Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei M. R., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014-01- 03 sprendimas Nr. 3SK~(14.3.110)-3 „Dėl žemės sklypo Nr. 682-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys yra galiojantys, nenuginčyti. LR CPK 197 str. 2 d. nustato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal LR CK 4.262 str., įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d, taip pat nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad patekimas į ieškovo Žemės sklypą 91 yra suformuotas per atsakovės Žemės sklypą 33, tačiau atsakovės Žemės sklypo 33 nekilnojamojo turto registro išraše NTR Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įrašo apie tai, kad Žemės sklype 33 yra tarnaujantis kelio servitutas (kodas 214) — teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Kelias, esantis atsakovės Žemės sklype 33, kuriuo numatytas patekimas į ieškovo Žemės sklypą 91, Žemės sklypo 33 kadastrinių matavimų plane ir kadastro duomenyse yra nurodytas ne kaip servitutinis kelias, o kaip naudmena, pagal atsakovės Žemės sklypo 33 NTR Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis keliai atsakovės Žemės sklype 33 sudaro 0,0772 ha. Atsakovė Žemės sklypą 33 yra aptvėrusi, tai patvirtina teikiamos nuotraukos, Ieškovui fiziškai trukdoma pravažiuoti darant žalą transporto priemonei, dėl ko ieškovas yra kreipęsis į policiją.

Tiek atsakovės Žemės sklypo 33 kadastrinių matavimų plane (ribų posūkio taškas 27), tiek ieškovo Žemės sklypo 91 kadastrinių matavimų plane (ribų posūkio taškas 5) matyti, kad atsakovės Žemės sklype 33 esantis kelias su ieškovo Žemės sklypu 91 ribojasi tik viename taške, ir kelio servituto nustatymas atsakovės Žemės sklype 33 tokiu būdu - tik ties vienu tašku, neužtikrintų patekimo į Ieškovo Žemės sklypą 91. Ieškovas siekdamas turėti tiek teisinę, tiek fizinę galimybę patekti į savo Žemės sklypą 91 kreipėsi į matininką parengti kelio servituto nustatymo planą. Pagal parengtą kelio servituto nustatymo planą patekimui į ieškovo žemės sklypą 91 reikalinga atsakovės Žemės sklype 33 nustatyti 0,0091 ha ploto tarnaujantį servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (kodas 214). Ieškovas per atstovę 2025 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. R114/25 „Dėl servituto nustatymo“ kreipėsi į atsakovę pateikdamas jai kelio servituto nustatymo planą ir prašydamas atsakovės, kaip Žemės sklypo 33, savininkės, jos Žemės sklype 33 nustatyti 0,0091 ha ploto tarnaujantį servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (kodas 214). Už 0,0091 ha ploto kelio servituto nustatymą Ieškovas pasiūlė sumokėti atsakovei 600,00 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją. VĮ Registrų centro duomenimis Žemės sklypo 33, kurio bendras plotas 4,8003 ha vidutinė rinkos kaina 2025-09-14 buvo apskaičiuota 13800,00 Eur, 2026-01-01 vidutinė rinkos kaina nepakito ir liko tokia pati 13800,00 Eur. Skaičiuojant kompensaciją pagal nustatytą formulę 0,0091 ha vertė sudarytų 26,16 Eur. Ieškovas atsakovei pasiūlė ženkliai didesnę kompensaciją.

Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypų savininkams - ieškovui ir atsakovei nepavyko susitarti dėl kelio servituto nustatymo atsakovės Žemės sklype 33. Tokiu būdu egzistuoja faktiniai ir teisiniai pagrindai nustatyti kelio servitutą teismo sprendimu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemės sklypas 91 suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (projekto plane sklypo Nr.682-2), patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3V1-(14.3.2.)-1652. Žemės sklypo 91 suformavimo dokumentuose: žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte patekimas į žemės sklypą neaprašytas, sklypo plane projektuojamas Žemės sklypas 91 rytiniu kampu ribojasi su keliu, esančiu atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Sklypo kraštinės taškuose 4-5-6-7 ribojasi su atsakovės žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei M. R. nuosavybės teise priklauso 4,8003 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 33), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises atkuriant natūra į šį žemės sklypą atsakovė įgijo pagal Alytaus apskrities viršininko 1999-12-16 sprendimą Nr. 38-7614 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. R.“. Žemės sklypo 33 suformavimo metu jokie kelio servitutai nustatyti nebuvo ir nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. 2016-01-04 buvo patikslinti Žemės sklypo 33 kadastro duomenys (atlikti kadastriniai matavimai), kurie buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos teritorinio skyriaus vedėjo 2016-05-16 sprendimu Nr. 3SK-703-(14.3.110.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro ir registro duomenų pakeitimo“. Patvirtinus pakeistus duomenis šiam Žemės sklypui 33 jokie kelio servitutai nustatyti nebuvo. Pagal kadastrinių matavimų metu Sigito Kazlausko firmos ,,Korika“ sudarytą sklypo planą matyti, kad taškuose ,,25-26-27-28“ sklypas ribojasi su ieškovo nuosavybės teise valdomu Žemės sklypu 91. Plano taške ,,27“ Atsakovės žemės sklypas ribojasi su punktyrine linija pažymėtu keliu.

NŽT rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, jog atsakovės žemės sklype nebuvo numatytas servitutas patekti į ieškovo žemės sklypą, kadangi žemės sklypas (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nuo 2000 m. kovo 6 d. kelio servitutas sklypui nenustatytas, nes toks servitutas nebuvo numatytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Taip pat atkreipė dėmesį, jog servitutinis kelias žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) grafiškai yra pavaizduotas daugiau sklypo viduriu, o viršutine kraštine šis sklypas ribojasi su grioviu (sklypo riba eina melioracijos griovio viduriu).

Nurodė, jog teisės aktai nesuteikia NŽT vadovui nustatyti kelio servitutą privačiame žemės sklype. Ieškovui ir atsakovei nesusitarus dėl servituto, ieškovas turėtų kreiptis į teismą. Taip pat pažymėjo, jog servituto teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl, jei būtų tenkintas prašymas dėl servituto nustatymo atsakovės sklype, svarstytina ir dėl kompensacijos jai išmokėjimo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad jų institucija negali šio klausimo nagrinėti, todėl prašė jį spręsti teismui, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei suformuota teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tarp šalių kilo ginčas, ar yra būtinumas ir galimybės nustatyti kelio servitutą (tarnaujantį) atsakovės žemės sklype, kuriuo ieškovas galėtų patekti į savo žemės sklypą.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių.

Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 punktas).

Toks servitutas yra būtinas, kad tik nustačius servitutą ieškovas turėtų galimybę patekti į jam suformuotą ir nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Dėl šalių ginčo ir faktinių aplinkybių

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodoma, jog R. B. nuosavybės teise nuo 2025 m. liepos 9 d. priklauso 0,7500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra įregistruotas servitutas – leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio, vaikščioti vandens telkinio apsaugos juostos ribose (tarnaujantis), bei kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis) (b. l. 8-10).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 3SK-(14.3.110)-3 ,,Dėl žemės sklypo Nr. 682-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo ir servitutų nustatymo“ buvo suformuotas 0,7500 ha ploto žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo Nr. 682-2 kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB ,,Vilniaus hidroprojektas“ vykdytojos B. R. 2013 m. gruodžio 2 d. parengtą žemės sklypo Nr. 682-2 kadastro duomenų bylą; nustatytas žemės sklypui 423 kv. m. ploto kelio servitutas leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio, vaikščioti vandens telkinio apsaugos juostos ribose (tarnaujantis daiktas), kodas 92, pažymėtas simboliu – S žemės sklypo plane, taip pat nustatė kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (viešpataujantis daiktas), kodas 114 (b. l. 13).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, jog atsakovei M. R. nuosavybės teise nuo 1999 m. gruodžio 16 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 38-1250 pagrindu priklauso 4,8003 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30).

Dėl objektyvaus būtinumo

Servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygos yra įtvirtintos CK 4.126 straipsnio 1 dalyje. Servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria: 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant dėl servituto nustatymo turi būti pagrįsta, kad naudojimasis servitutu yra objektyviai būtinas tam, kad daiktas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

Atsakovė M. R. atsiliepime į ieškinį iš esmės aplinkybės dėl reikalingumo nustatyti servitutą ieškovo naudai neneigia ir servituto būtinumo patekimui į ieškovo turimą žemės sklypą neginčija, nesutinka tik dėl servituto nustatymo vietos bei pažymi, kad ieškovas gali naudotis pravažiavimu, nustatytu servitutu per trečiųjų asmenų sklypus.

NŽT parengti dokumentai – ieškovo atstovui adresuoti raštai, teismui teikti procesiniai dokumentai, bei kiti bylos duomenys – žemėlapių ištraukos, registro išrašai, patvirtina, kad prie ieškovo žemės sklypo nėra teisiškai tinkamai suformuoto privažiavimo kelio. R. B. nuosavybės teise nuo 2025 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,7500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra įregistruotas servitutas (tarnaujantis) – leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio ir vaikščioti vandens telkinio apsaugos juostos ribose ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis). Žemės sklypas 91 suformuotas Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (projekto plane sklypo Nr.682-2), patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3V1-(14.3.2.)-1652. Žemės sklypo 91 suformavimo dokumentuose: žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte patekimas į žemės sklypą neaprašytas, sklypo plane projektuojamas Žemės sklypas 91 rytiniu kampu ribojasi su keliu, esančiu Atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Sklypo kraštinės taškuose 4-5-6-7 ribojasi su Atsakovės žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant dėl ieškovo poreikio kelio servitutui, nagrinėjamoje byloje yra aktuali tik ta aplinkybė, ar ieškovas šiuo metu turi galimybę pagal paskirtį naudoti jam priklausantį žemės sklypą. Kadangi prie ieškovo žemės sklypo nėra numatytas privažiavimo kelias, o žemės sklypas apsuptas gretimų privačių žemės sklypų, bei gamtinių objektų – ežero, melioracijos griovio (upelio), yra pagrindas spręsti, kad servituto nustatymas yra objektyviai būtinas.

Dėl servituto vietos nustatymo

Nagrinėjant bylą, buvo aptartos ir įvertintos dvi galimos servituto nustatymo vietos: (1) ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas ir faktiškai naudojamas privažiavimas per atsakovės žemės sklypą (iki atsakovė jį užtvėrė); (2) per nesuformuotą valstybinės žemės sklypą ir trečiųjų asmenų sklypą Nr. 130, kuris atsiremia į melioracijos griovį.

Sprendžiant dėl konkrečios servituto buvimo vietos reikalinga įvertinti, ar planuojama servituto vieta yra tinkama servituto nustatymui dėl pačios vietovės ypatumų. Kelio servitutu suteikiama teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia konkrečioje sklypo vietoje, susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023).

Antstolis Saulius Virbickas buvo nuvykęs į vietą ir 2026 m. balandžio 24 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0127-26-009. Faktinių aplinkybių protokole 9 punkte konstatuota, jog VĮ Registrų centras išviešintame žemėlapyje nurodytos R. B. priklausančio žemės sklypo ribos: R. B. priklausančio žemės sklypo vakarinė dalis ribojama (duomenys neskelbtini) ežero, o pietinė dalis ribojama upelio. Dėl šį žemės sklypą apribojusių vandens kliūčių, į šį žemės sklypą sausumos keliu galima patekti tik per M. R. priklausantį žemės sklypą, kuris R. B. priklausantį žemės sklypą gaubia iš šiaurės ir rytų pusių. Išvadoje nurodoma, kad nei per (duomenys neskelbtini) ežerą, nei per į šį ežerą įtekantį upelį nėra jokių tiltų, kurie leistų R. B. sausumos transporto priemonėmis patekti į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sausumos keliu galima patekti tik per atsakovei M. R. priklausantį žemės sklypą ir pagal R. B. pateiktą kelio servituto nustatymo planą, kuriame ir pažymėtas įvažiavimas per M. R. žemės sklypą (b. l. 106-110).

Atsakovės atstovas pateikė į bylą dokumentus, lokalines sąmatas, kuriose nurodoma, kad įrengiant pralaidas kaina būtų 6 477,22 Eur (2025 metų spalio mėnesio kainomis) arba 4 830,65 Eur (2026 metų balandžio mėnesio kainomis). Pastebėtina, kad sąmatose yra nurodyta tik būtinų atlikti darbų ir jiems reikalingų medžiagų kaina, tuo tarpu kiek kainuotų darbas nėra nurodyta. Tai reiškia, kad nurodyta kaina dar ženkliai padidėtų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad lokalinėje sąmatoje, sudarytoje 2025 metų spalio mėnesio kainomis, nurodoma suma žiniaraščiui 14 578,68 Eur, o sąmatos pabaigoje, grafoje iš viso žiniaraštyje 1 – 6 477,22 Eur. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra aišku, kokia gi iš tiesų būtų pralaidos įrengimo kaina. Byloje nėra jokių duomenų ar apskritai tokią pralaidą būtų galima daryti, ar būtų reikalingi tam tikrų institucijų leidimai, ar jie būtų išduodami ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 nurodyta, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Darytina išvada, kad servituto nustatymas pagal atsakovės siūlymą į ieškovo sklypą iš pietų pusės, kur sklypas ribojasi su melioracijos grioviu, yra negalimas, kadangi nėra numatyta jokių galimybių įrengti servitutą. Nėra numatyta toje vietoje įrengti pralaidą, taip pat nėra aišku, kokia galima tokių darbų kaina bei ar galimas tokios pralaidos įrengimas apskritai. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad alternatyvus servituto įrengimo būdas iš pietinės sklypo pusės, kur jis ribojasi su melioracijos grioviu yra atmestinas, kadangi į bylą nepateikti duomenys, jog jo įgyvendinimas būtų įmanomas ir nebūtų finansiškai per brangus.

Iš bylos dokumentų matyti, kad bendro naudojimo 6 m pločio kelias ateina iki atsakovės M. R. sklypo ribos ir ieškovas prašo toje dalyje nuo bendro naudojimo kelio pabaigos, kur prasideda atsakovės sklypo ribos nustatyti servitutą naudotis keliu, kuris leistų jam patekti į savo žemės sklypą. Nustatant servitutą šioje dalyje pagal ieškovo siūlymą ir pateiktą planą, kurį parengė MB RB planas, matininkas R. B., nereikėtų iš esmės jokių investicijų, nes beveik visas servitutas eitų jau esamu keliu 16 metrų, kuriuo kaip įvažiavimu į savo žemės sklypą naudojasi ir atsakovė, išskyrus 6-7 metrų ilgio ir 4,5 metro pločio nusukimą iš esamo kelio į ieškovo sklypą.

Atsakovės M. R. žemės sklypo plane, kurį 2015-12-31 parengė Sigito Kazlausko firma ,,Korika“ matininkė R. K., matyti, kad toje vietoje, kur prašoma nustatyti servitutą yra kelias, pieva, o kitoje kelio pusėje, kur taip pat yra atsakovės žemės sklypas – nenaudojama žemė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad toje vietoje nėra kokių nors atsakovės sodinių, t. y. krūmų, medžių, gėlynų, kurie būtų vertingi ir kurie trukdytų įvažiavimo įrengimui. Kad nėra jokių kliūčių toje vietoje pravažiuoti į ieškovo žemės sklypą patvirtina ir antstolio padarytos bei į bylą pateiktos fotonuotraukos.

Atsakovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad nustačius ieškovo prašomą servitutą toje vietoje būtų trikdoma atsakovės ramybė, ženkliai būtų pablogintos jos gyvenimo sąlygos. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog kelias – įvažiavimas į atsakovės sklypą, kuriuo naudotųsi ir ieškovas yra pakankamai toli, apie 100 m nuo gyvenamojo namo ir nuo visų sodyboje esančių pastatų. Teismui nepateikta jokių įrodymų, jog nustačius servitutą būtų pablogintos atsakovės gyvenimo sąlygos, sutrikdytas jos įprastas gyvenimo ritmas.

Kaip yra nurodęs Kasacinis teismas savo išplėtotoje teismų praktikoje, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Planas turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Taigi servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Į bylą pateiktas RB planas matininko R. B. 2025 m. lapkričio 3 d. planas, yra tikslus ir aiškus, pagal kurį gali būti nustatomas ir registruojamas servitutas.

Įvertinusi bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad racionaliausias būdas yra nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą mažosios bendrijos ,,RB planas“ kelio servituto nustatymo planą. Tokiu būdu yra galima užtikrinti faktinį naudojimąsi keliu, nereikėtų įrenginėti sudėtingų įrenginių, t. y. vandens pralaidų, iš esmės nebūtų ribojamas atsakovės privatumas, o ieškovui būtų sudaryta galimybė racionaliai ir tinkamai patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Todėl teismo vertinimu, servituto nustatymas atsakovės žemės sklype, kuris yra kitos žemės ūkio paskirties, būtų akivaizdžiai mažesnis ir proporcingesnis teisių suvaržymas, nepažeidžiantis ir neapribojantis asmens teisių į privatų gyvenimą.

Dėl kompensacijos už nustatomą servitutą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 str. reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją už servitutą.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019).

57. Ieškovas tarnaujantį kelio servitutą prašo nustatyti atsakovės žemės sklype 33 esančio ir naudojamo kelio dalyje, tik 91 m² ploto, labai trumpoje atkarpoje – apytiksliai 16 metrų ilgio, su nedideliu – apytiksliai 6 metrų ilgio posūkiu nuo esamo kelio į ieškovo žemės sklypą 91, kad atsakovės nuosavybės teisės būtų kuo mažiau ribojamos. Ieškovas sutinka sumokėti atsakovei vienkartinę 600,00 Eur kompensaciją už prašomą nustatyti 91 m² ploto kelio servitutą, siūlomos kompensacijos dydis atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo 33 vidutinę rinkos kainą, į tai, kad kelio servitutas nustatomas esamo kelio vietoje, yra sąžiningas ir protingas. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kita ir daro išvadą, kad ieškovo pasiūlyta piniginė kompensacija yra tinkama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi tik pusę metų. Civilinėje byloje buvo teikiama daug įvairių procesinių dokumentų. Vadovaujantis Rekomendacijomis vien už ieškinio parengimą galima priteisti maksimalų 6 069 Eur atlygį (2025 m. 3 ketvirčio bruto 2 427,6x2,5). Ieškovo atstovas dalyvavo viename parengiamajame ir viename teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko apie 3 val. Teismas vertina, jog byloje nebuvo nagrinėjami jokie itin sudėtingi, nauji klausimai, teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra pakankamai išplėtota, tad darytina išvada, kad ieškovo R. B. pateiktos jo patirtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo byloje, nors ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio, tačiau teismo vertinimu yra kiek per didelės, todėl mažintinos iki 3000 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės ieškovui.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas, tai iš atsakovės priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos 9,86 Eur (už pašto išlaidas) valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pagal matininko R. B. 2025-11-03 parengtą Servituto planą atsakovės M. R. 4,8003 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., nustatyti 91 m² ploto ieškovo R. B. 0,7500 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarnaujantį kelio servitutą, kodas 214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis).

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur vienkartinę kompensaciją už žemės sklype, 4,8003 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatytą kelio servitutą kodas 214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis).

Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 153,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovei, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 2222, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 d. nuo jo priėmimo Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.