Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą suinteresuotiems asmenims SUA1 , SUA4 , Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį (duomenys neskelbtini) paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje su (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gimė du sūnūs, kurie šioje civilinėje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis – SUA4 ir SUA1 . Pareiškėjo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). mirė. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties liko (duomenys neskelbtini) vardu nuosavybės teise įregistruota 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taip pat 1/2 dalis Pastato – Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato - Viralinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato - Ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato - Malkinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato - Tvarto, kurio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pastato - Kluono, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, kurių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro bazės išrašų matyti, kad visas aukščiau nurodytas turas nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu ir yra įgytas santuokos su pareiškėju metu. Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo pat sutuoktinės mirties, jis visu mirusiajai priklausiusiu turtu pradėjo rūpintis kaip savo ir rūpinasi juo iki šiol. Po sutuoktinės mirties jis liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį drauge pirko su sutuoktine, pareiškėjas šiame name gyvena 28 metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Name jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nurodo, kad pareiškėjas vienas rūpinasi namu, aplinkos tvarkymu, kuria malkinį pečių, moka mokesčius už komunalines bei būsto administravimo paslaugas, t. y. sutuoktinės palikimą pareiškėjas priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Pareiškėjas šių nurodytų aplinkybių pagrindimui pateikė į bylą Valstybės įmonės Registrų centras duomenis apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą, mokėjimo kvitus akcinei bendrovei „ESO“.

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra mirusios (duomenys neskelbtini) našlys. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė. Po (duomenys neskelbtini) liko nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos su pareiškėju metu. Nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys po (duomenys neskelbtini) mirties į notarą nesikreipė paveldėti mirusios turtą. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties likusį turtą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po sutuoktinės mirties. Pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, iš kurių yra pagrindas spręsti, jog jis nuo pat sutuoktinės mirties likusiu turtu naudojosi ir valdė kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra. Tokiu būdu pareiškėjas išreiškė valią priimti palikimą, likusį po jo sutuoktinės mirties, faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėjas įrodė, kad jis priėmė palikimą, likusį po jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti, bei kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo PRS1 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.