Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1522-812/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-23
Bylos Nr.: e2A-1522-812/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-01048-2025-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Lisaitė
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: N. N.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos

Civilinė byla Nr. e2A-1522-812/2026 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01048-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; (S)

Kauno apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 23 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. V. patikslintą ieškinį atsakovei N. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. V. (toliau – ieškovas, apeliantas) patikslintu ieškiniu (2025 m. lapkričio 30 d. DOK-140143) teismo prašė priteisti iš atsakovės N. N. (toliau – atsakovė) 2 400 Eur skolą, 1 776 Eur delspinigius, 584,89 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis ir 2 Eur paskolos sutarties vertimo išlaidos. Nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. šalys sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovei paskolino 2 400 Eur. Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Šalys paskolos sutartyje susitarė, jog paskolos gavėjai pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai ieškinyje priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį. Ieškovo priskaičiuoti delspinigiai yra sumažinti nuo 1 proc. iki 0,40 proc. dydžio už 185 dienas už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d., ir jie sudaro 1 776 Eur. Ieškovo teigimu, toks delspinigių dydis nėra neprotingai didelis. Pasisakydamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 1 dalimi, esant atlygintinai paskolos sutarčiai, nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos, skolininkas prisiima prievolę už naudojimąsi svetimais pinigais paskolos sutartyje nurodytu laikotarpiu mokėti kreditoriui palūkanas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. 2018 m. liepos 24 d. paskolos sutarties sudarymo metu Lietuvos banke galiojo 11,53 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri taikoma viso paskolos sutarties galiojimo metu iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Už naudojimąsi paskolos suma laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovas priskaičiavo 44,73 Eur mokėjimo palūkanas. Atsakovei laiku neįvykdžius prievolės už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2025 m. kovo 23 d., ji taip pat turi sumokėti 540,16 Eur palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Iš viso ieškovas priskaičiavo atsakovei 584,89 Eur (44,73 Eur + 540,16 Eur) palūkanų. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį (2026 m. vasario 3 d. DOK-13804) su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl 2 400 Eur paskolos priteisimo, tačiau nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, kadangi ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminus šiems reikalavimams pareikšti. Atsakovės teigimu, sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikšti yra pasibaigęs 2019 m. kovo 24 d., t. y. po 6 mėn. nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos (2019 m. rugsėjo 20 d.), o sutrumpintas 5 m. terminas reikalavimui dėl mokėjimo palūkanų pareikšti yra pasibaigęs 2023 m. kovo 24 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 2 400 Eur skolą, 444 Eur delspinigius, 540,16 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 384,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 18,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Atsiliepimas

Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 24 d. ieškovas su atsakove sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria ieškovas grynaisiais pinigais paskolino atsakovei 2 400 Eur, o atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį pripažino, kad nėra grąžinusi ieškovui 2 400 Eur paskolos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo laikė pagrįstu, todėl jį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 2 400 Eur skolą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad priešingai nei nurodė atsakovė, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas praleido 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti, kadangi ieškovo prašomi priteisti 1 776 Eur delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. (už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių priteisimo pareiškimo teisme (2025 m. rugsėjo 24 d.)).

Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 1 776 Eur delspinigių priteisimo, kurie apskaičiuoti pritaikius 0,4 proc. delspinigių normą nuo negrąžintos paskolos sumos (2 400 Eur) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. teismas atkreipė dėmesį, kad prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 74 proc. pagrindinės skolos sumos, o ieškovo prašoma taikyti delspinigių norma per vienerius metus sudaro 146 proc. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovės atlikto paskolos sutarties pažeidimo jis patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio ar artimų šiam dydžiui nuostolių. Vertino, kad ieškovo prašomos taikyti 0,4 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, kurios sudaro 74 proc. pagrindinės skolos, negali būti laikomos adekvačiomis ir skirtomis ieškovo patirtiems nuostoliams kompensuoti, tačiau kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio. Reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius visa ieškovo apskaičiuota apimtimi neatitinka civilinės atsakomybės delspinigių forma paskirties, iš esmės atlieka su civilinės teisės paskirtimi nesuderinamą baudinę funkciją, sudaro galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, todėl negali būti toleruojamas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinės atsakomybės delspinigių forma paskirtis yra ne baudinė, o kompensacinė, vertino, kad kompensuojamą funkciją atitinka 0,1 proc. dydžio delspinigių dydis, todėl ieškovo prašytą priteisti delspinigių dydį (1 776 Eur) sumažino iki 444 Eur (2 400 Eur × 0,1 proc. × 185 d.).

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 44,73 Eur mokėjimo palūkanas, kadangi ieškovas praleido sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimui dėl 44,73 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., priteisimo, sutrumpintas 5 metų senaties terminas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 20 d., kai tuo tarpu ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. rugsėjo 24 d. Ieškovas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, o teismas tokių priežasčių taip pat nenustatė.

Sprendė, kad priešingai nei nurodė atsakovė, ieškovas nepraleido sutrumpinto 5 metų senaties termino reikalavimui dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pareikšti, kadangi ieškovo prašomos priteisti 540,16 Eur kompensacinės palūkanos yra apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2025 m. kovo 23 d., t. y. už paskutinius 4 metus ir 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovė praleido piniginės prievolės (grąžinti paskolos sumą) terminą, ieškovui iš atsakovės priteisė 540,16 Eur kompensacines palūkanas.

Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 384,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 92 ir 96 straipsniais – ieškovui iš atsakovės priteisė 76 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 18,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu (2026 m. balandžio 22 d. DOK-46572) ieškovas J. V. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą ir priteisti papildomai iš atsakovės apelianto naudai 1 332 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 716,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei 63 Eur bylinėjimosi išlaidas (30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; 31 Eur žyminį mokestį už ieškinį, kaip nuo sprendimu nepriteistos 1 332 Eur delspinigių sumos; 2 Eur paskolos sutarties vertimo išlaidas); prijungti į nagrinėjamą bylą tarpusavio skolinimo platformos „(duomenys neskelbtini)“ išrašą (2018 m.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ieškovo reikalavimą dėl 1 776 Eur delspinigių priteisimo tenkino tik 444 Eur apimtyje. Apeliantas su 444 Eur delspinigių suma nesutinka, kadangi teismas ieškovo patirtus nuostolius nustatė daug kartų mažesnius nei Lietuvos banko palūkanų norma. Netesybas teismas priskaičiavo tik kaip 2,6429 proc. dydžio metinių palūkanų normą, kuri yra neginčijamai maža suma. Ieškinyje pareikštas netesybų (delspinigių) reikalavimas atitinka 10,5714 proc. dydžio metinių palūkanų normą, kuri yra protinga 1 776 Eur sumai. Teismas, sumažinęs delspinigių dydį iki 444 Eur, pažeidė nuostolius patyrusios šalies, tai yra ieškovo, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas). Pažymi, kad delspinigiai yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį, kurie sumažinti nuo 1 proc. iki 0,40 proc. dydžio už 185 dienas (už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d.), ir jie nėra neprotingai dideli.

Teismas sprendimo 31 punkte netinkamai konstatavo, kad „Kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį“. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo mažinti netesybas, todėl jis į bylą nepateikė įrodymų, kad yra investuotojas paskolų klube. Apeliantas tik iš skundžiamo sprendimo sužinojo, kad netesybų mažinimo klausimas kilo teismo iniciatyva. Sprendimo 36 punkte teismas neteisingai nustatė, kad mažai tikėtina aplinkybė, jog dėl laiku negrąžintos paskolos ieškovas patiria tokius didelius nuostolius. Apeliantas paaiškina, kad jis iki šiol yra investuotojas paskolų klube. Teismas posėdžio metu, nepatikėjęs į ieškovo žodžiu atsakytą klausimą, kad laiku grąžintas pinigines lėšas jis būtų investavęs į paskolų klubą, turėjo teisę pasiūlyti ieškovui pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, todėl tik apeliaciniame skunde apeliantas pateikia įrodymą, kuris patvirtina, kad jis dar anksčiau kaip nuo 2018 m. investuoja į tarpusavio skolinimo platformą su ne mažesne kaip 21 proc. palūkanų norma. Apeliantas priskaičiavo už 7 m. laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. savo turėtus tikėtinus 3 528 Eur (2 400 Eur × 21,00 % × 7 m.) dydžio nuostolius. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų, todėl apeliantas įrodo, kad ieškinyje nurodytas 1 776 Eur delspinigių dydis nėra neprotingai didelis, kadangi tikėtinas ieškovo 3 528 Eur patirtas nuostolių dydis yra beveik dvigubai – net 1 752 Eur suma didesnis už ieškovo prašomus priteisti 1 776 Eur dydžio delspinigius. Apeliantas pateikia rašytinius įrodymus, kad 0,4 proc. delspinigių dydis kituose teismuose yra laikomas tinkamu. Pavyzdžiui, Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu (apeliacinio skundo priedas 2) ir Panevėžio apylinkės teismas sprendimu už akių (apeliacinio skundo priedas 3) ieškovo naudai priteisė iš atsakovių po 0,4 proc. dydžio delspinigius už 6 mėn. laikotarpį.

Teismas sprendime neįvertino ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad per sutarties nevykdymo laikotarpį atsakovė nesiėmė jokių priemonių užtikrinti savo teisę geranoriškai grąžinti paskolą, kad jos elgesys yra pasyvus. Per visą prievolės negrąžinimo laikotarpį, už atsakovės naudojimąsi ieškovo pinigais ir savo prisiimtos prievolės neįvykdymą iki šiol, atsakovė ieškovui padarė nuostolius, todėl ji įgijo naują pareigą – atlyginti nuostolius ieškovui. Apelianto teigimu, teismas išskirtinai aktyviai gynė atsakovės interesus, kadangi skundžiamame sprendime nenustatė, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes pradžioje nurodė teismui, kad periodiškai atiduodavo ieškovui 200–300 Eur paskolos dalis, tačiau vėliau prisipažino, kad skola nėra grąžinta; delspinigių dydį sumažino iki 2,6429 proc. dydžio metinių palūkanų normos (444 Eur); paskolos sutartis buvo trumpalaikė, kurios terminas buvo tik 58 dienos, tačiau atsakovės paskolos grąžinimo terminas ieškovo naudai buvo praleistas dagiau kaip 47 kartus; atsakovė visiškai nesirūpino savo pareiga grąžinti ieškovui skolą, o jos elgesys dėl prievolės įvykdymo ieškovo naudai buvo pasyvus; atsakovė daugiau kaip dviejų metų laikotarpyje, nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., be jokio atlygio naudojasi ieškovo pinigais; ieškovas grąžintas pinigines lėšas būtų investavęs į paskolų klubą – 3 528 Eur; mažindamas netesybas teismas nepritaikė esminio kriterijaus – netesybų santykio su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas galėjo nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimo 56 punkte neteisingai nustatė, kad ieškovas byloje iš viso patyrė 107 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro tik žyminis mokestis.

Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, tačiau pateikė rašytinius įrodymus apie teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1785-1263/2026 įvykdymą (2026 m. balandžio 24 d. DOK- 47834).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, iš dalies patenkinti reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus: kompiuterio ekrano nuotrauką apie ieškovo J. V. investicijas į „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo mėn., 2026 m. vasario 19 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-562-1182/2026; 2026 m. kovo 19 d. teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3198-857/2026 nepatvirtintas kopijas. Apeliantas teigia, kad įrodymų pateikimo klausimas apeliacinėje instancijoje kilo, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas tik žodžiu galėjo paaiškinti, kad atsakovės sutartu laiku grąžintas pinigines lėšas jis būtų investavęs į tarpusavio skolinimo platformą „(duomenys neskelbtini)“, dėl to teismas ieškovu nepatikėjo, laikė mažai tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes apie patirtus nuostolius, nepasiūlė ieškovui pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nuo 2018 metų investuoja į tarpusavio skolinimo platformą „(duomenys neskelbtini)“ su ne mažesne kaip 21 proc. palūkanų norma. Be to, 0,4 proc. delspinigių dydis kituose teismuose yra laikomas tinkamu, tai patvirtina pridedami teismų sprendimai kitose ieškovo bylose.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; arba 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo (naujų įrodymų) įtaką šalių ginčo išsprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių bei pan. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19–20 punktai).

Apeliantas inicijavo naujų įrodymų rinkimą po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo metu, apeliantas disponavo įrodymais tiek apie jo vykdomą investavimo veiklą, tiek turėjo 2026 m. vasario 19 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-562-1182/2026, sprendžia, jog jie neabejotinai galėjo (ir turėjo) būti pateikti jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti nauji įrodymai negali turėti esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nepriimami ir nevertinami.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. šalys sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovei 2 400 Eur. Atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Šalys paskolos sutartyje susitarė, jog paskolos gavėjai pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ji įsipareigoja mokėti ieškovui 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovas, be kitų reikalavimų, pareiškė reikalavimą ir dėl delspinigių priteisimo, kuriuos sumažino iki 0,40 proc. dydžio - 1 776 Eur, už 185 dienas, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas teigia, kad teismas, sumažinęs reikalaujamą priteisti delspinigių sumą, pažeidė nuostolius patyrusios šalies, tai yra ieškovo, interesus. Sumažintos netesybos iki 2,6429 proc. dydžio yra daug kartų mažesnės nei Lietuvos banko palūkanų norma. Ieškinyje pareikštas netesybų (delspinigių) reikalavimas atitinka 10,5714 proc. dydžio metinių palūkanų normą. Delspinigiai yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį, kurie sumažinti nuo 1 proc. iki 0,40 proc. dydžio už 185 dienas (už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d.), ir jie nėra neprotingai dideli. Teismas netinkamai konstatavo, kad kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo mažinti netesybas, todėl jis į bylą nepateikė įrodymų, kad yra investuotojas paskolų klube. Apeliantas tik iš skundžiamo sprendimo sužinojo, kad netesybų mažinimo klausimas kilo teismo iniciatyva. Teismas, nepatikėjęs ieškovo atsakymais į teismo klausimus apie investuojamas pinigines lėšas, turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino atsakovės elgesio - per sutarties nevykdymo laikotarpį atsakovė nesiėmė jokių priemonių geranoriškai grąžinti paskolą, nors paskolos sutartis buvo trumpalaikė, atsakovė žymiai praleido jos įvykdymo terminą, naudojosi ieškovo piniginėmis lėšomis ir sukėlė ieškovui nuostolius, kuriuos privalo atlyginti.

Teismas, sumažindamas reikalaujamus priteisti delspinigius iki 444 Eur, nurodė, kad reikalaujama priteisti delspinigių suma (1 776 Eur) sudaro 74 proc. pagrindinės skolos sumos (2 400 Eur), o delspinigių norma (0,4 proc. per dieną) per vienerius metus sudaro net 146 proc.; ieškovas neįrodė, jog jo įprastinė veikla yra susijusi paskolų teikimu ir dėl laiku negrąžintos paskolos jis patiria tokius didelius nuostolius; ieškovo prašomas taikyti netesybas teismas kvalifikavo kaip baudinio pobūdžio, leidžiančias ieškovui nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovės atlikto paskolos sutarties pažeidimo, kas neatitinka civilinės atsakomybės delspinigių forma paskirties, iš esmės atlieka su civilinės teisės paskirtimi nesuderinamą baudinę funkciją, sudaro galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024 nutartis, 39 punktas ir kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas, 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 41 punktas). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas), 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas). Tuo atveju, kai teismo iniciatyva kyla netesybų mažinimo klausimas, teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 28 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nevykdė gera valia prievolės nei sutartyje numatytu terminu, nei eilę metų jam suėjus, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą; ieškovas sutartinius 1 proc. dydžio delspinigius sumažino savo iniciatyva iki 0,4 proc., be to, reikalavo jų priteisimo neperžengdamas ieškinio senaties termino, už šešių mėnesių laikotarpį (nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d.). Atsakovė nesutikimą su pareikštu reikalavimu dėl delspinigių priteisimo grindė tik ieškinio senaties termino praleidimu. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas delspinigių reikalavimui pareikšti nėra suėjęs. Atsakovė neprašė mažinti netesybų dydžio ir neįrodinėjo, kad netesybos yra aiškiai per didelės, todėl ieškovas neturėjo pareigos rinkti įrodymus galimiems jo patirtiems nuostoliams įrodyti. Netesybų mažinimo klausimas kilo teismo iniciatyva, tačiau teismas nepasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo patirtus realius nuostolius, tam, kad įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė, pasiskolinusi pinigus iš ieškovo trumpam dviejų mėnesių laikotarpiui, skolos negrąžino gera valia daugiau kaip septynerius metus, be to, nors sutartimi buvo įsipareigojusi mokėti ieškovui delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo pažeidimą, to nedarė, ieškovas visą šį laikotarpį negalėjo atgauti paskolintų piniginių lėšų ir jomis naudotis, investuoti ar kitu būdu gauti iš jų naudą, į tai, kad delspinigių dydis buvo sumažintas daugiau kaip per pusę ir reikalaujama jų priteisimo už šešių mėnesių laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju reikalaujamą priteisti 1776 Eur delspinigių dydį nėra pakankamo pagrindo vertinti kaip neprotingai didelį. Vadovaujantis išdėstytu apeliacinio skundo argumentai pripažįstami pagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl reikalavimo priteisti delspinigius netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimo dalis dėl delspinigių dydžio pakeičiama, padidinant ieškovui priteistinų delspinigių dydį iki 1776 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pakeičiama ir sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus sprendimą, keičiasi ieškinio tenkinimo proporcija, todėl iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė: 107 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 2 Eur patirtos vertimo išlaidos. Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinama 99 proc.) reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos ieškovui pirmosios instancijos procese priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovui priteistina iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 107,91 Eur.

Apelianto apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliantas sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės apeliantui priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovė pirmosios instancijos bei apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Padidinti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų delspinigių dydį iki 1776 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų).

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 716,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Padidinti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 107,91 Eur (vieno šimto septynių eurų 91 cento).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Daina Lisaitė