Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Hisk“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas (pareiškimas) laikytas nepaduotu, nustačius, kad pareiškėjas nepašalino šio teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartyje nustatytų skundo (pareiškimo) trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2026).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-685-492/2024).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Taip pat turi būti sumokėtas žyminis mokestis.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-497-602/2024).

Nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi sprendė, jog pareiškėjas padavė ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, todėl įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, t. y. 1) nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimui apskųsti, t. y. pateikti teismui atitinkamą sprendimą ginčo klausimu ir skunde suformuluoti dėl jo atitinkamą reikalavimą; 2) nereikšti tokių reikalavimų, kurie nenagrinėtini administraciniame teisme; 3) patikslinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip, kad jis atitiktų administracinio teismo taikomus teisminės gynybos būdus; 4) suformuluoti skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į ABTĮ nuostatas, kad jis būtų konkretus ir aiškus; 5) tikslinant skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovu nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą institucijos, dėl kurios neteisėtų veiksmų pareiškėjui galbūt buvo padaryta žala; 6) sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turi suformuluoti konkrečius ir aiškius skundo reikalavimus, taip pat turi patikslinti ir skundo pagrindą.

Pareiškėjui 2026 m. kovo 17 d. teismui padavus patikslintą skundą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu, padaręs išvadą, kad pareiškėjas patikslintame skunde pakeitė reikalavimus – pašalino administraciniame teisme nenagrinėtinus reikalavimus, patikslino reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo – prašo panaikinti VSDFV 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, tačiau pareiškėjas teismo įpareigojimų per nustatytą terminą tinkamai neįvykdė, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė mokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat nepašalino kitų trūkumų – pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskųsdamas VSDFV 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433; nepatikslino reikalavimo dėl žalos (kompensacijos už patirtą moralinę/materialinę žalą); nepatikslino bylos šalių – nenurodė atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamą institucijos, dėl kurios neteisėtų veiksmų pareiškėjui galbūt buvo padaryta neturtinė žala; nepatikslino reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip, kad jis atitiktų administracinio teismo taikomus teisminės gynybos būdus.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2026 m. kovo 9 d. teismo nutarties turiniu, akcentuoja, kad ne bet kokie skundo trūkumai sudaro prielaidas teismui skundą laikyti nepaduotu, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, o tik esminiai trūkumai, kurie sudaro procesines kliūtis teismui priimti skundą. Kita vertus, teismui, sprendžiančiam skundo priėmimo klausimą, nėra draudžiama nutartyje, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlyti pašalinti ne tik esminius skundo trūkumus, bet ir kitus skundo trūkumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo (pareiškimo) trūkumų, nustatęs, jog pareiškėjas nepatikslino reikalavimo dėl žalos (pareiškėjas skunde nurodė abstraktaus pobūdžio reikalavimą priteisti iš VSDFV kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to pareiškėjo patirtą moralinę / materialinę žalą); skunde buvo netiksliai nurodytos ginčo šalys; nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Nors netinkamas ginčo šalių įvardijimas savaime nėra aplinkybė, dėl kurios skundas laikomas nepaduotu, tačiau kiti skundo trūkumai (neaiškus skundo dalykas ir pagrindas; nesumokėtas žyminis mokestis) yra esminiai trūkumai, trukdantis pradėti administracinę teiseną. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimus, pažymi, kad, be kita ko, pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde prašė panaikinti ir administracinį aktą, todėl pareiškėjui kilo pareiga sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 35 str. 1 d.) arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str.), kaip to reikalavo pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-925-815/2026). Taip pat pažymėtina, kad nors pirminiame skunde pareiškėjas prašė panaikinti 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (13-12E) 1-1141, tuo metu patikslintame skunde jau prašė panaikinti 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitus trūkumus, kurie nebuvo ištaisyti per nustatytą terminą, tačiau jų vertinimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, kadangi aptarti esminiai skundo (pareiškimo) trūkumai sudaro pagrindą laikyti skundą (pareiškimą) nepaduotu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose, nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas (pareiškimas) nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.