Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo perkėlimu į kitą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teigė, kad iki Nutarimo priėmimo jis atliko laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, buvimo Alytaus kalėjime metu pareiškėjas neturėjo jokių drausminių nuobaudų, pagarbiai bendravo su įstaigos administracija, stengėsi vykdyti visus nurodymus ir rekomendacijas, taip pat dirbo įmonėje, kurioje užsirekomendavo kaip atsakingas ir savo darbą išmanantis specialistas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Vilniaus kalėjime jis taip pat atliks laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau perkėlimas akivaizdžiai pablogins jo teisinę padėtį, nes pareiškėjas praras darbą ir susidurs su finansiniais sunkumais, taip pat neteks galimybės kasdien apsipirkti (Vilniaus kalėjime pareiškėjas gali apsipirkti tik du kartus per savaitę).

Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, nes jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nutarime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindas, Nutarime tik formaliai nurodoma, kad jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 31 straipsnio nuostatoms, nedetalizuojant ir neindividualizuojant tokio sprendimo priėmimo faktinio pagrindo. Pasak pareiškėjo, jam Nutarimu sukeliamos neigiamos pasekmės yra nesuderinamos su bausmės atlikimo tikslais, prieštarauja teisinės valstybės principui, todėl Nutarimas privalo būti panaikintas.

Atsakovo vertinimu, Nutarimas priimtas nepažeidžiant nustatyto teisinio reguliavimo, išsamiai įvertinus surinktą rašytinę medžiagą, o pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes jo teisinė padėtis nepasikeitė.

II.

III.

Pareiškėjas laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad atsakovo priimtas Nutarimas apsunkino jo teisinę padėtį ir nėra niekaip susijęs su pareiškėjo teisinės padėties švelninimu ar saugumo užtikrinimu. Pareiškėjas akcentuoja aplinkybes, kad jis Alytaus kalėjime turėjo darbą, darbdavio buvo vertinamas ir teigiamai charakterizuojamas, dirbdamas gaudavo uždarbį, mokėjo mokesčius ir galėjo save išlaikyti. Priėmus Nutarimą pareiškėjas prarado darbą ir dabar susiduria su finansiniais sunkumais. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Alytaus kalėjime jis kasdien galėdavo išeiti apsipirkti, o Vilniaus kalėjime tokios sąlygos sudaromos tik du kartus per savaitę, kas žymiai pablogina pareiškėjo teisinę padėtį ir gyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. NN-396 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Tarnybą atstatyti pareiškėjo pažeistas teises bei grąžinti jį į padėtį, kurioje jis buvo iki Nutarimo priėmimo, pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos į Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą tęsti bausmės atlikimą. Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 4⁴, 17, 162 ir 167 punktais, atsižvelgiant į Tarnybiniame pranešime ir Charakteristikoje nurodytas aplinkybes, siekiant sušvelninti nuteistajam taikomas bausmė atliko sąlygas ir užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą bei saugumą.

Pareiškėjas nesutiko su jo perkėlimu į Vilniaus kalėjimą ir prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti atsakovo Nutarimą. Pareiškėjas teigė, kad perkėlus jį į kitą laisvės atėmimo vietą jis neteks turimo darbo ir susidurs su finansiniais sunkumais, bus pablogintos jo bausmės atlikimo sąlygos, nes Alytaus kalėjime pareiškėjas kasdien galėdavo išeiti apsipirkti, o Vilniaus kalėjime tokios sąlygos sudaromos tik du kartus per savaitę. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Nutarimas neatitinka VAĮ įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jame nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietą pagrindas.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti atsakovo Nutarimą, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad Nutarimas neatitinka VAĮ įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, juo buvo pablogintos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos, nes jis neteko turimo darbo, todėl patiria finansinius sunkumus, Vilniaus kalėjime jam nėra suteikiama teisė kasdien apsipirkti, kai buvo leidžiama Alytaus kalėjime. Pareiškėjas prašo vadovautis Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-1571-764/2024, kurioje buvo panaikintas Tarnybos administracinis sprendimas dėl nuteistojo perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietą, pateiktais išaiškinimais.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK, Taisyklių ir Aprašo nuostatos.

BVK (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2026 m. birželio 30 d.) 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Į parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa su nuteistojo laikymo vieta, nuteistasis konvojuojamas per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, o šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.

BVK 31 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais; 6) nutraukiant ar laikinai sustabdant bausmės atlikimo vietos arba jos dalies eksploataciją. Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 31 st. 2 d.).

Taisyklių (bylai aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d.) 16 punkte nurodyta, kad BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais motyvuotą nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Taisyklių 16 punkte nurodytam nutarimui priimti būtinų dokumentų parengimo ir pateikimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Taisyklių 17 p.).

Taisyklių 162 punkte įtvirtinta, kad suėjus BVK 37 straipsnyje nustatytam terminui, nuo kada nuteistojo teisinė padėtis gali būti švelninama ir jei nuteistasis atitinka kitas jam taikomas BVK 37 straipsnyje nustatytas sąlygas, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu nuteistasis perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, arba perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno motyvuotą siūlymą. Nuteistasis informuojamas apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą. Dėl informacijos, kuria nedisponuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas ir kurios reikia vertinant nuteistojo atitiktį BVK 37 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pateikimo šis pareigūnas gali kreiptis į kitus šia informacija disponuojančius laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinius arba šių padalinių darbuotojus. Gavęs Taisyklių 166 punkte nurodytą siūlymą ir patikrinęs šiame siūlyme pateiktą informaciją, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl bausmės atlikimo sąlygų griežtinimo. Šis sprendimas gali būti priimtas ir nesant Taisyklių 166 punkte nurodyto siūlymo, jei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas pats gauna informacijos apie BVK 37 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodytų aplinkybių atsiradimą. Nuteistajam įteikiama šiame punkte nurodyto sprendimo kopija (Taisyklių 167 p.).

Aprašo (bylai aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. spalio 3 d.) 3 punktas nustatė, jog nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo (toliau kartu – kalėjimai) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu. Nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus (toliau – nutarimo projektas) rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba, esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Aprašo 4 p.). Aprašo 5 punkte nurodyta, kad nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai, be kita ko, nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (Aprašo 5.1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK įtvirtintus nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindus, yra nurodęs, jog BVK įtvirtinta bendroji taisyklė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir taip būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog Tarnybos direktoriaus sprendimas, kaip viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, nurodant, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Paprastai išimtinės aplinkybės, kliudančios nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra pateikiamos perkeliančiosios įstaigos išvadoje, kuri laikytina administracinio akto perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip pareiškėjo perkėlimo iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą teisinį pagrindą, nurodė BVK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą – kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos. Nutarime nurodyta, kad jis priimtas, atsižvelgiant į Tarnybiniame pranešime ir Charakteristikoje nurodytas aplinkybes, taigi minėtas Tarnybinis pranešimas ir pareiškėjo Charakteristika yra sudėtinės atsakovo Nutarimo dalys, kuriose išdėstyti Nutarimu priimto sprendimo motyvai.

Tarnybiniame pranešime Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas pasiūlė Alytaus kalėjimo viršininkui perkelti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie neturi nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (šiai asmenų grupei priklauso ir pareiškėjas), į Vilniaus kalėjimą; Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog siekiant užtikrinti užsienio šalių nuteistųjų teisę atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis, Tarnybos direktoriaus 2024 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-29127 kalėjimų viršininkams nurodyta, jog Vilniaus kalėjime numatoma iki 20 vietų nuteistiesiems užsienio šalių piliečiams.

Pareiškėjo Charakteristikoje teigiama, jog jis yra Rusijos Federacijos pilietis, į Alytaus kalėjimą atvežtas 2023 m. liepos 31 d., paskirtas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Pareiškėjas būryje adaptavosi gerai, stengiasi prisitaikyti prie esamų sąlygų bei pritapti prie kitų nuteistųjų, suvokia jų bendravimo ypatumus; emocinis fonas tolygus, bendrauja noriai; labai gerai įsisavinęs vidaus tvarkos ir elgesio taisykles; pareiškėjas drausmine tvarka nebaustas, skatintinas nebuvo; pareiškėjo darbinė motyvacija stipri, mąstymas pozityvus, charakterizuojamas teigiamai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad esminė priežastis, lėmusiu pareiškėjo perkėlimą iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, buvo siekis užtikrinti pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, kuris neturi teisėto pagrindo gyventi Lietuvoje (pareiškėjas Lietuvoje tik atlieka laisvės atėmimo bausmę), teisę atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis. Toks siekis iš esmės yra susijęs su pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisinės padėties palengvinimu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėją perkėlus į Vilniaus kalėjimą jo bausmės atliko rėžimas nepasikeitė, t. y. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę ir toliau atlieka atviro tipo bausmės sąlygomis, taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos pablogėjo.

Nors pareiškėjas teigė, kad Alytaus kalėjime jis kasdien galėdavo išeiti apsipirkti, o Vilniaus kalėjime tokios sąlygos sudaromos tik du kartus per savaitę, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtinta atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomo nuteistojo teisė asmeninius daiktus pirkti savarankiškai (BVK 38 str. 2 d.), priešingai nei uždaro ar pusiau atviro tipo vietose, kur apsipirkimą organizuoja pati įstaiga. Vis dėl to, šioje normoje nenustatyta besąlyginė teisė apsipirkti kiekvieną dieną, konkretus išėjimų apsipirkti laikas gali būti derinamas su dienotvarke, patikrinimais, darbu, mokymusi, saugumo ir kontrolės priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam Vilniaus kalėjime leidžiama apsipirkti tik du kartus per savaitę, nors Alytaus kalėjime jis tai galėjo daryti kasdien, pareiškėjas nedetalizavo šių teiginių konkrečiais atvejais, kad jam, atliekančiam bausmę atvirto tipo bausmės atlikimo sąlygomis, nebuvo leista išeiti apsipirkti tada, kai jis norėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos abstrakčius pareiškėjo teiginius, nenustatė pagrindo vertinti, kad perkėlimu į Vilniaus kalėjimą buvo ženkliai pablogintos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos ar kad jam nepagrįstai ribojama teisė apsipirkti.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Alytaus kalėjime jis dirbo, buvo darbdavio vertinamas kaip geras specialistas, pareiškėjas gaudavo pajamas, todėl galėjo save išlaikyti. Teisėjų kolegija šiuo apsektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjo perkėlimas į Vilniaus kalėjimą lėmė, jog jis prarado darbą Alytaus kalėjime, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl Nutarimo nepagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus kalėjimas negali suteikti pareiškėjui darbo vietos ar kad jo teisė dirbti (susirasti darbą) būtų ribojama. Vien darbo vietos netekimas, nesant duomenų, kad tokia darbo vieta negali būti suteikta kitoje laisvės atėmimo įstaigoje, savaime nepagrindžia bausmės atlikimo sąlygų pablogėjimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjo perkėlimas, kuris grindžiamas siekiu užtikrinti pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, kuris neturi teisėto pagrindo gyventi Lietuvoje, teisę atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis, atitinka BVK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, todėl pripažintina, kad Nutarimu pagrįstai buvo nuspręsta pareiškėją perkelti iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tolesniam bausmės atlikimui atvirto tipo bausmės atlikimo sąlygomis.

Atsakovo Nutarime ir Tarnybiniame pranešime bei Charakteristikoje, kurie yra sudėtinė motyvuojamoji Nutarimo dalis, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis Nutarimo priėmimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl Nutarimo atitikties VAĮ reikalavimams.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. I1-1571-764/2024 nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai, bylos šalys taip pat yra skirtingos, todėl, priešingai nei teigė pareiškėjas, minėtoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šiai nagrinėjamai bylai. Kiekvienas atvejis ginčui aktualiais klausimais vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, ar kad teismas kitaip vertino skunde pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.