- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1638-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01967-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- S. L., D. L., A. R., R. R., E. J.
- Advokatai
- Algirdas Goštautas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-289-1179/2026 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams S. L., D. L., A. R., R. R. ir E. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarė D. R., O. L., O. R., D. A., J. J., R. K., R. J., V. J., K. L., J. L., R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2025 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1757, sudarytą tarp atsakovų S. L., D. L. ir E. J., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, nustatant, kad atsakovai S. L. ir D. L. pardavė ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 8 760 Eur ir priteisti iš ieškovo lygiomis dalimis atsakovams S. L. ir D. L. 8 760 Eur; 3) taikyti restituciją ir priteisti atsakovams R. R. 1/12 dalį, A. R. – 11/24 dalių, D. L. – 11/24 dalių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui E. J. už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sumokėtas pinigines lėšas. Tauragės apylinkės teisme 2026 m. gegužės 5 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip disponuoti 3,08 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) draudimą vykdyti, tęsti žemės ūkio veiklą 3,08 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant žemės dirbimą, sėją, pasėlių auginimą, kitus su žemės ūkio produkcijos gavimu, žemės sklypo eksploatavimu susijusius veiksmus. Ieškovas prašyme nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas, susijęs su nuosavybės teisėmis į ieškinyje nurodytus žemės sklypus, kurie šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovui E. J., todėl būtina užtikrinti, jog ginčo sprendimo metu šis turtas nebūtų apsunkintas ar juo disponuojama taip, kad pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas – nuosavybės teisių, disponavimo perdavimas teisėtam savininkui, tarp šalių nekiltų naujų ginčų ir pan. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, t. y. atsakovas E. J. gali parduoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ar jį apsunkinti (įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudą, kitaip suvaržyti), taip pat vykdyti ūkinę veiklą, keičiančią žemės sklypo faktinę būklę ir (ar) vertę. Be to, egzistuoja rizika, jog ginčo sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla (žemės dirbimas, sėja, pasėlių auginimas ir pan.) sukurtų papildomus teisinius santykius (ginčus) dėl pasėlių ir derliaus likimo, o tai apsunkintų turto perdavimą teisėtam savininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės apylinkės teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, ieškovo E. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui E. J. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieškovo ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas iš esmės suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas nuosavybės teise įgytų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą nebūtų perleistos, minėtas turtas nebūtų kitaip suvaržytas, jį įkeičiant kitiems asmenims ir pan., todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdytas gali pasunkėti.
Teismo vertinimu, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštą, siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
Teismas nustatė, kad ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą tęsti žemės ūkio veiklą 3,08 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant žemės dirbimą, sėją, pasėlių auginimą, kitus su žemės ūkio produkcijos gavimu, žemės sklypo eksploatavimu susijusius veiksmus.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pritaikius ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai apribota atsakovo teisę į teisėtai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasėtą ir užaugintą derlių, tikėtina, jog tai sukeltų jam papildomus nuostolius. Tokia situacija neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų.
Teismas taip pat pažymėjo, jog nors, ieškovo teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, jog gali būti pakeista žemės sklypo faktinė būklė ir (ar) vertė, tačiau ieškovas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat duomenų apie atsakovo nesąžiningus, žemės sklypo būklei grėsmę keliančius veiksmus. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad atsakovas ginčo žemės sklypą naudoja pagal paskirtį – vykdo jame žemės ūkio veiklą. Ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jo naudojimas žemės ūkio veiklai vykdyti (žemės dirbimas, sėja, pasėlių auginimas ir pan.) laikytinas ne tik teisėtu, bet ir įprastu bei racionaliu naudojimo būdu. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, tokia veikla ne blogina, o palaiko tinkamą žemės sklypo būklę – užtikrina, kad žemės sklypas yra prižiūrimas, neapleistas, apaugęs piktžolėmis, krūmais ir pan., taip išsaugant jo vertę.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo tęsti žemės ūkio veiklą 3,08 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant žemės dirbimą, sėją, pasėlių auginimą, kitus su žemės ūkio produkcijos gavimu, žemės sklypo eksploatavimu susijusius veiksmus, taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas E. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovo E. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti vykdyti, tęsti žemės ūkio veiklą 3,08 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įskaitant žemės dirbimą, sėją, pasėlių auginimą, kitus su žemės ūkio produkcijos gavimu, žemės sklypo eksploatavimu susijusius veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
Ieškinio dalykas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų nekilnojamąjį turtą – ginčo žemės sklypą, o ieškovas siekia perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. Todėl būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui reikšminga ne tik formalus nuosavybės, valdymo teisės išsaugojimas, bet ir reali galimybė perimti ginčo objektą neapsunkintą papildomais faktiniais bei teisiniais santykiais. Atsakovui E. J. tęsiant aktyvią žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklype, neišvengiamai kuriami nauji teisiniai ir faktiniai santykiai dėl pasėlių; būsimo derliaus; investuotų lėšų; galimų kompensacinių reikalavimų; deklaruotų pasėlių ir galimų išmokų; žemės naudojimo rezultatų. Taigi ginčo objekto faktinė ir teisinė padėtis toliau keičiasi bylos nagrinėjimo metu, o tai objektyviai apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokia situacija taip pat kuria teisinį neapibrėžtumą dėl būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo ir ieškovo teisės disponuoti nuosavybe ribojimu, jei, pasibaigus ginčui, nuosavybės teisės pereitų ieškovui, tačiau reikėtų spręsti klausimus dėl ieškovui nepriklausančių žemės ūkio naudmenų/derliaus nusiėmimo, auginimo, priežiūros, kompensavimo ir pan.
Pirmosios instancijos teismas nutarties 35 punkte pripažįsta, jog derlius yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Ši aplinkybė iš esmės patvirtina ieškovo argumentus, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali papildomų turtinių ginčų atsiradimo rizika. Teismas prieštaringai vertino šias aplinkybes: viena vertus, konstatavo būtinybę išsaugoti ginčo objekto status quo bei taikė turto areštą, kita vertus leido tęsti aktyvų ginčo objekto ekonominį eksploatavimą, kuris neišvengiamai lemia naujų civilinių teisinių santykių atsiradimą.
Vien tai, jog atsakovas E. J. jau po bylos iškėlimo teisme, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, žemės sklype pasėjo javus, nesudaro pagrindo netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nevertino galimybės taikyti mažiau ribojančias, tačiau būsimo sprendimo vykdymą užtikrinančias priemones, pavyzdžiui draudimą atlikti naują sėją; draudimą keisti žemės sklypo faktinę būklę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei netinkamai taikė proporcingumo principą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą susiejo su atsakovo nesąžiningų veiksmų įrodinėjimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylose dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pakanka nustatyti objektyvią riziką, jog gali pasikeisti ginčo objekto teisinė ar faktinė padėtis, ir nėra būtina įrodyti tyčinius ar nesąžiningus atsakovo veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovų S. L., D. L., A. R., R. R. ir E. J. atstovas advokatas Algirdas Goštautas prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
13.1. Būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas teismine tvarka siekia įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, tačiau atskirajame skunde niekaip nepagrindžia kaip atsakovo sklypo naudojimas pagal jo paskirtį iki teismo sprendimo sukeltų grėsmę arba apsunkintų galimai jam palankaus sprendimo įgyvendinimą, t. y. nuosavybės registravimą viešame registre. Nuosavybės registravimas ieškovui palankaus sprendimo atveju būtų iš esmės automatinis pateikus teismo sprendimą Nekilnojamojo turto registrui.
13.2. Teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti galimus bylos šalių reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti. Ieškovo teiginiai, jog „nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali papildomų turtinių ginčų atsiradimo rizika”, prieštarauja CPK įtvirtintiems laikinųjų apsaugos priemonių tikslams, jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti ginčų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo tikslu prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje.
13.3. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurioje sistemiškai, proporcingai atsižvelgė į ginčo šalių teisėtus interesus ir jų pusiausvyrą. Kaip nurodyta ir teismo posėdžio metu 2026 balandžio 15 d. pasėti vasariniai kviečiai, todėl uždraudimas naudoti žemę pagal paskirtį sukeltų neproporcingą žalą atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
Byloje kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tauragės apylinkės teismas skundžiama 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, ieškovo E. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui E. J. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, kitą prašymo dalį atmetė. Teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - draudimą vykdyti, tęsti žemės ūkio veiklą 3,08 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant žemės dirbimą, sėją, pasėlių auginimą, kitus su žemės ūkio produkcijos gavimu, žemės sklypo eksploatavimu susijusius veiksmus.
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria netenkintas po prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas, nesutikdama su skundžiamos nutarties dalimi, nurodo, kad būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui reikšminga ne tik formalus nuosavybės, valdymo teisės išsaugojimas, bet ir reali galimybė perimti ginčo objektą neapsunkintą papildomais faktiniais bei teisiniais santykiais. Atsakovui E. J. tęsiant aktyvią žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklype, neišvengiamai kuriami nauji teisiniai ir faktiniai santykiai dėl pasėlių; būsimo derliaus; investuotų lėšų; galimų kompensacinių reikalavimų; deklaruotų pasėlių ir galimų išmokų; žemės naudojimo rezultatų. Atsakovas nurodo, jog ieškovo teiginiai, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali papildomų turtinių ginčų atsiradimo rizika, prieštarauja CPK įtvirtintiems laikinųjų apsaugos priemonių tikslams, jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti ginčų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti bylos šalis turi pareigą įrodyti ne tik CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų susiklostymą, bet ir siūlyti taikyti tokios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtį – eliminuoti būtent toje konkrečioje byloje dėl ieškinio dalyko priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu tokią riziką galima įžvelgti. Atitinkamai, ir teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas dar tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie toje byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
Nagrinėjamoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nebūtų perleistos, minėtas turtas nebūtų kitaip suvaržytas, jį įkeičiant kitiems asmenims ir pan., t. y. užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog tęsiant aktyvią žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklype, neišvengiamai kuriami nauji teisiniai ir faktiniai santykiai dėl pasėlių/derliaus, nesudaro pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo vykdyti ūkinę veiklą ginčo žemės sklype, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Įvertintina tai, kad pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, turi būti laikomasi šalių interesų pusiausvyros, kad ieškovui nebūtų suteiktas perdėtas pranašumas ir nebūtų suvaržytos kitos šalies teisės daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimas, įvertinus šalių teisę į apeliaciją, gali užtrukti, todėl, įvertinus ieškinio atmetimo atvejį, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atsakovui būtų neekonomiškos ir neproporcingos, galėtų jam sukelti neigiamas turtines ir ūkinės veiklos pasekmes, nes jis negalų naudotis žeme pagal paskirtį ir iš jos gauti naudos. Žemė, kaip nekilnojamasis turtas ir ekonomikai svarbus gamtos išteklius, civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali tapti iš viso nenaudojama. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo E. K. atskirąjį skundą atmesti. Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.