d. VRK pateikė skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėja iš viso praleido 6 iš 9 Rinkimų komisijos posėdžių, nepranešė apie negalėjimą dalyvauti, išskyrus vieną atvejį, kai teisinosi el. paštu, jog elektroninis laiškas „nukeliavo į šlamštą“, todėl jo nepastebėjo. Skunde pažymėta, kad ji nedalyvavo ir nepranešė apie negalėjimą dalyvauti 2020 m. rugpjūčio 25 d. VRK Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose organizuotuose mokymuose, kurie truko 4 val. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuo 17.45 val. vyko Rinkimų komisijos posėdis, kuriame vienas iš darbotvarkės klausimų buvo rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų sąrašo tvirtinimas. Kadangi politinės partijos nebuvo teikusios galimų rinkimų komisijų pirmininkų kandidatūrų į Neringos savivaldybės teritorijoje esančias apylinkes, Rinkimų komisijos sekretorė susisiekė tiek el. paštu, tiek telefonu su politinių partijų atstovais dėl papildomų narių teikimų. Siekiant greičiau išspręsti su rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų skyrimu susijusius klausimus posėdžio metu, pareiškėjai, kaip Rinkimų komisijos narei, kuruojančiai tris apylinkes, buvo pavesta iš anksto peržiūrėti į minėtas apylinkes teiktų narių sąrašus, surinkti informaciją apie jų su rinkimais susijusią darbinę patirtį. Pareiškėja į posėdį atvyko nepasiruošusi, posėdžio metu skambinėjo visiems teiktiems nariams, klausdama, ar jie sutiktų būti paskirti į apylinkių rinkimų komisijos pirmininkus. Tai užtruko, kadangi po kandidatų sutikimo reikėjo sulaukti ir politinių partijų atstovų papildomo teikimo. Rinkimų komisijos pirmininkas negalėjo sklandžiai vesti posėdžio.
6.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja dalyvaudavo posėdžiuose atsainiai, nesilaikydama darbo drausmės, nesigilindama į darbotvarkės klausimus, trukdydavo konstruktyviam darbui asmeniniais pokalbiais, kuriuos buvo prašoma ne kartą nutraukti. Kviečiant balsuoti vienu ar kitu klausimu, paklausta, nežinodavo, už ką balsuojama. Pareiškėja dirbo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmojo turo išankstinių balsavimų metu Neringos savivaldybėje, deklaruodama, kad visas dienas dirba iki 20.00 val. Gavusi skambutį iš vienos politinės partijos atstovų, teko teisintis dėl pareiškėjos aplaidaus darbo: paaiškėjo, kad ji jau 20.00 val. išvykdavo autobusu iš Nidos į Smiltynę, apie tai nepranešusi ir palikusi išankstiniuose balsavimuose dirbusius apylinkės komisijos rinkimų narius vienus, neinstruktuotus apie patalpų uždarymą, užplombavimą ir kt.
6.4. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną (2020 m. spalio 11 d.) apie 10.30 val. pareiškėja, dirbdama Apygardos rinkimų komisijos būstinėje, išgėrė stipraus alkoholinio gėrimo „Ballantine“ ir siūlė „pasivaišinti“ kitiems Rinkimų komisijos nariams. Rinkimų komisijos pirmininkui paprašius susipakuoti ir patraukti butelį, pareiškėja jį pastatė ant Rinkimų komisijos narių suruošto pietų stalo, bet siūlymų nebetęsė, vėliau butelį patraukė. Pareiškėja tą dieną kartu su dviem Rinkimų komisijos nariais išvažiavo į Neringą nugabenti iš kurjerio gautų išankstinio balsavimo vokų bei juos apžiūrėti. Kadangi (duomenys neskelbtini) gavo labai didelį vokų kiekį, iš anksto buvo nuspręsta, kad pareiškėja lieka (duomenys neskelbtini)je, Neringoje, kaip papildomas narys vokų skaičiavimui. (duomenys neskelbtini)s rinkimų komisija rinkimų balsavimo protokolus ir užplombuotus maišus atvežė 4 val. ryto. Keli Rinkimų komisijos nariai informavo Rinkimų komisijos pirmininką, kad nuo pareiškėjos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Jos buvo paprašyta vykti namo, nors visi Rinkimų komisijos nariai liko dirbti (vieni dirbo iki 8.00 val., kiti – iki 10.30 val. ryto). 2020 m. spalio 16 d. vėlaus vakaro / nakties metu pareiškėja skambino daug kartų komisijos pirmininkui bei sekretorei, būdama galimai neblaivi, nes kalbėjo nerišliai. Pokalbių metu plūdosi, rusiškais keiksmažodžiais išvadino Rinkimų komisijos narius. Pokalbis su pareiškėja buvo įrašytas (griežtai saugomas ir bus pateiktas tik teisėsaugos pareigūnams, jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas).
6.5. Skunde nurodyta, kad pareiškėja sunkiai suvaldomas, konfliktiškas žmogus, neatsakinga, nepareiginga, negebanti dirbti komandoje, nesiekianti bendro teigiamo rezultato darbuotoja, savo materialius poreikius kelianti aukščiau tikslų, užduočių įgyvendinimo, galimai turinti problemų su alkoholiu. Skunde pripažįstama, kad buvo padaryta klaida, nesiimant iš karto atitinkamų veiksmų dėl pareiškėjos elgesio. Taip pat atkreiptas VRK dėmesys, kad, priimant sprendimą dėl pareiškėjos skyrimo kitų rinkimų darbui, ji ne tik apsunkino visų Rinkimų komisijos narių darbą, tačiau jos nepavyzdingas elgesys rodo nepagarbą visai VRK bendruomenei bei Neringos savivaldybei.
6.6. Rinkimų komisijos pirmininkas M. Z. 2020 m. lapkričio 6 d. el. laišku informavo visus rinkimų komisijos narius (iš viso yra 12 Rinkimų komisijos narių, įskaitant ir pirmininką) apie galimus pareiškėjos keliamus darbo trikdymus Rinkimų komisijoje visą politinės rinkimų kampanijos laikotarpį, taip pat dėl ketinimo su skundu dėl šių trikdymų kreiptis į VRK. Palaikymą pirmininko pozicijai išreiškė 7 rinkimų komisijos nariai iš 12, įskaitant ir pirmininką.
6.7. VRK, gavusi skundą, kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, tačiau ji 2020 m. lapkričio 20 d. pateiktame atsakyme nurodė, jog „Į atsiųstas pastabas, kurios daugeliu atvejų neatitinka realių faktų, komentarų nebus“. Kartu su atsakymu Rinkimų komisijos narė pridėjo tris raštus, kuriais kreipėsi į Rinkimų komisijos pirmininką M. Z., t. y. 2020 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 24 d. ir lapkričio 5 d., taip pat bendru laišku išsiuntė visiems Rinkimų komisijos nariams raštą dėl darbo apskaitos žiniaraščių pildymo teisėtumo ir tikslumo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pridėjo savo atsakymą, siųstą el. paštu visiems Rinkimų komisijos nariams, į pirmininko M. Z. 2020 m. lapkričio 6 d. siųstą el. laišką dėl jos veiksmų ir ketinimų su skundu kreiptis į VRK.
6.8. Šiame atsakyme, kuris buvo išplatintas 2020 m. lapkričio 11 d., pareiškėja nurodė: „Mane stebina apygardos narių patiklumas, „aklas tikėjimas“ apygardos pirmininko teigimu dėl p. V. B. šmeižto mūsų visų atžvilgiu. Apygardos pirmininkas savo nuomonę primeta visiems apygardos nariams, teigdamas, kad apygardos nariai taip pat kėlė susirūpinimą dėl p. V. B. trukdymo konstruktyviam apygardos darbui. Tokiu būdu meluojama ir toliau. Apygardos pirmininkas savo nesugebėjimu sklandžiai organizuoti apygardos darbo kaltina V. B. dėl trukdymo konstruktyviam apygardos darbui. Galimai taip apygardos pirmininkas įvardina mano nuomonės ir pastabų pateikimą apygardos pirmininkui? Apygardoje man buvo paskirtas trijų apylinkių (Kopų, Smėlio, Pušų) kuravimas, todėl įdėjau visas pastangas, kad rinkiminis laikotarpis praeitų sklandžiai ir apygardos pirmininkui „galva neskaudėtų, t. y. padėjau sukomplektuoti Neringoje esančias apylinkių komisijas, surinkdama 10 (dešimt) trūkstamų komisijos narių apylinkėse, visus 8 (aštuonis) išankstinių rinkimų rytus jau 5.40 val. keltu keldavausi į Smiltynę ir 6.30 val. jau buvau pasiruošusi atidaryti rinkiminę apygardą Neringos savivaldybėje. Visą rinkimų laikotarpį mano darbo kabinetas savivaldybėje buvo kuruojamų rinkimų komisijų pirmininkų ir narių štabas, kuriame kartu spręsdavome iškilusius su rinkimais susijusius klausimus. Rinkimų dienas aš, galimai ir kiti apygardos nariai, neturėjome laisvo laiko nuo 12 val. iki 19 val., nes reikėjo iš apygardos į mano kuruojamas apylinkes Neringoje pristatyti paštu gautus išankstinio balsavimo vokus, kuriuos pristačius, toliau tęsdavau organizacinį darbą (duomenys neskelbtini). Galiu teigti, kad man surašytas valandas aš atidirbau sąžiningai ir su kaupu. Dėl apygardos pirmininko lapkričio mėn. paskirstytų valandų – tai susigalvotas darbo krūvis, kuriuo siekiama uždengti pinigų išsimokėjimą. Apygardos pirmininko vieną iš teiginių, kad 640,42 Eur gali būti reikalingi mokesčių audito atlikimui, girdėjo ir šalia manęs esantis kitas apygardos narys. Apygardos pirmininkas teigia, kad „Nusprendžiau visą skirtą premijos sumą 1 121,47 Eur grąžinti atgal į VRK“. Pagal informaciją, pateiktą VRK svetainėje, minėta pinigų suma yra tik asignavimų plane ir dar nėra skirta, nes VRK nėra priėmusi sprendimo dėl premijavimo. Kaip apygardos pirmininkas gali grąžinti pinigus, kurie net nėra gauti? Ir vėl meluojama, siekiant norimai ir kryptingai nuteikti apygardos narius. Akivaizdu, kad apygardos pirmininkui trūksta teisinių žinių, jeigu jis drįsta gąsdinti apygardos narę advokatais ir ikiteisminiu tyrimu.“
6.9. VRK 2020 m. gruodžio 2 d. įvyko posėdis, apie kurį pareiškėja buvo informuota 2020 m. gruodžio 1 d. el. paštu, kurio metu priimtas sprendimas Nr. Sp-304 „Dėl (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narės V. B.“.
6.10. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja paaiškinimuose VRK ir el. laiške Rinkimų komisijos nariams nepaneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną (2020 m. spalio 11 d.), dėl dažno nedalyvavimo Rinkimų komisijos posėdžiuose, skambinėjimo Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretoriui ne darbo metu su reiškiama kritika. Kreipimąsi su skundu į VRK dėl darbą trikdančių V. B. veiksmų rinkimų kampanijos laikotarpiu palaikė daugiau nei pusė minėtos (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narių. Todėl VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nusprendė: 1) pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narė V. B. nesilaikė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų; 2) atleisti V. B. iš (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos nario pareigų kaip pažeidusią Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.
6.11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1725-535/2021 pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje minėtą 2021 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų. Buvo pripažinta, jog tokiu būdu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tai pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
7. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, gavęs Rinkimų komisijos pirmininko skundą ir paprašęs pareiškėjos pateikti paaiškinimus, iš esmės rėmėsi tik skundo teiginiais, taip pat kitų komisijos narių paaiškinimais, tačiau individualiai netyrė jokių skunde nurodytų teiginių, nepadarė savo išvadų, tik nurodė, kad pareiškėja nepaneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną, dėl dažno nedalyvavimo rinkimų komisijos posėdžiuose, skambinėjimo Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretoriui ne darbo metu su reiškiama kritika.
8. Teismas pabrėžė, kad atsakovas Sprendime nenurodė, kokiais konkrečiais duomenimis remdamasis jis padarė išvadą, jog pareiškėja Seimo rinkimų organizavimo metu (2020 m. spalio 11 d.) vartojo alkoholį ir pareigas rinkimų komisijoje atliko būtent būdama neblaivi. Atsakovas iš esmės nei Sprendime, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pripažino, jog Rinkimų komisijos pirmininko skunde išdėstyti teiginiai buvo pagrįsti. Ginčo atveju atsakovas, remdamasis tik susirašinėjimu elektroniniais laiškais ir pateiktais kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais, prieštaringai konstatavo, kad pareiškėja 2020 m. spalio 11 d., organizuodama Seimo rinkimus, iš tiesų buvo neblaivi, vartojo alkoholį, tačiau į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, konkrečiai – alkotesterio parodymai ir pan. Taip pat, teismo vertinimu, nepagrįsta atsakovo išvada, jog rinkimų organizavimo laikotarpiu pareiškėja be pateisinamų priežasčių nedalyvavo posėdžiuose, skambindavo rinkimų komisijos pirmininkui ar sekretorei ne darbo metu, kadangi VRK visiškai nevertino skambučių išklotinių, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėja iš tiesų būtų skambinusi ne darbo metu, naktį ir pan. Taip pat nevertinti pareiškėjos paaiškinimai dėl jos nedalyvavimo posėdžiuose, t. y. Sprendime neaptarta, dėl kokių priežasčių ji nedalyvavo ir pan.
9. Teismas, nustatęs esminius individualaus administracinio akto trūkumus, konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai neatliko jam paskirtos funkcijos, o visos reikšmingos ginčo klausimui faktinės aplinkybės byloje negalėjo būti nustatytos, todėl darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja, kaip Seimo rinkimų komisijos narė, elgėsi nederamai, pažeisdama Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjos interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė. Matyti, kad apeliacinį skundą teismui pareiškėja pati pateikė per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį, apeliaciniame skunde nenurodyta pareiškėjos atstovė, o ji pati apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teismo procese informuos atskirai, tačiau tokių duomenų nepateikė, t. y. nėra atstovavimo sutarties, patvirtinančios, kad advokatė atstovavo pareiškėjai ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl teismas, įvertinęs pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nurodo, kad pareiškėja nepagrindė 1000 Eur sumos, todėl šios išlaidos jai nepriteistinos. Teismas, vertindamas išlaidas dėl skundo pateikimo teismui, nurodė, kad pareiškėjos prašoma suma 2200 Eur už skundo parengimą teismui neviršija maksimalaus nustatyto užmokesčio dydžio, ji yra pagrįsta, todėl ši suma jai priteistina iš atsakovo. Taip pat teismas pareiškėjai priteisė 300 Eur už rašytinius paaiškinimus. Teismas iš viso iš atsakovo VRK pareiškėjai priteisė 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
11. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodo, kad:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjos skunde keliamas reikalavimas dėl VRK sprendimo panaikinimo nesukelia jai teisinių pasekmių. Pareiškėja neprašo nei grąžinimo į buvusias Rinkimų komisijos nario pareigas, nei žalos atlyginimo, o prašo tik panaikinti Sprendimą. Pareiškėjos reikalavimas yra satisfakcinio pobūdžio, orientuotas tik į tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimą, kuriais nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl pareiškėjos skunde keliamas reikalavimas negali (negalėjo) būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Sprendimo turinį ir jį grindžiančius įrodymus, o, jei ir vertino juos, tai išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių viseto, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nagrinėjo faktines bylos aplinkybes ne visapusiškai, ne išsamiai ir ne objektyviai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog VRK, siekdama išsiaiškinti pareiškime nurodytų aplinkybių pagrįstumą, buvo aktyvi, ne kartą siūlė pačiai pareiškėjai teikti paaiškinimus (informaciją), taip pat asmeniškai dalyvauti VRK posėdyje, kai bus svarstomi pareiškime nurodyti pareiškėjos veiksmai. Pareiškėja tyrimo metu buvo pasyvi, nelinkusi bendradarbiauti su VRK, taip sudarydama atsakovui įspūdį, kad pareiškime pateikta informacija yra pagrįsta.
12.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat yra neteisus, teigdamas, jog VRK netyrė jokių pareiškime nurodytų aplinkybių. Priešingai, VRK ištyrė visus jai pateiktus (jos surinktus) dokumentus, įskaitant ir pareiškėjos teiktą informaciją, be kita ko, įvertino ir pareiškėjos elgesį, susijusį su pareiškime nurodytų aplinkybių aiškinimusi. Būtent visos informacijos pagrindu VRK ir padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė jos duotą pasižadėjimą sąžiningai ir garbingai eiti pareigas Rinkimų komisijoje.
12.4. Pažymėtina, kad tiek Rinkimų komisijos pirmininkas M. Z., tiek pati pareiškėja patvirtino, kad Rinkimų komisijos darbo metu darbo patalpose buvo alkoholio ir kad šį gėrimą atnešė ne kas kitas, o pareiškėja. Tai, jog pareiškėja neigia vartojusi alkoholį, yra tik jos gynybinė taktika. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir tikėtinumo taisykle (t. y. didesnė vieno ar kito fakto buvimo tikimybe). Tikimybių pusiausvyros principas reiškia, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą dėl didesnės tam tikro fakto egzistavimo tikimybės nei dėl jo nebuvimo, toks faktas pripažintinas nustatytu. Taigi VRK, įvertinusi, kad pareiškėja darbo metu į darbo patalpas atnešė alkoholio, kad pareiškėja tai pripažino, kad pareiškime nėra paneigtas alkoholio vartojimo faktas, kad pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu pareiškėja buvo pasyvi, įskaitant ir jos atsisakymą dalyvauti VRK posėdyje, kai buvo sprendžiamas su jos teisėmis ir interesais susiję klausimai, pagrįstai padarė išvadą, jog alkoholis buvo vartojamas darbo metu, be to, ir Rinkimų komisijos nariai patvirtino, kad nuo pareiškėjos sklido alkoholio kvapas. Taip pat akcentuotina, jog pareiškėja, kaip ir kiekvienas bet kurios apygardos ar apylinkės komisijų narys, privalo paisyti Rinkimų komisijos nario veiklos rekomendacijų.
12.5. Dėl pareiškėjos nedalyvavimo posėdžiuose akcentuotina, jog tokia priežastis, kaip kad didelis automobilių srautas, nėra laikytina pateisinančia priežastimi nevykdyti pareigų. Priešingai, tokia priežastis laikytina pareigų nevykdymu dėl aplaidumo, nesąžiningumo.
12.6. Pastebėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimtame sprendime visų argumentų, patvirtinančių tokio sprendimo pagrįstumą, nenurodymas savaime nesuponuoja šio sprendimo neteisėtumo galutinės išvados prasme. Formalus viešojo administravimo subjekto sprendimo neatitikimas tokiems sprendimams keliamiems reikalavimams neturėtų būti pagrindas keisti sprendime nurodytą išvadą. Nors iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas galimai pasigedo motyvacijos, pagrindžiančios Sprendimą, tačiau ši argumentacija atsispindi ir kitoje medžiagoje, ne tik ginčo sprendime, pavyzdžiui, VRK 2020 m. gruodžio 2 d. posėdžio protokole Nr. P-42, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, taikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas,
12.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino priteisiamų išlaidų pagrįstumo ABTĮ 40 straipsnio 4 ir 5 dalies prasme, t. y. nevertino pareiškėjos elgesio ir priežasčių, dėl kurių susidarė jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Primintina, kad pareiškėja VRK tyrimo metu buvo pasyvi, nelinkusi bendradarbiauti, neteikė atsakovui su tyrimu susijusios informacijos, atsisakė savo teisės būti išklausytai VRK posėdyje. Tai reiškia, kad pati pareiškėja dėl savo pačios netinkamų veiksmų, t. y. jos neatsakingo elgesio, neišnaudojant visų galimybių, įskaitant teisės į gynybą, patyrė tokius teisinius padarinius, t. y. buvo atleista iš Rinkimų komisijos nario pareigų kaip pažeidusi jos duotą komisijos nario pasižadėjimą. Teismas į tai neatsižvelgė ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
13. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
14. Pareiškėja nurodo, kad:
14.1. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pvz., Seimo rinkimų įstatymo 11 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12 str. 2 d.), teismui nepanaikinus Sprendimo, pareiškėja negalėtų būti siūloma į rinkimų komisijų narius, taigi, jei ji negintų savo pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų, jos teisės ateityje būtų pažeidžiamos. Analogiškos pasekmės gali kilti ir pretenduojant į valstybės tarnybą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
14.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, todėl jo padarytos išvados yra teisėtos bei pagrįstos. Pareiškėjai nebuvo suteiktos visos galimybės dalyvauti VRK posėdyje, nes apie posėdį jai buvo pranešta tik likus 24 valandoms iki jo pradžios. Taip pat pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus į skundą VRK, kadangi 2020 m. lapkričio 19 d. 16.07 val. atsiųstame elektroniniame laiške „Paklausimas dėl gauto skundo” VRK atstovė A. Ž. nurodė, jog iki rytojaus 10 val. galima pateikti paaiškinimus į skundo teiginius, o prie elektroninio laiško skundas nebuvo prisegtas.
14.3. Pareiškėjos alkoholio vartojimas nėra fiksuotas jokiais objektyviais įrodymais, patikrinimais, Rinkimų komisijos pirmininkas neatliko jokių įtarimų dėl alkoholio vartojimo ar patikrinimo alkotesteriu, nenušalino pareiškėjos nuo darbo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėja nenusišalino nuo pareigų atlikimo dėl neblaivumo. Kadangi pareiškėja buvo blaivi, ji neturėjo pagrindo nusišalinti. Priešingai, jeigu Rinkimų komisijos pirmininkas būtų matęs, kad pareiškėja yra neblaivi, tai jis, atsakingai vykdydamas pareigas, būtų ją nušalinęs nuo šių pareigų atlikimo ir rinkimų dieną.
14.4. Konstatuotina, kad pareiškėja neskambino Rinkimų komisijos pirmininkui ir kitiems nariams ne darbo metu, tai patvirtina pateiktos skambučių išklotinės. Tai, kad VRK neturėjo jų ir negalėjo įvertinti posėdžio metu, tik patvirtina aplinkybę, jog Sprendimas priimtas neišanalizavus dokumentų, jų net neturint, darant skubotas išvadas. Išklotinių ir kitų dokumentų pareiškėja negalėjo pateikti, nes nuo pranešimo pateikti pasiaiškinimą gavimo valandos iki termino pasiaiškinimui pateikti pabaigos nebuvo suteikta laiko pateikti paaiškinimą į skundo teiginius, 2020 m. lapkričio 19 d. el. laišku buvo nurodytas tik vos 18 valandų terminas, kurio didžioji dalis tenka nakties metui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. Sp-304 „Dėl (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narės V. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas VRK tinkamai neatliko jam paskirtos funkcijos, nenustatė visų reikšmingų su kilusiu ginču susijusių faktinių aplinkybių, todėl jo priimtas individualus administracinis aktas turi esminius trūkumus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja, kaip Rinkimų komisijos narė, elgėsi nederamai, pažeisdama Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir tenkino pareiškėjos skundą.
17. Atsakovas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. VRK grindė ginčijamą Sprendimą Seimo rinkimų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
20. Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai: 1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas.“; 2) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“ Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, buvo įtvirtinta, kad asmuo, pažeidęs rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
21. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija yra viešojo administravimo subjektas, kurio priimamiems aktams, be kita ko, keliami Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis apibrėžia principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Minėto straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi aiškiai ir argumentuotai atsakyti į prašymą ar skundą, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, kuriame nustatyti administraciniam sprendimui keliami reikalavimai, 5 dalyje įtvirtinta, kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo subjektams kyla pareiga priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.).
23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. VRK buvo gautas Klaipėdos miesto pajūrio apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. R-22-05, pasirašytas komisijos pirmininko M. Z., kuriame nurodyti V. B. atlikti veiksmai. 2020 m. lapkričio 19 d. 16.07 val. el. laišku pareiškėjos buvo prašoma iki 2020 m. lapkričio 20 d. 10 val. pateikti paaiškinimus; 2020 m. lapkričio 20 d. 12.26 val. el. laišku buvo siųsta informacija, kad dar laukiama pareiškėjos pozicijos į rašte išsakytus teiginius. 2020 m. lapkričio 20 d. 13.20 val. el. laišku pareiškėja nurodė, kad daugelis el. laiške nurodytų aplinkybių neatitinka realių faktų, komentarų nebus. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 1 d. 12.58 val. el. laišku buvo informuota apie 2020 m. gruodžio 2 d. 13 val. vyksiantį VRK posėdį, kuriame bus nagrinėjimas klausimas dėl jos veiksmų atliekant Rinkimų komisijos narės pareigas. 2020 m. gruodžio 2 d. 12.12 val. pareiškėja el. paštu informavo VRK, kad negalės dalyvauti posėdyje, ir pateikė paaiškinimus dėl pateikto skundo.
24. Iš ginčijamo VRK Sprendimo matyti, jog atsakovas Sprendime iš esmės nurodo tik 2020 m. lapkričio 9 d. gautame skunde dėl pareiškėjos veiksmų išdėstytus argumentus, išdėsto aplinkybes, nurodytas V. B. 2020 m. lapkričio 11 d. atsakyme į Rinkimų komisijos pirmininko M. Z. 2020 m. lapkričio 6 d. el. laišką, pažymi, kad pirmininko pozicijos palaikymą ir sutikimą su jo teiginiais, išdėstytais skunde, el. paštu išreiškė 7 komisijos nariai, kad pareiškėja savo paaiškinimuose nepaneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo, dažno nedalyvavimo posėdžiuose, skambinėjimo Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretoriui nedarbo metu su reiškiama kritika. Teisėjų kolegijos vertinimu, VRK Sprendime iš esmės nepagrindė, kodėl, VRK vertinimu, aplinkybės, nurodytos Rinkimų komisijos pirmininko M. Z. skunde dėl pareiškėjos veiksmų, laikytinos pagrįstomis. VRK argumentai, nurodyti pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, negali būti laikomi sudėtine ginčijamo Sprendimo dalimi.
25. VRK Sprendime nurodo, kad, pirma, V. B. nepaneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo 2020 m. spalio 11 d., dažno nedalyvavimo posėdžiuose, skambinėjimo Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretoriui nedarbo metu su reiškiama kritika, ir antra, kreipimąsi su skundu į VRK palaikė daugiau kaip pusė Rinkimų komisijos narių. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tam tikrų aplinkybių egzistavimo nepaneigimas, neatliekant išsamios objektyvios įrodymų visumos analizės, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti tokių aplinkybių egzistavimą. Be to, iš pareiškėjos 2020 m. gruodžio 2 d. VRK pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji nesutinka su skunde nurodytu jos veiksmų vertinimu, nurodydama faktines aplinkybes, pateikdama pakankamai išsamius paaiškinimus dėl susiklosčiusių aplinkybių ir jos atliktų veiksmų, ir pažymi, kad ji nesutinka su VRK sprendimo projektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių pareiškėjos paaiškinimų nebuvo pasisakyta ginčijamame Sprendime, apsiribojant konstatavimu, kad pareiškėja nepaneigė skunde nurodytų veiksmų atlikimo.
26. Vertindama Sprendime nurodytus teiginius dėl alkoholio vartojimo, pareiškėjos skambučių Rinkimų komisijos pirmininkui nedarbo metu ir naktį, nedalyvavimo Rinkimų komisijos posėdžiuose, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog VRK, konstatuodama šias aplinkybes ir pripažindama, kad pareiškėja padarė Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies pažeidimus, neanalizavo įrodymų, patvirtinančių / paneigiančių šias aplinkybes, neaptarė priežasčių, dėl kurių pareiškėja galbūt atliko nurodytus veiksmus (kai kuriuos iš jų), ir ar tai gali būti laikoma minėtų Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pažeidimu. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad Komisijos nariai sutiko su Komisijos pirmininko teiginiais, nurodytais skunde. Iš byloje esančio Komisijos pirmininko 2020 m. lapkričio 6 d. el. laišku siųsto laiško Komisijos nariams ir į šį laišką pateiktų Komisijos narių atsakymų (vėliausias atsakymas gautas 2020 m. lapkričio 9 d. 7.57 val.), nėra pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos nariai buvo supažindinti su 2020 m. lapkričio 9 d. skundo turiniu ir kad buvo pritarta būtent šiame skunde nurodytų aplinkybių vertinimui. Bylos medžiagoje taip pat yra duomenų, neatitinkančių 2020 m. lapkričio 9 d. skunde nurodytų aplinkybių. Pvz., byloje esančiame (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 14 d. paaiškinime, pasirašytame septynių minėtos apylinkės rinkimų komisijos narių, nurodoma, kad V. B. 2020 m. spalio 11 d. apie 15 val. iš pažiūros buvo blaivi (alkoholio kvapas nuo jos nesklido), savo, kaip Rinkimų komisijos narės, pareigas atliko tinkamai. Analogiškos aplinkybės dėstomos ir Neringos savivaldybės (duomenys neskelbtini) Pušų apylinkės Nr. 3 2020 m. gruodžio 15 d. paaiškinime, pasirašytame penkių minėtos apylinkės rinkimų komisijos narių (V. B. atvyko apie 14 val., įtarimų dėl alkoholio vartojimo niekam nesukėlė) bei Neringos savivaldybės Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 28 Smėlio apylinkės Nr. 2 2020 m. gruodžio 14 d. paaiškinime, pasirašytame minėtos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės (V. B. atvyko apie 14 val., buvo blaivi, alkoholio kvapas nuo jos nesklido, nustatytas pareigas vykdė).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad VRK, atlikdama savo funkcijas, ypatingai susijusias su skundų dėl rinkimų komisijų narių padarytų pažeidimų (be kita ko, rašytinio pasižadėjimo pažeidimo) ir jų atleidimo nagrinėjamu, privalo išsamiai ir objektyviai įvertinti visas su galbūt padarytais pažeidimais susijusias aplinkybes, atlikti padarytų veiksmų įvertinimą, atsižvelgiant į jais sukeltas neigiamas pasekmes, padarytą žalą, įskaitant ir reputacinę žalą, ir pan. Rašytinio pasižadėjimo pažeidimo konstatavimas yra iš esmės susijęs su asmens nepriekaištingos reputacijos kvestionavimu, jis gali turėti asmenims ilgalaikes neigiamas pasekmes.
28. Atsakovas, be kita ko, nurodo, kad, jo vertinimu, pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti Sprendimą nesukelia jai teisinių pasekmių, t. y. jis yra orientuotas į satisfakciją, juo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, dėl to jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas iš esmės vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktu aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).
29. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais atsakovo argumentais, daro išvadą, kad VRK Sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėja padarė pažeidimus, ji atleista iš Rinkimų komisijos nario pareigų. Be to, Sprendimas turi reikšmę pareiškėjos reputacijos vertinimui, taigi gali kelti neigiamo pobūdžio pasekmes ir ateityje.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog VRK Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovas, neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo ir nepagrindęs Sprendime nurodytų aplinkybių, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir nepagrįstai atleido pareiškėją iš Rinkimų komisijos nario pareigų.
31. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261 3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
32. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. prašyme „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ patikslino, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 200 Eur. Pareiškėja taip pat pridėjo 2022 m. birželio 8 d. atstovavimo sutartį su advokate Zita Jurgaitiene, mokėjimo nurodymo kopiją bei pinigų priėmimo kvitą. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
33. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), nagrinėjamu atveju nurodyta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio, atitinka Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ši suma (1 200 Eur) priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
34. Pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. prašyme taip pat prašo priteisti 1 000 Eur už 2021 m. balandžio 6 d. apeliacinio skundo surašymą, pažymėdama, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisė jai šios sumos. Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja neskundė šio sprendimo (jo dalies) apeliacine tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria minėta bylinėjimosi išlaidų suma buvo nepriteista pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taigi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pareiškėjos V. B. naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2881-789/2022.
Nutartis neskundžiama.