Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-08-02 · Administracinė byla Nr. AS-422-415/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-02
Bylos Nr.
AS-422-415/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06623-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
J. N.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-422-415/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06623-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą dėl 2023 m. balandžio 19 d. rašto Nr. A51-67643/23(3.3.2.2.6E-BŪS). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2023 m. kovo 13 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti jai informaciją ir dokumentus dėl 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos gyventojos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gauto prašymo, kuris yra susijęs su pareiškėjos turtinėmis ir neturtinės teisėmis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2023 m. balandžio 19 d. raštu atsakė pareiškėjai, tačiau kartu su šiuo raštu nepateikė pareiškėjos prašytų dokumentų bei nenurodė priežasčių, dėl kurių šių dokumentų nepateikė.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas prašymas nebuvo visiškai išnagrinėtas, o pateiktas atsakymas į prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais vilkinama priimti sprendimą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. atsakymą. Teismas vertino, kad šis atsakymas yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja šiuo atsakymu buvo informuota apie tai, jog bendrijos pirmininkas organizavo pašalinių daiktų pašalinimą iš bendrojo naudojimo patalpų, užtikrino sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl institucijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus. Skunde nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o ši atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus. Priešingai, iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus rašto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau šis raštas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

III.

Pareiškėja J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neįsigilino į pareiškėjos pateikto skundo turinį. Pareiškėja skunde suformulavo aiškius reikalavimus teismui. Skunde aiškiai išdėstyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas ir vilkinimo veiksmai atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, kuriais savivaldybės administracija pažeidžia pareiškėjos teisę gauti informaciją, tiesiogiai susijusią su pareiškėjos turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Pareiškėja pažymi, jog gavusi Vilniaus miesto savivaldybės raštą, pateikė skundą dėl šio rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau jos skundas dar nėra išnagrinėtas, todėl priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatuodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. raštas Nr. A51-67643/23(3.3.2.26E-BŪS) yra informacinio pobūdžio, kuris nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, o nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, negalimas tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas neįsigilino į pareiškėjos pateikto skundo turinį. Pareiškėja skunde suformulavo aiškius reikalavimus teismui. Skunde aiškiai išdėstė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus ir neveikimą, kuriais savivaldybės administracija pažeidė pareiškėjos teises. Pareiškėja akcentavo, jog gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus raštą, pateikė skundą dėl šio rašto, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti jai rūpimą informaciją. Pareiškėja prašyme nurodė, kad yra 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos narė ir jai žinoma, jog į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi šios bendrijos gyventoja dėl daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo laiptinėje laikinai padėtų baldų, kurie priklauso pareiškėjai. Pareiškėja prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė atsiųsti jai bendrijos gyventojos pateikto pranešimo kopiją ir su šiuo prašymu susijusius dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2023 m. kovo 13 d. prašymą, 2023 m. balandžio 19 d. rašte Nr. A51-67643/23(3.3.2.26E-BŪS) nurodė, kad bendrijos pirmininkas, skyriaus įpareigojimu, organizavo pašalinių daiktų pašalinimą iš bendrojo naudojimo patalpų, užtikrindamas sanitarijos bei higienos reikalavimus. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, 2023 m. balandžio 21 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama 2023 m. balandžio 19 d. raštą pripažinti netekusiu galios nuo jo priėmimo momento ir išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. kovo 13 d. prašymą iš naujo. Pareiškėja 2023 m. balandžio 21 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus elektroninį laišką, kuriame patvirtinama, kad laiškas gautas, užregistruotas ir perduotas nagrinėti pagal kompetenciją.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punkte numatyta, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo arba skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Pareiškėja skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2023 m. balandžio 21 d. Byloje pateikta elektroninio pašto kopija patvirtina, kad pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas, užregistruotas ir perduotas nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjos skundo pateikimo dieną. Pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už pareiškėjos skundo nagrinėjimą ir administracinio sprendimo priėmimą, jį turėjo priimti per 20 darbo dienų nuo pareiškėjos skundo pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. gegužės 22 d. (įskaitytinai). Pareiškėja į teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą, kreipėsi 2023 m. gegužės 30 d., nepraleisdama ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki nustatyto termino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už pareiškėjos skundo nagrinėjimą, būtų priėmęs administracinį sprendimą. Taip pat nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų pratęsusi pareiškėjos skundo nagrinėjimo terminą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija praleido VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareiškėjos skundo išnagrinėjimo ir administracinio sprendimo priėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą ir tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012).

Teismui nustačius, kad buvo praleistas VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas administracinio sprendimo priėmimo terminas, pareiškėjai skunde aiškiai nurodžius, kokių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos J. N. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusRičardas PiličiauskasDainius Raižys