Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims K. M., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2026 m. birželio 18 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą bei išsiunčiant teismo pranešimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis dėl E. T. palikimo priėmimo atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra E. T. dukra. E. T. santuokoje su J. D. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos O. B. ir A. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). A. M. turėjo sūnų K. M., kuris į bylą yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Alytaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motinai E. T. atkurtos nuosavybės teisės į 3,47 ha žemės sklypą. Lietuvos notarų rūmų (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kauno miesto notarės Zitos Kasperovičienės, kuriai pagal nustatytą teritoriją turto paveldėjimo atvejais 2000 m. birželio 18 d. – 2001 m. birželio 30 d. buvo priskirta aptarnauti (duomenys neskelbtini) gyventojus, dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie E. T., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad E. T. yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotoja, daiktinės teisės neįregistruotos.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po E. T. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog motinos mirties dieną jos motina savo vardu jokio registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Nei pareiškėja, nei pareiškėjos mirusios sesers sūnus K. M. nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notaro biurą, nes tuo metu registruoto nekilnojamojo turto E. T. vardu nebuvo. Pareiškėjai buvo žinoma, kad E. T. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo A. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės teisės buvo atkurtos Alytaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Lietuvos notarų rūmų (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Kauno miesto notarės Zitos Kasperovičienės, kuriai pagal nustatytą teritoriją turto paveldėjimo atvejais 2000 m. birželio 18 d. – 2001 m. birželio 30 d. buvo priskirta aptarnauti (duomenys neskelbtini), dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie E. T., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – dukrai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina faktiškai gyveno kartu su pareiškėja, pareiškėjos namuose. Po motinos mirties pareiškėja perėmė motinai priklausiusius asmeninius daiktus – papuošalus, senovinius vertingus indus, nuotraukas, dokumentus. Atkūrus nuosavybės teises pareiškėja nuolat rūpinosi žemės ūkio paskirties žemės sklypais, organizuodama jų priežiūrą, kad būtų tinkamai šienaujami, tvarkomi. Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjos palikimo dalį nėra. Suinteresuotas asmuo K. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus teta O. B. nuolat rūpinosi žemės ūkio paskirties žemės sklypais, prašydavo ir suinteresuoto asmens, kad jis už jos pinigus rastų žmonių, kurie žemės sklypus nušienautų ir sutvarkytų. Žemės sklypai buvo tvarkomi ir prižiūrimi suinteresuoto asmens tetos O. B. iniciatyva ir lėšomis, jis jai pagelbėdavo rasti ir pasamdyti žmones darbams atlikti. Suinteresuoto asmens nuomone, teta O. B. turi teisę paveldėti savo motinos E. T. turtą, jis į šį turtą nepretenduoja. Kitų asmenų, pretenduojančių į palikėjos palikimą taip pat nėra.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl E. T. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), po motinos E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.