Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ir atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Achema“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių sumų, netesybų priteisimo, atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ priešieškinį ieškovui V. T. dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo

Kaip matyti iš ieškovo procesinės pozicijos, atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumas yra ginčijamas nurodant, kad 2024 m. vasario 22 d. ieškovas pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu nuo 2024 m. vasario 23 d. Ieškovas tvirtina, kad būtent šiuo pagrindu darbo santykiai turėjo būti nutraukti. Teisėjų kolegija šį ieškovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis gali būti nutraukta rašytiniu darbuotojo pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Toks teisinis reglamentavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad, nors įstatymas nenumato pareigos darbuotojui motyvuoti norą nutraukti darbo santykius, kartu jis įtvirtina privalomą įspėjimo terminą, kaip garantiją darbdaviui. Dėl to DK 55 straipsnio 3 dalies nuostata, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą, visa apimtimi taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas pateikia prašymą jame nurodydamas DK 55 straipsnio 1 dalį atitinkančią darbo santykių nutraukimo datą. Darbuotojo noras darbo santykius nutraukti greičiau vertintinas kaip darbdaviui suteiktos įstatyminės garantijos pažeidimas, todėl darbdavys turi diskrecijos teisę apsispręsti – tenkinti prašymą arba jį atmesti motyvuodamas tuo, kad įspėjimo termino turi būti laikomasi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbuotojui prašymą pateikus 2024 m. vasario 22 d., įspėjimo terminas būtų suėjęs ir darbdavio pareiga nutraukti darbo santykius ieškovo prašymu būtų atsiradusi 2024 m. kovo 13 d. Iki tos dienos darbdavys turėjo teisę reikalauti tęsti darbo santykius ir, esant įstatymo numatytiems pagrindams, iki nurodytos datos darbo santykius nutraukti ne dėl ieškovo prašyme nurodytosios, bet dėl kitų priežasčių, įskaitant darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią savo teisę darbdavys ir įgyvendino 2024 m. kovo 1 d., todėl konstatuoti DK 55 straipsnio pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Netinkamus darbuotojo veiksmus, šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o kartu ir pagrindą darbdaviui inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, atsakovė sieja su neteisėtu prisijungimu prie atsakovės elektros energijos tinklo ir naudojimosi darbdavio elektros energija kriptovaliutos matematiniams skaičiavimams atlikti. Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo turinio, darbuotojas tiek ginčija patį neteisėtų veiksmų faktą, tiek ir akcentuoja procedūrinių reikalavimų taikant DK 58 straipsnio reikalavimus pažeidimą, tvirtindamas, kad tai lemia atleidimo iš darbo neteisėtumą.

Priešingai, teikdamas tiek 2024 m. vasario 22 d. pasiaiškinimą, tiek ir 2024 m. kovo 6 d. prašymą ieškovas pats įvardijo savo veiksmų seką, pripažino kaltę dėl padaryto pažeidimo. Nors nagrinėjant bylą ieškovas akcentavo patyręs psichologinį spaudimą, savo poziciją teikęs neteisėtos įtakos sąlygomis, jokių tokio pobūdžio įtaką patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. Vien aplinkybė, kad ieškovas pasiaiškinimą teikė tą pačią dieną, kai buvo gautas reikalavimas jį pateikti, nesant jokių neteisėtą darbdavio elgesį patvirtinančių duomenų, neleidžia spręsti, jog šio dokumento turinys neatitinka ieškovo tikrosios valios, gi kaltės pripažinimas dar viename dokumente, kuris buvo teikiamas po dviejų savaičių, leidžia daryti išvadą, kad aptariami argumentai tėra niekuo nepagrįsta ieškovo gynybinė pozicija.

Nepagrįsta pripažindamas atsakovės poziciją, kad ieškovo atlikti veiksmai turi ir nusikalstamos veikos požymių, todėl atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte aptartą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagrindą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sąlyga šio pagrindo konstatavimui yra ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu ar kitu dokumentu, kurio pagrindu baudžiamoji byla perduodama teismui, o nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pripažinti nepagrįstais. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo šios skundo dalies nenagrinėti, nes aptartų atsakovės argumentų vertinimas neturės esminės įtakos ginčo rezultatui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavys atleisdamas ieškovą iš darbo įvardijo du savarankiškus ieškovo veiksmų pripažinimo šiurkščiu pažeidimu pagrindus. Kita vertus, vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, ne vien formalus darbuotojo veiksmų pripažinimas neteisėtais, bet ir darbdavio reakcijos į darbuotojo padarytą pažeidimą adekvatumas (proporcingumas) yra svarbūs elementai sprendžiant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Veiksmų atitikimas dviem įstatyme įtvirtintiems pagrindams sustiprina darbdavio poziciją dėl tolesnių darbo santykių negalimumo, prieštaravimo darbdavio interesams, todėl spręsti, kad konstatavus vieno pagrindo egzistavimą darbdavys nėra suinteresuotas kito pagrindo buvimo patvirtinimu, nėra jokio pagrindo. Nors skundžiamu sprendimu darbuotojo atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu, papildomi argumentai, kuriuos prašo įvertinti darbdavys, sustiprintų jo procesinę poziciją. Be to, šiuos argumentus vertino pirmosios instancijos teismas, todėl, tuo atveju, jeigu juos vertinant buvo padaryta klaida, ši klaida, esant darbdavio prašymui, turi būti ištaisyta.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai siedamas DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte aptarto pagrindo (ne)egzistavimą su tam tikra baudžiamojo proceso stadija, ikiteisminį tyrimą užbaigiančio dokumento (ne)egzistavimu. Darbo ginčo dėl atleidimo iš darbo ieškovui atlikus nusikaltimo požymių turinčius veiksmus teisėtumo nagrinėjimui taikomi kitokie standartai nei baudžiamajam procesui. Aptarto pažeidimo konstatavimas nereiškia asmens nuteisimo baudžiamosios teisės prasme. Ieškovo atžvilgiu ne tik pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, kurioje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros energija ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, bet ir nagrinėjant darbo ginčą konstatuotas neteisėtas (be darbdavio žinios) prisijungimas prie atsakovės elektros tinklų savanaudiškiems tikslams, padarant atsakovei žalos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad darbdavys, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, negalėjo pripažinti, jog egzistuoja požymiai, kurie leidžia spręsti, kad ieškovas galimai padarė aptariamą nusikalstamą veiką. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo veiksmus darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip atitinkančius tiek DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte, tiek ir DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kad darbdavys netinkamai atliko pažeidimo tyrimą, pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įpareigojimą pareikalauti iš darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojas ne tik aiškiai suprato, kokiu pažeidimu yra kaltinamas, bet ir dėl jo teikė pasiaiškinimą, o darbuotojo argumentai, kad pasiaiškinimas neatitinka jo tikrosios valios, kaip minėta, tėra tik jo gynybinė pozicija. Kartu akcentuotina, kad darbuotojo nurodyti procedūriniai reikalavimai, net ir jų pažeidimo atveju (kas nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta), patys savaime nepaneigtų ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo, o kartu ir jo atleidimo iš darbo teisėtumo. Atlikdamas neišsamų tyrimą, nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinimo darbdavys tiesiog rizikuoja priimt sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo neturėdamas išsamios, visapusiškos informacijos ir padaryti klaidą. Tokio pobūdžio klaidai ištaisyti darbuotojui numatyta įstatyminė garantija inicijuoti darbo ginčą ir tokio ginčo nagrinėjimo metu pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie būtų buvę pateikti darbdaviui atleidimo procedūros metu. Be to, darbo ginčą nagrinėjantis subjektas įvertina, ar darbdavio atlikto tyrimo metu surinkti įrodymai yra pakankami. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie leistų abejoti darbdavio priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o ginčą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas darbdavio surinktus įrodymus pripažino pakankamais atleidimo iš darbo teisėtumui konstatuoti.

Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą atmesti ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu, bei, sutinkant su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, konstatuoti, jog ieškovo veiksmai kvalifikuotini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus.

Dėl atsiskaitymo su ieškovu (ne)tinkamumo

Inicijuodamas darbo ginčą ieškovas akcentavo, kad darbdavys 2024 m. kovo 1 d. įsakymu atleisdamas darbuotoją iš darbo be pagrindo atliko dalies darbdaviui padarytos žalos įskaitymą su ieškovui atleidimo iš darbo dieną išmokėtinomis sumomis, be to, darbdavys 2022 m. vasario mėn. netinkamai apskaitė ieškovo darbo laiką, dėl ko priskaitė ne visą darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismui 2024 m. kovo 1 d. išskaitą pripažinus neteisėta, šią sprendimo dalį apeliaciniu skundu ginčija atsakovė akcentuodama, kad išskaita atlikta vadovaujantis DK 156 straipsnio reikalavimais, kuriuos teismas išaiškino ir pritaikė netinkamai. Šį atsakovės argumentą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu. Vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. DK 156 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas, viena vertus, suteikia darbdaviui teisę atlikti vienašalį žalos išskaitymą, kita vertus, nustato ribojimus tokiam išskaitymui, taip užtikrindamas darbuotojo teisių apsaugą. Kitaip tariant, nustatęs žalos faktą ir darbuotojo vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį viršijantį žalos dydį, darbdavys gali vienašališkai (neinicijuodamas darbo ginčo) per tris mėnesius atlikti DK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio išskaitą (tokiu atveju kvestionuodamas žalos faktą, dydį ar išskaitos teisėtumą darbo ginčą turi teisę inicijuoti darbuotojas, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta), o kitos žalos dalies reikalauti inicijuodamas darbo ginčą (ką nagrinėjamu atveju atsakovė ir padarė pareikšdama civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime). Dėl nurodytų priežasčių kaip prieštaraujanti aptartam reglamentavimui vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavio atlikta išskaita yra neteisėta, nes darbdavio nurodoma žalos suma viršija ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, o dėl žalos atlyginimo atsakovė yra kitame procese pareiškusi civilinį ieškinį. Atsakovės veiksmai vertintini kaip išpildantys teisės aktų reikalavimus, kadangi, nustačiusi žalos dydį, atsakovė dalį sumos išskaitė laikydamasi DK 156 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o dėl kitos žalos dalies DK 156 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iniciavo teisinį ginčą.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad išskaitos teisėtumo nėra galimybės įvertinti, nes byloje nėra reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, todėl nenustatinėjamas konkretus žalos dydis, yra ne tik nepagrįstas, bet ir savo pobūdžiu prieštaringas. Darbdaviui atlikus išskaitą ir darbuotojui dėl to iniciavus darbo ginčą, į tokio ginčo ribas patenka tiek žalos fakto, tiek žalos dydžio, tiek ir procedūrinių reikalavimų laikymosi atliekant išskaitą vertinimas. Pirmosios instancijos teismas žalos faktą konstatavo spręsdamas dėl ieškovo atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (tyčiniais veiksmais padarytą žalą) teisėtumo. Darbdaviui laikantis pozicijos, kad ieškovo padaryta žala ženkliai viršija jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį (2 955,06 Eur), ir vienašališkai išskaičius 2 019,84 Eur sumą, o darbuotojui dėl šios išskaitos iniciavus darbo ginčą, teismas turėjo nustatinėti, ar padaryta žala yra didesnė, ar mažesnė už išskaitos sumą. Šios aplinkybės teismas nenustatinėjo, t. y. darbuotojo pareikštą reikalavimą patenkino, išskaitą pripažino neteisėta ir priteisė ieškovui iš atsakovės išskaitos sumą, kaip su darbo santykiais susijusį įsiskolinimą, šio reikalavimo neišnagrinėjęs.

Į bylą buvo ne tik pateikti įrenginių galia, elektros energijos suvartojimu ir vidutinėmis kainomis grindžiami žalos dydžio skaičiavimai, bet ir, kaip minėta nutarties 27 punkte, 2024 m. kovo 6 d. paties ieškovo parašytas prašymas su nurodyta galimos žalos suma (14 000 Eur). Net ir esant ginčui dėl įrangos naudojimo trukmės, realių elektros sąnaudų ir kitų žalos dydžio apskaičiavimo aspektų, reikšminga pripažintina aplinkybė, kad ieškovas slapta laikė ir naudojo 45,862 kW galios įrangą, kuri per vieną mėnesį potencialiai gali sunaudoti 33 MW (30 dienų × 24 val. × 45,862 kW) elektros energijos. Ieškovei pateikus duomenis, kad elektros kainos žalos skaičiavimo laikotarpiu svyravo nuo 45,20 Eur iki 354,80 Eur už 1 MG (atsakovės pateiktų kiekvieno mėnesio kainų vidurkis viršija 100 Eur už 1 MG), akivaizdu, jog išskaitos dydžio (2 019,84 Eur) žalą ieškovas atsakovei galėjo padaryti ir per trumpesnį nei 1 mėn. ar 2 mėn. laikotarpį. Aplinkybė apie veikiančius įrenginius ir jų galią, leidžiančią sunaudoti ženkliai daugiau energijos, nei kiekis, kurį būtų galima įgyti už išskaitos sumą, konstatuota ir į bylą pateiktoje ikiteisminio tyrimo metu parengtoje specialisto išvadoje. Taikant minėtą vidutinę viso laikotarpio elektros energijos įsigijimo kainą (100 Eur už 1 MG) už išskaitos sumą būtų galima įsigyti apie 20 MG (2 019,84 Eur ÷ 100 Eur) elektros energijos. Toks kiekis, net ir jį paskirsčius per trumpesnį, nei nurodo atsakovė, laikotarpį, pvz., 1 metus, reikštų apie 1,66 MG per mėnesį suvartojimą, t. y. ženkliai mažiau, nei galėjo sunaudoti ieškovui priklausę įrenginiai. Kartu toks dydis, atsižvelgiant į atsakovės veiklos apimtis ir specifiką, negali būti vertinamas kaip toks reikšmingas, kad sukurtų sąlygas ieškovo neteisėtai sunaudotos elektros energijos kiekį grįsti faktiniais elektros suvartojimo svyravimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą surinkti pakankami įrodymai spręsti, jog ieškovo atsakovei padaryta žala yra ne mažesnė nei atsakovės atliktos išskaitos suma (2 019,84 Eur). Dėl nurodytų priežasčių, nesant ginčo, kad išskaita buvo atlikta per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo ir neviršijo vieno mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės priešieškinio reikalavimus, be pagrindo išskaitą pripažino neteisėta ir išskaitytą sumą priteisė ieškovui iš atsakovės.

Ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2 920,95 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už 2022 m. vasario mėn., nurodydamas, kad dėl vykusio streiko jam teko dirbti ilgesnes pamainas, taip pat papildomas pamainas, į darbo laiko apskaitą buvo neįtrauktos 55 val. 45 min., kurios, pagal atsakovės generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl darbo ir darbo apmokėjimo streiko metu“, turėjo būti apmokamos trigubai. Skundžiamu sprendimu aptariamą ieškovo reikalavimą tenkindamas iš dalies, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 154,25 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoką. Su šia išvada nesutinka tiek ieškovas,reikalaudamas priteisti visą ieškinyje nurodytą nepriemokos sumą, tiek atsakovė, prašydama aptariamą ieškovo reikalavimą atmesti visa apimtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 24 d. streikavo dalis atsakovės darbuotojų, todėl galėjo egzistuoti poreikis pasitelkti likusius dirbti darbuotojus papildomiems darbams (papildomam darbo laikui). Į bylą pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad ieškovas 2022 m. vasario mėn. dirbo įprastu 5 darbo dienų per savaitę režimu (su budėjimu namuose vasario 5–6 d.), pirmadieniais – ketvirtadieniais dirbdamas po 8 val. 30 min., penktadieniais – 6 val., taip pat ieškovas 8 val. 30 min. pamainą dirbo šventinę vasario 16 d., o nuo vasario 23 d. sirgo. Teigdamas, kad faktiškai dirbo ilgiau, ieškovas nurodė, jog jo pamainos streiko metu truko iš esmės po 12 val., t. y. kad ceche dirbo du vienas kitą keičiantys darbuotojai: ieškovas ir A. R. Šią savo poziciją ieškovas grindė A. R. parodymais ir patekimo į įmonės teritoriją ir išėjimo iš jos duomenimis.

Įvertinusi šiuos argumentus ir įrodymus teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien buvimas įmonės teritorijoje nesukuria pareigos darbuotojui dirbti ir darbdaviui apskaityti buvimo laiką kaip darbo laiką. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde akcentuota aplinkybe, kad ieškovas be pagrindo darbo laiko pradžios ir pabaigos momentą sieja būtent su patekimo į įmonės teritoriją ir išėjimo iš jos momentu, kadangi laikas, kurį darbuotojas užtrunka eidamas nuo vartų iki darbo vietos, į darbo laiką neįskaitomas. Kaip pagrįstas vertintinas ir atsakovės argumentas, kad ieškovas pripažintas kaltu darbo vietoje vykdęs neteisėtą veiklą, todėl negali būti atmetama ir prielaida, jog ieškovas anksčiau į darbo vietą atvykdavo ir vėliau iš jos išvykdavo ne dėl vykdytų darbinių funkcijų, bet vedinas asmeninių priežasčių. Svarbiu teisėjų kolegija pripažįsta ir dar vieną pirmosios instancijos teismo akcentuota aspektą – aplinkybę, kad ir ne streiko metu ieškovas dažnai darbo vietoje būdavo ženkliai ilgiau, nei jam priklausė pagal darbo grafiką. Kartu atmesdamas aptariamą ieškovo poziciją pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo tiek ieškovo, tiek ir liudytojo A. R. patekimo į įmonės teritoriją duomenis bei konstatavo, kad jie nepatvirtina pozicijos, jog ieškovas su liudytoju keitė vienas kitą darbo vietoje.

Nors, vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdaviui tenka pareiga įrodyti atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumą, darbdaviui pateikus darbo laiko apskaitos ir atsiskaitymo su darbuotoju duomenis, būtent darbuotojui tenka pareiga arba pateikti kitokią faktinę situaciją patvirtinančius įrodymus, arba įrodyti darbdavio pateiktų dokumentų ydingumą. Nagrinėjamu atveju vien ilgesnis ieškovo buvimo darbdavio teritorijoje laikas, nesant jokių duomenų apie darbdavio darbuotojui duotus nurodymus dirbti ilgiau, esant prieštaringai paties ieškovo pozicijai, nesukuria pagrindo spręsti, kad atmesdamas dalį ieškovo reikalavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą sprendė netinkamai.

Kartu teismas kaip nepagrįstą vertina ir atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo turėjo būti atmestas visa apimtimi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. vasario 15 d. ir 18 d. ieškovo patekimo į atsakovės teritoriją duomenyse ir darbo laiko apskaitos duomenyse užfiksuoti akivaizdūs neatitikimai: ieškovas į darbo vietą atvykdavo ne jam įprastu dieninės pamainos metu, bet vakare ir darbe išbūdavo per naktį, bet darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje vis tiek fiksavo įprastinę dieninę pamainą, kas aiškiai parodo šių įrašų nepatikimumą, neatitikimą faktinei situacijai. Tokia išvada įrodinėjimo pareigos paskirstymo prasme reikia, kad atsakovė neįrodė atsiskaitymo už minėtas dvi pamainas tinkamumo, kas ir lėmė pirmosios instancijos teismo išvadą, jog darbuotojui priklauso DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas papildomas apmokėjimas už darbą naktį – vietoj įprasto dydžio, kuris buvo apskaičiuotas įtraukiant dirbtą laiką į apskaitą tik nepažymint darbo nakties metu fakto, turėjo būti sumokėtas 1,5 karto padidintas darbo užmokestis. Būtent tokiu principu apskaičiuota nepriemoka (154,25 Eur) ir buvo pagrįstai priteista ieškovui iš atsakovės.

Dėl delspinigių ir netesybų

Vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi, vėlavimas atsiskaityti su dirbančiu darbuotoju sukuria prievolę darbdaviui mokėti teisės aktuose numatyto dydžio delspinigius, gi vėlavimas atsiskaityti po darbo santykių nutraukimo lemia darbuotojo teisę reikalauti netesybų, kurios lygios vidutiniam darbo užmokesčiui už vėlavimo atsiskaityti laiką, bet ne ilgiau nei už 6 mėn. Skundžiamu sprendimu pripažinęs neteisėta išskaitą iš darbo užmokesčio ir priteisęs 2 019,84 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, pirmosios instancijos teismas papildomai priteisė ieškovui iš atsakovės 12 119,04 Eur netesybas, jų dydį susiedamas su nepriemokos suma ir maksimaliu 6 mėn. laikotarpiu pagal DK 147 straipsnio 2 dalį (2 019,84 Eur × 6 mėn. = 12 119,04 Eur). Konstatavusi, kad išskaita buvo atlikta teisėtai, o nepriemokos nebuvo, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir netesybos ieškovui iš atsakovės buvo priteistos be teisinio pagrindo. Priteisęs ieškovui iš atsakovės 154,25 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už 2022 m. vasario mėn., pirmosios instancijos teismas kartu DK 147 straipsnio pagrindu apskaičiavo ir priteisė 100,51 Eur delspinigius už laikotarpį iki ieškovo atleidimo iš darbo bei 925,50 Eur netesybas už laikotarpį po darbo santykių nutraukimo. Teikdamos apeliacinius skundus jokių argumentų dėl delspinigių ar netesybų skaičiavimo principų ir tvarkos netinkamumo, galimo priteistinų sumų mažinimo ir pan. šalys nenurodė, aptariamus reikalavimus vertindamos kaip išvestinius iš pagrindinių reikalavimų dėl nepriemokų priteisimo ir jų (ne)pagrįstumą siedamos išskirtinai su argumentais dėl reikalavimų priteisti nepriemokas tenkinimo ar atmetimo. Dėl nurodytų priežasčių, palikdama nepakeistą sprendimo dalį dėl 154,25 Eur darbo užmokesčio nepriemokos už 2022 m. vasario mėn., teisėjų kolegija palieka nepakeistą ir dalį dėl 100,51 Eur delspinigių bei 925,50 Eur netesybų priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo (ne)priteisimo

Ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, žalą siedamas su neteisėtu atleidimu iš darbo ir darbdavio naudotu spaudimu, neteisėtu poveikiu darbuotojui tyrimo dėl darbo pareigų pažeidimo metu. Vadovaujantis DK 151 straipsniu, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą neturtinę žalą. Kadangi, vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo netaikomi darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai, susiję su įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti sąlygų iš darbo santykių kylančiai turtinei atsakomybei taikyti egzistavimą. Pripažinus, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas, o neteisėto poveikio ieškovui faktas neįrodytas, spręstina, kad ieškovas neįrodė neteisėtų darbdavio veiksmų, kaip privalomos sąlygos taikyti turtinę atsakomybę, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo pagrįstai atmestas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Išnagrinėjusi šalių pateiktus apeliacinius skundus teisėjų kolegija palieka nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, patikslindama šios sprendimo dalies motyvus tuo aspektu, kad ieškovo neteisėti veiksmai atitinka šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, numatyto tiek DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte, tiek ir DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte, sampratą, taip pat palieka nepakeistą sprendimo dalį dėl 154,25 Eur darbo užmokesčio nepriemokos už 2022 m. vasario mėn., 100,51 Eur delspinigių ir 925,50 Eur netesybų priteisimo ir sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kartu teisėjų kolegija naikina sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas, ieškovui iš atsakovės priteista 2 019,84 Eur darbo užmokesčio nepriemoka ir 12 119,04 Eur netesybos, tenkina priešieškinį bei konstatuoja, kad darbdavys išskaitą atliko tinkamai ir darbuotojo pretenzijos dėl išskaitos sumai lygios su darbo santykiais susijusios sumos bei netesybų už vėlavimą ją sumokėti priteisimo yra nepagrįstos.

Pakeistus sprendimą iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo atmestas tiek ieškinys (dėl neturtinio reikalavimo visa apimtimi, dėl turtinio – 95 proc.), tiek priešieškinis, todėl šalys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka keičiama pirmosios instancijos teismo išvada dėl priešieškinio ir priešieškinis tenkinamas, dėl ko atsakovei iš ieškovo priteisiamas už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (110 Eur). Vertinant bylos baigtį konstatuotina, kad buvo ne tik visa apimtimi patenkintas priešieškinio reikalavimas ir paneigta atsakovės pareiga mokėti ieškovui 2 019,84 Eur darbo užmokesčio nepriemoką bei 12 119,04 Eur netesybas, bet ir atmesti ieškinio reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos už 2022 m. vasario mėn. priteisimo buvo patenkintas tik nedidele apimtimi (5 proc.). Visgi spręsti, kad ieškovas neturi teisės net į dalies atstovavimo išlaidų atlyginimą, o atsakovei atlygintinos visos išlaidos, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo, todėl išlaidos tarp šalių skirstytinos santykiu 3 proc. ir 97 proc. atsakovės naudai.

Atsakovė pateikė duomenis apie 26 317,50 Eur atstovavimo išlaidas. Ieškovas pateikė duomenis apie 16 301,45 Eur atstovavimo išlaidas. Šios išlaidos reikšmingai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius.

Įvertinusi atsakovės pateiktą pažymą apie veiksmus, už kurių atlikimą susidarė atstovavimo išlaidos, teisėjų kolegija pažymi, kad: a) maksimali atlygintina suma už 2024 m. II ketvirtį parengtą ieškinį – 5 275,75 Eur (2,5 × 2 110,30 Eur; Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), todėl atlygintina pripažįstama visa atsakovės nurodyta 4 809,75 Eur suma (3 975 Eur + PVM); b) maksimali atlygintina suma už 2024 m. III ketvirtį parengtą atsiliepimą į ieškinį – 5 402,50 Eur (2,5 × 2 161 Eur; Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), todėl atlygintina pripažįstama visa atsakovės nurodyta 2 767,88 Eur suma (2 287,50 Eur + PVM); c) maksimali atlygintina suma už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. III ketvirtį vykusiame 1 val. trukmės teismo posėdyje – 216,10 Eur (0,1 × 2 161 Eur; Rekomendacijų 7, 8.19 punktai), todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne atsakovės nurodyta 998,25 Eur suma (825 Eur + PVM); d) maksimali atlygintina suma už 2024 m. IV ketvirtį pateiktą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo – 878,56 Eur (0,4 × 2 196,40 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai), todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne atsakovės nurodyta 907,50 Eur suma (750 Eur + PVM); e) maksimali atlygintina suma už 2025 m. I ketvirtį teiktus du procesinius dokumentus – 1 790,32 Eur (2 × 0,4 × 2 237,90 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai), gi 2025 m. sausio 14 d. posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne atsakovės nurodyta 4 356 Eur suma ((1 200 Eur +1 050 Eur + 1 350 Eur) + PVM); f) maksimali atlygintina suma už 2025 m. II ketvirtį teiktą procesinį prašymą ir dalyvavimą dviejuose apie 6 val. trukusiuose posėdžiuose – 2 335,90 Eur ((0,4 + (0,1 × 6)) × 2 335,90 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16, 8,19 punktai), todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne atsakovės nurodyta 7 260 Eur suma ((2 100 Eur +1 800 Eur + 2 100 Eur) + PVM); g) maksimali atlygintina suma už 2025 m. III ketvirtį teiktus du procesinius prašymus – 1 870,16 Eur (0,4 × 2 × 2 337,70 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai), todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne atsakovės nurodyta 5 218,13 Eur suma ((1 612,50 Eur +2 700 Eur) + PVM). Bendra atlygintina pripažįstama suma – 14 668,67 Eur (4 809,75 Eur + 2 767,88 Eur + 216,10 Eur + 878,56 Eur + 1 790,32 Eur + 2 335,90 Eur + 1 870,16 Eur).

Įvertinusi duomenis apie ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad: a) maksimali atlygintina suma už 2024 m. II ketvirtį parengtą ieškinį – 5 275,75 Eur (2,5 × 2 110,30 Eur; Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), todėl atlygintina pripažįstama visa ieškovo nurodyta su ieškinio rengimu siejama suma – 1 023,97 Eur (862,13 Eur pagal 2024 m. birželio 28 d. sąskaitą + ((83,75 Eur + 50 Eur) + PVM) pagal 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą); b) maksimali atlygintina suma už 2024 m. III ketvirtį teiktus du procesinius prašymus – 432,20 Eur (0,1 × 2 × 2 161 Eur; Rekomendacijų 7, 8.20 punktai), todėl atlygintina pripažįstama visa ieškovo nurodyta 169,40 Eur suma ((50 Eur + 70 Eur + 20 Eur) + PVM) pagal 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą); c) maksimali atlygintina suma už 2024 m. III ketvirtį parengtą atsiliepimą į ieškinį – 5 402,50 Eur (2,5 × 2 161 Eur; Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), todėl atlygintina pripažįstama visa ieškovo nurodyta 1 217,56 Eur suma pagal 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą; d) maksimali atlygintina suma už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. III ketvirtį vykusiame 1 val. trukmės teismo posėdyje ir dviejų prašymų parengimą – 1 296,60 Eur ((0,1 + 0,4 + 0,1) × 2 161 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19, 8.20 punktai), todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne ieškovo pateiktoje 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje nurodyta 1 703,08 Eur suma; e) maksimali atlygintina suma už 2024 m. IV ketvirtį pateiktus du procesinius prašymus – 1 757,12 Eur (0,4 × 2 × 2 196,40 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai), todėl atlygintina pripažįstama visa ieškovo pateiktose 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitose nurodyta 1 337,05 Eur suma (400, 81 Eur + 90,75 Eur + 845,49 Eur); f) maksimali atlygintina suma už 2025 m. I ketvirtį teiktus du procesinius dokumentus ir rengtą atskirąjį skundą – 2 014,11 Eur ((0,1 + 0,4 + 0,4) × 2 237,90 Eur; Rekomendacijų 7, 8.15, 8.16, 8.20 punktai), todėl atlygintina pripažįstama visa ieškovo pateiktose 2025 m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 28 d. ir 2025 m. kovo 31 d. sąskaitose nurodyta 1 807,14 Eur suma (317,32 Eur + 1 376,38 Eur + 113,44 Eur); g) maksimali atlygintina suma už 2025 m. II ketvirtį teiktus 3 procesinius prašymus ir dalyvavimą dviejuose apie 6 val. trukusiuose posėdžiuose – 2 803,08 Eur ((0,4 + (0,1 × 2) + (0,1 × 6)) × 2 335,90 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16, 8,19, 8.20 punktai), todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne ieškovo pateiktose 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. gegužės 28 d., 2025 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. birželio 30 d. sąskaitose nurodyta 5 432,37 Eur suma (517,28 Eur + 4 790,09 Eur + 93,75 Eur + 31,25 Eur); h) maksimali atlygintina suma už 2025 m. III ketvirtį teiktus penkis procesinius prašymus – 2 571,47 Eur (((0,4 × 2) + (0,1 × 3)) × 2 337,70 Eur; Rekomendacijų 7, 8.16, 8,19 punktai), todėl atlygintina pripažįstama būtent ši, o ne ieškovo pateiktose 2025 m. rugpjūčio 29 d. ir 2025 m. rugsėjo 30 d. sąskaitose nurodyta 3 584,63 Eur suma (857,59 Eur + 2 727,04 Eur). Bendra atlygintina pripažįstama suma – 12 226,27 Eur (1 023,97 Eur + 169,40 Eur + 1 217,56 Eur + 1 296,60 Eur + 1 337,05 Eur + 1 807,14 Eur + 2 803,08 Eur + 2 571,47 Eur).

Taikant nutarties 48 punkte nurodytą proporciją, atsakovei iš ieškovo priteisiama 14 228,61 Eur (14 668,67 Eur × 97 proc.), ieškovui iš atsakovės – 366,79 Eur (12 226,27 Eur × 3 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimo suma. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 13 861,82 Eur (14 228,61 Eur – 366,79 Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 9,82 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų atlyginimą. Kadangi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, ši sprendimo dalis taip pat naikinama.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, taip pat spręstinas apeliaciniame procese šalių turėtų išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovas pateikė duomenis apie turėtas 4 310,64 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovė – 9 819,15 Eur atstovavimo išlaidas ir už apeliacinį skundą sumokėtą 345 Eur žyminį mokestį. Ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl ieškovas neturi teisės į su jo rengimu susijusių išlaidų – 3 015,01 Eur (1 354,28 Eur + 1 660,73 Eur) – atlyginimą, o atsakovė turi teisę į su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą susijusios išlaidų – 2 994,75 Eur (2 475 Eur + PVM), kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (1,3 × 2 526,80 Eur = 3 284,84 Eur; Rekomendacijų 7, 8.11 punktai) – atlyginimą. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės reiškė tris reikalavimus, iš kurių du buvo patenkinti, o vienas atmestas, todėl su šiuo skundu susijusios išlaidos skirstytinos santykiu 33 proc. ir 67 proc. atsakovės naudai. Ieškovas pateikė duomenis apie su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį rengimu susijusias 1 285,63 Eur atstovavimo išlaidas, neviršijančias Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlygintino dydžio (1,3 × 2 526,80 Eur = 3 284,84 Eur; Rekomendacijų 7, 8.11 punktai), todėl turi teisę į 424,26 Eur (1 285,63 Eur × 33 proc.) išlaidų atlyginimą. Atsakovės išlaidos apeliacinio skundo rengimui (5 640 Eur + PVM = 6 824,40 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų atlygintiną dydį (2,5 × 2 526,80 Eur = 6 317 Eur; Rekomendacijų 7, 8.9 punktai), todėl atsakovei priteistina suma apskaičiuotina taip: 6 317 Eur × 67 proc. = 4 232,39 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 3 808,13 Eur (4 232,39 Eur – 424,26 Eur) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas. Be to, už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėta žyminio mokesčio suma – 318 Eur ((2 019,84 Eur + 12 119,04 Eur) × 3 proc. × 75 proc.; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys) – taip pat priteisiama atsakovei iš ieškovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ieškovui iš atsakovės priteista 2 019,84 Eur darbo užmokesčio nepriemoka ir 12 119,04 Eur netesybos, klausimą išspręsti iš esmės, priešieškinį tenkinti konstatuojant, kad atsakovė išskaitą iš ieškovui atleidžiant iš darbo mokėtinų sumų atliko tinkamai, ir atmesti ieškovo reikalavimus dėl išskaitos sumai lygios su darbo santykiais susijusios sumos bei netesybų už vėlavimą ją sumokėti priteisimo.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovo priteistas 9,82 Eur su dokumentų siuntimu susijusių teismo išlaidų atlyginimas.

Iš naujo išspręsti šalių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Achema“, juridinio asmens kodas 156667399, iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 110 Eur (šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio ir 13 861,82 Eur (trylikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro 82 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Achema“, juridinio asmens kodas 156667399, iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 318 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio ir 3 808,13 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuonių eurų 13 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.