Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Juršienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. gegužės 18 d. 06:45 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Volvo V60“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepaisydamas horizontaliojo kelio ženklinimo, kirto siaurą ištisinę liniją, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 p. 3 pr. 1.1. 140.7 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą Pareiškėjui skirta 200 Eur administracinė bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, teisės vairuoti transporto priemones, 3 mėnesių laikotarpiui.

S. K. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016; 2AT-5-303/2017, 11 punktas; 2AT-22-648/2024, 10,11,12 punktai).

ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (nusižengimą, kurį padarė Pareiškėjas) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju, teismui susipažinus su skundžiamu nutarimu, nustatyta, kad Institucija paskyrė Pareiškėjui privalomai skirtiną, tačiau mažiausio termino – trijų mėnesių, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą. Teismas įvertinęs skundo argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti Pareiškėjo teisinę padėti.

Pareiškėjas S. K. skunde nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o neteisingai įvertinęs situaciją – linijos plotį/matomumą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės susijusios su jo neatidumu kelyje, absoliučiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 12 straipsnyje įtvirtintoms bendrosioms eismo dalyvių pareigoms, kurių viena yra, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Taigi, KET reikalavimų laikymasis yra kelių eismo dalyvio pareiga, kuri negali būti paneigta vairuotojo neatidumu ar kitomis aplinkybėmis, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas sąmoningai kirto ištisinę liniją ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama. Tuo tarpu asmens sąmoningas veikimas tik atskleidžia asmens tyčinį veiksmų kryptingumą. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, savo pobūdžiu yra išskirtinai pavojingas, galintis sukelti itin skaudžias pasekmes, tiek pačiai Pareiškėjai, tiek ir kitiems kelių eismo dalyviams, o nusižengimo pavojingumą patvirtina ir tai, kad įstatymų leidėjas už jo įvykdymą numatė ne kaip alternatyvią, tačiau imperatyviai taikomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą. Be to, nors Pareiškėjas skunde nurodė, kad manevro atlikimo metu kelio ruožas buvo visiškai laisvas, nebuvo priešpriešinio eismo transporto priemonių, todėl reali grėsmė kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui nekilo, teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, toks kokį padarė Pareiškėjas, nėra reikalaujantis padarinių, pats KET nesilaikymas šiuo atveju yra keliantis pavojų, o laisva priešpriešinio kelio atkarpa, Pareiškėjui atliekant lenkimo manevrą, šiuo atveju niekaip nelengvina jo teisinės padėties.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinių funkcijų atlikimui ir yra jo pragyvenimo šaltinis, o kaip iš bylos duomenų nustatyta Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė jokia prasme nėra laikytina išskirtine ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, nes Pareiškėjas ir darydamas administracinį nusižengimą, žinojo ir suprato, vairuotojo pažymėjimo svarbą savo gyvenime, tačiau vis viena pasirinko vairuoti nepaisydamas KET. Be kita ko administracinį nusižengimą, kaip ir pats įvykdė, padarė veždamas klientą, kas išskirtinai neigiamai charakterizuoja Pareiškėją, kaip nepaisantį ne tik savo, tačiau ir kitų asmenų saugumo. Tokiu būdu yra natūralu, jog asmuo nubaustas už administracinį nusižengimą patiria tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, tačiau apie tokias pasekmes asmenys yra iš anksto informuojami įstatymų, o kiekvienas vairuotojas privalo laikytis KET reikalavimų, ko šiuo atveju Pareiškėjas sąmoningai nedarė, ir šios aplinkybės jokia prasme negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą švelninti Pareiškėjo teisine padėtį.

Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas skunde nurodė, jog yra pavyzdingas vairuotojas ir nėra baustas už jokius KET pažeidimus, vis tik, teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis nustatyta, kad S. K. penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka yra baustas net 12 kartų, o tarp pažeidimų yra ir KET reikalavimų nesilaikymas bei kiti administraciniai nusižengimai padaryti Pareiškėjui vairuojant transporto priemonę. Taigi, šie duomenys ne tik, kad neatskleidžia Pareiškėjo, kaip vairuotojo, pavyzdingumo, o priešingai išimtinai neigiamai charakterizuoja Pareiškėją kaip asmenį nelinkusį laikytis įstatymų. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokių išskirtinai teigiamai S. K. charakterizuojančių aplinkybių, kurios leistų sutrumpinti arba panaikinti jam Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti S. K. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo S. K. skundo netenkinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.