Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Nr. VPE_SP5-257 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-4332 (toliau – ir VSDFV Sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV pripažinti pareiškėjui Kauno miesto Centro rajono socialinio aprūpinimo skyriaus (toliau ir – Kauno CRSA skyrius) 1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620 nustatytą 25 m. ir 6 mėn. stažą; 4) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

VSDFV 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-2233 nurodė, jog pareiškėjas negali rinktis kokios rūšies, ištarnauto laiko ar senatvės, pensiją gauti, motyvuodamas tuo, kad jam yra mokama didesnė pensija (ištarnauto laiko), kuri sudaro 288,83 Eur, o senatvės pensija - 206,08 Eur; atsakovas į darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1975 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. spalio 17 d., kuriuo pareiškėjas mokėsi Buguruslansko civilinės aviacijos skraidymo mokykloje (stažas nurodytas darbo knygelėje KT-1 Nr. 0166899), nurodydamas, jog dėl to neteisingai nustatytas ištarnauto laiko pensijos dydis; neteisingai apskaičiuotas nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui priklausantis perskaičiuotos senatvės pensijos dydis (326,67 Eur). VSDFV patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojo atsakovą iki 2023 m. kovo 15 d. Įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjo ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d., neįskaitant į stažą mokymosi laikotarpio nuo 1975 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. spalio 17 d., ir atitinkamai pakeisti 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 1 dalį. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovas, vykdydamas VSDFV pavedimą, priėmė 2023 m. kovo 14 d. Sprendimą, su kuriuo nesutikdamas pareiškėjas VSDFV 2023 m. kovo 26 d. pateikė skundą. VSDFV 2023 m. balandžio 17 d. Sprendimu atsisakė tenkinti jo skundą dėl skundžiamos dalies ir Sprendimą paliko nepakeistą.

1964–1974 m. įstatymas, kuriame buvo numatyta ši pensijų perskaičiavimo tvarka: pagal stažo duomenis ištarnauto laiko byloje (šiuo atveju – 25 m. ir 6 mėn.) ir pagal pensijų gavėjo savarankiškai įgytą darbo stažą (šiuo atveju – 9 m. ir 5 mėn.). Taigi iki 1995 m. sausio 1 d. Įstatymo įsigaliojimo jo darbo stažas sudarė 36 m. ir 1 mėn. Iki 1995 m. sausio 1 d. Įstatymo įsigaliojimo pareiškėjas buvo pensijos gavėjas, kuris turėjo būtinąjį darbo stažą. Įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato, jog ištarnauto laiko pensijos toliau mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Todėl, pareiškėjo nuomone, turėjo būti mokama pensija išsaugant iki 1995 m. sausio 1 d. būtinąjį stažą, kuris sudarė 25 m. ir 6 mėn.

Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas nesivadovavo Konstitucinio teismo išaiškinimu, jog ištarnauto laiko pensijų gavėjams, kuriems suėjo pensinis amžius iki ir po Įstatymo įsigaliojimo, pensija yra perskaičiuojama vienodai, taip įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį. Priimant skundžiamus sprendimus, buvo neteisingai nuspręsta, jog ištarnauto laiko pensijos gavėjas negali pasirinkti kokios rūšies pensiją jam gauti, grubiai pažeidžiant Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjo manymu, nepagrįsta VSDFV išvada, kad jo ištarnauto laiko pensija yra mažesnė negu perskaičiuota jo senatvės pensija. Ši išvada buvo padaryta be jokio teisinio pagrindo. Perskaičiuodama ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją, VSDFV turėjo vadovautis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje išdėstyta 1994 m. liepos 18 d. redakcija, pagal kurią asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pareiškėjo teigimu, perskaičiavus ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją ir paaiškėjus, kad senatvės pensija yra mažesnė, turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nustatyta perskaičiuojamos pensijos nemažinimo taisyklė.

Skundžiamais sprendimais, pareiškėjo manymu, buvo ženkliai pabloginta jo turtinė padėtis. Senatvės pensijų gavėjai naudojasi tiek valstybės, tiek savivaldybės suteiktomis lengvatomis. Kadangi jam yra mokama ištarnauto laiko pensija, o ne senatvės pensija, jis netenka teisės pasinaudoti senatvės pensijos teikiamomis lengvatomis, pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnį. Pareiškėjas yra pensininkas, dirbantis savarankiškai. Senatvės pensiją gaunantys asmenys, dirbantys savarankiškai, yra atleisti nuo Privalomojo sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo mokesčių. Tuo tarpu pareiškėjas šia lengvata pasinaudoti negali dėl atsakovo kaltės.

Konstitucinio Teismo 2003 metų gruodžio 3 d. nutarime pasisakyta, kokia tvarka turi būti perskaičiuota ištarnauto laiko pensija į senatvės pensiją: ištarnauto laiko pensijos (ištarnauto laiko pensijų gavėjams) buvo paskirtos pagal pensijų įstatymą galiojusį iki 1995 m. sausio 1 d., todėl pensija perskaičiuojama į senatvės pensiją vienodai: sukakus senatvės pensijos amžiui iki 1995 m. sausio 1 d. ir sukakus senatvės pensijos amžiui po 1995 m. sausio 1 d. Ištarnauto laiko pensijų gavėjams, kuriems buvo perskaičiuojama užtarnauto laiko pensija į senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymą, galiojusį iki 1995 m. sausio 1 d., ištarnauto laiko stažas nebuvo mažinamas iki kalendorinių reikšmių. Konstitucinis teismas konstatavo, jog pagal Konstitucijos 29 straipsnį visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant.

Civilinių lėktuvų pilotai ir kitas skraidantis personalas nepagrįstai diskriminuojami, kadangi iš ištarnauto laiko pensijų gavėjų buvo išskirta viena pensijų gavėjų grupė ir ištarnautas pensijos būtinasis stažas buvo mažinamas iki kalendorinių metų.

1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620 pareiškėjui buvo paskirta ištarnauto laiko pensija. Ištarnauto laiko pensijos bylos duomenimis, jam būnant pilotu, pagal skraidymo valandas laikotarpiu nuo 1978 iki 1989 m. į ištarnauto laiko stažo laikotarpį už kiekvienus metus įskaityti 2 m. stažo, už 1990 m. – 1,5 m.. Tokiu būdu A. D. laikotarpiu nuo 1978 iki 1990 m. yra įgijęs 25,6 m. ištarnauto laiko pensijos stažo.

Pensijų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1977 m. spalio 17 d. iki 1991 m. sausio 11 d. turi sukaupęs 13 metų, 2 mėnesius ir 25 dienas (13,2361 m.) pensijų socialinio draudimo stažo, todėl vien dėl stažo įskaitymo laikotarpiu nuo 1977 m. spalio 17 d. iki 1991 m. sausio 11 d. jam yra palankiau gauti ištarnauto laiko pensiją nei socialinio draudimo senatvės pensiją

(25,6 m. > 13,2361 m.). Pareiškėjas, nesutikdamas su jam ir toliau mokamos ištarnauto laiko pensijos mokėjimu, turi teisę jos atsisakyti ir, pateikęs prašymą, gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, tačiau sukauptas socialinio draudimo senatvės pensijos stažas būtų vertinamas kalendorine trukme, t. y. nepaisant ištarnauto laiko pensijos stažo iki 1991 m. įskaitytų pareiškėjo 25,6 m. stažo, t. y. pareiškėjui būtų įskaitytas 13 metų, 2 mėnesių ir 25 dienų stažas.

Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki šioje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo buvo nagrinėjami pareiškėjo senatvės pensijos paskyrimo bei ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimo klausimai, priimti sprendimai, kurie nenuginčyti.

Šioje byloje skundžiamu Sprendimu nuspręsta: pakeisti 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 1 ir 2 dalis ir išdėstyti jas taip: 1) perskaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. D. ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, 45, 46, 48 straipsnius ir atnaujinti perskaičiuotos senatvės pensijos dydį pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnį. Pagal šias Pensijų įstatymo nuostatas nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. perskaičiuotos ir atnaujintos senatvės pensijos dydis – 213,99 Eur, kuris apskaičiuotas įvertinus 22,6842 m. pensijų socialinio draudimo stažą ir 10,07 apskaitos vienetus; antra Spendimo dalimi nuspręsta neskirti nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. D. senatvės pensijos pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, nes skyrimas nenaudingas. Nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. apskaičiuotos senatvės pensijos dydis – 206,08 Eur – yra mažesnis už 213,99 Eur dydžio šiuo sprendimu (1 dalis) nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. perskaičiuotą senatvės pensiją. Antra Sprendimo dalimi pripažinti netekusiais galios 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priedus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. VSDFV 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-4332 pakeitė Sprendimo antrą (2) dalį, palikdama galioti VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priedą Nr. 3, ir šią dalį išdėstė taip: „pripažinti netekusiais galios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priedus Nr. 1, Nr. 2“.

Pareiškėjui šiuo metu galioja ir teisines pasekmes sukelia VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 3 ir 4 dalys . 2023 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-257 pakeista 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 1 dalis bei VSDFV 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-4332 pakeista 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 2 dalis, t. y. atsižvelgiant į tai, kad perskaičiuotos senatvės pensijos dydis yra mažesnis už ištarnauto laiko pensijos dydį, pareiškėjui tęsiamas ištarnauto laiko pensijos (358,62 Eur) mokėjimas.

Pagal teisinį reguliavimą pareiškėjui ištarnauto laiko pensija paskirta pagal iki 1994 m. gruodžio 31 d. galiojusio 1956 m. liepos 14 d. Pensijų įstatymo nuostatas, perskaičiuojant pensiją vadovaujamasi Pensijų įstatymo redakcija, galiojusia nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., o skiriant senatvės pensiją – Pensijų įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai aiškina Pensijų įstatymo 49 straipsnį (1994 m. liepos 18 d. įstatymo redakcija), kuriame įtvirtinta pensijos nesumažinimo taisyklė. Cituojama įstatymo nuostata numato asmeniui, turinčiam teisę gauti kelių rūšių pensiją, palankesnės (didesnės) iš jų mokėjimą, tokiu būdu nebloginant pensijos gavėjo padėties.

Atsakovo tvirtinimu, Sprendimas bei VSDFV Sprendimas yra priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, todėl pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo jų panaikinti.

Pensijų, paskirtų pagal iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo nuostatas ir kitus iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusius teisės aktus (taip pat ir ištarnauto laiko pensijų), mokėjimas reglamentuotas Pensijų įstatymo 58 straipsnyje. Pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki 1994 m. gruodžio 31 d., yra mokamos ir indeksuojamos Pensijų įstatymo nustatyta tvarka tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų bus paskirta senatvės arba netekto darbingumo pensija. Pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalies nuostatas, ištarnauto laiko pensijos toliau mokamos iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka. Jei ištarnauto laiko pensijos gavėjas sukanka senatvės pensijos amžių, vietoj ištarnauto laiko pensijos jam gali būti skiriama senatvės pensija arba ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas, galiojusias 1995 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į senatvės pensiją nereikalaujant, kad gavėjas pateiktų prašymą.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ištarnauto laiko pensijos gavėjui sukakus senatvės pensijos amžių senatvės pensija gali būti apskaičiuota dviem būdais: ištarnauto laiko pensiją perskaičiuojant į senatvės pensiją pagal 1995 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas (perskaičiuojama be asmens prašymo) arba skiriant šią pensiją pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančias Pensijų įstatymo nuostatas (šiuo atveju reikalingas asmens prašymas). Pensijų įstatyme nenumatyta perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją vadovautis iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiais teisės aktais. Taip pat nenumatyta, kad asmuo turėtų rinktis, kokios rūšies, ištarnauto laiko ar senatvės, pensiją gauti.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimą 2004 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2180, kuriuo buvo pašalintas 45 straipsnio 4 dalies (nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 46 straipsnio 4 dalis, kuria vadovaujamasi perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją) nuostatų prieštaravimas Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

VSDFV tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. kovo 26 d. skundą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą VSDFV Sprendimą. Šioje administracinėje byloje skundžiamu VSDFV Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi ir VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 ir 25.8 punktais, pareiškėjo 2023 m. kovo 26 d. skundą ta apimtimi, kuria jis nesutinka su VSDFV 2023 m. vasario 23 d. sprendimu

Nr. (18.2E) I-2233, atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtą VSDFV kompetencijai. VSDFV Sprendimo dalyje „2. Dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-257, kuriuo iš dalies buvo pakeistas Fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-98“ nurodė, kad nekartodama VSDFV 2023 m. vasario 23 d. sprendimo

Nr. (18.2E) I-2233 3 dalyje nurodytų motyvų ir teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujamasi perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją, konstatavo, kad šioje byloje skundžiamu Sprendimu A. D. ištarnauto laiko pensija į senatvės pensiją yra perskaičiuota pagal teisės aktus teisingai, ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimo į senatvės pensiją metu apskaičiuotas pareiškėjo įgytas stažas (22,6842 m.), įgyti apskaitos vienetai (10,07) apskaičiuoti taip pat teisingai ir pagal juos pagrįstai nustatytas nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. jam priklausančios perskaičiuotos senatvės pensijos dydis – 213,99 Eur. Minėtame sprendime pagrįstai buvo pažymėta, jog pareiškėjo perskaičiuota senatvės pensija (pensijos dydis 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 213,99 Eur) yra mažesnė už jo ištarnauto laiko pensiją (pensijos dydis 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 288,83 Eur), todėl jam yra tęsiamas didesnės Kauno CRSA skyriaus 1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620 paskirtos ištarnauto laiko pensijos mokėjimas (VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-98).

VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-60711 nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. jam buvo paskirta 206,08 Eur senatvės pensija.

VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 12 d. priimtu sprendimu Nr. VPE_SP2-37 buvo nuspręsta pareiškėjui nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėti neperskaičiuotą 288,83 Eur dydžio senatvės pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki gyvos galvos.

VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-44 „Dėl A. D. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo“ nuspręsta mokėti pareiškėjui perskaičiuotą 166,95 Eur senatvės pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki gyvos galvos.

VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-45 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo A. D.“ nuspręsta apskaičiuoti pareiškėjui pagal Pensijų įstatymo 45, 46, 48 straipsnius ir mokėti nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. naujai apskaičiuotą 233,92 senatvės pensiją.

VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. VPEJ3P1E1504 „Dėl A. D. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“ vadovaujantis Pensijų įstatymo 19 straipsniu nuspręsta, jog naujas senatvės pensijos dydis nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. yra 236,37 Eur.

VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-98 nuspręsta: 1) perskaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. D. ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, 45, 46, 48 straipsnius ir atnaujinti perskaičiuotos senatvės pensijos dydį pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnį. Pagal šias Pensijų įstatymo nuostatas nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. perskaičiuotos ir atnaujintos senatvės pensijos dydis – 236,67 Eur; indeksuotos senatvės pensijos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. – 312,05 Eur; 2) neskirti nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. D. senatvės pensijos pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, nes skyrimas nenaudingas. Nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. apskaičiuotos senatvės pensijos dydis (206,08 Eur) yra mažesnis už (213,99 Eur dydžio) šiuo sprendimu (1 punktas) nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. perskaičiuotą senatvės pensiją; 3) tęsti A. D. ištarnauto laiko pensijos mokėjimą, nes pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį perskaičiuotos senatvės pensijos dydis yra mažesnis už Kauno miesto CRSA 1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620 apskaičiuotą ištarnauto laiko pensijos dydį, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 358,62 Eur; 4) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-60711, 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-44, 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-45 ir 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-1504.

VSDFV 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-2233 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Kauno skyrių įpareigojo iki 2023 m. kovo 15 d. Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka perskaičiuoti A. D. ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d., neįskaitant į stažą mokymosi Buguruslansko civilinės aviacijos skraidymo mokykloje laikotarpio nuo 1975 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. spalio 17 d., ir atitinkamai pakeisti 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 1 dalį.

Sprendimu nuspręsta: 1) pakeisti Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 1 ir 2 dalis ir išdėstyti jas taip: 1) perskaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. D. ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, 45, 46, 48 straipsnius ir atnaujinti perskaičiuotos senatvės pensijos dydį pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnį. Pagal šias Pensijų įstatymo nuostatas nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. perskaičiuotos ir atnaujintos senatvės pensijos dydis – 213,99 Eur, kuris apskaičiuotas įvertinus 22,6842 m. pensijų socialinio draudimo stažą ir 10,07 apskaitos vienetus; 2) neskirti nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. D. senatvės pensijos pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, nes skyrimas nenaudingas, nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. apskaičiuotos senatvės pensijos dydis – 206,08 Eur yra mažesnis už 213,99 Eur dydžio šiuo sprendimu (1 dalis) nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. perskaičiuotą senatvės pensiją; 3) pripažinti netekusiais galios 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priedus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.

VSDFV Sprendimu pareiškėjo skundą ta apimtimi, kuria jis nesutiko su ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimu į senatvės pensiją, t. y. su Sprendimu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-98, ir reikalavo „perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo 58 str.3 d.“, taikant įstatymų, galiojusių iki 1995 m. sausio 1 d., nuostatas atmetė. VSDFV nurodė, kad 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-2233 buvo konstatuota, jog vienu iš Pensijų įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytų būdų apskaičiuotas nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui skiriamos senatvės pensijos dydis (206,08 Eur), kurio apskaičiavimas buvo nurodytas VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priede Nr. 3, yra nustatytas teisingai, todėl minėto VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priedas Nr. 3 neturėjo būti pripažintas netekusiu galios (VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-257 dėstomosios dalies 2 p.). Todėl VSDFV šiuo sprendimu pakeitė VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-257 dėstomosios dalies 2 punktą, paliekant galioti VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priedą Nr. 3, ir šį punktą išdėstė taip: „pripažinti netekusiais galios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-98 priedus Nr. 1, Nr. 2“.

Pareiškėjas į pensijos bylą duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu būtų mokęsis kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), nepateikė, todėl pagrįstai skundžiamuose sprendimuose buvo nurodyta, jog į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas mokymosi laikotarpis nuo 1975 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. spalio 17 d. (t. y. 2 metai, 1 mėnuo 17 dienų) Buguruslansko civilinės aviacijos mokykloje (atitinka šiuo metu galiojančio Pensijų įstatymo 10 str. 7 d., 2 priedo 2.4 p. nuostatas).

Pareiškėjo manymu, perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją turėjo būti vadovaujamasi iki 1995 m. sausio 1 d. aktualiais teisės aktais. Iki Pensijų įstatymo, priimto 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojimo, galiojo 1964 m.–1974 m. įstatymas, kuriame numatyta ši pensijų perskaičiavimo tvarka: pagal stažo duomenis ištarnauto laiko byloje (šiuo atveju 25 m. ir 6 mėn. dirbant civilinės aviacijos pilotu) ir pagal pensijų gavėjo savarankiškai įgytą darbo stažą (šiuo atveju 9 m. ir 5 mėn., dirbant savarankiškai – ūkininkaujant). Dėl teisinio reguliavimo pakeitimo, dalies ištarnauto laiko pensijos gavėjų (t. y. asmenų, kurie įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukako po 1995 m. sausio 1 d. ir ypatingai civilinės aviacijos pilotų, kurių darbo stažas buvo apskaičiuojamas pagal išskraidytas valandas) padėtis po 1995 m. sausio 1 d. tapo blogesnė. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą ištarnauto laiko pensija buvo perskaičiuojama išsaugant iki 1995 m. sausio 1 d. ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo duomenis, net ir tuo atveju, jeigu laikotarpiai kurie buvo įskaityti į stažą padidintos trukmės, nemažinant jų iki kalendorinių reikšmių. Dėl tokio teisinio reguliavimo pareiškėjui nuo 1978 iki 1990 m. buvo sumažintas darbo stažas nuo 25,6 m. iki 13,2361 m. Pareiškėjo pozicija grindžiama Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimu, kuriame teismas pasisakė, kokia tvarka turi būti perskaičiuota ištarnauto laiko pensija į senatvės pensiją. Pagal Pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalį asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, nuo kurio priklauso gauti senatvės pensiją, toliau ištarnauto laiko pensija, vietoje senatvės pensijos gali būti mokama tik pačio asmens pageidavimu. Jeigu nėra tokio asmens pageidavimo, ištarnauto laiko pensija turi būti persiskaičiuojama į senatvės pensiją automatiškai.

Pareiškėjo manymu, ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimo į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją ir stažo mažinimo iki kalendorinių reikšmių teisinis reguliavimas iš esmės pažeidžia iš Konstitucijos kylantį principą lex retro non agit ir yra prieštaraujantis konstituciniam teisinės valstybės principui. Ginčytinas Pensijų įstatymo 47 straipsnio (iki 2005 m. birželio 31 d.) ir 46 straipsnio 4 dalyje (iki 2017 m. sausio 31 d.) įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo nukreiptas į praeitį, nes jame nustatyta, stažo, įgyto iki 1995 m. sausio 1 d. apskaičiavimo, perskaičiuojant paskirtas pensijas tvarka. Taip pat ginčytinos Pensijų įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucijos įstatymo 52 straipsnio nuostatos ir jame saugomos vertybės. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija, kai pareiškėjui perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją nėra išsaugojamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgytas stažas pagal stažo duomenis nurodytus jo ištarnauto laiko byloje ir įskaitomas padidinta trukme - nėra suderinama su teisingumo principu ir Konstitucijos 52 straipsniu. Be kita ko, ginčijamose Pensijų įstatymo nuostatose numatytas pensijos perskaičiavimas, t. y. mažinant ištarnauto laiko stažą iki kalendorinių reikšmių, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., neužtikrina Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo. Ginčijamose Pensijų įstatymo nuostatose numatytas pensijos perskaičiavimas, t. y. mažinant ištarnauto laiko stažą iki kalendorinių reikšmių, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., o ištarnauto laiko pensijos neperskaičiuojant į senatvės pensiją vienodai: sukakus senatvės pensijos amžiui iki 1995 m. sausio 1 d ir sukakus senatvės pensijos amžiui po 1995 m. sausio 1 d. neužtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo. Taigi šiuo metu galiojanti minėta Pensijų įstatymo nuostata, numatanti ištarnautos laiko pensijos perskaičiavimo į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją tvarką, nurodanti, jog darbo stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., į stažą įskaitomi kalendorine trukme (o per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai), nenumatant galimybės išsaugoti tą patį iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvusį darbo laikotarpį, nustatytą ištarnauto laiko byloje, įskaityti į stažą padidinta trukme, prieštarauja Konstitucijos 23, 29 ir 52 straipsniams bei principams.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog visos bylinėjimosi išlaidos sudarė 3 001,25 Eur teisinių išlaidų patirtų jį atstovaujant pirmosios instancijos teisme bei 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis, tačiau teismas nepagrįstai priteisė tik 541,14 Eur. Pareiškėjo teigimu, advokato padėjėjos suteiktos teisinės konsultacijos, kurios sudarė 3 val.; taip pat skundo parengimui skirtos 6 val. ir teisinės išlaidos už šio darbo atlikimą (653,40 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžiuose (7,5 val. - 675 Eur ir 28,35 Eur PVM) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Advokato padėjėja prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą parengimui skyrė 10 val. ir teisinės išlaidos už šio darbo atlikimą sudarė 900 Eur. Šios išlaidos nežymiai viršija Rekomendacijas, tačiau, įvertinus dokumento apimtį, jo sudėtingumą, įdėtą darbą, pareiškėjo nuomone, teismas turėtų priteisti visas išlaidas susijusias su šio prašymo parengimu. Pareiškėjo atstovė susipažinimui su atsakovo pateiktu atsiliepimu į prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir bylos sustabdymo prašymo skyrė 1,5 val. ir teisinės išlaidos už šio darbo atlikimą sudarė 135 Eur bei 28,35 Eur PVM. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.20 punktu, šios pareiškėjo išlaidos neviršija numatytos didžiausios normos už kitas teisines paslaugas. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimui atstovė skyrė 0,5 val. ir teisinės išlaidos už šio darbo atlikimą sudarė 45 Eur ir 9,45 Eur PVM. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punktu, šios išlaidos neviršija numatytos didžiausios normos už kitų dokumentų parengimą. Advokatės suteiktos teisinės konsultacijos, kurios sudarė 1,42 val., neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytos didžiausios normos už vieną valandą. Patikslinto skundo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. patenkinti du iš trijų reikalavimai, vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjo naudai priteisti bent 2 023,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sutinka su teismo nuomone, kad atsakovo ir trečiojo asmens pozicija dėl pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimų keitėsi, atsakymai į jo skundus galimai nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti, dėl ko jam galėjo kilti abejonių dėl tokių raštų – atsakymų teisėtumo ir teisingumo, visgi atsakovas 2023 m. lapkričio 29 d. atsiliepimu į patikslintą skundą, 2024 m. birželio 14 d. atsiliepimu į prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir bylos sustabdymo bei teismo posėdžių metu nuosekliai grindė savo poziciją dėl byloje keliamų klausimų ir jų atžvilgiu priimtų sprendimų.

Pareiškėjo įgytos teisės niekaip nebuvo paneigtos, jo įgytas ištarnauto laiko stažas net ir keičiantis Pensijų įstatymui išliko toks pat, t. y. nesumažėjo. Ištarnauto laiko stažas ir socialinio draudimo pensijų stažas nėra tapačios sąvokos: jei pareiškėjas atitinka vieną jų, t. y. sąlygas ištarnauto laiko pensijai gauti, nereiškia, kad ištarnauto laiko padidintas stažas turi būti tapatus vertinant jo įgytą socialinio draudimo pensijų stažą, kuris skaičiuojamas kalendorine trukme. Kadangi skirtingoms pensijų rūšims numatytos skirtingos jų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Pensijų įstatymas nenumato kompensavimo mechanizmo dėl netekto darbo stažo. Pareiškėjas nei papildomai įgijo, nei prarado darbo stažą. Pagal sukauptą 25,6 m. ištarnauto laiko pensijos stažą, nustatytą Kauno CRSA skyriaus 1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620, jam yra paskirta ir mokama ištarnauto laiko pensija. Ištarnauto laiko pensijos stažas mokant ištarnauto laiko pensiją yra 25,6 metai. Tuo tarpu vertinant pareiškėjo turimą socialinio draudimo pensijų stažą, padidintos trukmės laikotarpiai yra įskaitomi kalendorine trukme, kaip tai numatyta Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gruodžio 31 d., 12 straipsnio 2 dalyje, kuri aktuali perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į socialinio draudimo senatvės pensiją, tiek skiriant pareiškėjui socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo, galiojančio nuo 2018 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 9 dalį.

Pareiškėjo minimas Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas neaktualus, nes pareiškėjas nepatenka į ratą asmenų, kurie nurodytais laikotarpiais sukako senatvės pensijos amžių. Ginčijamuose Pensijų įstatymo 47 straipsniuose (tiek Pensijų įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d., tiek redakcijoje, galiojusioje nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d.) nebuvo numatyta galimybė laikotarpius, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į socialinio draudimo senatvės pensiją, įskaityti taip pat padidinta trukme. Minėti laikotarpiai perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją buvo ir yra įskaitomi kalendorine trukme. Tokios galimybės nebuvo ir TSRS 1956 m. liepos 14 d. valstybinių pensijų įstatyme. Minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad atsakovas visiškai pagrįstai, perskaičiuodamas pareiškėjo ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją, jo sukauptą ištarnauto laiko stažą įskaitė kalendorine trukme. Net ir keičiantis įstatymo redakcijoms, kiek tai liečia ištarnauto laiko pensijos gavėjus, nesikeitė normos, nurodančios konkretų laiko matą, kada ištarnauto laiko pensija turi būti perskaičiuojama į senatvės pensiją (asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių), taip pat nurodymas mokėti asmeniui anksčiau paskirtą pensiją, jei perskaičiuota pensija yra mažesnė už anksčiau paskirtąją, bei laikotarpius, kurie į stažą buvo įskaitomi padidinta trukme, perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją, įskaityti kalendorine trukme.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslintas skundas tenkintas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismas netenkino patikslinto skundo reikalavimų atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2023 m. sausio 30 d. atsakovo bei 2023 m. vasario 23 d. trečiojo asmens sprendimų ir buvo atsisakyta priimti šią skundo dalį, taip pat netenkintas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir bylą stabdyti, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Ypač atsižvelgiant į tai, kad paties pareiškėjo veiksmai, pvz., teiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovui pateikti į jį atsiliepimą darė įtaką jo patiriamų bylinėjimosi išlaidų didėjimui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui, neatitiko aukščiau aptartų sąlygų, t. y. nebuvo sukakęs šio įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir/ar jam nebuvo paskirta ir mokama invalidumo pensija, jo atžvilgiu negalėjo būti ir nebuvo taikoma Pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalis. Pensijos buvo perskaičiuojamos tik tiems pensijų gavėjams, kuriems iki įsigaliojant Pensijų įstatymui buvo paskirtos ir mokamos senatvės ir/ar invalidumo pensijos. Įstatymo norma numatė ištarnauto laiko pensijos gavėjų gaunamos ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimą į senatvės pensiją tik tuo atveju, jeigu jie šie asmenys sukakę senatvės pensijos amžių. Tiek nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Pensijų įstatymo redakcijos 11 straipsnyje, tiek Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gruodžio 31 d., 12 straipsnio 2 dalyje bei Pensijų įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2018 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 9 dalyje nurodytas analogiškas reglamentavimas – „per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai“. Taigi minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo ištarnauto laiko pensijos stažą įskaitė kalendorine trukme. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tiek atsakovas, tiek VSDFV nepripažįsta Kauno CRSA skyriaus 1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620 nustatyto sukaupto 25,6 m. ištarnauto laiko pensijos stažo teisingu, tačiau Kauno skyrius, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, vertindamas pareiškėjo įgytą valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, minėtą ištarnauto laiko pensijos stažą pagrįstai įskaitė kalendorine trukme.

Pareiškėjo įgytos teisės niekaip nebuvo paneigtos, jo įgytas ištarnauto laiko stažas, net ir keičiantis Pensijų įstatymui, išliko toks pat, t. y. nesumažėjo. Tačiau ištarnauto laiko stažas ir socialinio draudimo pensijų stažas nėra tapačios sąvokos: jei pareiškėjas atitinka vieną jų, t. y. sąlygą ištarnauto laiko pensijai gauti, nereiškia, kad ištarnauto laiko padidintas stažas turi būti tapatus vertinant jo įgytą socialinio draudimo pensijų stažą, kuris, vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis, skaičiuojamas kalendorine trukme. Kadangi skirtingoms pensijų rūšims numatytos skirtingos jų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, nepagrįsti A. D. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Pensijų įstatymas nenumato kompensavimo mechanizmo dėl netekto darbo stažo – pareiškėjo stažas 1978–1989 m. laikotarpiu nei padidėjo, nei sumažėjo, t. y. pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nei papildomai įgijo, nei prarado darbo stažą. Pagal Kauno CRSA skyriaus 1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620 nustatytą 25,6 m. ištarnauto laiko pensijos stažą jam yra paskirta ir mokama ištarnauto laiko pensija. Tuo tarpu vertinant pareiškėjo socialinio draudimo pensijų stažą, padidintos trukmės laikotarpiai yra įskaitomi kalendorine trukme, kaip tai numatyta Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gruodžio 31 d., 12 straipsnio 2 dalyje, kuri aktuali perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į socialinio draudimo senatvės pensiją, tiek skiriant A. D. socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo, galiojančio nuo 2018 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 9 dalį.

VSDFV nuomone, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl apeliaciniame skunde jo nurodytų norminių teisės aktų konstitucingumo ištyrimo.

Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti VSDFV pripažinti jam Kauno CRSA skyriaus 1991 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 11-620 nustatytą 25 m. ir 6 mėn. stažą. Šiuo sprendimu pareiškėjui nuo 1991 m. vasario 4 d. buvo paskirta ir mokama ištarnauto laiko pensija pagal jo įgytą 25,6 m. ištarnauto laiko pensijos stažą.

Pareiškėjo teigimu, perskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją turėjo būti vadovaujamasi iki 1995 m. sausio 1 d. aktualiais teisės aktais, kadangi priėmus Socialinio draudimo pensijų įstatymą ir jam 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus, dalies ištarnauto laiko pensijos gavėjų (t. y. asmenų, kurie įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukako po 1995 m. sausio 1 d. ir ypatingai civilinės aviacijos pilotų, kurių darbo stažas buvo apskaičiuojamas pagal išskraidytas valandas) padėtis po 1995 m. sausio 1 d. tapo blogesnė. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą ištarnauto laiko pensija buvo perskaičiuojama išsaugant iki 1995 m. sausio 1 d. ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo duomenis, net ir tuo atveju, jeigu laikotarpiai kurie buvo įskaityti į stažą padidintos trukmės, nemažinant jų iki kalendorinių reikšmių. Dėl tokio teisinio reguliavimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 1978 iki 1990 m. buvo sumažintas darbo stažas nuo 25,6 m. iki 13,2361 m.