Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-07-22 · Administracinė byla Nr. eAS-669-575/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-22
Bylos Nr.
eAS-669-575/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03999-2025-5
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Dalia Višinskienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-669-575/2026 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03999-2025-5 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. liepos 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės; 3) pripažinti, kad situacija, kai teisme nenagrinėjami administraciniai / tarnybiniai ginčai, su darbo santykiais susiję ginčai, sąmoninga tyčia įšaldomos bylos, ne tik neatitinka Teisėjų etikos kodekso, tačiau ir elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 4) pripažinti, kad, organizuotam asmenų susivienijimui veikiant tikslingai ir tęstinai, vilkinamas administracinių ginčų nagrinėjimas ir priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti „<...> Mažeikių RSA elgseną – neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą) – taip taip, teismą <...> klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir čia, privalomai vykdyti teisingumą“; 6) neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti „iliuzinio melo, o ne teisingumo“ vykdyme; 7) užtikrinti pareiškėjui teisę į teismą, apginti jo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 8) „pripažinti ir priimti“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas (24 str. 1–2, 5 d., 26 str. 1 d.); 9) „priimti akivaizdų faktą, kad <...> „nesugebate pripažinti neteisėtais – atstovės, apgavikės – Mažeikių RSA – įvykdytus sistemingus ir daugybinius <...> įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti jums čia pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, <...>“.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nes jis nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas, įvertinęs ABTĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti prašymų, kuriais siekiama ne apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, o tik pripažinti arba konstatuoti tam tikrus faktus. Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valstybės institucijoms bei pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 2 d.). Administraciniai teismai neturi įgaliojimų tikrinti Konstitucinio Teismo nutarimų turinio ar pagrįstumo, nes tai neatitiktų konstitucinės teismų sistemos sandaros ir Konstitucinio Teismo kompetencijos oficialiai aiškinti Konstituciją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, jog Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti teiginiai neatitinka faktinės tikrovės, nėra teisių gynimo priemonė. Šiuo reikalavimu išreiškiama subjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl Konstitucinio Teismo akto, kuri negali būti vertinama nagrinėjant administracinę bylą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas Konstitucinio Teismo jurisdikcine veikla, teismas sprendė, kad šią skundo dalį taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti kitos sudėties teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo reikalavimai, įskaitant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, iš esmės susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais bei teisėjų veikla. Toks pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administraciniams teismams nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, taip pat kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Be to, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kai reikalavimas atlyginti tokią žalą grindžiamas ne neteisėtais teismo veiksmais viešojo administravimo srityje, o teismo jurisdikcine veikla.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai bylų dėl juridinių faktų pripažinimo nesprendžia (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus iš administracinių teisinių santykių kylančio reikalavimo, kuriuo siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia (nurodytais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-514-492/2026).

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra pasisakęs, nagrinėdamas kitus pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose buvo nurodytos tokios pačios aplinkybės kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2026, 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-556/2026, 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-525/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, kurių teismas anksčiau nebūtų įvertinęs, todėl šie prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRičardas PiličiauskasDalia Višinskienė